Mikroautobusu pervežame krovinius į Angliją kasdien – ką verta žinoti prieš skambinant

Dvidešimt dveji metai keliuose tarp Lietuvos ir Anglijos. Per tą laiką pasikeitė kainos, sienos, automobiliai, bet esmė ta pati – žmonės kraustosi, siunčia, parduoda, perka. Ir kasdien klausi to paties: ar tilps, ar spės, kiek kainuos. Mes mikroautobusu pervežame krovinius į Angliją kasdien – ir tai nereiškia, kad turime po vieną mašiną, kurios stotelė – jūsų kiemas. Tai reiškia sistemą, kurioje jūsų daiktai juda greitai, bet tik tada, kai viskas suplanuota. O suplanuoti kartais reikia net ir tai, ką galvojate suversite į bagažinę paskutinę minutę.

Kainos, terminai ir kaip čia sukasi iš tikrųjų

Kiek dabar kainuoja mikroautobusu pervežti visus daiktus iš Vilniaus į Londoną?

Pilnas mikroautobusas iš Vilniaus į Londoną šiuo metu svyruoja nuo 700 iki 1200 eurų. Brangiau nei prieš penkerius metus, bet degalai ne juokai, o vairuotojai dirba po dvylika valandų. Mažesnis krovinys, žinoma, pigiau. Kartais žmonės palygina su keltu ir sako – oho, kodėl čia taip brangu. O tada aš juos paklausiu – o kiek jūsų laiko kainuotų visa tai padaryti patiems? Paprastai tada nutyla. Jei kambario daiktai, tarkim, 300–500 eurų, priklauso nuo svorio ir to, ar laiptinėje yra liftas.

O jeigu man reikia pervežti tik kelias dėžes, ar galima pigiau negu visas mikroautobusas?

Taip, jei turime vietos. Mes mikroautobusu pervežame krovinius į Angliją kasdien, tai dažnai vežame dalinius krovinius. Pigiau nei pilnas, bet nepalyginsi su paštu. Kelios dėžės gali kainuoti šimtą, du ar tris šimtus. Žinau, kad atrodo daug už keturias dėžes. Bet važiuojame ne tam, kad būtume paštu, o tam, kad būtų gyvi daiktai. Daiktai, kurių nenoriu mesti į konteinerį su šimtu kitų siuntų. Jei norite pigiausio varianto – yra skelbimų lentos. Bet aš ten daiktų nepalikčiau, jei atvirai.

Ar tikrai važiuojate kasdien, ar čia tik graži frazė svetainėje?

Kasdien reiškia, kad kasdien vyksta judėjimas, bet ne kad kasdien stoviu prie jūsų durų. Logistika tokia: surinkimas, pervežimas į bazę, grupavimas, išvykimas. Kai kurie klientai manęs klausia šeštadienį vakare ar važiuosim sekmadienį rytą. Ne, vairuotojai irgi žmonės. Bet pirmadienį tikrai. Kartais būna – savaitgalis, šventės, oras blogas. Tada diena vėliau. Dėl to ir sakau – mikroautobusu pervežame krovinius į Angliją kasdien, bet ne tuo pačiu reisu kiekvieną dieną. Skirtumas subtilus, bet svarbus.

Kaip greitai daiktai pasiekia Angliją, jei šiandien susiskambam?

Dažniausiai per tris–keturias dienas, jei esate Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Jei Šiauliuose ar mažesniame mieste – gali prireikti dienos ilgiau surinkimui. Važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Prancūziją, priklauso nuo to, kuriuo maršrutu tas savaitgalis laisvesnis. Kartais vaikai klausia – ar galima rytoj? Atsakymas – galima, jei mokate skubos įkainį. Bet skubus reisas kainuoja kitaip, nes tenka keisti visą dienotvarkę. Mano patarimas – planuokitės savaitę į priekį, bus ramiau visiems.

Ar kaina priklauso nuo to, iš kurio Lietuvos kampo kraustumėt?

