Mikroautobusų pervežimas į Angliją: idealu sodo prekėms

Na, žiūrėk. Dvidešimt ketveri metai ant kelių tarp Lietuvos ir Anglijos – matau visokiausių krovinių. O sodo prekės... tai jos specialios. Ne tik kad sunkios, bet ir keistos formos, purvinos, gyvos. Vazonai, augalai, įrankiai, tos supynės. Į standartinę mašiną nesigrūši, o didžioj fūroj kartais per brangu, nes ten – pilnas konteinerio arba nieko. Mikroautobusų pervežimas į Angliją su sodo prekėmis yra tas auksinis viduriukas. Turi vietos, turi lankstumo, ir nereikia mokėti kaip už kelių kambarių buto perkraustymą. Aš dabar papasakosiu, kaip tai vyksta realybėj, su visais niuansais, kainomis ir problemomis, nes taip bus sąžiningiausia.

Dalykai, kuriuos praktikuojam kasdien

Kiek maždaug kainuoja mikroautobuso pervežimas iš Lietuvos į Angliją su sodo prekėmis?

Čia klausimas, kuris priverčia daugelį susimąstyti. Paprastai, jei pilnai pakraunam mikroautobusą ir važiuojam tiesiai iš Vilniaus į Londoną, kaina svyruoja tarp aštuonių šimtų ir tūkstančio dviejų šimtų eurų. Bet jei tenka rinktis krovinį iš kelių vietų Kauno apylinkėse, o paskui dar vežti į Bristolį, o ne į sostinę... tada jau kita kalba. Pernai vežiau vienam klientui keramzitą, trisdešimt maišų, plius sulčių spaudyklę ir katilą – suma išėjo tūkstantis keturi šimtai, nes išsikrovėm kažkur prie Birminghamą (ar tinka taip sakyti? Ne, prie Birminghamo). Žodžiu, nuo maršruto priklauso.

Ar galiu prie to paties mikroautobuso pridėti ir savo asmeninius daiktus, jei ten jau augalai?

Žinoma, gali. Toks mikroautobusų pervežimo į Angliją privalumas ir yra – jisai tavo, tu planuoji vietą. Augalai sėdi vienoj pusėj, lagaminai – kitoj. Tik va, reikia galvoti apie purvą, kuris neišvengiamai linksta byrėti iš vazonų. Kartą klientė prigrūdo nepaprastai gražių orchidėjų, o prie jų – atvirukų dėžę iš močiutės. Atvirukai atvyko su žemės pėdsakais. Ne tragedija, bet jei veši brangius drabužius – į foliją suvyniok, nebūk kaip ta klientė. Atvirų durų politika mikroautobuse veikia, tik reikia proto.

Kaip ten yra su tuo... svoriu? Ar sodo prekės nėra per sunkios?

Ai, svoris. Čia daugelis neįsivaizduoja, kiek sveria tas pats smėlis ar keramzitas. Mikroautobusas, tarkim, Ford Transit, gali tempti pakankamai, bet yra riba – negali užsikrauti kaip krovininį traukinį. Kartą vežėm akmenų eglutei aplinkai daryti. Klientas sakė: "ten tik keli maišeliai". Buvo dvidešimt maišų po penkiasdešimt kilogramų. Vairuotojas tiesiog pažiūrėjo į mane, aš į jį, ir mes abu žinojom, kad teks antrą kartą važiuoti. Nu, radom sprendimą – dalį perkėlėm į priekabą. Sodo prekės dažnai apgauna savo svoriu.

Augalai, žemė ir vazonai

Ar tikrai galima vežti vazonus su žeme per sieną? Aš kažkur skaičiau, kad neleidžia.

Nu čia... Hm. Aš ne muitininkas, žinok. Man rodos, gyvi augalai su žeme yra problematiški, kai kalba eina apie didelius komercinius kiekius. Bet jei veši sau – keletą vazonų su gėlėmis – praktiškai niekas toliau Essex'o pasienio nebevers kiekvieno žemių. Šiaip jei labai nerimauji, galima žemę iškratyti, šaknis suvynioti į drėgną maišą ir taip gabenti. Aš asmeniškai vežiau šitaip daug kartų. Ar tai šimtu procentų teisinga procedūra? Nežinau. Bet kad niekas niekada nestabdė dėl trijų kambarinių palmų. Didžiųjų komercinių siuntų čia nekalbam.

