Mikroautobusų transportas baldų vežimui į Angliją: kas iš tikrųjų vyksta kai siunti baldus per Lamanšą

Dvidešimt treji metai kelių. Mačiau visko – ir kaip laimingi žmonės atidaro duris Londone, ir kaip ašaroja kai atranda subraižytą stiklą. Mikroautobusų transportas baldų vežimui į Angliją šiandien yra populiariausias būdas pervežti buto ar mažo namų turinį, kai konteineris per didelis, o paštu neišsiųsi. Bet čia pilna niuansų. Apie juos ir papasakosiu, nes klientai klausia tų pačių dalykų vėl ir vėl, o internete pilna gražių teorijų, kurios realybėje subyra kaip prasta dėžė.

Kainos ir kodėl visi pyksta

Kiek kainuoja nuvežti sofą ir spintą į Londoną mikroautobusu?

Jei sofą galima pakrauti atsargiai, o spinta jau išardyta – skaičiuokite nuo keturių šimtų eurų. Bet jeigu tas komplektas stovi penkiaukščio ketvirtame aukšte be lifto, plius reikia padėti keltis per uostą, gali išaugti iki šešių septynių šimtų. Aš sakau visiems – nėra vienos kainos. Kartą vežiau senovinę komodą vos už tris šimtus, nes tetulyė pati viską supakavo ir padėjo kieme. Kitą savaitę toks pats maršrutas – aštuoni šimtai, nes vyrukas gyveno už Londono, vidury laukų.

Kodėl vienur kaina keturi šimtai, o kitur devyni šimtai? Čia šūdas ar tiesa?

Tiesa, tik ne visada maloni. Yra įmonių, kurios turi kombinuotus reisus – paima kelių klientų daiktus, padalina kelionės kaštus, ir gaunasi pigiau. O yra tokių, kurios vilioja pirminiu skaičiavimu, o paskui prideda laiptinių mokestį, degalų priemoką. Mačiau tokią įmonę Šiauliuose – gražus tinklapis, viskas blizga, o paskui duoda sutartį su devyniolika smulkių punktų. Skaitykite smulkiu šriftu. Ne, seriozniai, skaitykite. Aš žinau, kad niekas neskaito, bet čia tas vienas atvejis kai verta.

Kaip vyksta pats pervežimas iš tikrųjų

Ar vairuotojas padės man pervežti baldus į butą, ar tik atvers duris?

Dažniausiai į duris. Klausiate kodėl? Nes jis vienas, ir jei mikroautobuse yra dar trijų žmonių daiktai, jis fiziškai negali visur bėgioti. Jei užsakote paslaugą su krovimu ir nešimu – tarkitės iš anksto. Tai kainuoja brangiau, ir ne kiekvienas vairuotojas sutiks. Kartą mūsų vaikinas Povilas nešė vonios spintelę iki ketvirto aukšto, nes klientė buvo viena su kūdikiu. Tai buvo gražu, bet ne sutartyje. Neverskite to daryti tiesiog iš akių.

Kiek laiko važiuoja mikroautobusas iš Lietuvos iki Anglijos?

Valandų skaičius ant popieriaus – apie trisdešimt dvi, bet realybėje nuo pakrovimo iki iškrovimo praeina keturios šešios dienos. Kodėl? Nes jei kraunate Kaune, o kitas klientas Panevėžyje, o trečias pakeliui Varšuvoje, susidėlioja. Be to, Olandijoje spūstys, Doveris kartais stringa. Aš asmeniškai mėgstu antradieniškus išvažiavimus – ramiau. Bet klientai skuba dėl butų nuomos sutarčių, tad tenka ir naktimis varyti. Svarbiausia – klauskite ne kiek valandų, o kokia reali data.

Ar tikrai reikia mano baldų sąrašo, jeigu aš ir taip žinau kas ten yra?

Reikia. Nes kai vairuotojas atvažiuoja, o jūs iškeliate dar vieną dviratį, tris lagaminus ir kažkokią žoliapjovę – tikras atvejis iš Klaipėdos – visas mikroautobuso balansas suplyšta. Tada reikia arba primokėti, arba kažką palikti. Sąrašas padeda ir jums – kai gaunate daiktus Anglijoje, galite patikrinti ar viskas atvažiavo. Rašykite ranka jei norite, nors aš ir Wordą priimu. Jei panorėsite keisti sąrašą dieną prieš išvykimą – skambinkite telefonu, ne rašykite.

