Mikroautobusų pervežimas į Angliją: dideliems kroviniams

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau, regis, dvidešimt ketvirti metai. Lygiai taip pat keista skaičiuoti. Mikroautobusų pervežimas į Angliją – vienas populiariausių variantų, kai reikia suvaryti didesnį kiekį daiktų, bet ne tiek, kad užsakinėtumėte vilkiką. Klientai manęs klausia visko – nuo svorių iki to, ar galima įkišti katę tarp dėžių. Bandysiu paaiškinti kaip žmogui žmogui, be tos pardavimiškai saldžios šypsenos. Kartais net pasakysiu, kad nežinau tikslaus atsakymo, nes situacija keičiasi.

Pradžiai – kiek ten kas telpa

Ar į mikroautobusą telpa visas dviejų kambarių butas?

Na, priklauso nuo to, koks dviejų kambarių butas. Jei turite keturias spintas ir šaldytuvą, tai greičiausiai ne. Standartinis 3,5 tonų Mercedes Sprinteris talpina apie 15–18 kubinių metrų. Teoriškai telpa, bet jei baldai neišardomi – tada jau problemos. Buvo atvejis – klientas Vilniuje turėjo seną sovietinę sekreterą. Neišardomas, sunkus kaip akmuo. Teko vežti du kartus. Taip, kainavo brangiau. Gerai pasverkite, ką galite atiduoti, o ką vežti.

Koks svorių limitas? Ar tikrai negalima pripildyti daugiau?

3,5 tonos – tai maksimali leistina masė su viskuo. Mašina sveria apie dvi su trupučiu, tai krovinys lieka maždaug tona–tona su puse. Daugelis galvoja, kad jei dar viena dėžė – nieko tokio. O pasienyje, ypač Prancūzijoje, kartais stato ant svarstyklių. Prisimenu, 2019 metais vienas kolega gavo baudą 800 eurų, nes persisvėrė 200 kilogramų. Policija ten nežino, kad jūs skubate į Londoną.

Kuo skiriasi 3,5 tonos ir 7 tonų mikroautobusas?

7 tonų – jau techniškai sunkusis transportas. Reikia C kategorijos. Kaina auga dvigubai, kartais trigubai. Bet vietos daug daugiau – galima tilpti iki 35 kubų. Mikroautobusų pervežimas į Angliją dažniausiai vyksta su 3,5 tonų, nes pigiau, paprasčiau draudimas. O tie septyni tonos... žinote, jei turite pilną namą su kampu ir triskartėmis spintomis, gal verta. Nors, tiesa pasakius... septynių tonų mašinos retesnės Lietuvoje.

Ar pianinas įlįs į vidų?

Įlįs, bet ar išlips per duris – kitas klausimas. Standard sprinterio aukštis viduje apie 1,9 metro. Jei pianinas vertikalus, gali tilpti. Jei konsolinis... sunkiau. Kartais reikia specialios technikos. Ir jis sveria ne 50 kilogramų. Buvau panašioj situacijoj Birmingame (ar Braitone? vis maišau šituos miestus) – teko leisti papildomai dviems žmonėms padėti. Kaina užsipildė, aišku.

O mane kaip keleivį galima pasiimti drauge?

Taip, bet tik priekinėje sėdynėje. Daugiau keleivių negalima pagal taisykles, jei krovinys užima visą erdvę. Nors realybėje būna įvairiai. Kartais žmonės sėdi ant sofos vidury. Kaip čia pasakius... tai ne visai legalu. Jei darbo inspekcija ar pasienio kontrolė pamatys, turėsite problemų. Ypač po Brexit dabar tikrina viską arba nieko. Geriau važiuokit atskirai lėktuvu, jei bilietai pigūs.

Kai pradedi krautis

Kiek dienų prieš reikia užsakyti mikriuką į Angliją?

Vasarą – gerai jei prieš mėnesį. Birželio–rugpjūčio mėnesiais visi laksto kaip įsiutę, nes vaikai baigę mokyklas, tėvai keičia butus. Kartais net prieš du mėnesius geriau rezervuoti. O jei viena iš tų dienų yra prieš balandžio mėnesį ar po rugsėjo – galima ir per savaitę surasti. Buvęs klientas skambino man ketvirtadienį, reikėjo šeštadienį. Suradau, bet kaina buvo 40 proc. didesnė. Skubūs užsakymai visada brangūs.

Ar reikia dėžuoti viską, ar gali vežti kaip yra?