Ką daryti su tais dideliais keramzito maišais – jie gi baisiai sunkūs ir primaiti?

Keramzitas – blogiausia svajonė vairuotojui. Ne tik kad sunku, bet ir aštrūs kampai perveria plėvelę ir tepa visas grindis. Aš rekomenduoju – jokio plastikinio maišo tiesiai ant mikroautobuso grindų. Padėk medinius padėklus ar bent kartoną, tada – maišai. O dar geriau – supilk keramzitą į mažesnius maišelius po dvidešimt kilogramų. Dideliai maišai po penkiasdešimt kilo yra zulai (zuliai, taisykau, apsiriko). Vienu žodžiu, bjaurūs. Kartą nepatyręs krovėjas bandė numesti tokį maišą nuo peties – mikroautobuso slenkstis sulūžo. Rimtai. Dėl keramzito. Tai galvok apie paskirstymą.

Ar gyvi augalai atlaiko kelionę mikroautobusu į Angliją, ar visi nuvys pakeliui?

Atlaiko, jei nesi visiška žvėris. Šešiolika valandų mašinoj trunka, bet mikroautobusas ne kaip prekybos centro aikštelė – nebūna tokio šoko temperatūros. Žiemą tik reikia stengtis nepalikt augalų ant minusinės laiptinės prieš kelionę. O kai važiuoja – šildymas veikia. Tik va, reikia juos sutvirtinti. Kartą klientas pribraižė puikias rožes, bet pastatė vazonus šalia aštrių metalinių strypų. Kai pasukau į kiemą Bedforde – visi nvirto. Nenuvijo, bet šakas sulaužė. Tai vadinasi "atlaikė", bet gražiai neatlaikė. Foliija ir diržai yra tavo draugai.

Baldai, įrankiai, technika – kas kitaip

Ar sodo supynės tilps į mikroautobusą? Mes matuotis nemokam.

Krimst, matuotis reikia mokėti, žinok. Nebereikia jokių inžinierių – atsistok prie tos supynės, pasižiūrėk į jos dėžę. Paprastai sodo supynės būna dalimis. Jei jau suveržyta ir nenardoma – problema. Bet dažniausiai tai būna mediniai profiliai ir stogelis. Per dvidešimt ketverius metus mačiau visko: tilpo dvivietė supynė, o štai dvidešimties centimetrų aukščio skulptūrėlė dėl keistos formos – netilpo. Kartą teko pervežti tokią supynę, kur stogas buvo kaip šešiakampė kėdė – tilptų, bet neįlįsti per duris. Nuėmėm stogą. Visko galima, tik reikia arba kampuoti, arba išiminėti.

Koks ten skirtumas – vežti grilių ar sodo traktoriuką, ar tai tas pats kas vežti sofą?

Sofa yra pasyvus krovinys. Sėdi, nieko nedaro. O sodo traktoriukas – tai technika su tepalais, gal akumuliatoriumi, gal benzinu likusiu. Grilis irgi specifinis, jei naudotas: jame bus suodžų, riebalų, gal koks anglis. Mikroautobusu pervežant į Angliją, sodo techniką reikia paruošti. Bent jau išpurtyti, o geriau – nuplauti. Muitiniai, tiesa, retai tikrina asmeninius daiktus, bet jei tavo traktoriukas išsitepa ant lagaminų... tada jau nebe muitinė, o žmona rėks. Sofą tiesiog apverčiam ir vežam, o techniką – su galvą. Ir su lipnia plėvele ant pažeidžiamų dalių.

Ar galima vežti benzininius pjūklus, ar jie nėra pavojingi kroviniai?

