Mikroautobusų perkėlimas į Angliją kas savaitę ir taupiai – ką verta žinoti?

Sveikas. Jei turi mikroautobusą, prikrautą daiktų, ir galvoji, kaip nuvežti į Angliją be didelių praradimų – skaityk. Aš čia jau kokių dvidešimt ketverius metus. Mačiau, kai ėjo kaip per sviestą, ir mačiau, kai duris atplėšęs klientas rado sulaužytą šaldytuvą. Kas savaitę vykstantys reisai į Angliją – realybė, ne reklama. Bet norint, kad mikroautobusų perkėlimas į Angliją kas savaitę ir taupiai būtų normali patirtis, reikia žinoti keletą dalykų. Pasakysiu tiesiai, be cukraus.

Kas savaitę važiuojantys reisai – kas čia per sistema?

Ar tikrai kas savaitę kažkas važiuoja, ar čia tik gražus žodis ant svetainės?

Atsakymas tiesus. Važiuoja. Ne dėl to, kad mes entuziastai, o dėl to, kad lietuviai nuolat kraustosi. Paprastai išvykstame antradieniais ir penktadieniais. Kartais sujungiame reisus, jei per mažai krovinių, bet taip būna retai. Nebūna taip, kad ketvirtadienį skambini, o mes atsakome, kad kitą savaitę niekur nesiunčiame. Jeigu esi lankstus dėl dienos – keliasi viskas sklandžiai. Kas savaitę vykstantys reisai yra mūsų kasdienybė jau du dešimtmečius.

O jei aš praleidau tą antradienį – kada kitas?

Dažniausiai taip, bet būna išimčių. Kartais išvažiuojame ketvirtadienį, jei kas nors skubiai papildo. Praėjusį mėnesį dėl didelio projekto siuntėme tris mikroautobusus per penkias dienas. Tai priklauso nuo eilių. Bet jei nori planuoti – užtenka savaitės. Buvo, kad paskambino šeštadienį vėlai dėl pirmadienio – tada ašarų turėjome, nes ne visada turime laisvų ekipažų. Taip kad geriau nesivaryti į paskutinę minutę.

Mikroautobusą vežate atskirai, ar kraunate ant autovežio su kitais automobiliais?

Autovežiu. Vežti vieną mikroautobusą atskiru vilkiku būtų beprotiška. Įstatome ant platformos šalia kitų mašinų. Jei mikriukas prikrautas daiktų – tai jau krovininis pervežimas. Kartais matome stebuklus: akmenų rinkiniai viduje, o paskui stebisi, kodėl kaina šokteli. Aš čia pripažįstu – nesiūčiau vežti jautrių daiktų, jei nesi tikras dėl draudimo niuansų (šioje vietoje drąsiai reikia pasitikslinti, nes aš žinau apie aštuoniasdešimt procentų, bet ne viską).

Kainos ir kaip neišmesti pinigų į balą

Kiek dabar kainuoja mikroautobuso perkėlimas į Angliją? Maždaug.

Priklauso nuo maršruto. Iš Vilniaus į Londoną – nuo šešių iki aštuonių šimtų eurų. Skotija ar Velsas – brangiau. Jei viduje dar ir buities daiktai – prisideda krovinio apdorojimas. Pigiau gaunasi, kai pats atveži iki mūsų bazės. Kartais nuleidžiame kainą, jei lankstus dėl dienos. Nes taupiai – tai ne visada "pigiausia kaina rinkoje". Tai reiškia, kad nemoki slapto trijų šimtų eurų mokesčio prie finišo tiesiosios.

Yra koks nors būdas sumažinti kainą beveik nepakenkiant saugumui?

Taip. Pirma – laikas. Užsakyk bent dvi savaites prieš reisą. Antra – pats atvaryk mašiną iki terminalo. Trečia – gal nepilnas paketas "nuo durų iki durų" reikalingas? Kartais pasiimk pats iš terminale. Ketvirta – jei lankstus dėl datos, įdedame į beveik pilną reisą ir duodame nuolaidą už paskutinę vietą. Lėktuvo bilieto principas, tik ant ratų. Paruošk daiktus tvarkingai – tada ir vairuotojas greičiau apkraus.

Kodėl kartais tos pačios įmonės duoda skirtingas kainas?

Toje pačioje? Nesąmonė. Meta mažą kainą ant popieriaus, kad prisiviliotų, o paskui – "už ekspresą", "už sunkų krovinį". Buvau matęs: prie durų Londone pareikalavo dar dviejų šimtų svarų, nes "centre neįsiparkuosim". Absurdas. Dirbi dvidešimt metų – matai, kas profesionalai, o kas sukčiai. Geriau mokėti šimtu eurų daugiau iš pradžių, negu aiškintis paslėptus mokesčius vėliau. Tokių įmonių pilna.

