Mikroautobusų transportas Anglija: dažni reisai garantuoti

Dirbu su perkraustymais į Angliją ir atgal jau dvidešimt trejetą metų. Mačiau, kaip viskas keitėsi – nuo paprastų furgonų be jokių leidimų iki dabartinių mikroautobusų, kur GPS sekasi kiekvieną posūkį. Žmonės dažnai skambina ir klausia apie tuos „garantuotus dažnius“. Na, reisai tikrai dažni, bet „garantuoti“ čia toks žodis… Aš asmeniškai negarantuočiau nieko, išskyrus tai, kad kelyje visada gali kas nors nepasisekti. Anglija nėra pasaulio kraštas, bet po Brexit ir su tomis eilėm prie Doverio… tiesiog reikia žinoti, kaip viskas veikia. Klausiu aš jų, ką vežat, o jie klausia manęs – ar tikrai kas savaitę važiuojat?

Reisų dažnumas ir kaip ten viskas suplanuota

Ar tikrai vykstate kas savaitę į Londoną ir atgal?

Pagal grafiką – taip. Paprastai išvykstame sekmadienį vakare arba pirmadienį ryte, atgal – ketvirtadienį arba penktadienį. Bet „kas savaitę“ nereiškia absoliučiai be išimčių. Būna savaičių, kai neprisirenkam krovinio, ir tada važiuojam kas antrą. Arba vienas vairuotojas susirga – tada visi klientai šaukia, kur jų daiktai. Realybė tokia, kad grafikas gyvas. Jei kas nors sako „kiekvieną savaitę be išimčių“ – asmeniškai aš tuo abejoju, bent jau mažose įmonėse.

Kiek laiko prieš reisą reikia užsiregistruoti?

Geriau savaitę, o jei perkraustymas – dviem. Buvo atvejis: klientė paskambino antradienį vakare, reikėjo trečiadienį. Mikroautobusas ne tuščias oro balionas – jį reikia suplanuoti, ypač jei paimti iš Marijampolės ar Panevėžio. Kartais pavyksta sukišti į tarpą, bet daiktai važiuos ne pilnu saugumu, o kaip ten tilps. O tilpti gali ne viskas.

Ar galite paimti daiktus penktadienį, jei reisas tik pirmadienį?

Galim, bet kur dėsim per savaitgalį? Turime sandėlį netoli Kauno. Bet jei vertingi – stovi savaitgalį. Geriau, kad iškart važiuotų. Klientai patys atveža į bazę – tada mes neatsakom iki pirmadienio. Jei paimam patys – sutarty reikia punkto, kad savaitgalio saugojimas neįeina. Kartais pamirštam apie tai užsiminti... (na, reikia užsiminti, atsiprašau, kad ne visada pabrėžiam).

Mikroautobusų transportas Anglija: dažni reisai garantuoti – ar tai tiesa ar reklaminis triukas?

Pažadas gražus. Dažni reisai – realybė, jei įmonė turi keturis–penkis vairuotojus ir du mikroautobusus. Jei vienas vaikinas su vienais numeriais skelbiasi Facebook'e – ten nėra jokių garantijų. „Garantuoti“ dažniausiai reiškia, kad jie stengiasi važiuoti dažnai. Aš klientams sakau: 90% laiko važiuojam kas savaitę, bet jei eilė prie Doverio – penkios valandos – vėluojam. Tada tas „garantuotas dažnumas“ virsta paaiškinimais telefonu.

Ar reisai vyksta ir į kitus miestus, ne tik Londoną?

Žinoma. Londone viskas tik prasideda. Vežiojam į Birmingemą, Mančesterį, Bristolį, Bradfordą – kur gyvena lietuviai. Jei reikia į Cumbernauldą Škotijoje ar Aberystwyth Velse – derėkimės. Kartais sujungiam: vienas palieka Londone, kitas veža toliau. Kainuoja daugiau, laiko atima, bet įmanoma. Mikroautobusai maži, užsuka į siauras gatveles, kur didelis kamionas nepasisuka.

Kainos, sutartys ir tai, ką slepia smulkios raidės

Kiek kainuoja pervežimas iš Vilniaus į Birmingemą?