Vežti galima, bet neišpiltas benzinas – problema. Jei pjūklas naudotas ir visas ištekęs – ramu. Bet jei bakas pilnas – jau sprogstamosios atmosferos tema. Aš paprastai sakau klientams: išpilk, išskalauk, palik atidarytą. Mikroautobusas nėra fūra su specialiomis žymėmis, bet pamenu, prieš kokius dešimt metų vairuotojas vežė pilną kanistrą benzino šalia augalų. Karšta diena, mašina stovėjo prie LILO – ne, LIDL, velniai – parduotuvės. Benzinas pradėjo garuoti, kvepėjo. Gerai, kad pastebėjom. Tai taip, pjūklus gabenam, bet be kvapų.

Dokumentai. Nuobodi dalis, bet reikalinga

Reikia kokių nors dokumentų sodo prekėms, kai veži nuosavu mikroautobusu?

Jei tai asmeniniai daiktai – C3 forma. Parašai, kad nieko neparduodi. Sodo prekės, jei naudotos, yra tavo asmeninis turtas. Bet jei veši dešimt tokių pat naujų pjūklų darinėlių... na, tada jau akys užkliūva. Aš paprastai patariu – pasiruošk sąrašą. Nebūtinai ant balto popieriaus su antspaudais. Tiesiog surašyk: trys vazonai, viena žarnų ritė, senas grilis. Jei muitininkas paklausia – parodyk. Kartą vyrukas neturėjo sąrašo, bandė iš atminties vardinti. Pamiršo vonelę paukščiams. Užlaikė penkiolika minučių. Dėl vonelės.

Ar Anglijos muitiniai neprikibs prie mano daiktų, jei ten bus dvylika medelių ir krūva įrankių?

Prikibs, jei atrodysi kaip prekeivis. Jei pakrauta tvarkingai, maišai suasmeninti, o tu ramus kaip buda – eisi kaip žmogus. Dvylika medelių... nu, riba. Klientas iš Panevėžio vežė keturiolika tujų. Pamiškiniai, bet kad jis pats sodins prie savo namo Dėltono miestelyje. Muitininkas paklausė, kam tiek. Klientas atsakė: "po vieną vaikui, po vieną". Pragijo. Nu, ir praleido. Realybė tokia: jie žiūri į kiekį ir į tavo veidą. Jeigu veši prekybai – specifinės taisyklės. O jei sau – nebijok, tik būk pasirengęs paaiškinti.

O jei aš nuperku sodo prekes Lietuvoje ir vežiu parduoti Londone – ar tai legalu per mikroautobusą?

Ne, tai ne tas pats. Tada jau komercinis krovinys. Reikia EORI, muitinės dokumentų, gal PVM. Mikroautobusas tam netinka, nesuk galvos. Tik nereikia daryti to, ką vieni bando – nusipirka trisdešimt sulčių spaudyklių, užklijuoja "dovana dėdei" lipdukus. Muitiniai ne kvaili. Pernai girdėjau apie vyrą, kur bandė taip vežti sodo žarnų rinkinius. Paėmė viską į areštą – nors gal ne areštą, o laikino saugojimo patalpą – bet daiktus atėmė. Tai jei verslas – vežk legaliai per brokerius, o jei persikraustymas – būk sąžiningas. Paprasčiau visiems.

Kaip rinktis ir ko saugotis

Ką daryti, kad mano sodo prekės neatrodytų kaip komercinis krovinys, jei vežu sau?

Nekrauti trisdešimt vienodų daiktų. Paprasta logika. Jei veši sau, tavo sodo prekės turi būti... na, panaudotos. Neblizgančios. Nuplauk tą traktoriuką, kad nebūtų parduotuvės blizgesio. Maišeliai nebūtinai turi turėti kainų etiketes. Ir dar vienas dalykas – maišyk daiktus. Į vieną kampą dėk sodo kastuvą, šalia – vaikišką dviratį, viršuj – pledą. Mikroautobusų pervežimas į Angliją su vienodais maišais visada atrodo įtartinai, bet jei pilna įvairovės – aišku, žmogus kraustosi. Blogos įmonės kartais pataria "viską suvienodink", kad lengviau krauti. Nesiklausyk tokių. Tai kvaila.

