Mikroautobusų paslaugos daiktų gabenimui į Angliją pigiau – ar tai visada geras pasirinkimas?

Jau kokią... na, dvidešimt trejus metus sukdami po Europą vežame žmonių daiktus. Anglija – klasikinis maršrutas. Vilnius–Londonas, Kaunas–Birmingamas, Panevėžys–Liverpulis – visko matęs. Daugelis klausia apie mikroautobusų paslaugos daiktų gabenimui į Angliją pigiau, nes nori sutaupyti, palyginti su didžiųjų vilkikų kompanijomis. Ir aš čia pasakysiu tiesiai – kartais tai yra protingiausias sprendimas, o kartais... na, kartais geriau primokėti truputį ir neturėti galvos skausmo. Pasakoju ne iš reklaminės brošiūros, o iš realios patirties. Kas kiek kainuoja, kurios vietos kliūva, ir kodėl kai kurios "super pigios" paslaugos galų gale kainuoja ne pinigus, o nervus.

Kainos – visada pirmas klausimas

Kiek maždaug kainuoja mikroautobusu gabenti daiktus į Angliją?

Žiūrėk, tikslios sumos čia neįmesiu, nes kiekvienas atvejis – kaip atskira istorija. Jei vežam pilną mikroautobusą daiktų iš Vilniaus į Londoną, dažnai kalbame apie sumą nuo trijų iki šešių šimtų eurų, priklauso nuo sezono. Žiemą pigiau, vasarą, kai studentai kraustosi, brangiau. Jei tau tik kelios dėžės, gali užtekti ir pusės tarifo, jei sudėtingiau – turiu galvoje, jei reikia antrą kartą važiuoti dėl pamirštų daiktų. Aš asmeniškai mėgstu, kai žmogus atsiunčia nuotrauką telefonu – tada nereikia spėlioti. Taip gaunasi sąžiningiau abem pusėm.

Ar tikrai mikroautobusas pigiau nei didelis krovininis automobilis?

Na, jei veži viso buto baldus, tai didelis vilkikas gali išeiti ekonomiškiau. Bet va, mikroautobusas laimi tada, kai krovinys mažesnis – pora kambarių daiktų, virtuvės spintelės, dviračiai. Tuomet vilkiko vežimas būna tiesiog per didelė patranka švirkštui. Be to, mikroautobusas lankstesnis – prisistato į siauresnes gatves Londone, kur vilkikui tilpti – rimtas galvos skausmas. Aš mačiau, kaip vilkikai Londono centre prisiduria baudų vien už įvažiavimą. Tai tą baudą užsakovas sumoka pats, nors apie tai niekas iš anksto nesako. Geriau jau mikroautobusas ir aiški kaina.

Kaip galiu sumokėti dar mažiau, jei jau ir taip ieškau pigiausio varianto?

Yra vienas triukas, kurį naudojam jau metų metus – kombinuotas, arba vadinamasis grupinis krovinys. Čia tavo daiktai važiuoja kartu su kito žmogaus daiktais vienu reisu. Tu moki tik už savo vietą. Kita opcija – atvežti daiktus į mūsų terminalą, jei turi tokią galimybę. Kai vairuotojas važiuoja nuo durų iki durų, tai užima pusdienį vien tik važinėjimas po miestą. Dar vienas dalykas – venk savaitgalių. Penktadienis ir šeštadienis – brangiausios dienos. Jei gali palaukti antradienio, sutaupysi. Aš žmonėms taip ir sakau – kantrybė taupo eurus.

Ar kaina skiriasi, jei vežu iš Vilniaus, Kauno, ar kokio nors kaimo prie Panevėžio?

Taip, skiriasi, ir čia nėra jokio mito. Iš Vilniaus ar Kauno važiuot paprasčiausia – autostrada, tiesiai, greitai. O jei reikia pasukti į kaimą, kur kelias akmeninis ir dar pavadinimo oficialaus nėra... na, ten laikas bėga greitai. Vairuotojas turi suktis atbulai, klausti vietinių kur namas. Kartais pats nubyra pusė dienos vien dėl tokių nukrypimų nuo maršruto. Čia ne maršruto ilgumo reikalas, o to, kiek laiko reikia surasti tą sodybą. Bet mes visada bandome susiderėti, kad nebūtų skaudu.