Žinoma. Jeigu iš Skuodo ar Rokiškio – vairuotojas praleidžia dieną kelyje tik iki jūsų ir atgal. Tai degalai, laikas, amortizacija. Nuo Vilniaus ar Kauno lengviau, nes dažniau ten važiuojame. Kartais klientas pasako – o gal galiu pats atvežti daiktus į Vilnių? Tada nuolaida. Ne visada didelė, bet maloni. Aš asmeniškai mėgstu, kai žmonės taupūs – mažiau streso visiems. Tačiau jei sofų komplektas, tai pats neprivarysi, tenka važiuoti.

Ar reikia mokėti iš anksto, ar galima kai atvežat?

Standartiškai – avansas prieš pakrovimą, likutis pristatymo metu. Jeigu senas klientas, kartais darom išimčių. Bet naujasis klientas... atleiskite, bet ne. Buvo atvejų, kai atvežėm į Birmingemą, o žmogus sako – oi, o aš dabar neturiu grynųjų, tik kortelę. Vairuotojas pasimetęs stovi. Ne, taip neveikia. Kai kurios įmonės ima viską iš anksto. Mes – lanksčiau, bet rizikos niekas nenori prisiimti. Beje, pavedimas irgi gerai, svarbu, kad pinigai matytųsi sąskaitoje.

O jei mano krovinys nepilis, ar mikroautobusas važiuoja tik su mano daiktais?

Tik jei mokate už pilną. Kitu atveju – dalinis krovinys, dalinama erdvė. Būna, kad viename mikroautobusiuke keliauja trys–keturių klientų daiktai. Kiekvienas turi savo zoną, sąrašą, lipdukus. Kartais klientai klausia – o mano daiktai nesusimaišys? Ne, jei gerai supakuoti. Vieną kartą... na, buvo, kad dvi dėžės panašios, vairuotojas suklydo. Atvežėm kitur, tada pervežėm. Klaida. Bet taip gyvenime nutinka. Dėl to ir numeruojame kiekvieną dėžę.

Ko galima tikėtis pervežant daiktus

Ką man daryti su šaldytuvu? Ar jį galima vežti mikroautobusu į Angliją?

Galima, bet tuščias, be vandens, uždarytas. Ir dar – pastatytas vertikaliai, guldyti nereikia, nors mikroautobuse kartais norisi taupyti vietą. Aš pats mačiau, kaip transporto įmonė (ne mūsų, laimei) nuvertė šaldytuvą ant šono, o ten dar buvo vanduo. Atvažiavus – kompresorius girdėjo paskutinius atodūsius. Taigi, išleiskite vandenį, išdžiovinkite, supakuokite į kampą. Jei nesate tikri, kaip atjungti vandenį – pakvieskite santechniką. Geriau saugu.

Ar galiu vienu ypu vežti ir sofą, ir dviratį, ir tas penkias dėžes knygų?

Jei sofa ne iš piloto kabinos dydžio – taip, paprastai telpa. Mikroautobusas nėra fūra, bet profesionaliai pakrovus – vietos pakankamai. Dviratis bėgioja... turiu omeny, keliauja ant sienos, pritvirtintas. Kartais studentai nori visko – ir čiužinio, ir viryklės, ir katės narvo. Katę vežame atskirai (arba ne, priklauso nuo maršruto, čia jau reikia tartis). Knygos – sunkios. Neįsivaizduojat, kiek sveria penkios dėžes knygų. Vairuotojas pyksta, kai mato tik dėžių skaičių, o ne svorį. Svarbu pasakyti iš anksto.

Ar reikia viską supakuoti į dėžes, ar jūs tai padarote už mane?

Supakuoti turite jūs, bet jei nemokate ar neturite laiko – užsakome paslaugą. Mūsų vaikinai ateina su dėžėmis, popieriumi, lipnia juosta. Kainuoja papildomai, aišku. Ne aš asmeniškai paketuoju – turiu darbo pakankamai biure – bet mūsų komanda tai daro gerai. Kartais klientas sako – o aš jau viską suvyniojau į laikraščius iš 1997-ųjų. Ne, laikraščiai neaukoja. Daiktai ištepa. Geriau burbulinę plėvelę naudoti. Arba mes padarysim. Jūsų nervai svarbiau nei keli eurai.

