Mikroautobusų pervežimas į Angliją daliniams kroviniams: ką aš sužinojau per 24 metus

Dvidešimt ketveri metai ant ratų tarp Lietuvos ir Anglijos. Na, gal ne visą laiką vairavau pats – dabar daugiau organizuoju, bet sėdėjau tose mašinose tiek, kad žinau kiekvieną duobę nuo Kalvarijos iki Doverio. Kai žmonės ieško mikroautobusų pervežimo į Angliją daliniams kroviniams, dažnai galvoja, kad tai didelė siuntų tarnyba. Nėra. Dalinių krovinių gabenimas mikroautobusais – tai atskira ekosistema: penkių klientų daiktai, vienas keltas, muitinė, dar ir vairuotojas be miego. Visada sakau – geriau paklausti prieš tai, nei verkti po to. Štai atsakymai į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kas savaitę – nuo kainų iki to, ar gali kartu vežtis katę ir skalbimo mašiną.

Kainos ir kodėl vienam brangiau, kitam – pigiau

Kiek kainuoja mikroautobusu pervežti dalinį krovinį į Angliją?

Na, čia kaip su žuvimis turguj – priklauso nuo sezono ir svorio. Tris kėdes į Londoną gali išeiti ir 350 eurų. Pusė būsto į Mančesterį sausį – greičiausiai virš tūkstančio. Kainą lemia atstumas, kiek užimsi vietos ir ar reikia atskiro reiso. Jei skambini paskutinę minutę, kaina šokteli, nes tenka derinti kitus. O jei planuoji prieš tris savaites – galim įdėti tavo sofą tarp kito kliento spintos. Daliniai kroviniai tada atperka visiems, bet turi susitaikyti, kad tavo daiktai keliaus su svetima komoda.

Ar tikrai reikia mokėti iš karto, ar galiu sumokėti gavęs daiktus Londone?

Suprantu, daug kas taip nori, ypač jei anksčiau nudegė su kokia nors įmone. Bet rimti pervežėjai ima avansą – dažniausiai 20–30 proc. Tai ne savivalė, o praktika. Buvo atvejų, kai Anglijoje "pamiršdavo" pinigus arba sakydavo, kad daiktai sugadinti, nors jie tokie ir buvo prieš pakraunant. Sutartis ir avansas saugo abu. Likutis – atvežus. Jei prisipžinsi, kad mokėsi gavęs, o paskui neatsiliepi telefonu – vairuotojas turi teisę daiktus laikyti. Taip jau yra visur, ne tik pas mus.

Kodėl vieni siūlo 800, o jūs – 1300 eurų už tą patį maršrutą?

Atsakymas paprastas, bet ne visiems patinka. 800 eurų – arba nuostolingas reisas, arba kažkas nenuskaičiuoja mokesčių, kuro ir draudimo. Arba tai žmogus, kuriam reisas į kitą pusę būtinas, ir pasiima tave kaip priedą. Bet rizika didelė – jei kas nutiks, nekompensuos. Mes skaičiuojam realiai: kuro sąnaudos, keltas, draudimas, vairuotojo dienpinigiai. Kartais, tiesą sakant, pats stebiuos, kaip tiek žemai nuleidžia, bet tada prisimenu juodus krovinius ir vairuotojus be miego. Ne viskas auksas, kas auksu žiba, ypač Facebook skelbimų lentoje.

Ar mano siunta apdrausta, ar čia kaip su loterija?

Jei dirbi su mumis – draudimas yra. Bet jis nepadės, jei pats aplaidžiai supakavai. CMR draudimas arba verslo draudimas apima daiktus nuo avarijos ar gaisro. Jei senelis perdavė kristalų vazą, o tu įmetei į maišą nuo grūdų – čia jau tavo rizika. Klientai kartais piktinasi: "bet juk apdrausta!" – na, apdrausta nuo avarijos, ne nuo aplaidumo. Pasitark dėl vertingų daiktų iš anksto. Geriau permokėti už tvirtą dėžę nei verkti paskui. Aš taip patarčiau net savo broliui.

Techniniai niuansai – kas tilps, kas važiuos

Kiek tonų tilps į mikroautobusą, kuris važiuoja į Londoną?

Maksimali leistina masė su mašina apie 3,5 tonos. Pati mašina sveria pora tonų, taigi daiktams lieka maždaug 1–1,2 tonos. Na, tiksliau – nežinau, kiekviena mašina skirtinga, reikia žiūrėti techninį pasą. Kai kurie galvoja, kad į mikriuką galima prikaišioti visą butą. Ne. Realiai, jei vežam tik tavo krovinį, galima daugiau, bet dalinių krovinių maršrutuose dalijam vietą pagal klientų skaičių. Vieną savaitę vežiau keturių šeimų daiktus, po 200 kg kiekvienam. Buvo ankšta, bet tilpo. Svarbiausia – ne masė, o tūris, nes sofa lengva, bet suriša erdvę.