Dokumentai ir muitai – visko nori po Brexit

Ar reikia dabar kokio nors leidimo vežti krovinius į Angliją po Brexit?

Jums kaip klientui – ne. Mes, vežėjai, turime turėti CMR važtaraščius ir visą biurokratiją. Jūsų asmeniniams daiktams, jei tai perkraustymas, paprastai taikoma taisyklė, kad naudoti daiktai neapmokestinami, nors čia jau buhalterė mane bartų, bet iš esmės pateikite sąrašą ir deklaruokite asmeniniam naudojimui. Kartą klientas bandė įvežti trisdešimt naujų čiužinių – muitas paklausė ar jis prekiautojas. Buvo nemalonių pokalbių Doverio poste. Tai skirta jūsų namams, ne verslui.

Ar muitininkai tikrina kas yra mikroautobuse?

Tikrina, bet ne visada. Mačiau, kad atidaro duris, pasižiūri į popierius ir paleidžia. O mačiau ir kai viskas buvo iškrauta ant asfalto. Priklauso nuo eilės, jų nuotaikos, ar turite kažką įtartino. Jeigu vežate seną komodą ir sofą – niekam neįdomu. O štai dešimt vienodų televizorių – įdomu. Būna absurdiškų situacijų. Kartais įtaria net tuomet kai nėra ko. Aš nelabai suprantu kodėl, bet taip yra. Jei turite ką slėpti – nesikreipkit į mus.

Pakavimas – dauguma to nesureikšmina tol kol nenutinka bėda

Ar paprastas popierius apsaugos stiklą, ar verta pirkti tą burbulinę plėvelę?

Burbulinė plėvelė yra šventa. Popierius – tik nuo dulkių. Stiklinis staliukas, kurį prieš penkerius metus vežiau į Birminghamą, neatlaikė net atsargaus važiavimo, nes klientė sutaupė ant pakavimo. Spynos įstrigo, stiklas – tūkstantis žala. Aš prisiėmiau tą žalą, nes jautriai, bet galėjome to išvengti. Jei neturite pakavimo medžiagų – paklauskite ar vežėjas gali pristatyti. Kainuoja papildomai, bet tai geriausia investicija. Išimtis tik tada kai vežate tik masyvų medį.

Ką daryti jei spinta netelpa į duris ir reikia ardyt Anglijoje, o aš vienas?

Saulėtai pasakyčiau – samdykite meistrą. Realybėje daugelis lietuvių Londone ar Mančesteryje žino ką nors iš kaimynų. Mes, teikiantys mikroautobusų transportą, dažnai turime kontaktų. Bet nemontuojame nemokamai. Jeigu reikia išardyti prieš pakraunant Lietuvoje – klauskite ar galima užsakyti išrinkimą. Kainuoja, bet tada Anglijoje tiesiog surenksite. Arba, jei spinta iš IKEA – galbūt paprasčiau pirkti naują Braitone. Nemėgstu taip kalbėti, nes prarandu užsakymą, bet kartais tai tiesa.

Kombinuoti reisai ir kaip jūsų sofa važiuoja su svetima skalbimo mašina

Ar mano baldai važiuos tiesiai pas mane, ar bus perkraunami kituose automobiliuose?

Jei užsakote pilną mikroautobusą – važiuoja tiesiai. Jei kombinuotą krovinį – dažnai perkeliama sandėlyje Belgijoje ar Olandijoje. Tai nereiškia kad blogai, bet rizika padidėja, dažniau liečiami. Aš pats renkuosi tiesioginius reisus asmeniniams daiktams, bet kainų skirtumas dvigubas. Paskutinį kartą kombinuotu reisu į Bristolį viena dėžė atsidūrė Kento grafystėje per klaidą. Radome per dvi savaites. Šūdas, bet taip būna. Jeigu vežate vertingus daiktus – rinkitės ne kombinuotą pervežimą.

Ar mikroautobuse gali važiuoti ir mano drabužiai, ir šaldytuvas, ir senas fotelis vienu metu?

