Mikroautobusų transportas į Angliją: pristatymas nuo durų – kaip tai iš tikrųjų vyksta?

Jau dvidešimt ketveri metai važinėju maršrutu Vilnius–Londonas ir atgal. Žmonės dažnai klausia vieno – ar tikrai atvažiuosite iki pat namų durų Anglijoje? Atsakymas – taip, bet su keliomis taisyklėmis. Mikroautobusų transportas į Angliją su pristatymu nuo durų nėra stebuklas, tai tiesiog darbas, kurį reikia gerai suplanuot. Surašiau čia, ką realiai manęs klausia klientai. Jokių pažadų ant auksinės lėkštutės, tik tai, ką mačiau per du dešimtmečius. Kartais būna idealu, kartais – norisi paslėpt po pagalve.

Kaip iš tikrųjų vyksta pristatymas nuo durų?

Ar pristatymas nuo durų reiškia, kad daiktus įnešite į butą antrame aukšte?

Kiekvienas pirmą kartą tai supranta kitaip. Aš atvažiuoju iki jūsų adreso, bet pakrovimas ir iškrovimas vyksta ties automobiliu. Jei reikia nešt į vidų, tartis reikia iš anksto. Buvo atvejų, kai Londono centre klientas gyveno senamiesčio name be lifto, ketvirtas aukštas. Su kolega nešėm dėžes iki durų, bet sofą palikom laiptų aikštelėj. Tokie dalykai – pagal atskirą susitarimą. Kaina keičiasi. Patikėkit, nešti šaldytuvą į viršų be lifto – tai jau ne darbas už kurį sumoku. Aš vežėjas, ne Samsonas. Nei mano, nei kolegos nugara neįsivaizduoja tokių žygių kasdien.

Kelias dienas prieš reikia užsakyti mikroautobusą į Angliją?

Kuo anksčiau, tuo ramiau. Minimum – savaitė, idealu – dvi. Bet yra toks dalykas – jei skambinate ketvirtadienio vakarą ir tikitės, kad šeštadienį jau išvažiuojam, galite likti ant ledo. Vasaros sezonu mikroautobusų transportas į Angliją knibžda, vietų nėra. Buvo klientas iš Kauno, kuris skambino trečiadienį ir pyko, kad penktadienį neatvažiuojam. Na, broli, mikriukas ne taksi. Nors būna, kad kas nors atšaukia kelionę, ir tada vietą galima rast net likus dviem dienoms. Pasiseka tiems, kurie laiku skambina.

Ar galiu važiuoti drauge su savo daiktais mikroautobusu į Londoną?

Dažnai taip ir būna, bet reikia tai aptart iš anksto. Mikroautobuse yra vietos žmonėms, tik reikia žinot, kiek keleivių bus. Jei vežam pilną krovinį, vietų gali nelikt. Vieną kartą trise su lagaminais norėjo sėstis, o bagažo erdvė buvo perpildyta. Sėdėjo ant savo lagaminų iki Klaipėdos rajono, paskui persėdo patogiau. Nebuvo smagu. Kainos skaičiuojamos atskirai – už kubus ir atskirai už keleivius. Geriau pasakyt iš karto, nei vėliau aiškintis, kad kažkas netilps. O, taip – už kelionę, ne už liftą. Nors liftų Anglijos hosteliuose irgi trūksta.

Ar vairuotojas kalba angliškai ir kaip bendrauti muitinėje?

Paprastai kalba, bet ne visi – tobulai. Pakankamai, kad paaiškintų UK muitininkui, kas per daiktai. Kartais vairuotojas yra lietuvis, gyvenęs Londone dešimt metų. Kartais – jaunesnis vaikinas, kuris moka tik basics. Muitinėje dokumentai svarbiausi. Buvo, kad Doverio uoste vairuotojas paprašė kliento pagalbos verčiantis, nes muitininkas uždavinėjo per daug klausimų. Nieko baisaus, bet jei bijot kalbėti patys, verčiau rinkitės labiau patyrusį vežėją. Jie kainuoja brangiau, bet ramiau. Man su anglų kalba tvarkoj, bet kai kurių techninių terminų irgi reikia pasukt galvą.

