Mikroautobusų transportas į Angliją nuo durų iki durų: kaip tai vyksta tikrovėje

Daugiau nei dvidešimt dvejus metus vežioju daiktus po Europą, o pastaruoju metu labiausiai prašoma – Anglija. Žmonės skambina ir klausia apie mikroautobusų transportą į Angliją nuo durų iki durų, lyg tai būtų kokia marsaeigė. Realybė paprastesnė, bet ir biški sudėtingesnė nei atrodo. Ne visada viskas einasi kaip pėlės per sviestą, būna ir užsikimšimų kelyje, ir klaidingų adresų. Bet kai žinai, ko tikėtis, viskas daug ramiau. Pašnekėsim atvirai, be tos pardavimiškos glancuotės, kuri interneto puslapiuose visada atrodo per gražiai.

Kainos ir kaip viskas prasideda, kai užsakinėji pervežimą

Kiek maždaug kainuoja mikroautobusų transportas į Angliją nuo durų iki durų, jei važiuoju su daiktais iš Kauno į rytų Londoną?

Tai čia štai, klausimų numeris vienas visada. Iš Kauno, jei pilnas mikriukas, maždaug 600–950 eurų, priklauso nuo sezono. Žiemą pigiau, rugpjūtį brangiau, nes visi studentai. Kai skambina klientas ir sako, kad radęs už tris šimtus, aš jam atsakau – tada tai ne nuo durų iki durų arba tavo daiktai važiuos tris savaites. Kaina formuojasi iš degalų, algų, kelių mokesčių ir dar biški pelno, be kurio neveiksi. Nedodu konkretaus skaičiaus telefonu, nes reikia pamatyti, ką vežt. Kartais žmonės sako „mikroautobusas daiktų“, o ten išeina pusantro kambario butas. Tada kaina šokteli.

Ar galiu šiandien sutarti ir rytoj jau išvažiuoti, ar reikia ilgai laukti?

Šitam reik biški pakentėt. Šiandien sutarti galima, bet rytoj išvažiuoti... na, jei pasiseks ir bus laisva viena koja – taip sakome, kai vietos likę tik biški, – tai gal. Bet dažniausiai reikia dienos kitos planavimui. Mes turim žiūrėti, ar vairuotojas nepersidirbęs, ar pakeliui nepaimsime dar vienos krovos prie Varšuvos. Kartais klientas skambina pirmadienį, nori trečiadienio, bet laisvą turime tik kitą savaitę. Geriau skambinti anksčiau, dvi savaitės – tai toks geras tarpas. Nors būna ir staigmenų, kai kas atšaukia, tada pagauname, kaip išmanydami.

Ar mano kaimas prie Marijampolės skaitosi kaip durys iki durų, ar reikės tempti daiktus į miestą?

Kaimas prie Marijampolės tikrai skaitosi, jei tik po vandeniu kelias neužbristas. Mes sakome „nuo durų iki durų“, kai važiuojam tiesiai iki namo, kur gali privažiuoti normalus mikroautobusas. Jei ten kelias kaip po tankų apšaudymo, su duobėm iki bambos, tai teks tartis atskirai. Kartais einame pėsčiomis paskutinius šimtą metrų, jei matom, kad mašina pasiknis. Buvo atvejų, kai klientas pasakė „vaziuokite, tiks“, o mums teko traukti priekabą iš griovio. Tai dabar klausiam tiksliai. Iš esmės – pervežimas nuo durų iki durų yra tai, ką mes ir darom, bet tavo kelias turi leistis.

Ar viskas brangsta prieš Kalėdas, ar čia mitas?

Ne mitas, deja. Gruodžio pradžioje kaina šokteli dvidešimt, kartais net trisdešimt procentų. Visi skuba, vairuotojai dirba po daugiau nei leistina, o klientai nori, kad daiktai būtų Londone iki Kūčių. Aš pats stebiu, kaip telefonas pradeda pypsėti be perstojo lapkričio pabaigoje. Tikroji magija vyksta gruodžio penkioliktą, kai žmonės supranta, kad laikas bėga, ir sutinka mokėti viską, kas prašoma. Jei nori sutaupyti – vežk lapkričio pradžioje arba sausį. Tada mikroautobusų transportas į Angliją atsieina kur kas draugiškiau. Dar pasisakysiu – kartais žmonės mano, kad vairuotojai tyčia brangina, bet degalai per žiemą tikrai nepigsta.

Už ką aš mokų – ar tai fiksuota suma už viską, ar bus kažkokių papildomų mokesčių?