Gali, bet šaldytuvą paruoškite – išdžiovinkite, nepalikite maisto, nes kondensatas ir svoris. Kartą klientas įgrūdo šaldytuvą, o po to norėjo dar penkiasdešimt knygų. Mikroautobusai turi svorio ribas, jei persikrauname – bauda pasienyje. Rūšiuokite proto ribose. Drabužius dėkite į maišus, ne į kartonines dėžes – taip vietos daugiau. Aš žinau kad kai trūksta pakuočių, viskas keliauja į maišus. Būna. Bet nesistenkite naudoti maišų vietoj balding apsaugos. Geriau jau kombinuotai.

Kiek laiko iš anksto reikia užsakyti pervežimą mikroautobusu?

Verta užsakyti prieš dvi tris savaites, ypač jei planuojate pikui – rugpjūtį ar rugsėjo pradžioje. Aš esu gana lankstus, bet kartais paskambina žmogus ketvirtadienį, o išvažiuoti reikia šeštadienį. Būna, surenku, bet kaina didesnė. Skubūs reisai brangesni, nes reikia tempti vairuotoją iš kito maršruto. Jei turite laiko – planuokite. O jei jau vėluojate – geriau paskambinti, negu rašyti į žinutes. Aš senos mokyklos, telefonas man patikimiau. Nors dabar jaunimas rašo ir pyksta kai neatsakau per valandą.

Baimės ir realybė – kas nutinka blogai

Ar dažnai sulūžta baldai kelyje į Angliją?

Ne dažnai, bet pasitaiko. Dažniausiai dėl blogo pakavimo arba vairuotojo skubėjimo. Aš pats buvau kaltas prieš metus, kai posūkyje neišlaikiau spintos – reikėjo geriau pritvirtinti. Klientas pyko, nors žala buvo minimali. Blogiausia žiema, ledukas Prancūzijoje, staigus stabdymas. Tada net gerai pritvirtinta sofa gali judėti. Italai mėgsta statyti greičio ribojančius kalnelius, o mes jų nemėgstam. Pasirinkite įmonę, kuri naudoja minkštas juostas, ne virves. Dar vienas pastebejimas – kai kurių buitinių baldų kampai yra trapūs.

Ar tikrai pasitaiko, kad įmonė pasiima baldus ir paprasčiausiai dingsta?

Deja, taip. Ne dažnai, bet taip. Ypač jei sumokate visą sumą iš anksto į asmeninę sąskaitą. Būna įmonių su gražiomis Facebook paskyromis, kurios paima daiktus, paskui nutraukia ryšius. Aš kalbu apie realias problemas. Rinkoje yra vilkikų, kurie pasiima krūvą daiktų, meta į sandėlį ir neliečia mėnesį, nes laukia pilnos mašinos. Jūs galite saugotis dalindami mokėjimą – dalį prieš, dalį gavus. Rimtos įmonės sutinka. Jei nesutinka – ženklas, kad reikia bėgti.

Ką daryti jei vairuotojas pavėlavo dviem dienom ir aš stoviu priešais užrakytą butą?

Skambinkite kas kelias valandas, bet nevykite jo – jis ne Dievas. Kartą dėl Doverio streiko vėlavome keturias dienas. Klientas skambino kasdien, aš kasdien sakau tą patį – tranzitas užstrigo. Tai streso visiems pridaro. Planuokite buferį – jei reikia sekmadienį, vežkite kad atvažiuotų trečiadienį. Jei nuomos sutartis baigiasi – reikės sandėlio. Vienos paros sandėliavimas kainuoja apie dvidešimt keturias svarus. Kartais geriau atiduoti daiktus kaimynui. Nerekomenduoju, bet mačiau kad padeda.

Draudimas, mokėjimai ir kiti nemalonūs dalykai

Ar baldai apdrausti jei vairuotojas sudaužys mano veidrodį?