Kainos, laikas ir kitos nemalonios tiesos

Kiek kainuoja perkraustymas mikroautobusu į Angliją 2024 metais?

Dabar pakankamai brangu, lyginant su tuo, kas buvo prieš penkerius metus. Dėl kuro, draudimo, kelių mokesčių. Mažas pervežimas gali kainuot nuo 800 eurų, didelis – 2500 ir daugiau. Viskas priklauso nuo daiktų kiekio, pagalbinių rankų poreikio, ar važiuojat kaip keleivis. Maršrutas į Londoną pigesnis nei į Škotiją, nes atstumas. Kainą geriausiai žinot po nuotraukų apžiūros. Telefonu apytiksliai – dažnai netikslu. Aš nežinau, ar jūsų spinta didelė, ar maža, jei nematau. Kartais žmonės sako "nu trys dėžės", o ten – trys lagaminai pilni knygų, kurios sveria toną.

Kodėl viena įmonė siūlo 800, o kita 2500 eurų už tą patį pervežimą?

Klasika. Pigiausia – arba naujokas, neįskaičiavęs kaštų, arba apgavikas. Brangiausia – arba prestižas, arba sąžininga kaina. 800 eurų už pilną butą skamba įtartinai. Realiai – jei betrūksta dviejų lagaminų, gal ir įmanoma. Buvo atvejų, kai klientas sumokėjo avansą pigiam vežėjui, o tas pradingo. Neaiškinsiu kokiai firmai, bet tokia praktika egzistuoja. Geriau permokėt šimtą eurų, nei ieškot savo lovos po visą Europą pusę metų. Kai kurių klientų taip buvo. Skauda žiūrėti. Todėl aš ir sakau – jei kaina smarkiai žemesnė nei rinkos vidurkis, turėkit šiokiadieninį skepticizmą.

Ar reikia mokėti prieš kelionę ar galiu atsiskaityti grynaisiais Anglijoje?

Standartiškai – pusė prieš, pusė gavus. Grynieji Anglijoje galimi, bet mes pageidaujame pavedimo, nes vairuotojai ne visada laiko grynųjų kiekius. O ir nelabai smagu tarp Birmingemo ir Mančesterio ieškot bankomato. Avansas reikalingas tam, kad žmogus neišsigando paskutinę minutę. Buvo klientas iš Panevėžio – sutarėm, susiplanavom, o jis pradingo. Mikroautobusas tuščias stovi. Tokie nuostoliai skaudžiai atsiliepia. Kartais darom išimčių seniems klientams, bet pirmą kartą – tik avansas. Ne dėl to, kad nepasitikim, o dėl patirties. Grynais atsiskaitom tik tada, kai viskas aišku iš anksto.

Koks realus važiavimo laikas mikroautobusu iš Lietuvos į Angliją?

Teoriškai – dvi dienos. Realiai – dvi su puse, kartais trys. Dar priklauso, ar keltas iš Klaipėdos, ar maršrutas per Prancūziją, ar Eurotunelis. Jei orai blogi, keltas vėluoja. Jei kamštis prie Kelnio, miegot tenka pakelės motelyje. Aš paprastai sakau – planuokit trečiai dienai, ir jei atvažiuojam anksčiau, bus tik džiaugsmas. Klientai skaičiuoja: "išvyksta antradienį, tai trečiadienį vakare jau bus." Aha, jei viskas idealu. O idealu būna kartą iš dešimties. Kelias valdo oras, eismas ir vairuotojo poreikis pamiegot. Kūlvirsiai kaip aš jau žinom – į skubią datą geriau nežadėt.

Kas gali nepasisekti ir kaip to išvengti

Ar teko matyti, kad daiktai būna sugadinti pervežimo metu į Angliją?