Ar verta samdyti žmogų su mikroautobusu, ar geriau pačiam vairuoti į Angliją?

Tu pats žinai savo nervus. Kelias ilgas, kai kurie kelių ruožai Prancūzijoj ne tik nuobodūs, bet ir pavojingi lyjant. Jei turi vairuotojo pažymėjimą, laiko ir noro praleistą parą prakaituoti prie vairo – variesk pats. Bet jei šeima, vaikai, dar reikia rūpintis dokumentais... Aš sakyčiau, samdyk. Profesionalas žino, kur Eurotunely registruotis, kur gali pavalgyt be eilių. Tik atsargiai – rinkis ne pagal gražiausią skelbimą, o pagal rekomendacijas. Yra tokių vežėjų, kurie pasiima depozitą ir dingsta. Realiai. Pernai du klientai taip liko be pinigų ir be mašinos likus savaitei.

Kiek dienų užtrunka toks pervežimas Vilnius–Londonas su pilnu mikroautobusu?

Dvi dienos realiai. Išvažiuoji ryte, vakare esi Vokietijoj ar Nyderlanduose, pernaktiji, antrą dieną – jau Anglijoj. Kartais per vieną, jei du vairuotojai ir jie kaip zombiai, bet aš to nerekomenduoju. O jei važiuoji pro keltą – dar reikia pridėt keltos laukimo laiką. Eurotunelis spartesnis, bet brangesnis. Su pilnu mikroautobusu pervežant sodo prekes, geriau neskubėt. Kartą vairuotojas skubėjo per Lenkiją – neatlaikė sodo laistymo sistemos žarna. Žarna lūžo, grindis užliejo vandeniu. Nors vanduo, aišku, geriau nei kanalizacija. Tai dvi dienos, kartais trys.

Pakavimas ir praktiniai niuansai

Ar reikia kažkaip specialiai pakavoti sodo prekes, ar galiu tiesiog suversti?

Suversti gali, jei nori atvykti į Londoną su šukių krūva. Sodo prekės yra specifinės – keramzitas graužia, įrankiai dūžta, vazonai trupi. Aš asmeniškai naudoju antrinę kartoną – tą, ką randu sandėliuose, – ir burbulinę plėvelę. Nemėgstau naujų medžiagų švaistymo. Augalus reikia apvynioti, kad lapai nedingtų kelyje. Kartą klientas suvertė metalines laistymo žarnas ant plastikinių vazonų. Nu... atvažiavus buvo lyg po ledo ritulio mačo. Nebeliko nei vazonų, nei laistytuvo purkštuko. Viskas sutruškinta. Todėl reikia pakuot. (pakuoti, supratai, kalba greitai).

Kas bus, jei kelionės metu išbyrės žemė iš vazonų – vairuotojas neužsipuls ant manęs?

Užsipuls ant tavęs, ant mikroautobuso grindų, ant visko. Žemė kartu su drėgme padaro teršalą, kurio neįmanoma išvalyti per penkias minutes. Aš visad sakau: prieš kelionę perplėšk maišelį, įkišk vazoną į stabilų kibirą, ir aplinką užpilk putų ar šluotos. Kad nesvajotų. Kartą vežiau klientą iš Klaipėdos, jis turėjo tuos vazonus – didelius, keramikinius. Žemė buvo drėgna. Kelias pro Lenkiją buvo duobėtas. Vazonai linguodami sudraskė augalą ir išbyrėjo pusė kibiro žemių. Valėm tris valandas prie degalinės su sausinimo popierium. Niekam nepatiko.

Ar žiemą galima vežti sodo prekes į Angliją, ar ten viskas neužšąla mikroautobuse?