Pilnas mikroautobusas – 800–1100 eurų, priklauso nuo sezono. Žiemą pigiau, vasarą brangiau, nes visi kraustosi. Pusei kubo – 300–450 eurų. Būna, klientas turi dviejų kambarių butą ir galvoja, kad reikia buso. Aš apžiūriu – telpa į furgoną, kaina krenta perpus. Nors kartais apsimoka mokėti už mikroautobusą, jei reikia draugui perduoti siuntinį. Skaičiuojam individualiai.

Ar kaina priklauso nuo to, ar pilnas mikroautobusas ar pusė jo?

Taip, bet ne tik. Pilnas busas – fiksuota kaina. Jei ketvirtadalį – mažesnė, bet ne keturis kartus. Vieta užimta, kuras tas pats. Jei jūsų daiktai neužima visos vietos, bet mes dėl jų negalim paimti kito užsakymo – mokat daugiau už kubą. Kitaip nei laive, čia nėra „kelionės rūsio". Vietos mažai, viskas brangu.

Ar reikia mokėti iš karto visa sumą?

30% iš anksto, likutis prieš pristatymą. Seni klientai – be avanso. Naujas iš interneto – tik į sąskaitą, grynaisiais nepageidauju. Buvo Klaipėdoje: atvežėm, o jis pradingo į garažą ir neina mokėt. Dvi valandas laukiau. Dėl to dabar tvarka griežtesnė. Ne dėl jūsų asmeniškai, tiesiog verslas. Jei kas sako mokėsi tik Anglijoje – gerai pagalvokit, ar ten dar kas atvažiuos.

Kodėl vienos įmonės prašo 300, o kitos 800 eurų už tą patį reisą?

Kaip su automobilių remontu – vienas mato pirmą kartą ir bando nulupti, kitas dirba sąžiningai. Už 300 gali paimti, bet numestų Londone sandėlyje ir viskas – patiems varyt. Už 800 – pristato, išpakuoja. Kai kurios įmonės neturi leidimų ar CMR draudimo, todėl pigiau. Blogiausia – paima pinigus ir perduoda atsitiktiniam vairuotojui, kuris važiuoja paskutiniu keliu. Ne viskas auksas, kas auksu žiba.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos sužinai tik vėliau?

Pas mus – ne. Bet žinau kolegų praktiką. Klientui paskambina iš Doverio: „Muitas sulaikė, reikia 150 eurų.“ Atskirai. Arba: „Reikėjo liftas, o nepranešėt apie penkis aukštus – dar 50 eurų.“ Aš kiekvieną punktą pabrėžiu iš karto, net jei smulkmena. Pyksta abu – ir aš, kai neįspėja, ir jis, kai kaina auga. Jei sutarty nėra punkto apie muitinę – klauskite. Neklauskite tyliai.

Ką galima vežti ir ko geriau palikti namie

Ar galiu siųsti tik dviratį ir du lagaminus, ar būtinai reikia pilno krovinio?

Gali, tai dalinis krovinys. Pigiau nei pilnas busas, bet mikroautobusas važiuoja tuos 2000 km. Būna, vienas vara dviratį, kitas lagaminą, trečias knygas – susideda mozaika. Tik sakykit, jei dviratis elektrinis – kita kalba su baterijom. Paprastas dviratis – jokių problemų. Du lagaminai… gal siuntų tarnyba patogiau, bet mes irgi paimsim. Svarbu, kad žinotumėte, jog pervežimas – ne paštas.

Ar galima vežti augalus, maistą ar naminių gyvūnų ėdalą?

Maistas nesviežias, supakuotas – galima, bet ribotai. Šviežios bandelės – ne. Augalai – priklauso nuo rūšies, vienus leidžia, kitus tik su fitosanitariniu (ar taip vadinasi? niekad neatsimenu tiksliai) pažymėjimu. Gyvūnų ėdalas sausas, uždaroje pakuotėje – paprastai praleidžia. Buvau privežęs du maišus katėms – muitininkas numojo. Kitas galėjo būti kitoks. Kiekvienas muitininkas turi savo dieną. Geriau klausti prieš pakuojant.

Ko ABSOLIUTAI negalima krauti į mikroautobusą vykstantį į Angliją?

Ginklai, sprogmenys – aišku. Bet žmonės bando vežti degalus kanistruose, žiebtuvelius, dažų balionėlius. Radau klientą įkišusį degtinės butelius į spintą. Gerai, kad radau prieš muitinę. Dar negalima didelių cigarečių kiekių – griežtai. Ir falsifikuotų prekių – pamatau „Adidias“ batą, suprantu situaciją. Tenka atidaryti dėžę prieš klientą, kad vėliau aiškintis su baudomis.