Ar galima vežti maistą – konservus, prieskonius, miltus?

Techniškai – asmeniniam vartojimui, nedideliais kiekiais, taip. Bet muitinėje kartais pažiūri į kefyrą nekaip. Buvo atvejis, kai išėmė dešimt kilogramų lietuviškos dešros. Klientas piktas kaip širšė. Aš suprantu – tai skanu, bet taisyklės yra taisyklės. Anglijos pusėje mėsos produktai – tabu. Neįvežkite. Konservai, sausas maistas, džiovinti grybai – dažniausiai praeina. Bet jaučiu, kad šitoje vietoje viskas keičiasi greitai – gal geriau pasitikrinti prieš kelionę, nei verkti prie Doverio.

Kaip žinoti, ar visi mano kambario daiktai tilps?

Standartinis studento kambarys – lova, stalas, spinta, dėžės – telpa į vidutinį mikroautobusą. Jeigu trys kambariai – jau reikia didesnio arba dviejų reisų. Aš visada prašau nuotraukų arba vaizdo skambučio. Kartais žmonės sako – nuotraukos nedarysiu, jūs specialistai, patys žinot. Ne, aš nematau per telefoną į jūsų spintą. Paaiškinu paprastai – mikroautobusas turi apie 10–12 kubinių metrų, priklauso nuo modelio. Jei abejojat – siunčiate sąrašą, mes skaičiuojam. Nėra gėdos paklausti du kartus.

O jeigu tarp daiktų yra kažkas didelio – pvz., fortepijonas?

Oi. Fortepijonas ar baldas iš sovietinių laikų, kuris sveria kaip traktorius – jau ne mikroautobuso draugas. Mikroautobusu pervežame krovinius į Angliją kasdien, bet ne viską. Kartais tenka pasikviesti fiskarą (taip, sakau fiskaras, nors žinau, kad teisingai – liftas arba autokrautuvas) ir didesnę mašiną. Bet tai jau kita kaina ir kitas pasakojimas. Jei pianinas mažas, skaitmeninis – dar galima. Akustinis – nebent atskirai ir su kranu. Geriau parduoti ir nusipirkti ten. Brangiau išeitų parvežti nei vertė.

Kas vyksta kelyje, dokumentai, pasienis

Ar reikia manęs kažkokių popierių, jei vežu asmeninius daiktus?

Ne, jei tikrai asmeniniai ir naudoti. Reikia sąrašo – daiktų aprašymo. Nebūtinai iki paskutinio šaukštelio, bet bendrai – kas dėžėse. Kartais žmonės rašo „įvairūs daiktai“. Muitinė to nemėgsta. Aš siūlau – „buitinė technika, apranga, knygos“. Jei kažkas naujo, nenaudoto – tada gali kilti klausimų ar ne parduodate. Buvo, kad išpakavo dėžę su dvidešimt naujų telefonų dėklų. Atsirado problemų. Asmeniniai – taip, prekiniai – ne mūsų sritis.

Kas būna, jei pasienyje sustoja tikrinti? Vėluojat tada?

Tikrina retai, mikroautobusams mažiau dėmesio nei fūroms, bet pasitaiko. Kartais Doverio pareigūnai nori pažiūrėti, ar nėra cigarečių ar alkoholio. Nelegalių migrantų baimė irgi reali. Jei sustoja – valanda, dvi, priklauso nuo eilės. Vėluojame? Deja, taip. Klientui skambiname iš karto. Neišsisukinėjam. Kartais galvojat, kad vairuotojas tiesiog išeina pavalgyti. Ne, jis stovi eilėje prie muitinės. Būna, kad ir nepatikrina nieko, tik dokumentus. Tada džiaugiamės visi.

Ar vairuotojas padeda nešti daiktus, ar tik atidaro duris?