Žiemą galima, bet augalai pames spalvą, o kai kurie tiesiog numirs. Mikroautobuso salonas ne šaldytuvas, bet ir ne namai – jei lauke minus dvidešimt, viduje bus kokie penki ar šeši laipsniai šilumos, jei gerai veikia pečius. Fiksuok. Kartą gruodį vežėm sodo baldus – plastikinius. Nieko jiems nenutiko. Bet laukiniai augalai, sodinukai... na, jie nežino, kad važiuoja į Angliją pervežimu. Jie galvoja, kad jau žiema. Tai jei gali – palauk pavasario. O jei negali – apdenk augalus, nestatyk prie grindų, kur šaltas oras kyla iš apačios. Ir nepalik mikroautobuso ilgam stovėt be variklio.

Kainos ir tikrovė

Kodėl vieni prašo 800 eurų, o kiti 1800 už tą patį maršrutą?

Vieni skaičiuoja tik kurą ir savo alų vakarui. Kitie turi licencijas, draudimus, mokesčius ir dar nori gyventi iš to. Per dvidešimt ketverius metus mačiau: 800 eurų – tai dažnai pasiūlymas be draudimo, be jokių garantijų, o gal iš viso nežinia kas atvažiuos. Paėmė pinigus, dingo. O 1800 – gal per daug, bet jei ten įskaičiuotas pilnas draudimas, du vairuotojai, pakavimas, iškrovimas... tada kitaip atrodo. Tiesą sakant, rinkos kaina pilnam mikroautobusui į Londoną dabar su sodo prekėm yra kokia 1000–1300. Žemiau – arba afera, arba pažįstamas padaro paslaugą. Atsargiai.

Ar mikroautobuso pervežimas visada apima krovėjus, ar aš turiu pats viską nešti?

Ne, ne visada. Tai atskira paslauga. Kai kurie vairuotojai padeda, jei daiktai ne milžiniški – sodo kastuvą įkelia, vazoną pastato. Bet jei reikia nešt maišus iš penkto aukšto be lifto... aš neįsivaizduoju vairuotojo, kuris darys tai už dyką. Yra tokių, kurie į kainą įtraukia "krovėją", bet tada tas krovinys bus atneštas tik iki durų, o ne išnešiotas po butą. Renkantis mikroautobusu pervežimą į Angliją, visada paklausk: iki kurios vietos pagalba? Nes kai kurie stabdo ties slenksčiu. Ir tada tu vienas su tuo sodo traktoriumi ant laiptinių.

Ar galiu vežti sodo prekes kartu su baldais, ar tai padidina kainą dvigubai?

Kaina priklauso ne nuo to, KAS viduj, o kiek TARPO užima. Mikroautobusas arba pilnas, arba ne. Jei sodo prekės užima pusę, o sofa – kitą pusę, kaina ta pati. Jei veši du mikroautobusus – tada dvigubai. Kartais klientai man sako: "bet ten tik trys vazonai prie sofos". Tai ir kas? Jie užima tą patį tūrį. Nei mažiau, nei daugiau. Tik reikia protingai sudėt. Sodo prekes – apačion, nestumiam, nes gali nutrupinti baldo koją. Baldai – viršun arba švelniai prie šono. Mikroautobuso erdvė yra limituota, bet universalu.

Kai nutinka taip, kaip neturėtų

Ar buvęs atvejis, kai atvykus į Angliją sodo prekės buvo sudaužytos? Kas tada?

Buvo, žinoma. Ne pas mane asmeniškai – aš saugodavau kaip akių vyzdį – bet kolegos pasakojo. Atvežė keramikinius vazonus, o klientas prieš tai pats juos susuko į laikraščius. Laikraščiai sušlapo, tapo minkšti, vazonai susitrenkė. Klientas pyko ant vežėjo, nors tai buvo pats packingas. Draudimas tokioj situacijoj nepadeda, jei krovėsi pats. Aš visada sakau: jei pakuoji pats – fotografuok. O jei pakuoja vežėjas – irgi fotografuok. Tik taip aišku, kur įvyko klaida. Tos trys šukes iš penkiolikos manęs jau nedomina – aš matau, kad liko dvylika sveikų. O jei sudaužyta dėl važiavimo – skaitom įbrėžimą.

Ką reiškia "krovininis mikroautobusas" – ar mano Ford Transit tinkamas?