Fiksuota suma yra fiksuota, jei sutartis normali. Bet aš mačiau visko. Kai kurie kolegos priduria mokestį už keltą, nors važiuoja sausuma per tunelį. Priduria už „aukštą aukštą“ be lifto. Kartais – už ilgesnį laukymą prie durų. Aš stengiuosi pasakyti viską iš anksto: štai tau kaina, ji apima krautuvą, važiavimą, iškrautuvą Anglijoje. Jei tiksliai pasakai, ką vežam ir kur, staigmenų nebūna. Būna blogiau, kai krovininėje dalyje paslėpta kokia nors šaldyklė, kurios nepaminėjai. Tada mes jau nebežinome, ar tiltas nepersikraus, ir gali tekti papildomai derėtis.

Daiktai, taisyklės ir ką realiai gali kišti į mašiną

Kiek maždaug tilps į standartinį mikroautobusą, jei vežu vieną kambarį?

Vienas kambarys – labai įvairiai žmonės supranta. Jei tai fotelis, spinta ir keturi lagaminai, tai tilps. Jei dar prisideda dvigulė lova išdraskyta... tada gali netilpt. Standartinis mikroautobusas krovininis turi apie 8–14 kubinių metrų, bet čia idealu, kai daiktai sudėti kaip tetris. Realiai klientai pakuoja kaip kamputėlis, su tarpais. Aš sakau – daryk sąrašą, nufotografuok, atsiųsk. Tada pasakysiu ar tilps, ar pirksim didesnę mašiną. Nes kartais žmonės sako „nedaug“, o išeina dviejų kambarių butas, kurį reikia tempti dviem reisais. Tada kaina jau visai kitokia.

Ar galiu vežtis augalą? Močiutė labai prašė paimti jos fikusą.

Fikusas... na, augalai – ribotas dalykas. Į Angliją vežant reikia fitosanitarinių pažymų. Dauguma firmų tiesiog atsisako – per daug galvoskausmo. Jei mažas vazonėlis paslepiamas tarp drabužių... aš to nesakiau. Bet jei muitinė tikrins ir ras, bus nemalonu. Kartais žmonės veža sodus po pilną mikroautobusą, aš prie to neprisidedu. Fikusą geriau padovanok kaimynei. Močiutei bus liūdna, bet pasieiks Angliją greičiau nei sulapnos. Beje, gal ir taip nebegalima? Hmm, reikėtų pasitikrinti, dabar jau po Brexit viskas sumaišyta.

Kas bus, jei mano daiktas apgadins kitą žmogaus daiktą, kai veža kartu su manim kaip grupažinį krovinį?

Atsakyti atvirai – taip neturėtų nutikti, jei viskas tvirtai sukrauta. Bet būna. Viena karta vežėm metalinį staliuką su aštriais kampais – jis prasibraukė pro kelis minkštus krepšius. Savininkas pyko, teko derėtis dėl kompensacijos. Mes stengiamės tai išspręsti tarpusavyje. Jei turi ypač vertingų daiktų, geriau užsisakyk atskirą kelionę, tada mikroautobusų transportas į Angliją bus tik tau vieniems. Grūdami daiktus iš skirtingų užsakovų, visada rizikuojam. Atsakomybę prisiimame, bet pripažinsiu – kartais iki galo neaišku, kas dėl ko kaltas, kai daiktai juda du kartus kraunami. Būna painiava.

Ar privalau pats kilnoti dėžes, ar jūs padėsite?

Pagal taisykles – vežėjas veža, ne dirba samdiniu kilnoti. Bet praktikoje mes padedam, ypač jei matom, kad žmogus vienas ir bejėgis prie trijų spintų. Vienas vairuotojas eina, kitas krauna, taip greičiau. Nors aš turėjau kolegų, kurie atsisėda mašinoje ir sako – „aš tik vairuotojas“. Tai tokie veikėjai... jų nebeimame. Mes stengiamės padėti, bet jei tai ketvirtas aukštas be lifto ir keturi kubai daiktų – atsiprašiau (turėjau galvoje – atsiprašau, gali prireikti tavo rankų). Kaina nesikeičia nuo to, bet širdis džiaugiasi, kai ir tu pakiši.

Ar leidžiama vežtis elektrinį paspirtuką su baterija? Kažkur skaičiau, kad negalima.