Ar mano sofa tilps? Ji didelė, L formos... o, sorry, kampinė.

Kampinės sofos – pragaras kiekvienam pervežėjui. Ne todėl, kad sunkios, o kad žmonės pamiršta pasimatuoti duris. Aš klausiu: "Kiek metrų ilgio?", o man atsako: "Normali". Nieko nesuprantu. Jei vežam į Angliją, reikia žinoti matmenis. Buvo atvejis – klientas Panevėžyje sakė "tilps tikrai", o durys tokios, kad reikėjo lįsti pro langą. Ne, pro langą nenešiojam. Matuok, fotografuok, siųsk nuotraukas. Tada pasakysiu ar tilps, ar teks ardyti kojas.

Ar vežate ir šaldytuvus, ir dviračius tuo pačiu reisu?

Galima, jei legalu. Šaldytukai turi būti atitvirtinti, nes per Belgijos kelius, kurie kai kur šūdini, daiktai šokinėja dėl duobių. Dviratis – varyką apvyniok, kad neapteptų kitų daiktų. Dėl kompų be dėžių – na, aš ne šventas, bet tai neatsakinga. Kartą vežiau monitorių, stabtelėjau dėl stirnos, monitorius nulėkęs į priekį. Liko gyvas per stebuklą. Dabar visada sakau: elektronika tik į dėžes arba su burbuline plėvele. Neprotinga rizikuot brangiu turtu vien dėl tingėjimo suvynioti.

Kiek dienų daiktai keliauja iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?

Jei iš Vilniaus ar Kauno – per 3–4 paras Londone ar Birmingame (o dabar rašoma Birmingham, bet visi sako Birmingamas, suprantat). Iš Šiaulių – dar pusė dienos pakrovimui. Ne visada tiesiogiai važiuojam, sustojam pakeliui. Kartą per Lenkiją važiavom, nes Vokietijoje avarija, ir reisas užtruko beveik savaitę. Klientai pyko, nors perspėjau, kad gali nutikt bet kas. Planuok 4–5 dienas, o jei atvažiuos anksčiau – malonus netikėtumas. Juk geriau taip, nei žadėti, kad rytoj bus, o paskui kankintis.

Durys iki durų – kaip vyksta pats procesas

Ar atvažiuojat pasiimti iš buto Panevėžyje, ar turiu varyti į Kauną?

Durų iki durų paslauga – standartinis dalykas. Bet jei gyveni Panevėžio centre, kur galima atsistoti – atvažiuojam. Jei namelyje miške su 2 km žvyrkeliu per griovius – ten jau problema. Kartais tenka derinti susitikimą centre. Kainos skaičiuojamos nuo durų, bet ne nuo durų per pelkę. Buvęs klientas gyveno taip, kad Sprinteris įsibrėžė ašį – nuo tada klausiu apie privažiavimą. Dažniau važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, pakeliui paimam beveik iš bet kurio miesto, jei tik kelias leidžia prisiliesti krūmus.

Ar vairuotojas padės man nešti daiktus, ar žiūrės pro langą?

Vairuotojas – ne samdinys, bet ir ne robotas. Daiktai iki 30 kg – padės išnešti, be abejo. Bet jei turi spintą iš penkto aukšto be lifto – čia jau raumenų reikalas. Už papildomą mokestį galim du žmones, arba samdytis vietinius. Aš pats esu nešęs sofą su klientu, nes jo žmona žiūrėjo, o mes prakaitavom. Buvo linksmą, bet nemokamai. Paprastai pasitark iš anksto, jei esi vienas ir turi daug sunkių daiktų. Nemokama pagalba turi ribas, nors aš ir linkęs padėt, kai matu, kad žmogus beviltiškoj situacijoj.

Kas bus, jei aš pats vėluosiu tris valandas į sutartą paėmimo laiką?

Na, šitas klausimas mane šiek tiek nervina. Pusvalandis – nieko baisaus, vairuotojas parūko, išgers kavos (kartais mes per gerai kavos geriam, bet čia atskira tema). Valanda – jau branginam laiką, nes po to gali nukentėti kitas klientas arba keltas iš Kylio. O trys valandos... gali tekti derinti kitą dieną. Buvo atvejis, kai klientas "ateisu per 10 min", o atsirado po trijų valandų tamsyje. Mes negalėjom daugiau laukti – muitinė Londone kitą rytą. Teko palikti daiktus sandėlyje. Nemalonu buvo visiems, bet taip jau yra.