Pakuočių niekas neverčia, bet be jų gyvenimas tampa pragaru. Atsimenu, vežiau kartą monitorių be dėžės. Atvažiavus į Mančesterį – ekranas trūkęs. Aišku, be pakuočių galima vežti kėdes, sofą, jei apmuturiuojate pledais. Bet smulkmenos be dėžių – katastrofa. Dėžės kainuoja centus, o nervai – brangiai. Kartais klientai sako „aš pats supakuosiu“, o paskui mato, kad neturi laiko. Tada tenka kalti gelbėjimo planus.

Ką daryti, jei daiktai netelpa?

Būna, kad žmonės apskaičiuoja blogai. Tada tenka rinktis: antra mašina arba palikti dalį vietoj. Aš paprastai siūlau prieš kelionę padaryti sąrašą su apimtimis. Realiai niekas to nedaro. Paskutinį kartą klientas Panevėžyje turėjo dar vieną dėžę, kuri netilpo. Teko palikti garaže pas kaimyną. Kelionė sutriko tik pusdieniui, nes po to dar reikėjo perplanuoti. Geriausias patarimas: vežkite mažiau, nei manote, kad turite.

Ar man reikia padėti krautis, ar vežėjas pats viską padarys?

Standartas – vienas vairuotojas. Jis nevilklys, jis vairuoja. Jei reikia kroviko, reikia užsakyti atskirai. Kai kurie vežėjai sutiks padėti, bet tai papildomi pinigai ir ne visada sveika. Londone matęs ir tokių, kurie tik atsuka ratą ir sėdi. Blogas požiūris į darbą, bet tokių yra. Jei turite šaldytuvą ant penkto aukšto be lifto – be pagalbininko neapsieisite. Tai kainuos. Niekas nemėgsta nešti sofos vienas į autobusą.

Kaip būna su neišardomais baldais?

Jie yra košmaras. Stalų kojas nuimti lengva, bet spinta, kurią montavo sovietų laikų dailidė ir prisuko 50 varžtų – jau kitas reikalas. Kartais matuoju ir galvoju: kaip čia įkišo? Buvo toks regalis – lova su integruota komoda. Tilptų, bet kampas. Teko vežti viršuje ant kitų daiktų, rizikingai, bet su antklodėmis. Ji pasiekė Liverpulį sveika. Išardykite viską, ką galite. Tą patarimą duodu jau dvidešimt metų. Kartais netiksiu, ar jis klausosi.

Kainos, mokesčiai ir nemalonumai

Kiek realiai kainuoja mikroautobusų pervežimas į Angliją su pilnu kroviniu?

Kaip loterija, bet su tendencijomis. Vasarą – brangiau. Žiemą – pigiau. Kelionė iš Kauno į Londoną su pilna mašina dažniausiai kainuoja nuo 900 iki 1400 eurų. Galima rasti ir už 700, ir už 2000. Skirtumai milžiniški. Tai priklauso nuo datos, ar vairuotojas turi ką vežti atgal, ar važiuoja tuščias. Jei tuščias – mokate visą kelią. Jei pilnas abiem kryptim – galima ir pigiau.

Ar reikia mokėti muitą, jei vežu asmeninius daiktus iš Lietuvos į Angliją?

Brexit viską pakeitė. Dabar asmeniniai daiktai gabenami į Angliją nėra muitinami, jei turite sąrašą ir daiktai naudoti. Bet jei kažkas atrodo kaip naujas prekes... hm. Čia jau muitinės žodis. Aš ne muitininkas, nežinau 100 procentų, bet žinau, kad dokumentai turi būti tvarkingi. Kartais klientai bando įkišti dešimt naujų dviračių. Tada muitininkai nusišypso nemaloniai. Geriau nepiktnaudžiauti.

Ar galiu pasitikėti vežėju, kuris prašo visą sumą prieš kelionę?

Avansas – normalu, bet ne visas mokėjimas prieš tai. Jei prašo 100 procentų prieš kelionę, o jūs jo nepažysta iš Adamo – gerai pagalvokite. Buvo atvejų, kai žmonės perveda pinigus ir... tyla. Nėra vežėjo, nėra daiktų, nėra nieko. Ypač feisbuko grupėse pilna tokių „puikių pasiūlymų“. Geriausia dalis prieš, dalis pasiekus. Arba per susitikimą. Tikri vežėjai supranta, kad abipusė rizika turi egzistuoti. Nebūkite naivūs.

Kodėl vienas pasiūlė 800, o kitas 1800 eurų už tą patį?