Mūsų vaikinai padeda. Nešioja iki durų, jei nėra lifto – laipioja laiptais. Bet yra riba. Jeigu penktas aukštas be lifto ir šaldytuvas – tada jau reikia tartis. Kartais žmonės palydi mus į butą, o ten koridoriuje vaikas, šuo, katė, baimė. Vairuotojas ne auklys ir ne veterinaras. Pagalba – taip, bet ne pervežimas plius pilnas iškraustymas. Buvo atvejis, kai klientas sakė – o gal ir vonią išmontuosit? Ne, tam yra sanitarai. Mes kitą darbą dirbam.

Kaip aplenkiat eiles prie Eurotunelio, jei važiuojat taip dažnai?

Bilietus perkame iš anksto, jei matome, kad savaitgalis ar šventės. Bet visiškai aplenkti – neįmanoma. Kartais Eurotunelis stringa, vėluoja traukiniai, būna incidentai. Tada renkamės keltą. Iš Calais ar Dunkerque. Kelias ilgesnis, bet judam. Mes mikroautobusu pervežame krovinius į Angliją kasdien, tai žinom, kurios dienos ramios, kurios – pragaras. Antradienis rytas – puiku. Penktadienis vakaras – ašarų slėnis. Jei galit rinktis dieną – rinkitės antradienį ar trečiadienį. Rimtai.

O jei suges mikroautobusas? Kur mano daiktai?

Turime keleivinę (krovininę?) pagalbą. Jei suges kelyje – vairuotojas kviečia techninę pagalbą. Jeigu gedimas rimtas – kitas mikroautobusas. Taip, permetame krovinį. Buvo, kad sugedo netoli Hanoverio, šeštadienį. Nelengva, bet susitarėme su partneriais Vokietijoje. Daiktai pernešti, nepajudėjo iš vietos beveik. Beveik – gal keturios valandos vėlavimo. Klientui paskambinome, paaiškinome. Niekas neprapuolė. Bet aš jums sakau – mikroautobusai techniškai prižiūrimi, gedimai reti. Fūroms jų daugiau.

Ar tikrai mano daiktai bus saugūs visą kelią?

Taip, jei gerai supakuoti ir pritvirtinti. Mūsų mikroautobusai turi tvirtinimo diržus, antklodes, kampų apsaugas. Bet važiuoja per kelias šalis, keliai žinomi – ne visi lygūs. Kartais stabdo staigiai, bekelnis kelyje. Jei dėžė prasta – truputį subyrės. Aš nemeluosiu, buvę ir tokių istorijų, kai veidrodis atkeliavo be stiklo. Dėl to kaltas buvo ne vairuotojas, o pakavimas. Geros dėžės, gera juosta – jūsų draugai. Pigios popierinės maišelės – priešai.

Buitinės smulkmenos ir problemos, kurių niekas nepasakos

Kodėl vienos įmonės siūlo kainą dvigubai mažesnę už jūsų?

Oi, čia jautri tema. Yra tokių, kurie skelbia – pervežimas į Angliją tik 300 eurų! Paskui paaiškėja, kad tai žmogus su vienatūriu, be draudimo, renkantis siuntas iš aštuonių klientų. Meta ant sąrašo viršaus, kas moka daugiau. Arba pasiima avansą ir dingsta. Aš per dvidešimt metų mačiau viską. Ne visi skelbiantys blogi, bet jei kaina žemesnė už vidurkį – klauskite, kodėl. Ar turi licenciją? Draudimą? Ar žino, kur Eurotunelis? Kartais nežino.

Ar buvote kada nors apgavę klientą dėl pristatymo laiko?

Ne apgavę, bet nuklypę nuo pažado – taip. Griaūna taip – sakai ketvirtadienį, o gaunasi penktadienis. Ne todėl, kad nenorim, o todėl, kad Prancūzijoje avarija, arba muitinė lėta. Buvo atvejis, kai pažadėjom antradienį, bet vairuotojas susirgo. Ne COVIDas, bet temperatūra. Negalima vairuoti. Kreipėmės pagalbos, bet angliškas adresas pasirodė sudėtingesnis. Pristatėm trečiadienį. Klientas suprato. Aš nešventas, bet sąžiningumas svarbiau nei pataikavimas. Jei žinau, kad negalėsim – sakau iš karto.