Pagal CMR konvenciją – taip, bet yra ribos. Dažniausiai pagal kilogramo kaina, ir iš to gaunasi niekai jei vežate meno kūrinį už tūkstantį. Siūlyčiau papildomai drausti brangius daiktus. Mes turime CMR pagrindinį draudimą, bet jis ne visada dengia emocinę vertę. Vežiau seną penkiasdešimties kilogramų spintelę – CMR atlygino du šimtus. Klientas pyko, nes buvo senelės. Suprantu, bet įstatymai yra įstatymai. Štai kodėl svarbu fotografuoti prieš pakraunant. Nuotraukos, nuotraukos. Mūsų žmogus (o dabar jau partneris) Egidijus visada fotografuoja. Darykite tą patys.

Ar reikia mokėti viską iš anksto, ar galima dalimis?

Standartas – keturiasdešimt procentų iš anksto, likutis pristatymo metu. Jei pilnas mikroautobusas – kartais prašo šešiasdešimt dėl degalų. Grynaisiais galima, bet Anglijoje eurais neapmokėsite, reikės svarų. Aš mėgstu banko pavedimą – ramiau, yra pėdsakas. Vengiu pavedimų į asmenines sąskaitas, nors kai kurie vairuotojai prašo kad greičiau. Jūsų rizika. Vienas klientas Birmingemo sumokėjo grynais be kvito – paskui diskutuoti apie tai ar sumokėjo buvo neįmanoma. Beje, aš buvau per kitą pusę, tai negalėjau padėti.

Ar rašoma kokia nors sutartis, ar čia tik ant popieriaus galima pasirašyti?

Turi būti rašoma. Bent jau sąlygų aprašymas el. paštu. Aš siunčiu PDF su punktais. Bet prisipažinsiu – mačiau ir žodinių susitarimų. Jie veikia tol, kol neveikia. Pernai vienas kolega paėmė krovinį be sutarties, paskui keitė kainą prie Doverio. Klientas neturėjo ką parodyti. Buvo nemalonu. Geriau formalu – atrodo šalta, bet saugo. Mes tikriname daiktus, pasirašome važtaraštį (vadiname tiesiog pavedimu, bet teisingai CMR), ir tik tada judame. Taip niekas nebegali keisti taisyklių pakeliui.

Smulkesni dalykai, kuriuos žmonės vengia klausti

Ar man pačiam reikia būti kai krauna baldus, ar gali tai padaryti kaimynas?

Kaimynas gali, bet jūs turėtumėte pasirašyti. Patarčiau būti – kad pamatytumėte kaip krauna. Kartą kaimynas padėjo sunkią dėžę ant sofos – nieko nepasakė, vairuotojas nepamatė, kelionėje atsirado įdubimas. Jeigu esate toli – vaizdo skambutis. Idealu – faktinis buvimas. Jei negalite, parašykite raštelį su įgaliojimu. Tiesiog nebereikalingai ilgo – mes skaitome tik aktualų. Faktas kad jūsų parašas reikalingas, kad vėliau negalėtumėte sakyti aš to nepatvirtinau. Tai apsaugo ir jus, ir mus.

Kaip aš galiu žinoti ar mano daiktai tilps į mikroautobusą?

Matuokite. Rimtai. Imkite juostą ir fiksuokite. Mikroautobusai skirtingi – vieni turi keturis kubus, kiti beveik dvylika. Jei turite dvigulę sofą, tris spintas ir stalo komplektą – gali nepakakti. Aš prašau nuotraukų, kad suplanuočiau kaip sudėti. Yra tūrio skaičiavimas – kubiniai metrai. Nemėgstu kai sako ten mažai to daikto, o pasirodo dviejų metrų spinta. Būna juokinga, bet kai reikia tempti antrą reisą – nebejuokinga. Fotografuokite, matuokite, sakykite tikrąs dimensijas. Dimensijas. Matavimus. Aš per greitai galvoju.

Ar jie gali atvažiuoti pasiimti iš kaimo prie Panevėžio, ar tik iš didžiųjų miestų?

Gali, bet papildomai. Mikroautobusas nėra vilkikas, jis gali į sodybą atvažiuoti, jei kelias ne žvyro duobėtas. Buvo atvejis – klientas gyveno už Marijampolės dvidešimt kilometrų, kelias kaip po tarybinių laikų laukų. Vairuotojas prasiskynė, bet skundėsi iki pat Tilžės. Jei kelias prastas – pasakykite. Gali tekti atvežti į artimiausią miestą arba mokėti už mašinos plovimą. Kaimuose laikas kainuoja – dvi valandos ten, dvi atgal, pusdienio darbas. Realiai iš didžiųjų miestų standartinė kaina. Iš kaimo – derėkitės, bet būkite sąžiningi dėl kelio.