Mačiau. Ir ne tik pas konkurentus. Pas save kartą buvę, kad vaizdo aparatas sudužo, nes klientas supakavo į laikraščius. Ne į burbulinę plėvelę – į laikraščius. Aš irgi kaltas, nepasižiūrėjau pakrovimo metu. Būna, kad blogi pažiūros veža daiktus be tvirtinimo, jie važinėja kaip ledo kubeliai stiklinėj. Sugadinimai nutinka dėl blogo pakavimo, prasto tvirtinimo arba per greitai lekiančio vairuotojo. Todėl aš dabar kiekvieną dėžę patikrinu ir nufotografuoju prieš išvažiuojant. Atsargumas dar niekam nepakenkė. Jei pats supakuojat blogai, rizikuojat. Foto padaryti – du minučių darbas, kuris sutaupo daug nervų vėliau.

Ką daryti, jei vairuotojas pavėluoja dvi dienas?

Bėda, bet reali. Kartais gedimas, kartais muitinė, kartais vairuotojas tiesiog privalo pamiegot, nes viršijo valandas. Blogiausiu atveju – firma perdavė jūsų krovinį kitam vežėjui, nepranešusi. Toks perkrovimas yra blogiausia, kas gali būt. Jūsų daiktai kažkur tarp Olandijos ir niekas nežino kur. Kai kurių klientų taip buvo su neaiškiais tarpininkais. Tada skambinat, o ten niekas nekelia. Aš nekenčiu tokių praktikų. Gerai, kad mes viską vežam savo transportu. Bet jei kas vėluoja – skambinkit, reikalaukit paaiškinimų. Tyliai sėdint niekas nepaskubins. Ir nepirkit paslaugos vien dėl žemos kainos.

Ar visada bus tas pats vairuotojas nuo išvykimo iki pristatymo?

Jei mūsų mikroautobusas – taip. Jei firmos turi bazes Prancūzijoje, kartais keičia vairuotoją ten. Man asmeniškai nepatinka, nes atsakomybė pasimeta. Buvo atvejis, kai Prancūzijoje perėmė kitas vairuotojas ir pamestos dvi dėžės. Kur jos – nežinia iki šiol. Kompensavom, bet sentimentinės vertės daiktai negrįžtami. Pristatymas nuo durų iki durų turi reikšti ir tą patį vežėją per visą kelią. Nors suprantu, kad ilgi maršrutai sunkūs. Bet aš važiuoju pats arba su savo patikimu kolega. Neperduodu svetimam. Jums ramiau, man sąžiningiau. O duoti lagaminą nepažįstamam vidury kelio – nenatūralu.

Kaip žinoti, ar įmonė neišduos manęs paskutinę minutę?

Paieškokit atsiliepimų ne tik Facebook'e – ten kartais ištrinami blogi. Google Maps, specializuoti forumai – ten tikresnė informacija. Jei bendravimas nuo pradžių chaotiškas, jei nėra sutarties – bėkit. Sutartis ant popieriaus yra minimali apsauga. Man gėda žiūrėt, kai žmonės pasitiki vien pokalbiu telefonu ir pavedimu į asmeninę sąskaitą. Ne. Įmonės sąskaita, PVM numeris, transporto pažymėjimas. Tai elementaru. Bet žmonės kartais nori sutaupyt taip stipriai, kad užsimerkia. Atmerkit. Rimtas vežėjas turi ką parodyt. Jei tik žodžiai ir šypsena – gali būt, kad tik žodžiai ir liks.

Praktiški patarimai prieš kelionę

Kaip supakuoti daiktus, kad jie ištvertų kelią iki Anglijos?

Nenaudokit maišų iš parduotuvių. Nenaudokit senų dėžių be dugno. Dvigubo sluoksnio dėžės – geriausias pasirinkimas. Indai – į burbulinę plėvelę, tarp dėžių nepalikit tuščių ertmių. Kuo daugiau oro tarpų, tuo didesnė tikimybė, kad kažkas subyra. Jei vežatės stalą – atsukit kojas. Mikroautobusų pervežimai iš Lietuvos į Angliją vyksta per kelias valstybes, keliai skirtingi. Lenkijoje duobėta, Belgijoje greitkelis. Daiktai turi ištverti vibraciją. Aš sakau – apsiverčikit dėžę per galvą. Kas iškris – tas ir nukentės važiuojant. Ir nepamirškit pažymėt dėžių. Nieko nėra blogiau, nei ieškot virtuvinių įrankių per visas dėžes vėlai vakare Londone.