Skaičei teisingai – ličio baterijos yra problematiškos. Jų negalima vežti taip paprastai, kaip dviratį. Yra taisyklės, kiek kWh gali būti, ir labai dažnai vežėjai tiesiog atsisako. Aš pats ne visada atsimenu tikslias ribas – gal 100 Wh, gal kitaip... turiu pasitikrinti, – todėl kai klausia, sakau – geriau nevežk, arba išardyk ir vežk atskirai kaip dalis. Buvo atvejis, kad vyrukas paslėpė paspirtuką, o muitinėje... ne, muitinė ne tikrino, bet jei būtų tikrinusi – bauda. Taip kad nenervink mūsų ir savęs. Geriau parduok čia, nusipirk ten. Anglijoj irgi yra paspirtukų.

Ar mano katė gali važiuoti kartu su manimi salonelyje, ar ją reikia dėti į krovininę dalį?

Katė – gyvūnas, o ne daiktas, bet tiek to. Salonelyje gali važiuoti tik jei vairuotojas sutinka (o mes sutinkame, jei ji nešnypščia kaip tigras). Bet teisingiau būtų vežimėlis – pet carrier. Nes jei kas atsitinka, jei reikia staigiai stabdyt, o katė po kojomis... nefantazuokim. Aš asmeniškai mėgstu gyvūnus, bet krovinėje nerekomenduoju, ten gali būti šalta ir triukšminga. Kartais žmonės veža šunis, ir jie labiau pakantūs. Katės klykauja pirmas valandas. Turiu pasakyti, kad kai kurių vežėjų alergija katei gali būti priežastis atsisakyti. Čia jau kaip pasiseks.

Kas dedasi kelyje per Europą iki Anglijos

Kiek realiai trunka kelionė nuo durų Vilniuje iki durų Londone?

Teoriškai – 26 valandos. Realiai – trisdešimt su viršum, kartais ilgiau. Vairuotojas turi miegoti, valgyti, palaukti keltą arba tiesiog užstrigti eilėję prie Eurotunelio. Be to, jei paimame dar kažką pakeliui – prideda valandų. Aš visada sakau klientui: neplanuok kitai dienai rytoj po atvykimo, nes gali pavėluoti. Kartais Lietuvoje jau sniegas, o Prancūzijoje rūkas – viskas stabdo. Nuo durų iki durų nereiškia „kaip raketa“. Reiškia, kad nereikia tavęs tempti į terminalą ir laukti. Kelias – ilgas. Gyvenimas kelyje – nenuspėjamas. Būna, kad ir padangą tenka pasikeisti.

Ar važiuojama tiesiai, ar paimate dar ką nors iš Latvijos pakeliui?

Dažniausiai paimame. Ne visada, bet dažnai. Verslas yra verslas – jei turim laisvos vietos ir skambina žmogus ties Suvalkais, kodėl nepasiimti? Bet tada turi suprasti, kad tvarkaraštis stringa. Kartais klientas galvoja, kad jis vienintelis krovinys, o realiai mikroautobuse trys skirtingi adresai. Aš stengiuosi apie tai pasakyti atvirai iš karto. Jei tu mokiesi už pilną kelionę – tada taip, važiuoji vienas. Jei dalinis krovinys – lauksi, kol surinksime visus. Būna, kad pakeliui asistentas susirgsta, ir tada planai pakrypsta visai kitaip. Tokia jau rutina.

Ar kas nors tikrina daiktus pakeliui, ar tik pasienyje?

Vokietijos policija mėgsta stabdyti mikroautobusus su LT numeriais. Ne visada, bet pakankamai dažnai, kad tai nekeltų nuostabos. Tikrina, ar ne per sunku, ar dokumentai tvarkingi, kartais prašo atidaryti. Aš esu matęs, kaip vairuotojas prakaituoja, kai nežino, ar klientas neįdėjo kažko neleistino. Čia ne muitinė, čia techninė kontrolė ir saugumas. Jei viskas legalu – pravažiuoji per pusvalandį. Bet jei jie randa kažką įdomaus, pavyzdžiui, neaiškius skysčius be etikečių, tada gali stovėti kelias valandas. Europa atsargi su neaiškiais kroviniais. Aš juos suprantu, bet nervina.

Ar aš galiu važiuoti keleiviu su savo daiktais?

Gali, jei yra vieta. Bet mikroautobuse, pilname daiktų, vietos keleiviui mažai belieka. Paprastai prie vairuotojo sėdėti – yra viena vieta, retais atvejais dvi. Jei veži daug ir dar su šeima – ne, nepakrausim. Kartais žmonės galvoja, kad mikroautobusų transportas į Angliją veikia kaip autobusas su sėdynių eilėmis. Ne. Čia krovininė bazė, kurioje tarp dėžių sutalpinamas kėdės dydžio plotelis. Ir oro kondicionierius ne visada veikia taip gerai kaip limuzine. Kelionė varginanti. Būk tam pasiruošęs ir nešioj kokią pagalvėlę. Kitaip nugara supyks.