Kokia didžiausia bėda, kurią teko matyti per tuos 22 metus?

Sudegęs mikroautobusas. Na, ne mūsų, bet partnerio Olandijoje. Elektros gedimas, daiktai apdūmiję. Draudimas padengė, bet klientai neteko senelės servizo. Nenusakoma, kiek emociškai tai kainavo. Antra bėda – vagystė stovėjimo aikštelėje. Palieki mašiną nakčiai, o rytą – atidarytos durys. Dėl to renkamės saugias aikšteles, bet kainuoja. Kai kas taupo ir palieka kur papuola. Aš to nedaryčiau. Geriau brangesnė nakvynė, nei rizika prarasti viską. Čia jūsų gyvenimas dėžėse, ne mano.

Ar galiu laikyti daiktus pas jus savaitę, jei dar neišsikrausčiau Anglijoje?

Taip, turime sandėlį Kaune. Savaitė, dvi – įmanoma. Ilgiau – jau kita kalba, nes vietų nėra begalybė. Kaina simbolinė, jei tuo pačiu metu pervežate. Jeigu tik saugojimas – brangesnis. Kartais žmonės atvažiuoja į Londoną, o butas dar neužimtas nuo mėnesio pradžios. Ką daryti? Palieka pas mus, nuramina galvą. Aš asmeniškai mėgstu, kai viskas nuspėta, bet kai nesuspėja – nieko baisaus, neišmestam nieko. Tik reikia pasakyti iš anksto, ne tada, kai jau laikrodis tyksta vidurnakčio.

O jeigu aš pats nenoriu nieko pakuoti – ar yra tokia paslauga?

Yra, sakiau jau, bet pakartosiu. Mūsų komanda atvažiuoja su dėžėmis, popieriumi, pakavimo medžiagomis. Kartais moteris sako – aš neturiu fizinių jėgų, padėkit. Kartais vyras sako – aš neturiu kantrybės. Abu variantai teisingi. Supakuojame per kelias valandas, priklauso nuo kiekio. Tada išvežame. Vienintelis dalykas – jeigu jūsų bute chaosas, mes ne tvarkytojai. Supakuosim tai, kas ant stalo. Kas po sofa – ten ir pasiliks, jei nepakelsit. Fair enough, taip?

Kodėl verta rinktis kasdienį reisą, o ne laukti, kol surinks pilną fūrą?

Nes fūra laukia. Savaitę, dvi, kartais tris. Mikroautobusas juda dabar. Jei jums reikia greitai – tai būdas. Jei turite laiko kone begalybę – gal ir fūra pigiau. Bet fūra yra fūra – daiktai kraunami į konteinerį, perkraunami, dar kartą. Kelios rankos liečia. Mikroautobusas – mažiau kontaktų, mažiau chaoso. Ir kasdien reiškia, kad jūsų daiktai nepranyks sandėlyje dvi savaites, nes kažkas pamiršo. Aš nemėgstu, kai daiktai pamiršami. Jie turi keliauti, kaip ir mes.

Išvada

Mikroautobusu pervežame krovinius į Angliją kasdien ir ne dėl to, kad turime bereikalingai daug benzino. Tai reiškia, kad esame čia nuolat, kad žinome kelius, kainas, muitines ir žmonių baimes. Jei planuojate kraustymąsi – skambinkit, rašykit, klauskit. Net ir kvailų klausimų nėra, tik tie, kuriuos reikia užduoti prieš pasirašant sutartį. Atsakyti kartais užtrunka, nes diena trumpa, bet atsakom. Perduosiu vairuotojams instrukcijas, ir judėsime kartu. Sėkmės renkantis ir nepamirškit išleisti šaldytuvo vandens. Rimtai.