Kaip tai vyksta praktiškai – nuo durų iki durų

Ar tas “nuo durų iki durų” reiškia, kad vairuotojas lipa į butą ir neša daiktus?

Čia visas triukas slypi. Daug kas girdi "nuo durų iki durų" ir galvoja, kad atvažiuos du vyrukai, supakuos spintą, nuneš į antrą aukštą be lifto. Ne, mikroautobusų paslaugos daiktų gabenimui į Angliją pigiau dažniausiai reiškia pervežimą, o ne perkraustymą. Vairuotojas privalo padėti sukrauti ir iškrauti, bet nešiot į aukštus – tik jei tai sutarta atskirai ir sumokėta. Aš turėjau atvejį Londone, kai klientas gyveno dešimtame aukšte, liftas sugėjo. Vairuotojas saukėsi pagalbos, bet mes, žinoma, susitvarkėm. Tik reikia viską tartis iš anksto.

Kiek laiko realiai trunka kelionė, pavyzdžiui, iš Lietuvos centro iki Londono?

Geru atveju – dvi dienos. Blogu – trys. Viskas priklauso nuo to, ar keltas iš Klaipėdos arba uostas, per kurį važiuojam, nėra užimtas. Kartais eilės prie kelto būna košmariškos – lauki po aštuonias valandas. Dar oras gali pakoreguoti planus. Vieną kartą sausio mėnesį sniego gamta paleido ne pagal tvarkaraštį – mes su kolega vairuotoju praleidom naktį prie Vokietijos sienos. Tai nebuvo malonu, bet daiktai pasiekė tikslą tik pusantros paros vėliau. Planuok saugiai – jei skubi, mikroautobusas ne visada pats greičiausias.

Ar man daiktus reikia supakuoti į dėžes, ar jūs turite savo pakavimo medžiagų?

Geriau – pats susipakuok. Ne todėl, kad mes tinginiai, o todėl, kad tu pats žinai, kas lūžta. Aš dažnai sakau klientams: jei tu supakuosi puodų rinkinį į laikraščius, aš dėsiu į dėžę, bet jei tai Kinijos porcelianas... na, geriau jau burbulinę plėvelę panaudok. Mes kartais turim dėžių, bet ne visuomet. Yra buvę, kad žmogus atvežė daiktus maišuose. Maišai kelionės metu plyšta, viskas išbyra. Tai va, dėžės, lipni juosta, markeris – tavo geriausi draugai. Jei neturi, nusipirk – investicija maža, o nervų sutaupys daug.

Kas nutinka, jei pasirodo, kad daiktai netelpa į mikroautobusą, nors telefone sakiau, kad tilps?

Oho, tai klasikinė situacija. Kartais žmonės pamiršta paminėti šaldytuvą, o kartais – kad turi dar vieną sofą garaže. Būna. Tuomet turim dvi opcijas: arba daiktus paliekam ir vežam kitu reisu (papildomai kainuoja), arba, jei labai skubu, ieškom didesnio transporto. Aš atsimenu vieną poniai iš Klaipėdos – ji sakė, kad "tik dvi dėžės". Atvažiavom, o ten keturi kambariai. Ponia net pati nuraudo. Teko vežti du reisus. Taip, tai kainavo daugiau, nei planuota, bet mes radom kompromisą. Svarbiausia – nebandyti sutalpinti per prievartą.

Dokumentai, muitinė ir Brexito palikimas

Ar dabar, kai UK nebe ES, reikia kažkokių ypatingų popierių asmeniniams daiktams?

Reikia. Po Brexit viskas pasikeitė. Dabar privalai turėti detalų daiktų sąrašą, nurodyti vertę, ir, jei daiktai nauji – turėti pirkimo čekius. Muitas gali prisikabinti prie to, kas atrodo pernauja. Aš visada patarčiau – nerašyk, kad viskas nauja iš parduotuvės, jei tai seni, naudoti daiktai. Būna, kad muitininkai patikrina atsitiktinai, ypač jei važiuoja didesnis mikroautobusas. Sąrašas turėtų būti aiškus ir sąžiningas. Nebandyk slėpti prekybai skirtų daiktų – tada jau verslo krovinys, o tam visai kitos taisyklės. Ir baudos.