O jei aš ne Anglijoje, o Velse, netoli Kardifo – ar irgi vežate?

Taip, vežame. Ne tik į Kardifą, bet ir į Edinburgą, jei suderinam maršrutą. Londonas, Birmingamas, Mančesteris – standartiniai taškai. Kardifas, Bristolis, Niuikaslis – reikalauja derinimo. Kartais paliekame daiktus sandėlyje Londone, o paskiau perduodame kitam reisui. Kaina, aišku, didesnė, nes po visos Britanijos važinėti brangiai kainuoja. Kuras ten nepigus. Bet jei esi arti M4 greitkelio, vairuotojui patogu nuvažiuoti. Kuo toliau į šiaurę ar vakarus nuo Londono, tuo sudėtingiau su daliniais kroviniais, nes reikia sutapti su kitais klientais, o ten mažiau lietuvių kraustosi tuo pačiu metu.

Pakuoja pats, ne pats, ir kitos bėdos

Ar privalau pats supakuoti daiktus, ar jūs turite tų burbulų popierių?

Idealiu atveju – supakuoki pats, nes tu žinai, kas vertinga. Mes galim atvežti medžiagų – dėžių, popieriaus, stretch plėvelės – bet už papildomą kainą. Yra klientų, kurie sako: "Dėkit taip, kaip yra". Tada mes statom, bet atsakomybė už netinkamą pakavimą tenka tau. Buvo atvejis, kai kavos aparatas neišimtas vanduo, nepaguldytas. Kelias per kalnus, vanduo išbėgo, sugadino jo paties dėžę su drabužiais. Geriau užkrauti 10 eurų pakavimui, nei vėliau verkti. Mes visada turime rankovių, bet ne dešimt kubinių metrų plėvelės. Užsisakyk iš anksto.

Kodėl kai kurie pervežėjai atsisako vežti be pakavimo – ar tik pinigų gramdymas?

Ne, tiesą sakant, čia dažniausiai savisauga. Jei daiktai nepaguldyti, jie važiuoja kaip pozaiky. Tada klientas šaukia, kad blogai vežėt, o vežėjas mato, kad blogai supakavai. Buvau matęs, kai vaikinas suvertė gitarų stiprintuvus ant drabužių maišų. Žinoma, po 1800 km stiprintuvai perspjaudė marškinius susidūrimų ženklais. Atsisakymas vežti be pakavimo – signalas, kad įmonei rūpi reputacija. Mažos įmonės, kuri ima viską nekreipdamos dėmesio, dažnai gauna blogus atsiliepimus. Suprantat, pinigai gaunami greitai, bet problema išlenda vėliau, ir tada nepadės joks skelbimas feisbuke.

Ar galiu įmesti tik drabužius maišuose, be dėžių?

Gali, bet nerekomenduočiau. Maišai ploni, slysta, plyšta. Ypač jei knygos ar metalas. Kartą klientė supakavo visą virtuvę į maišus, o mes turėjom krauti per lietų. Maišai sušlapo, suplyšo, o ten – porcelianas. Gerai, kad buvom atsivežę atsarginių dėžių, bet tai užtruko. Tavo drabužiams irgi geriau naudoti specialius perkraustymo maišus arba dėžes. Jei bandai sutaupyt 15 eurų ant popieriaus – rizikuoji prarast kur kas daugiau. Yra posakis mūsų versle: "skurdas moka du kartus". Čia ta pati logika su tarptautiniais pervežimais.

Kas jei dėžė paplūsta pakeliui? Ar tai mano kaltė?

Čia kaip su vaiku, kuris atsitrenkia į stiklą – reikia žiūrėti, kas pirmas pradėjo. Jei dėžė buvo geros būklės, sukrauta tvarkingai ir saugiai, bet pratrūko dėl kelių duobių Olandijoje – tada mūsų atsakomybė. Jei dėžė buvo supuvusi, be lentų, be jokios izoliacijos ir tu pats ją įkroei – tada atsakomybė tavo. Aš visada sakau klientams: jei dėžė atrodo taip, lyg po ją koją nulaužtum – nei mes jos imam, nei tu turėtum tokią naudoti. Būna, kad žmonės sutaupo ant dėžių, bet dėl to paskui kaltina vairuotoją. Neseniai vežėme kompiuterinę techniką – klientas pats supakavo puikiai, viskas buvo kaip išrašyta. Taip turėtų būti visada.

Dokumentai, muitinė ir Brexit'o palikimas

Ar reikia kažkokių popierių, jei vežu asmeninius daiktus į Angliją po Brexit'o?