Mokėti reikia prieš, ar galima dalimis?

Keturiasdešimt procentų avanso, kad užfiksuotume vietą, likutį – prieš išvykimą. Naujiems klientams avansas didesnis. Pažįstami vežėjai kartais dirba be avanso, bet aš tai nerekomenduočiau. Buvo – patikėjome, o žmogus pradingo. Nebūtinai blogas, gyvenime nutinka. Aš ir pats kartais užmirštu sąskaitas, nesmerkiu, bet verslas verslu. Avansas mus saugo nuo tuščių pažadų.

O jei pats nusivesiu mikroautobusą iki jūsų vietos Kaune – ar kaina kris?

Taip, kris maždaug šimtu eurų. Bet jei gyveni Klaipėdoj, o kelionė iki Kauno kainuoja šešiasdešimt eurų – nebeapsimoka. Kaip pigūs skrydžiai: nuvažiuoti iki oro uosto brangiau nei sutaupai. Apskaičiuok visą sumą. Mes duodame tikslią kainą, kai žinome adresus. Kartais paprasčiau pasiimti iš namų, nei temptis pats su laiko sąnaudomis. Kuras, mašinos dėvėjimas – viskas kainuoja.

Dokumentai, laikas ir paprasčiausia logistika

Kiek dienų dažniausiai keliauja toks mikroautobusas iš Lietuvos iki Londono?

Trys–penkios darbo dienos. Vieną dieną Lenkija, tada keltas ar tunelis, tada važiuojame toliau. Nebūna, kad pirmadienį paėmėme, antradienį jau skambini iš Londono. Praeitą žiemą vėjas atšaukė du keltus – siunta užstrigo parai. Klientai nervinasi, bet mes oro tikrai ne valdome. Kartais reikia kantrybės, ypač jei kelias eina per Kalę. Planuok su savaite atsargos.

Reikia kokių specifinių dokumentų, ar užtenka tech. paso ir registracijos liudijimo?

Tech. pasas, registracijos liudijimas, tavo asmens dokumento kopija. Jei viduje daiktai – reikia sąrašo. Po Brexit pasienio pareigūnai klausia daugiau, ypač jei krovinys atrodo komercinis. Štai čia aš nežinau tiksliai, kaip bus nuo kitų metų – gal muitinė griežtins. Patarimas: paskambink man prieš dvi dienas, pasitikslinsiu pas brokerį, nes taisyklės svyruoja kaip temperatūra pavasarį. Nepatogūs pokyčiai, bet jie realūs.

Kuriam Anglijos gale galite nuvežti? Nes Londonas viena, o Šiaurė – kita.

Teoriškai taip, praktiškai – kaina kyla. Londonas, Birmingemas – standarti. Aberdynas ar Velsas – derinam atskirai. Kartais perduodame vietiniam partneriui. Klientas kartais pasiima pats iš angliško terminalo – pigiau. Asmeniškai mieliau vežu iki Londono, ten žinau kiekvieną kamštį, o į šiaurę keliai mažiau pažįstami. Bet jei moki – nuvažiuosim ir į patį Edinburgą ar Braitoną. Tiesiog kainą paskaičiuosim individualiai.

Ar gali būti vežami ir asmeniniai daiktai viduje, ir pats mikroautobusas?

Taip, viduje – dėžės, baldai. Tik ne slėpk cigarečių ar skysčių. Vieną kartą klientas prikrovė daržovių sėklų po sėdynėm – muitinėje praradome pusdienį. Jie saugo ekosistemą. Taip kad pakrauk sąžiningai. Augalų geriau nevežk, gali nepraleisti. Jei nežinai – paskambink, sudarysim sąrašą. Po Brexit jie tapo dar griežtesni su biologiniais dalykais. Anksčiau netikrino taip smulkiai, o dabar – kiekvieną sėklą gali pamatyti scanneris.

Ar gali būt ir žmonių viduje, važiuojant su daiktais? Ar tik daiktai?

Ne, žmonių negalima. Tai krovininis pervežimas. Kartais klausia, ar gali sėdėti priekyje, kol mašina ant autovežio. Atsakymas – kategoriškai ne. Nelegalu ir pavojinga. Tranzitiniai leidimai, vairuotojo poilsio laikas – būtų chaosas. Pirma nusiskrisk arba nuvažiuok autobusu, paskui susitinkam Londone. Aš irgi noriu padėti, bet šitos taisyklės – kaip sienos. Per jas nepersiversi.

Pakuojame, ruošiamės ir kiti buitiniai klausimai

Ar būtina viską dėti į dėžes, ar galiu tiesiog kruti iš rankų?