Ar mikroautobusas greitesnis būdas nei konteinerinis transportas į Angliją?

Taaaip, žymiai. Konteineriui reikia surinkt krovinius, apdorot uoste, tada uostas Anglijoje, paskirstymas. Tai savaitės, o kartais mėnesiai. Mikroautobusas išvažiuoja ir per kelias dienas pas jus. Kaina didesnė, bet matot savo daiktus, galit važiuot drauge. Jeigu skubat pradėti darbą Londone – konteineris ne variantas. Bet jei turit laiko ir daug daiktų, pavyzdžiui, viso namo apstatymą, konteineris ekonomiškai prasmės turi. Individualu. Aš asmeniškai mėgstu mikroautobusą, nes greičiau ir asmeniškiau. Bet ne visiems tai svarbu. Jei turit tris mėnesius laiko, tai gal ir neskubėkit. Aš tiesiog administruoju tai, ko žmonės nori dabar.

Ar galiu vežtis augintinį mikroautobusu į Angliją kartu su baldais?

Jei augintinis turi skiepus, chipą, veterinarinį pasą – taip. Mikroautobuse vieta ribota, narvas turi būt tinkamo dydžio. Vieną kartą vežėm buldogą vardu Bomba. Ramiausias keleivis iš visų. JK turi griežtas taisykles dėl gyvūnų įvežimo. Anglijoje nėra pasiutligės, todėl jie saugosi kaip įmanydami. Jei dokumentai ne tvarkoj, gyvūną palieka pasienyje. Tada blogai. Geriau pasiruošti nei vėliau gailėtis. Mes primenam apie dokumentus, bet pasitikrinkit ir patys veterinaro. Ir nepamirškit, kad po Brexit taisyklės gyvūnams šiek tiek pasikeitė, tai informacija turi būti šviežia.

Ką daryti, jei turiu labai sunkų seifą, kurį reikia transportuoti į Angliją?

Pirma – pasakykit, kad jis yra. Aš atvažiuoju su kolega, o paskui paaiškėja, kad seifas sveria 150 kg. Mikroautobusų transportas į Angliją nereiškia, kad mes kaliniai. Yra keltuvai, bet ne visada. Vieną kartą Panevėžy turėjom išnešti seifą iš rūsio. Nešėm keturiese. Kolegai – išniręs peties. Tokie dalykai turi būt įvertinti iš anksto. Paprastai seifams reikia papildomų rankų arba keltuvo. Kaina auga. Ir patikrinkit, ar jis tilps pro duris naujuose namuose Anglijoje. Kartais žmonės nesusimasto, kad naujų namų durų apvadas žemesnis. Tilpo į mašiną, o pro duris – ne. Tada ieškai staliaus skubos tvarka.

Ar tiksliai žinai, kiek dabar galima vežtis vertės daiktų be papildomo muito?

Buvo kažkokia riba – apie 143 svarus sterlingų per asmenį, bet nuo 2024 kai kurios taisyklės pasikeitė dėl Brexit. Aš čia jau visiškai nebesu tikras (wait, gal 138 svarai, nebesu tikras), todėl geriau pasitikrinkit UK government svetainėj. Aš vežėjas, ne muitininkas. Mūsų darbas – saugiai nuvežt iki durų Anglijoje. Dokumentais rūpinasi klientas, nors ir patariam. Kas liečia daiktų sąrašus – rašom sąžiningai. Jei vežatės keturis televizorius, aišku, kad kils klausimų. Suvokimas paprastas – nesinaudokit pervežimu verslui vežti prekėms be leidimų. Tai atsakomybė.