Brexit'as viską apsunkino, nors daugelis galvoja, kad užteka paso. Asmeniniai daiktai gali būti vežami be muito, bet reikia tinkamai užpildyti manifestą. Jei daiktai nauji, neišpakuoti – muitinė gali pamatyti prekybinį krovinį ir pridėti mokesčių. Tau reikia sąrašo daiktų – anglų kalba arba lietuvių, bet su aprašymais. Aš paprastai padedu užpildyti, nes žmonės rašo "dėžė su šūdais" – o muitininkai nelabai supranta. Svarbu turėti tai, kas įrodo, kad kraustaisi, o ne parduodi. Ar reikia vizos daiktams? Ne. Bet reikia protingo sąrašo. Kartais, kai daug klientų, dokumentai painūs, bet mes jau įpratę.

Kas jei muitinėje sustabdys? Ar jūs mokate tuos muitus?

Muitinė – kaip policija: jei nieko nedarei, nereikia baimintis. Bet jie tikrai gali sustabdyti. Ypač jei mašinoje yra neaiškių daiktų – pvz., 10 identiškų nepanaudotų dulkių siurblių. Tada kils įtarimų, kad prekiauji. Mes visada klausiam, ką vežam, ir reikalaujam sąžiningumo. Jei sustabdys ir suras draudžiamų daiktų – pavyzdžiui, aštrių daiktų be leidimų ar cigarečių dėžes – bėda. Tuomet vairuotojas irgi gali turėt nemalonumų. Buvo atvejis, kai rado fejerverkų. Klientas pasakė, kad "tik maži, saugūs". Muitininkai neįvertino jų žavesio. Teko palikti. Patarimas: nepakuok nieko, kas kelia net mažiausią įtarimą.

Ar mano daiktai apdrausti bendrai, ar reikia papildomo draudimo?

CMR – tai standartas, bet jis turi lubas. Paprastai apie 8 eurai už kilogramą. Jei veži seną sofą – gerai, jai pakaks. Jei veži antikvarinę komodą, kuri verta 5000 – CMR neatperka. Tada reikia specialaus draudimo. Mes galim padaryt, bet tai kainuos papildomai. Kai kurie klientai pyksta: "bet jūs juk vežėjas!". Taip, bet ne draudimo agentas. Mano darbas – saugiai pervežti, o tavo – apsidrausti tai, kas beprotiškai brangu. Dėl to visada klausiu prieš pakrovimą: ar yra ko nors vertingo? Jei taip – sprendžiame. Jei ne – važiuojam su standartu. Aišku, avarijų pasitaiko labai retai, bet pasitaiko.

Ar galiu vežti alkoholį ir augintinį kartu su baldais?

Alkoholis ribotai, augintinis – tik pagal taisykles, baldai – be problemų. Jei nori visko po truputį: alkoholis – asmeniniams tikslams, ne komercijai, todėl galima apie 90 litrų alaus arba keliasdešimt butelių vyno. Daugiau – muitas. Augintinis – jau gyvūno pasas, skiepai, mikroschema. Ir augintiniui reikia savo vietos, jis negali važiuoti ant tavo spintos. Buvęs klientas norėjo, kad katė sėdėtų ant dėžių. Negalima. Katė – vežime, miegamojoje zonoje arba narve. Geriau nedrausti augintinių per dalinių krovinių maršrutus, nes ten daug streso. Bet jei jau reikia – derinam atskirai. Alkoholį geriau palikti tėvams, o baldus vežtis ramiai.

Aferistai, sukčiai ir kaip neišsimauti

Kaip atskirti normalų pervežėją nuo sukčių, kai skelbimas Facebook'e žalias?

Per daug spalvoto teksto ir mažai konkretikos – jau įtartina. Jei skelbime "pigiai, labai pigiai, skubiai, paskambink dabar" ir trys šauktukai – pabėk. Rimtas pervežėjas turi svetainę, sutartį, banko sąskaitą įmonės vardu, o ne asmeninę sąskaitą "pas Vytuką". Dar vienas dalykas – jei žmogus nenori rašyti sutarties, nenori duoti sąskaitos faktūros, sako "viskas bus gerai, brolau". Būna tokių "vežėjų", kurie surenka tris klientus, pasiima avansus ir dingsta. Policija tokios nesiveja, nes sumos po 200–300 eurų. Kaip apsisaugoti? Paprašyk nuotraukų, nuvyk pasitikrinti ofisą ar sandėlį. Jei tik telefonas ir pažadai – rizika didelė.