Ar sustojama kažkur pavalgyti, ar vairuotojai valgo tik termosuose atsineštus sumuštinius?

Termosai... kai kurie taip ir gyvena. Bet mes stengiamės sustoti bent minimaliai kavinėje. Tiesa, ne visada pakeliui geras maistas. Vokietijoje kainos pakankamai kandžiojasi, tai kartais tiesiog benzininėj parduotuvėj nusiperka košę. Aš pats mėgstu vieną švedišką kelių restoraną, kur kotletas su bulvėmis, bet nesakysiu kur, ne visi kolegos pritartų. Jei tu esi keleivis – gali maistą turėti su savimi, tik prašyčiau be sriubos. Kartą klientas išpylė barščių, kvapas išliko iki pat Londono. Buvo... specifinė kelionė. Tai valgo kaip išeina, svarbu, kad nepavargtų prie vairo. O miegas svarbiau už košę.

Dokumentai ir kiti popieriai, kuriuos pravartu turėti

Ar reikia rašyti daiktų sąrašą, jei vežu asmeninius daiktus į Angliją?

Taip, sąrašas reikalingas, bet jis gali būti paprastas. Užtenka lietuviškai, nereikia vertimo, jei tai tik buitis. Užrašai: drabužiai – 2 dėžės, indai – 1 dėžė, knygos. Verslininkams sudėtingiau. Bet jei vežkite tris krosneles ir dešimt naujų dviračių – tada muitinė gali pagalvoti, kad prekiauji. Sąrašas apsaugo ir tave, ir mus. Aš duodu blanką, klientas užpildo namuose. Kartais jie rašo „balda“, be tarpinio „s“. Nesvarbu, mes suprantame. Svarbu, kad turinys maždaug sutaptų su realybe. Anglijos pusė retai tikrina asmeninius persikraustymo krovinius, bet retai nereiškia niekada.

Kas atsakingas, jei muitininkai nusprendžia tikrinti ir apgadina daiktą?

Muitininkai – jie kaip policininkai, turi teisę tikrinti, ir atsakomybę už jų veiksmus prisiima valstybė. Mes, vežėjai, dažnai liekame bejėgiai. Jie nutraukia plėveles, atidarinėja dėžes. Kartais nebeeina visko taip gražiai supakuoti kaip prieš tai. Aš stengiuosi apie tai perspėti: jei gali būti patikra, pakuok taip, kad atidarius būtų nesunku vėl uždaryti. Buvo – sudaužė porcelianą, kai dėžę numetė. Kompenzavimas? Ilgas procesas. Geriau nešti vertingiausius daiktus su savimi lagamine. Kalbu apie mikroautobusų transportą į Angliją, bet tai tinka ir vežant į Olandiją. Draudimas mūsų galioja, bet jis ne visada dengia muitinės veiksmus. Būna, kad ne.

Ar mano daiktai yra apdrausti kelionės metu, ar rizikuoju?

Normali įmonė turi CMR arba vežėjo atsakomybės draudimą. Mes turime. Bet – ir štai kur niuansas – draudimas dengia ne viską. Jei tu pats susipakuoji netinkamai ir spinta subražo televizorių, draudimas gali įžvelgti tavo kaltę. Jei žala išorinė – avarija, vagystė – tada taip, dengia. Sumos būna skirtingos, dažniausiai iki kelių dešimčių tūkstančių eurų krovinį. Aš sakau klientams: brangius daiktus – daryk atskirą draudimą. Mes esame sąžiningi, bet nenorime pyktis dėl to, kad kažkas neįpakavo stiklinės lentynos į popierių. Draudimas – geras dalykas, bet jis ne stebuklas. Kaip ir aš.

O ką daryti su alkoholiu – ar galiu pasislėpti butelį konjako dėžėse?

Aš neinspektorius, bet pasakysiu – alkoholis turi apribojimus. Į Angliją galima atsivežti tam tikrą kiekį asmeniniam naudojimui. Bet jei tau reikia dviejų dėžių viskio... tada tai jau nebe asmeninis naudojimas, tai prekyba. Aš į tai rankomis nekišu ir nenoriu žinoti, kas po tavo antklodėmis. Jei muitinė randa, problema tavo. Aš galiu prarasti mašiną arba licenciją, todėl jei tu ką nors slepi nuo manęs – tai nebe draugystė. Geriau pasakyk tiesiai. Kartais žmonės nori pristatyti seseriai gimtadienio proga šešis butelius – tai gal ir normalu, bet teisiškai gal kreivai. Aš ne tas, kuris teisiu, bet saugok mane. Prašau.