Ar vežate baldus ir ar jie nebus sulaužyti?

Vežu, dvidešimt metų – keista, jei ne. Bet turi būti supakuota. Senelio komoda iš septintojo dešimtmečio, kuri ir taip kliba, gali atkeliauti kitaip nei tikėtasi. Surišam, apklotom, bet stiklas – gofruoto kartono reikia. Būna pakuotė prasta, tada aiškintis beviltiška. Nežinot kaip supakuot – paklauskite. Arba sumokėkite mums, turim medžiagų. Pigiau nei pirkti naują komodą Birmingeme.

Atsiėmimas, pristatymas ir tos keistos situacijos kelyje

Ar pasiimate daiktus iš buto penkiaukštyje be lifto?

Taip, bet be lifto – jūsų pagalba labai pravers. Vairuotojas ne Kalnų erelis. Penktas aukštas su sofa – ne vienam. Yra autokranai, bet kita kaina. Būna klientas sako pats nešiu, atvažiuoja – vienas. Tada vairuotojas padeda, jei susitempia nugarą – kas atsakys? Sutartys numato: jei reikia neštininko – praneškite iš anksto. O jei nepranešat – derybos vietoje.

Ar privalau padėti krauti daiktus į mašiną?

Ne, neprivalote. Bet jei lyja kaip iš kibirų ir vairuotojas vienas – gal pagelbėtumėt dėžę paduoti? Jei nusamdėte perkraustytojus – kitas reikalas. Paprastai pas mus vienas-du vyrukai, jie nešiotojai, jie vairuotojai. Būna klientai sėdi ant sofos ir žiūri telefoną. Mokat pinigus, bet žmogiškumas niekur nedingo. Bent jau saldumynų padėkit ant stalo, jei jau nieko daugiau.

Kas atsitinka, jei vairuotojas vėluoja dėl eilių prie Eurotunelio?

Vėluoja. Eilės prie Eurotunelio ar keltų kartais kelias valandas, ypač prieš šventes. Skambiname iš karto, jei ryšys yra – o tunelyje jis dingsta. Kartais jūs paskambinate anksčiau nei aš spėju. Buvo: vairuotojas užstrigo 6 valandas Doverio uoste, klientas Londone laukė. Pasiūliau nuolaidą kitam kartui, nors sutarty to nenumatyta. Ką darysi? Gamta ir politikai tvarkaraščio nepaiso. Planuokite +1 dieną.

Ar daiktus pristatote iki durų Londone, ar tik iki sandėlio?

Priklauso nuo sutarties. Yra „iki durų“, yra „iki sandėlio“. Londone turime atsiėmimo taškus, bet į Brixtoną ar Harrow – važiuojam. Taciu gatvėje galima pastatyti mikroautobusą. Buvo gatvė siauresnė negu mano virtuvė – nešėm dėžes 200 metrų. Klientas žinojo, nepasakė. Laimei, nebuvo šeštas aukštas. Jei vaizdas sudėtingas – nufotografuokit, atsiųskit. Labai palengvina.

Dokumentai, muitinė ir Brexit suvelti reikalai

Ar dabar, po Brexit, reikia kažkokių specialių popierių siunčiant daiktus į Angliją?

Brexito nepamirš. Inventorinis sąrašas – privalomas. Asmeninius daiktus reikia parodyti naudotus, ne naujus. Kartais prašo gyvenamosios vietos deklaracijos ar nuomos sutarties, kad tai perkraustymas, o ne prekyba. Nauji daiktai – jau muitai ir PVM. Rašau CMR-konosamentą ir manifestą. Jei popierius netvarkingas – sėdi pas muitininkus. Kolega sakė, kad dar reikia EORI numerio… ne, gal verslams tik. Tiksliai nežinau, bet su mumis nebūna bedos.

Ar muitinė tikrina kiekvieną mikroautobusą ar tik dalį?

Ne kiekvieną. Tikrina selektyviai. Bet jei pilnas dėžių su lentynomis ir atrodo kaip prekių siunta – pilna patikra tikėtina. Kartais rentgenas, kartais atidarinėja. Aš jau žinau kurie pasieniečiai rūkstantys ir kurie apžiūrės kiekvieną dėžę. Paskutiniu metu Doverio kryptimi griežčiau. Jei per Olandiją, Prancūziją – ten irgi pridaro. Meluoti nėra prasmės: jei sako atidaryt – atidarom ir rodom.