Ar tikrai mikroautobusas bus tas pats, kurį mačiau nuotraukoje, ar atvažiuos koks tai... senas traukinys?

Nuotraukos – dažnai iš 2015 metų, kai mašina dar buvo žalia. Būna, kad Google randi gražų Sprinterį, o atvažiuoja pusiau nudažytas Transit. Tai nereiškia, kad blogai veža – kartais vairuotojai turi kelias mašinas. Bet jei jis sako, kad veža "mikroautobusu", o atvažiuoja fūra – čia jau keista. Mano patarimas: paklausk metų ir modelio. Jei vengia atsakyti – nebe taip drąsu. Tvarkingas pervežėjas neturi ko slėpti. Tik atvirai – mūsų parkas nevienodas, vieni automobiliai 2018 metų, kiti 2010, bet visi techniškai tvarkingi. Svarbiausia, kad daiktai tilptų ir durelės užsidarytų. Bet taip, jei nuotrauka labai meluoja, tai blogas ženklas.

Ką daryti, jei vairuotojas pasiūlo "be popierių" ir per pusę kainos?

Bėk. Sakau antrą kartą – bėk. "Be popierių" reiškia be atsakomybės. Jei įvyks avarija, jei daiktai dings – tu neturi nieko rankose. Nei sutarties, nei sąskaitos. Gali būti, kad vairuotojas vogtas mašinas vairuoja arba neturi licencijos vežti tarptautinių krovinių. Aš nesu šventas, žinau, kad dalis rinkos veikia pilkoje zonoje, bet klientui tai pavojinga. Kartą girdėjau, kad vaikinas sumokėjo 400 eurų "į rankas", o vairuotojas jo daiktus pardavė kažkokiame sendaikčių turguje. Ar tai tiesa? Nežinau, gandas. Bet rizika reali. Rimtas dalinių krovinių pervežimas į Angliją visada palieka pėdsaką – sutartį, sąskaitą, (valio, neišsigalvokim) – rašytinius įrodymus.

Ar galiu kaip nors stebėti, kur dabar yra mano daiktai?

Mes duomenis apie maršrutą siunčiam el. paštu, o vairuotojams skambinti galima. Bet GPS stebėjimas realiu laiku? Turim ne visada. Kai kurie modernūs mikroautobusai turi sekimo sistemas, senesni – ne. Tada tenka skambinti vairuotojui ir klausti "kur tu?". Jis atsako "Vokietija" – pakankamai tikslu. Jei nori visą laiką matyti tašką telefone, tai jau kurjerinės paslaugos su brangiais tarifais. Dalinių krovinių pervežimas Anglija kitaip organizuotas – daugiau žmogiškas ryšys, mažiau technologijų. Aš asmeniškai mieliau klientui paskambinu pats, kai artėjam prie jo taško, nei kad jis žiūri žemėlapį ir nervinasi, kodėl mes Kelyje A1, o ne A2.

Ką dar svarbaus aš nepaklausiau, bet turėčiau žinoti prieš vežant daiktus į Londoną?

Hmm... turbūt tai, kad kartais nutinka visai ne kas planuota. Vairuotojas gali susirgti, keltas gali užstrigti, tavo kaimynas gali neužleisti kiemo. Planuok lanksčiai. Dar – niekada nekrauk to, ko nenori viešai rodyti muitininkui. Buvo atvejis, kai rado asmeninį dienoraštį... ne, tiesiog dokumentus tvarkingai turėk. Ir nepamiršk – geriausias laikas siūlytis pervežimui yra ruduo ar pavasaris, kai ne vasaros sezonas. Tada mikroautobusai važinėja dažniau, kainos stabilesnės, vairuotojai nepavargę nuo karščio. Pasirink protingai. Ir dar – jei rinksiesi pagal kainą vieną, nustebsi, kad pigiausia būna ne visada geriausiai. Čia jau kaip filosofija.

Išvada

Dalinis krovinys mikroautobusu į Angliją – tai ne greitoji pašto paukštė. Tai procesas, kur reikia kantrybės, normalios komunikacijos ir bent trupučio taiklumo iš abiejų pusių. Aš per dvidešimt ketverius metus matau, kad laimingiausieji yra tie, kurie neatideda visko paskutinei dienai, paklausia dviejų skirtingų pervežėjų ir supranta, kad kaina – ne vienintelis dalykas. Svarbiausia, kad daiktai iš Lietuvos pasiektų tavo naują butą Londone ar Birmingame sveiki. Jei kažkas liko neaišku – rašykit, skambinkit. Geriau paklaust dabar, nei vėliau kaltinti save, kad skubėjai paspausti "užsisakyti" nežinant, kas bus rytoj.