Ar leidžiama vežtis maisto produktus į Angliją mikroautobusu?

Labai griežtai ribota. Mėsa, pienas, kiaušiniai – ne. Duona, sausainiai – mažais kiekiais gal. Buvo, kad moteris iš Joniškio norėjo vežtis dešrą ir kiaušinius iš tėvo. Teko suryt pakeliui arba išmest Lenkijos pasienyje. Anglijai rūpi jų biosaugumas. Džiovinti grybai, prieskoniai – toleruotina, bet šviežia mėsa tikrai ne. Jeigu abejojat – palikit namie. Pasienyje daiktą išmest – skaudžiau, nei palikt šaldytuve pas kaimyną. Be to, Anglijos muitinė turi šunis, kurie puikiai uodžia dešrą. Nebandysit jų apgaut. Tikrai ne. Aš pats mieliau vežu biskvitą, o ne kumpį.

Koks didžiausias daiktas telpa į mikroautobusą vykstant į Jungtinę Karalystę?

Standartinis mikroautobusas – apie 12-15 kubinių metrų. Dvigulė lova įeis, didelė spinta – irgi, jei išardoma. Vieną kartą vežėm pianiną. Ne fortepijoną, o pianiną. Tilpo, bet vos. Ir tik dėl to, kad atsuktos kojos. Žmonės kartais net nepagalvoja, kad durų apvadas Anglijos bute gali būt žemesnis nei Lietuvos. Tilpo į mašiną, ne tilpo pro duris. Tada teko ieškot staliaus. Juokinga buvo, bet klientui ne juokinga. Šaldymo kamera – jau klausimas. Reikia matuot. Aš visada sakau – atsiųskit nuotrauką su matmenimis. Tada pasakysiu arba "tilps", arba "ieškokit didesnės mašinos".

Ar galima vežtis dviračius ir kokį inventorių sportui?

Dviračiai – taip, populiaru. Nuimkit pedalus, nuleiskit truputį padangas, apsukit vairą. Jei vežatės slidinėjimo įrangą ar teniso raketes – geros dėžes pakaks. O dėl inventoriaus... žinai, kaip jau gaunas (ai, turėjau sakyti "gaunasi"), sporto įrankiai dažnai turi aštrius kraštus. Apsaugokit, nes salone – kitų žmonių daiktai irgi. Buvo, kad vežėme ir dviratį, ir snieglentininko batus. Batų aštrūs laikikliai subadė drabužių maišą. Dabar aš visada klausiu – o kas dar yra pakrauta? Prevencija, kaip sakoma. Niekas nenori iškrovimo metu rasti suplyšusį kostiumą vietoj sveikų dviračių padangų. Pakavimas – visko pagrindas.

Ar pristatymas nuo durų galioja ir Škotijoje, ar tik Londone?

Mikroautobusų transportas į Angliją paprastai apima visą JK teritoriją, bet kuo toliau į šiaurę, tuo brangiau. Londonas, Birmingemas, Mančesteris – standartiniai taškai. O Škotija, Velsas, Kornvalis – ten jau derama papildomai. Ne todėl, kad norim daugiau uždirbt, o ten ilgesnis kelias atgal. Kartais tenka derint, kad keli klientai būtų pakeliui, kitaip maršrutas neišeina rentabilus. Buvo vežęs į Aberdeeną. Gražu, toli, bet devynios valandos nuo Londono. Klientas suprato, kad kitaip negali būt. Tai taip, galima, bet perspėkit iš anksto, jei ne Londonas. Ir nepamirškit, kad Škotijoje oras kitoks – ten dažnai lyja, tai kraunat daiktus, gali tekt paskubėt.

Ar reikia drausti daiktus atskirai, jei vežu juos mikroautobusu?