Nes paslaugų rinka – džiunglės. Pigiausias gali važiuoti su dvidešimt metų senumu Ford Tranzitu, kuriuo baiminasi net pats vairuotojas. Brangiausias turi naują Mercedes, draudimą, licencijas. O dar gali būti, kad brangus tiesiog nenori važiuoti tuo maršrutu, tai užsideda kainą, kuri atbaido. Aš žinau kolegą, kuris už tokias kainas dirbtų nenoromis, bet kartais pasiima, kai neturi kito pasirinkimo. Svarbiausia – klauskite, kas įskaičiuota. Ar kuras? Ar tiltai? Ar keltas?

Kas bus, jei dėl kokių dokumentų sustabdys pasienyje?

Tada sėdite. Rimtai. Jei trūksta eksporto deklaracijos ar CMR (nors CMR mikriukams ne visada privalomas... ar privalomas? galvoju garsiai dabar), gali kilti bėdų. Po Brexit dabar reikia daugiau popierių. Patarti galiu tik tiek – vežėjas turi žinoti, ko reikia. Jei jis pats nežino, tai blogas ženklas. Kartais laiką pasienyje praleidžiate kelias valandas, kartais parą. Jūsų daiktai sėdi, jūs nervinatės.

Kas darosi kelyje

Kiek laiko trunka kelionė Vilnius–Londas su mikroautobusu?

Į vienus vartus – apie 30 valandų realaus laiko. Teoriškai galima per 24, bet praktiškai reikia miegoti. Vairuotojai negali viršyti vairavimo laiko. Dar yra keltai – Doveris–Kalė arba kanalas. Ir eilės. Na, apie eiles... kartais prastumiate per dvi valandas, kartais per šešias. Atsimenu, prieš Kalėdas 2022 stovėjome prie Dunkerque kone aštuonias valandas. Mikroautobusų pervežimas į Angliją per žiemą yra vargingesnis dėl orų. Lenkijoje šlapia, Belgijoje rūkas.

Ar vairuotojas vyksta tiesiai pas mane, ar dar kažkur sustoja?

Jei mokate už pilną krovinį ir sutartas „tiesias duris“, tai turėtų važiuoti tiesiai. Bet jei vežėjas surenka du smulkius krovinius, kad padengtų kelionę, gali užsukti dar pas vieną klientą Krokuvoj ar Briusely. Tai nėra nusikaltimas, jei sutarta. Bet jei nesusitarta – tada jau negerai. Aš asmeniškai stengiuosi nedaryti to be žinios. Nors kartais klientas pats pasiūlo: „ai, gal dar paimsit kaimynės dviratį pakeliui Kaune?“ Ne. Kelionės planą keisti sudėtinga.

Ką daryti, jei Anglijoj nėra kur sustatyti mašinos prie namų?

Londonas... vien juokas. Kai kurios gatvės tokios siauros, kad mikriukas vos pravažiuoja. O jei dar privažiuoti prie durų reikia – ne visada įmanoma. Būna, tenka prisistatyti gatvės gale ir nešti dėžes metro ar puse. Kartais kaimynai pyksta, kad užblokuojate įvažiavimą. Aš Braitone (ne, dabar jau tiksliai Braitone, pataisau save) turėjau situaciją, kur policija privažiavo ir paprašė pasistumti. Kraustymasis miesto centre – stresas. Planuokite vietą.

Ar reikia drausti daiktus atskirai, jei vežu su mikriuku?

Vežėjas privalo turėti CMR draudimą, bet jis kainą dažnai riboja kilogramais. Jei turite brangią techniką ar antikvarinius baldus, verta apsvarstyti atskirą draudimą. Buvęs atvejis: klientas vežė tėvo laikrodį. Nešiojamą, rankų darbo. Vertė – 8000 eurų. Standartinis CMR galėtų apmokėti tik dalį. Čia jau rizika. Svarbu apie tai pagalvoti prieš, o ne po įvykio. Po įvykio visi lieka nelaimingi, o aš turiu aiškintis kodėl neperspėjau.

Per kur valtis plaukia – Kanalas ar keltai šiaurėn?

Aš asmeniškai mėgstu keltą, nes gali pamiegoti valandą. Bet Eurotunelis greitesnis. Kaina panaši. Kalbant apie mikroautobusų pervežimas į Angliją, pasirinkimas dažnai priklauso nuo grafiko. Jei vėluojate – tunelis lankstesnis. Nors vieną kartą tunelyje stovėjome tris valandas dėl gedimo. Buvo pokštas. Keltas gali atšaukti dėl vėjo. Tai... čia tokia loterija. Renkuosi pagal nuotaiką ir laiką. Jei klientas skuba – tunelis. Jei turiu laiko – keltas.

Keblūs atvejai iš gyvenimo

Ar įmanoma vežti augintinius kartu su baldais?