Ar daiktus tikrina pasienyje ir kaip dažnai tai atsitinka?

Nuoširdžiai pasakius, nesiimu spėlioti procentų – nėra juk statistikos lentelės ant sienos. Bet iš patirties: JK link pusę krovinių pamatom pasienyje tik per nuotraukas, bet jei sustabdo, tai tikrinimas trunka. Kartais tiesiog paklausia, kas viduje, kartais prašo atidaryti. Vieną kartą Folkestone vairuotojas turėjo iškrauti pusę bagažinės, nes šuo uodė kažką (buvo dešros maiše, na, klientas norėjo savo cepelinams mėsos). Tai va, tikrinimas realus. Ne visada, bet būna. Dėl to ir sakau – nevežk tai, ko negalima, nes paskui stovi ir raudoni abudu.

Ar daiktų sąrašą galiu rašyti lietuviškai, ar privaloma angliškai?

Angliškai. Aišku, lietuviškas sąrašas geriau nei nieko, bet muitinėje Anglijoje dirba anglakalbiai. Jei rašai lietuviškai "stalas, kėdės, komoda", jiems gali prireikti vertėjo. Aš patarčiau rašyti paprastai, aiškiai, angliškai. Table, chairs, wardrobe. Jei nežinai žodžio, naudok Google Translate – ten viskas bus suprantamai. Kartais klientai siunčia man lietuviškus sąrašus, o aš pats jau verčiu. Svarbiausia, kad kiekiai ir aprašymai sutaptų su realybe. Jei rašai "personal belongings" – per daug bendra, gali grįžti paprašyti detalesnio sąrašo.

Realybė – problemos, apie kurias niekas garsiai nešneka

Ar buvę, kad daiktai dingo ar atvyko aplamdyti? Ką tada veikti?

Būna. Ir nesišnekėsiu – man pačiam yra tekę vežti krovinį, kur dėžė su stiklais atkeliavo įskilusi. Kodėl? Nes klientas pats ją blogai apklijavė, o aš neatidžiai patikrinau prieškrovą. Tai buvo mano kaltė ta prasme, kad turėjau atsisakyti vežti blogai supakuotą. Dabar aš griežtesnis. O dėl dingimo – ne, pas mane nedingo, bet aš žinau įmones, kurios ima daiktus, o paskui "pameta" tarp sandėlių. Ypač tos, kurios žada mikroautobusų paslaugos daiktų gabenimui į Angliją pigiau, bet neturi savo parko – tik būstinę ir telefoną. Tada daiktai klaidžioja savaites. Dėl to visada klausk – ar tai jūsų mašina, ar perduodate kam nors kitam?

Ar pasitaiko, kad vairuotojas vėluoja ne valandą, o parą? Kodėl?

Pasitaiko. Ir čia ne visada mūsų kaltė. Kartais automobilis stringa, kartais keltas atšaukiamas dėl audros. Vieną kartą kolega praleido keltą iš Doverio, nes eilė prie traukinio... na, prie to tunelio... buvo beprotiška. Jis vėlavo dvidešimt keturias valandas. Klientas Londone šaukė, bet aš paskambinau ir paaiškinau – gamta ne mūsų pusėje. Žinoma, kartais vėluoja ir dėl mūsų klaidų – prieš tai pavėluotai pakraunam kitą klientą. Tai sakau atvirai. Jei tau reikia daiktų tiksliai konkrečią dieną, reikia tartis ankščiau. O gal tada ne mikroautobusas, o lėktuvas.

Ar visos įmonės, kurios skelbia pigiausią gabenimą, tikrai tokios ir yra?

Ne. Ir čia aš būsiu griežtas. Yra tokių "vežėjų", kurios kainą sako telefonu, o paskui prie judančio automobilio prideda kuro mokestį, mokestį už keltą, mokestį už sunkų krovini... Jei pamatai skelbimą "į Angliją iš Lietuvos vos už 150 eurų visas krovinys" – spruk. Tai arba sukčiai, arba neapdraustas vairuotojas su keturiasdešimt metų senumo Ford Transit. Aš pažįstu vaikiną, kuris taip prarado visus baldus – įmonė dingo su daiktais. Taip, pas mus brangiau nei tie šimtas penkiasdešimt. Bet mes turim licencijas, draudimus ir adresą, po kuriuo galima atvažiuoti. Skaitmeniniame amžiuje bet kas gali pasidaryti gražų skelbimą. Nepagauk.