Ką retai parašo, bet privalai žinoti prieš rinkdamasis vežėją

Ar tikrai visos įmonės, skelbimuose rašančios „pervežimas į Angliją“, turi licencijas?

Ne. Tos, kurios žemiausios kainos – dažnai neturi nieko. Vienas mikroautobusas, draugas vairuotojas, FB grupės skelbimas. Kartais sutraukia pinigus iš penkių žmonių ir dingo. Aš tokių girdėjau per savo karjerą ne vieną. Licencija kainuoja, draudimas kainuoja – to nepasiima „pigus pervežėjas“. Jei skambini ir jie neduoda sutarties, neduoda įmonės kodo, prašo visą sumą į priekį pavedimu į privatų sąskaitą – bėk. Nebūtinai apgavikas, bet rizika didžiulė. Aš žinau, kad kai kurie vežėjai dirba pilnai juodai, ir jie atveža daiktus. Bet jei kas nutiks – neturėsi prie ko prieit. Tai tokia nepatogi tiesa, kurią reikia girdėti.

Kodėl vienos įmonės kaina perpus mažesnė? Kur čia triukas?

Triukas paprastai toks: tavo daiktai keliauja ne tiesiai, o lieka savaitę kažkur sandėlyje prie Varšuvos. Arba – pakrauna į vilkiką, o vilkiko vairuotojas jau neatsakingas už kiekvieną dėžę. Arba – išvis neaišku, ar nuvažiuos. Kartais jie surenka pinigus, tada nusiperka pigų reisą, kuriuo tuo pačiu metu veža dar tris žmones, ir visi tarpusavyje „dalinasi“ vietą. Durų iki durų ten nėra nė kvapo. Pigus pervežimas į Angliją – tai arba mažas pelnas mūsų sąskaita, arba kažkieno sąskaita. Aš neinu į tą rinką, nes negaliu mokėti sąžiningai vairuotojui ir dar duoti 30% nuolaidą. Fizika.

Ar teko matyti, kad žmoniui paprasčiausiai neatveža daiktų?

Teko girdėti. Ne pas mus, ačiū Dievui, bet kolegos pasakojo. Būna taip: paima daiktus, sako „kitą savaitę bus Londone“, o tada – tyla. Telefonas išjungtas, profilio nėra. Dažniausiai tai įvyksta su „super pasiūlymais“ be jokio popieriaus. Aš pats, kai pradedu bendradarbiauti su nauju klientu, visada siunčiu sutarties projektą. Jei jie žiūri į mane kaip į keistuolį – tegu žiūri. Geriau būti keistuoliu su sutartimi, nei herojumi be daiktų. Anglijoje gyvenantys lietuviai dažnai jau patyrę tokių dalykų, kai kurie skambina po metų, nes anksčiau patikėjo „vaikinu, kurį pažinojo kaimyno brolis“. Liūdna, bet realu.

Ką daryti, jei pavėluoju pusvalandį, kai jau turėjo būti pakrovimas?

Skambink iškart. Jei vairuotojas gali palaukti – palauks, pusvalandis dar ne tragedija, ypač jei nesam įtempti. Bet jei po tavęs dar laukia kitas klientas Kauno rajone, o mes jau sutarę – bus nemalonu. Kartais vėlavimas vadinasi valanda, ir tada jau keičiasi visi kiti tikslai. Aš sakau: geriau paskambink ryte ir persidenk nei stovėk pusnuogis bėgsi pro duris. Vairuotojai irgi žmonės, jie supranta, bet jų laikas – pinigai. Be to, jei vėluoji, o prie namų negali pastovėti mikroautobusas – tada gali tekti krauti iš gatvės, o ten lietus... na, nejuokinga. Geriau būti namie penkiolika minučių anksčiau. Rimtai.

Mikroautobusų transportas į Angliją nuo durų iki durų – tai paslauga, kuri puikiai veikia, kai tarpusavyje suprantatės be žaidimų. Aš per savo dvidešimt dvejus metus mačiau visko: ir gražių kelionių, ir tokių, kurių norėčiau pamiršti. Svarbiausia – nebijok klausti, net jei klausimas skamba kvailai, ir rinkis tą, kuris atsakinėja tiesiai, nedarydamas akių dūmų. Kelias iki Londono ilgas, bet jei viskas aišku – tai tik kelias, o ne katastrofa. Sėkmės kraustantis, skambink jei kas.