Mūsų įmonė turi CMR draudimą – bazinė apsauga. Bet jei vežatės antikvarinį sekretorių, vertą dviejų tūkstančių eurų, pagalvokit apie papildomą draudimą. CMR atlyginimai skaičiuojami pagal svorį, ne pagal sentimentinę vertę. Buvo bėda su senovišku veidrodžiu – klientui iš mamos, mums nepastebėtas įvertinant, CMR davė centus pagal kilogramą. Skaudu. Aš patariu brangiems daiktams – draustinkit individualiai. Arba labai gerai supakuokit. Kartais burna dirba greičiau už galvą, ypač po ilgo vairavimo. CMR – ne stebuklinga lazdelė. Brangių daiktų vežimas reikalauja atsargumo ir atskiro draudimo.

Ką reiškia, kai įmonė sako, kad turi "grupinį perkraustymą"? Ar tai man pigiau?

Kartais taip. Grupinis krovinys – kelių klientų daiktai viename mikroautobuse. Jūs mokat už dalį vietos. Tada pristatymas nuo durų gali užtrukt, nes aplankoma ne jūs vieni. Kelionė į Londoną tampa kelione po penkis adresus Birmingeme, Lesterio aplinkoj, tada sostinė. Jeigu turit laiko – puiku, sutaupot. Bet jei skubu pradėt darbą pirmadienį, o mikroautobusas važiuoja tris dienas dėl sustojimų – nervai braška. Aš darom ir grupinius, ir individualius. Individualus duoda ramybę. Grupinis duoda santaupas. Pasirinkimas turi atitikt jūsų kantrybės atsargas. Aš pats mėgstu individualius, nes mažiau streso ir mažiau rizikos maišyti svetimus daiktus.

Ar galima vežtis žemdirbystės techniką arba statybines medžiagas?

Ranka pakeliami įrankiai – be problemų. Bet cementas, plytelės ar plytfaxai – ne. Svoris ir dulkės kuria problemas. Vieną kartą klientas vežėsi dvidešimt maišų cemento. Mikroautobusas tapo krovininis be persidengimo o ir be leidimų. Anglijos pasienyje paprašė iškraut. Ne mūsų atvejis, bet kolega pasakojo. Kitas atvejis – vežė sodo traktoriuką. Tilpo, antrą dieną iškrovėm. Bet kaina buvo kaip už du paprastus perkraustymus. Sunkus svoris didina kurą, greičiau dyla padangos. Salonas po to valomas valandas. Tokius krovinius reikia derint atskirai. Nepamirškit pasakyt, kad tai ne tik lagaminai. Mes nevežam buldozerių, bet iki nedidelio traktoriuko – dar galim pasiderint.

Kaip apsisaugoti nuo paslėptų mokesčių gavus sąskaitą už transportą?

Viską surašykit iš anksto. Mokesčiai už keltus, nakvynę vairuotojui jei reikia – ar įskaičiuoti? Paklauskite. Kai kurios įmonės meta žemą kainą, o paskui prideda: "o, dar buvo keltas, dar kuro priemoka." Aš nesu šventas, bet mano kainos visada su viskuo, kas matyti maršrute. Aiškus perkraustymas į Angliją kainų suskaidymas – profesionalo ženklas. Jei pokalbio metu atstovas vengia temos – raudona vėliava. Nesinori mokėt dvigubai tik todėl, kad kas nors nutyli faktą, jog keltas vasarą brangesnis. Arba kad reikės mokėt už metro zoną Londone, nes paprastai ten stovėjimo mokesčiai prisideda. Visada klauskite, o ne tik linkite.

Išvada

Taigi, mikroautobusų transportas į Angliją su pristatymu nuo durų – tai būdas, kuriam reikia pasiruošimo ir sveikos nuovokos. Nepasitikėkit stebuklais, rinkitės tuos, kurie atsako į klausimus be užuolankų. Aš per dvidešimt ketverius metus mačiau visko – ir graudžių istorijų, ir džiugių susitikimų ties naujų namų slenksčiu. Svarbiausia – kad jūsų daiktai atvyktų sveiki, o jūs ramiai atidarytumėte duris naujoje vietoje. Jei ko nors nepaminėjau – skambinkit. Atsakysiu kaip žmogus, o ne kaip brošiūra. Sėkmės persikraustant.