Ne viskas turi būti dėžėse, bet dėžės gelbsti. Autovežis supučia – laisvi daiktai juda. Buvęs atvejis: laikraščiuose suvyniotas porcelianas tapo miltais. Traipkis daiktus gerai. Kietos dėžės – gerai, minkštų maišų kalnai – blogai. Vairuotojas ne tavo močiutė, kuri sudės su meile. Jis turi penkiasdešimt kitų pareigų. Sutvarkingink prieš pakrovimą, ir visi gyvensime lengviau.

Kiek kilogramų dar galima primesti prie to mikroautobuso, kad nebūtų per sunku?

Greitai pasidaro sunku, jei krauni baldus. Sofa, spinta, dėžės – jau artėji prie ribos. Mes sveriame. Kartais klientas prideda dvidešimt kilogramų viršaus ir sako, kad niekas nepastebės. Sienų svarstyklės pastebi. Tada – grąžinimas ar bauda. Sakyčiau, neviršyk standartinės krovinio masės, bet geriau pasakyk, kokia mašina – pasakysiu tiksliau. Kiekvienas modelis turi savo ribas. Transitai laikosi kitaip nei mažesni Renault.

Ar tilps viduje ir sofa, ir spinta, ar jau reikia didesnės mašinos?

Dauguma baldų telpa į Transit ar Sprinter. Bet kampinė sofa iš šešių dalių – jau galvosūkis. Kartais reikia atsukti kojas. Buvęs atvejis: vyrukas norėjo trijų metrų spintą sutalpinti gulomis. Neišeina, nebent padalini. Mes nepjaustom, neturime įrankių, bet patariam. Retai prireikia didesnio transporto. Matuoji ne tik ilgį, bet ir aukštį. Kai kurie mikroautobusai aukštesni, kai kurie žemesni – ir tai lemia.

Reikia nuleist kuro baką, ar gali būti pilnas?

Nereikia nuleisti iki nulio. Užtenka ketvirčio ar pusės bako – manevrams aikštelėje. Pilnas bakas nebėda, jei neprigrūsta pavojingų skysčių. Kartais klientai klausia tokių "filosofinių" dalykų – pats prieš dvidešimt metų galvojau, ar nereikia padangas atsukti (ne, čia pokštas). Rimtai: ketvirtis bako saugiklis, jei reikia prastumti be pašalinės pagalbos. Aš irgi mokausi iš patirties, nors dabar jau seniai viską žinau.

Draudimas, brokas ir kitos nemalonios tiesos

Kas atsako, jei kelyje subraižomas mikroautobusas ar sudaužomi daiktai?

Mūsų draudimas dengia netikėtus įvykius, ne blogo pakavimo pasekmes. Jei stiklinį staliuką supakavai į maišelį – draudimas nusisuks. Fiksuojame įbrėžimus prieš pakrovimą. Buvęs atvejis: nepastebėjo šakos – subraižė stogą. Klientas gavo atlygį per tris savaites. Bet jei radai įbrėžimą, kurio nepastebėjai prieš tai – tyrimas užtrunka ir ne visada baigiasi gerai. Todėl fotografuok mašiną prieš atiduodamas. Tai tavo saugiklis.

Kodėl kai kurios įmonės prie pristatymo durų pareikalauja papildomų pinigų?

Todėl, kad dalis rinkos yra prasta, švelniai tariant. Meta mažą kainą, o paskui – "už penktą aukštą", "už vakarą". Mačiau daugybę kartų. Kaip turguje: pirmas obuolys nemokamai, antras – auksinis. Tokios įmonės gyvuoja metus-kitus, paskui pakeičia pavadinimą. Jeigu kaina gerokai mažesnė už rinkos vidurkį – klausk, kodėl. Pigiausias dažniausiai brangiausiai kainuoja. Nepykstu, kai renkasi pigiau – pikta, kai tampa apgavikių aukomis.

Ar daiktai apdrausti, kai jie važiuoja pas jus, ar turiu pirkti kitą polisą?

Mūsų draudimas galioja. Bet jei meno kūriniai ar brangi elektronika – gal verta papildomo. Po Brexit sąlygos pasikeitė, brokeris dažnai patikslina limitus. Jei brangi įranga – pasakyk iškart, įrašysime. Paprasti buities daiktai, drabužiai, indai – viskas po standartinį draudimą. Nereikia pirkti atskiro, jei nesi išskirtinis atvejis. Tiesa, tiksliai neprisimenu, ar indai virš tūkstančio eurų vertei kažką keičia – pasitikslink su manimi.

Ar pasitaiko, kad daiktai pasimeta kelyje Anglijos pusėje?