Gyvūnai – atskira tema. Techniškai reikia skiepų, pasų, mikroschemų. Anglija labai kontroliuoja. Be to, gyvūnas neturėtų važiuoti krovinių skyriuje. Mažas šuo galima priekyje, bet katės... katės keliauja blogai. Šnekėjau su veterinaru prieš porą metų, jis sakė, kad ilgesnė kelionė – stresas, kuriam reikia pasiruošti. Aš ne veterinaras, todėl tik patariu: pasikonsultuokite atskirai. O jei bandysite įkišti į dėžę tarp porceliano – tai bus bloga diena ir gyvūnui, ir jums.

Kas jei vairuotojas nepasirodo sutartu laiku?

Darbas, vaikai, vilkikas susimetė į avariją priekyje – priežasčių begalė. Tikri profesionalai paskambina. Blogi – dingsta. Vieną kartą mano kolega (tikiuosi, jis skaitys) nepasirodė, nes „užsigalvavo, kad pirmadienis“. Juokinga, bet ne klientui. Visada prašykite antrinio kontakto numerio. Ir ne feisbuko profilio – realaus telefono. Jei vairuotojas vėluoja ilgiau kaip dvi valandas be žinios – turite problemą. Gali reikėti ieškoti plano B.

Ar galiu siųsti krovinį be žmonių – tik daiktus?

Taip, tai dažna paslauga. Vadinama „krovinys be keleivių“ arba tiesiog pervežimas. Bet tada būkite tikri, kad žinote, kas priima kitame gale. Ir kad adresas teisingas. Buvęs keistas atvejis: klientas siuntė daiktus į Liverpool, o namas pasirodė tuščias. Pasirodo, pardavė butą prieš savaitę, o pamiršo. Sunku buvo rasti jį po to. Daiktai grįžo į Lietuvą, o sąskaita... už grįžimą. Komunikacija svarbi. Nepaleiskite krovinio į tamsą be aiškios šviesos galo.

Kaip atskirti normalų vežėją nuo galimo sukčiaus?

Normalus atsako į klausimus, net jei jie kvaili. Sukčius spaudžia – „skubėkit, kitas laukia“. Normalus duoda sutartį. Sukčius – tik žodinę. Normalus turi svetainę arba bent jau pustorę įmonės istoriją. Aišku, ir sukčiai turi gražias svetaines dabar. Sunku. Aš pats kartais nežinau, kaip patarti, nes rinka keičiasi. Vienu metu tikrindavau licencijas, bet ir jas galima nusipirkti. Svarbiausia – intuicija. Jei per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai ne tiesa. Vilniečiai ir kauniečiai kartais mulkinami kas savaitę.

Baigiamieji dalykai

Kada geriausia planuoti pervežimą į Angliją – vasarą ar žiemą?

Žiema pigiau, bet rizikingiau dėl orų. Vasara – brangiau, bet patogiau. Rugsėjis–spalis yra aukso vidurys, bet universitetų metu studentai užima visus mikriukus. Aš mėgstu gegužę. Dar šviesu, šilta, keliai geri. Nors pernai gegužę lijo lyg lapkritį. Kai kas renkasi gruodį, nes turi darbo pasiūlymą Anglijoje nuo sausio. Tada mikroautobusų pervežimas į Angliją tampa skubus. Mano patarimas: jei galite lankstytis – rinkitės kovo ar lapkričio mėnesį.

Ką svarbiausia patikrinti prieš pasirašant sutartį?

Adresus. Tikras atvejis – žmonės suklydo numeriu Londone. Ir datas. Ir ką įskaičiuota. Ar apmokėti tiltai? Nes tiltai į Angliją brangūs. Dartford tunelis, Londonas. Vienas tiltas – keli svarai. Kai kurie vežėjai apie juos nepagalvoja, paskui prašo primokėti. Dar paklauskite, kas jei vėluos. Ir ar galite pačikinti mašiną prieš pakrovimą. Gerai atrodanti mašina – geras ženklas. Nors kartais graži mašina slepia chaotišką vidų. Bet vis tiek geriau, nei rūdijanti.

Išvada

Na, ką, daugiau ir nebežinau ką pridurti. Mikroautobusų pervežimas į Angliją – ne raketų mokslas, bet ir ne paprastas pasivažinėjimas. Svarbiausia – rinkitės ne pagal kainą, o pagal jausmą. Jei žmogus maloniai paaiškina ir net pasiūlo ko nepaprašytas – tikėtina, kad jis dirba ne pirmą dieną. Vis tiek blogų istorijų pasitaiko. Saugokite save, daiktus ir kantrybę. Ir nepamirškite – visada yra planas B, jei planas A atrodo per daug saldus.