Ar galiu vežti kartu su baldais ir savo šunį ar katę?

Gyvūnai – atskira istorija. Mikroautobuse baldų nėra vietos narvui, o be narvų veterinarai priekaištaus. Jei šuo mažas ir skyriai atskirti – galima derėtis, bet nerekomenduoju. Jie stresuoja, gali uždaryti ant baldų. Įvežant į JK reikia skiepų, pet paso. Geriau augintį vežti oro uoste. Mačiau kaip katė išsilaisvino iš maišo ir nubėbo po mikroautobusą – ekstrimalu. Baldai liko tik dėl geros juostos, bet kačių nagai spintoje – abejoju ar draudimas padengtų. Ir gyvūnas po kelių dienų bus pavargęs ir piktas.

Paskutiniai klausimai prieš renkantis vežėją

Ar sena komoda verta to mikroautobuso kelionės, ar pigiau pirkti naują Braitone?

Šitas klausimas lydi visą mano karjerą. Jei komoda – iš mamos, su istorija – vežkit. Jei IKEA penkerių metų senumo už septyniasdešimt eurų – skaičiuokite. Nauja Mančesteryje kainuos šimtą, bet sutaupysite šešių šimtų transporto. Turėjau klientą, kuris vežė dvidešimt dvi dėžes knygų, seną sofą ir šimtą porceliano lėkščių į Edinburgą. Sumokėjo tūkstantį du šimtus. Pasiūliau parduoti čia, bet jis pasakė – čia mano gyvenimas. Tada verta. Verta kai yra jausmai. Bet buitine prasme kartais parduoti Lietuvoje ir pirkti ten – protingiau.

Ar galiu realiai sekti kur yra mano daiktai kelyje?

Rimtos įmonės turi GPS, bet nepamirškite kad vairuotojas privalo miegoti. Sekime, bet nesikiskite į naktinius skambučius. Kartą klientas stebėjo mūsų mašiną ir paskambino įbaugintas, kad stovime miške šešias valandas. Tai buvo privalomas poilsis Vokietijoje. Kai kurie siunčia nuotraukas kasdien, bet aš to nedarau – per daug darbo. Pasakykite datą ir aš ten būsiu. Jei norite absoliučios kontrolės – veskite patys. Yra sekimo programų, bet jos kartais rodo apytiksliai. Be to, ar jūs tikrai norite žinoti kiekvieną posūkį? Aš nežiūrėčiau.

Koks geriausias metų laikas vežti baldus mikroautobusu į Angliją?

Gegužė, birželis, rugsėjis. Ne dėl oro – dienos ilgos, vairuotojai mažiau pavargsta, mažiau gedimų. Žiemą keliai slidūs, tamsu. Nors šiuolaikiniai automobiliai... na, gerai. Bet liepa – pikas, mes užimti kaip vapsvos, kainos šokteli, terminai stringa. Jei galite – rinkitės gegužę ar kovą. Aš nesu metereologas, o gal būčiau turėjęs būti, bet dvidešimt treji metai rodo – pavasaris laimi. Nežinau kodėl tiek daug kraustosi spalį. Gal dėl mokyklų pradžios Anglijoje? Nepamenu kodėl, bet taip jau yra.

Mikroautobusų transportas baldų vežimui į Angliją nėra raketų mokslas, bet ir ne savaitgalio išvyka. Reikia plano, kantrybės ir gero vežėjo, kuris nepadės jūsų daiktų miške prie Reimo. Nepirkite pigiausio pasiūlymo akimis, skaitykite tarp eilučių, senelės komoda nusipelno geresnio likimo nei pasienio sandėlis. Aš dvidešimt trejus metus tai darau ir vis dar mokausi. Jei turite abejonių – skambinkite, šneku gyvai, bet nepamirškite – aš irgi žmogus, kartais užmirštu atsakyti žinutę. Sėkmės kraustantis.