Retai, bet pasitaiko. Pavyzdžiui: etiketė nukrenta terminale, arba du balti Transits vienoje vietoje. Buvę taip – sumaišėme siuntas, klientas A gavo kliento B daiktus. Išsiaiškinom per dvi dienas, apvertėme atgal. Nervų prisirinko. Dabar fotografuojame kiekvieną pakrautą mikriuką. Techniškai "pasimeta" – bet dažniausiai surandame. Žmoniškos klaidos būna tiesiog, nors ir stengiamės jų nekartoti.

Praktiniai dalykai prieš važiuojant

Ar galima palikti daiktų bagažinėj po sėdynėm, ar viską reikia kraut į priekį?

Gali palikti po sėdynėm. Svarbu, kad neiškristų ant vairuotojo, kai atidaro duris. Nereikia slėpti dalykų dvigubose sienose ar ten, kur scanneris signalizuoja. Vieną kartą kompiuterį paslėpė po grindimis, kad "nesudaužytų". Muitininkai pamatė kontūrą – išardė pusę apdailos. Vėluota siunta, pyktis. Taip kad neslėpk niekur. Laisvai gulintys daiktai – taip, bet tvarkingai ir sąžiningai. Taupyk ant kainos, ne ant sąžiningumo.

Jeigu aš darau remontą Anglijoj ir reikia gabenti įrankius, statybines medžiagas – ar tai kainuoja kitaip nei buitiniai daiktai?

Galima, bet svoris auga greitai. Cementas, plytos – mikroautobusas tampa sunkvežimėliu be leidimo. Muitinė gali paklausti, ar ne komercinis krovinys. Jei skirta tavo būsto remontui – gerai, bet dešimt cemento maišų vienam kambariui – nepagrįsta. Įrankiai turi būti naudoti, ne parduotuvių pakuotėse. Naujų prekių gabentimas skamba kaip verslas. Vežame, bet perspėjame. Dokumentaciją turėk tvarkingą, kad nereikėtų aiškintis pakeliui.

Kada geriausia rezervuoti vietą – prieš mėnesį ar prieš dvi savaites pakanka?

Anksčiau visada geriau. Mėnesio bėgyje – rasi vietą ir geresnę kainą. Dvi savaitės – dar normalu. Savaitė – sudėtingiau. Šeštadienį skambini dėl pirmadienio – tenka stebuklus daryti. Ypač vasarą ir prieš Kalėdas. Tuo metu trūksta vairuotojų, keltai perpildyti. Realistiškai – užsakyk bent prieš tris savaites. Tada mes galim planuoti maršrutus optimise (čia aš galvoju angliškai, norėjau pasakyti "optimizuoti"), o tu gausi ramybę. Ir aš mažiau streso.

Ne viskas visada tobula – čia realybė

Jeigu vilkikas lauke sugestų kelyje į Angliją – kiek užtruktų pristatymas? Nors... turbūt retai taip būna?

Retai, bet pasitaiko. Paprastai turime techninę pagalbą arba keičiame vilkiką artimiausiame terminale. Būna, kad užtrunka pusė paros. Dvidešimt ketveri metai – mačiau įvairaus. Kartais gedimas, kartais eilė prie keltų, kartais – avarija keliuose, kurioje niekuo dėtas. Jei vilkikas sustoja – sekame GPS ir informuojame. Pristatymas delsiąs, bet nepradings. O jei delsa kritiškai – ieškome greičiausio alternatyvaus sprendimo. Nešvaistome laiko.

Ar jūs galit padėt ir pakraut daiktus, jei aš vienas ir be šeimos likęs?

Taip, bet aptarkim iš anksto. Vairuotojas padeda, bet jei reikia kelti pianiną iš penkto aukšto be lifto – samdykis krovėjus. Mūsų vyrai stiprūs, bet ne kalnakasiai. Buvęs atvejis: moteris viena, pianinas. Sutarėme, kad ji pasamdys vietinius. O jei dėžės ir kėdės – vairuotojas prisidės. Tik pasakyk, kad situacija tokia. Nes jei vairuotojas vienas, o ten spinta iš daug dalių, sverianti šimtą dvidešimt kilogramų – tai olimpiada, ne pagalba.

Taigi, jei galvoji apie mikroautobusų perkėlimą į Angliją kas savaitę ir taupiai – tai įmanoma, bet svarbiausia rasti žmones, kurie neslėps tavęs už sąskaitų kampų. Pigiausias pasiūlymas dažnai kvepia problemomis, o stabilūs reisai veikia tik tada, kai už visko stovi normalūs vairuotojai, o ne mistiniai tarpininkai. Pasidaryk sąrašą daiktų, paskambink likus savaitei ar dviem, ir viskas praeis be priekaištų. Nors oro tai tikrai nepavalduosim. Bet važiuojančias mašinas – taip.