Tinkamas, bet svarbu, koks Transit. Jei turi 3,5 tonos pilnos masės mikroautobusą su krovininiu tipu – tada viskas gerai. Bet jei tai lengvasis, "kombi", muitinė gali paklausti, kodėl veši sodo prekes lengvajame. Techniškai galima, bet legaliai? Hm. Aš ne teisininkas (bent jau ne šioj srity, heh). Realybėj žmonės taip daro, bet rizikuoja. Geriau nuomotis tikrą krovininį su tentu arba sandarinėmis durimis. Ir dar – patikrink padangas. Kartą važiavo pažįstamas su Transit... tai ne, ne pažįstamas, o klientas, pavadinkime jį pažįstamu. Padanga prakiuro. Anglijoj stovėjo aštuonias valandas. Ne fainai.

Ar tikrai pigiau vežti sodo prekes Lietuvoje pirktas, nei pirkti jas B&Q Anglijoje?

Kai kurios taip, kai kurios ne. Sodo įrankiai B&Q brangūs, bet jei skubi, nusiperki vietoj. O štai sodo skulptūros, keramikiniai vazonai, lietuviški medeliai – ten kainuoja fortūną. Vežant mikroautobusu į Angliją, gali sutaupyti šimtus svarų. Tik paskaičiuok: ar tas sutaupymas neatiduotas už degalus ir keltą? Jei pilnas mikroautobusas vazonų – be abejo, apsimoka. Jei du vazonai ir kastuvas – nunešk į vietinę parduotuvę Anglijoj ir nesivargink. Aš matęs žmonių, kurie vežė maišą žemių. Maišą. Žemių. Už dvylika eurų. Susimokėjo keturis šimtus už kelionę. Matematika neatlaiko.

O jei aš turiu tik keturis vazonus ir šakastą – ar verta dėl to rakintis visą mikroautobusą?

Ne, neverta. Tai kvaila, atleisk. Mikroautobusas skirtas kroviniams, bet jei turi keturis mažus vazonus ir šakastą – susimesk į paprastą siuntinį, perkelk per kurjerinę arba pats pasiimk lėktuve kaip registruotą bagažą. Žinoma, jei ten aukso vertės bonsai ir tu jų nenori atiduoti jokioms firmoms... tada gal ir taip. Bet aš būčiau sąžiningas – aš nepasiimčiau užsakymo dėl keturių vazonų, nebent būčiau kaip tik važiavęs tuščiu atgal. O tada pasiūlyčiau kelis šimtus eurų. Bet tai bus ne tavo diena, o mano laiminga atsitiktinystė. Skambink tik jei pilna mašina.

Augalai, kompostas ir keisti klausimai

Dar vienas keistas klausimas – ar galima vežti kompostą? Jis gi... kvepia.

Kompostas. Nu jo. Vežti galima, bet tavo žmona ar kaimynai Anglijoj gali nebenorėt tavęs matyti po to. Mikroautobusu pervežant sodo prekes, kompostas labai nepatogus, nes kraustosi, garuoja, suburba. Aš asmeniškai tokio nesiimčiau, nebent krovinys birių prekių derinamas su baldais, bet tada reikia hermetiškų konteinerių. Kitaip visas mikroautobusas dvelks kaip kaimo mėšlynas. Buvo atvejis, kai klientas vežė ne kompostą, o tokį žemių pagerintoją su mėšlu. Atidarėm duris Ličfyde – ašaros akyse. Ne, mano komandai tai nebe pakartotinas variantas. Geriau pirk vietinį kompostą Anglijoj. Ten irgi auga daržai.

Išvada

Per keletą dešimtmečių supratau, kad mikroautobusų pervežimas į Angliją yra pats praktiškiausias būdas nugabenti sodo prekes. Nei per mažai vietos, nei per brangu. Tereikia protingai supakuoti, žinoti kainą rinkoje ir nesitikėti stebuklų iš pačių pigiausių skelbimų. Sodo prekės nėra paprastas krovinys – jos gyvos, sunkios, keistos formos. Bet kai viską padarai taip, kaip reikia, durys Londono kieme atsiveria be problemų. Sėkmės kraustantis.