Ar reikia rašyti daiktų sąrašą anglų kalba?

Geriau taip. Dviem kalbom – lietuviškai ir angliškai. Anglų muitininkas nelabai skaito lietuviškai. Sąrašas turi būti aiškus: ne „dėžė su rakandais“, o „dėžė su virtuvės reikmenimis, 12 vnt“. Ko detaliau, tuo geriau. Būna prirašo „asmeniniai daiktai – 1 vnt“, o viduje – visas vonios kambarys. Tada muitininkas šypteli, aš nuraudonuoju. Angliškai. Paprastai. Nereikia versti teisininko.

Ką daryti, jei muitininkai sulaiko krovinį?

Skambinate mums. Jei popierių – ištaisom. Jei daiktų – deramesi. Buvo dėl augalų, kuriuos negalima – klientas neperspėjo. Teko palikt šiukšlių konteinery, atsiprašau. Sulaikymas gali kainuoti saugojimo mokestį, tai didžiausia bėda. Turėkite vadybininko numerį visą parą. Nes muitinė nedirba pagal jūsų laikrodį – jiems rytas, kai atsikelia. Būna ir šeštadieniais problemos.

Problemos, delsimai ir kaip nepagauti zuikius

Ką daryti, jei mano daiktai dingo ir niekas nežino kur jie?

Labai blogai. Tikrinkite sutartį ir CMR draudimą. Prašykite GPS išrašo. Jei nerodo – problema galbūt sistemoje. Buvo: mikroautobusas dingo iš radaro dviem parom. Pasirodo, vairuotojas užmiego kelyje. Daiktai vietoje, bet klientas beveik išprotėjo. Jei įmonė slepia informaciją arba nekelia ragelio – skambinkite policijai. Rimtai. Ne visada vagystės, bet pasitaiko. Aš nemeluosiu.

Ar visos įmonės, skelbiančios „dažni reisai Anglija“, tikrai veža patys, ar tik perparduoda?

Pusė jų – perparduoda. Ypač jei skelbimas gražus, kaina maža, telefonas vienas. Surenka užsakymus, paima avansą, ieško kam atiduot pigiau. Problemų kyla kai dingo daiktas ar vėlavimas – jie nieko negali, nes vairuotojo nėra. Aš matęs, kaip „brokeris“ pardavė mūsų reisą savo klientui, o paskui aš aiškinausi su pykčiu. Negerai. Geriau klauskite tiesiai: ar tai jūsų mašina?

Ar verta pasitikėti pervežėju, kuris neturi savo autoparko?

Galima, bet atsargiai. Kai kurie vadybininkai gerai dirba – turi kontaktus. Bet neatsako už techninę būklę. Jei sugedo – pečius pakratys. Jei vertinga – rizikuojat. Aš turiu du savo mikroautobusus ir samdomus partnerius. O įmonė be autoparko – kaip restoranas be virtuvės. Užsisakai iš kaimyno, bet jei blogas maistas – kas atsakys? Aš pats tokios rizikos vengčiau.

Kaip atpažinti, kad mane bando apgauti dėl kainos ar termino?

Jei pažada per daug: „Rytoj paimsim, poryt Edinburge už 150 eurų“ – nei vienas, nei du. Arba jei nenori rašyti sutarties – tik Messengeriu. Aš irgi ten rašau, bet po to viskas turi būti dokumente. Jei neprašo sąrašo, adreso gatvės, o tik „varykit daiktus, sumokit“ – bėkit. Tinkamas pervežėjas klausia daug: ką, kur, kada, kokie laiptai. Iš to priklauso darbas. Jei neklausia – renka pinigus.

Tiek to, kalbėjau ilgai. Mikroautobusų transportas Anglija: dažni reisai garantuoti – taip, tokie egzistuoja, bet svarbiausia ne pats grafikas, o kas sėdi už vairo ir kas pasirašo ant popieriaus. Aš per dvidešimt metų įsitikinau, kad sąžiningumas svarbiau nei greitis. Galima ir per savaitę, ir per mėnesį sugadinti nuotaiką. Skambinkite, klauskite, lyginkite. Ir neužmirškite – jei kas nors skamba per gerai, kad būtų tiesa, tikriausiai taip ir yra. Sėkmės kraustantis!