Ar mikroautobusai dažnai stringa Lietuvos ar Lenkijos pasienyje techninėse patikrose?

Mūsų – ne. Mes važinėjam tvarkingais automobiliais, techniniai galioja. Bet taip, pasienyje stabdo. Kartais nori patikrinti vilkiką priešais, o mikroautobusas laukia eilėje. Kartais – paprasčiausias dokumentų patikrinimas. Lenkijoje kartais būna griežčiau nei Vokietijoje. O Vokietijoje... na, ten jie savo reikalus tvarko greitai. Bet jei važiuoji su įmone, kurios techninė pasibaigusi arba kuri nesutvarkiusi CMR – tuomet gali stovėti ir valandų valandas. Aš esu matęs, kaip konkurento mikroautobusą uždarė aikštelėje dvidešimt keturioms valandoms. Dėl to klausk – ne tik kaina, bet ar mašina tvarkinga.

Kas galima, o kas ne – ne visada logiška, bet taip yra

Ar į mikroautobusą galiu įsimesti maisto produktų šaldytuvą?

Šaldytuvą – taip, o štai šviežių pieno produktų, mėsos, kiaušinių – jau ne. UK turi griežtas taisykles dėl gyvūninės kilmės maisto įvežimo. Kartais žmonės bando prasmukti su dešromis ar sūriais – muitine juos nukenčia. Aš leidžiu vežti konservus, makaronus, sausas produktas. Būna, kad močiutės siunčia sūrius vaikams – aš suprantu jausmus, bet taisyklės taisyklės. Geriau jau išmokti pirkti Tesco. Šaldytuvas kaip daiktas problemų nekelia, jei jis švarus ir išvalytas. Būna klientai pakrauna šaldytuvą pilną ledų – nu bėda, nes per keltą tie ledai tampa sriuba.

Kas su kambariniais augalais – ar galiu pasiimti fikusą į Birmingamą?

Nesiūlyčiau. Augalai – jautrūs. Kelios dienos be šviesos, kondicionierius, keltas – fikusas gali nusiminti ir numesti lapus. O jei lapai krinta, jie byra po visą mikroautobusą. Be to, JK muitinė turi taisykles dėl dirvos įvežimo – gali prašyti patikrinimo. Aš vežiau vieną palmą kartą – išgyveno, bet klientė ją apvyniojo kaip kūdikį. Kitą kartą kaktusas atvažiavo geltonas – nežinia, kodėl, gal šalčio nepernešė. Tai jei augalas tikrai brangus – gal ir rizikuok, bet aš asmeniškai... na, nežinau ar verta. Gal geriau padovanoti kaimynei ir nusipirkti naują Asda.

Ar leidžiama vežti kelis butelius vyno ar kitokio alkoholio?

Asmeniniam naudojimui – taip, bet saikingai. Du buteliai vyno (arba degtinės, jei tokia valia) – dar pralaidžiu. Bet jei atvažiuoji su dvylika dėžių alaus, muitininkas pagalvios, kad prekiauji. Ir teisiškai jis bus teisus. Aš klientams sakau – jei šventei veži, rašyk sąraše "alcohol for personal use", bet ne dideli kiekiai. Buvo atvejis, kai vyrukas vežė penkias dėžes craft alaus draugams Londone. Sustabdė Calais. Teko palikti keturias. Likusią vieną jis išgėrė... na, ne, aš juokauju. Išgėrė ne, bet tikrai paliko. Tai matuok pagal sveiką protą.

Ar galiu kartu pasiųsti dviratį ir o gal net motorolerį?

Dviratį – be problemų, tik atsuk rankeną arba nukrauk pedalą, kad netrigintų kitų daiktų. Motorolerį... na, jei jis didelis, jau reikia žiūrėti, ar tilps. Ir ar jis deklaruotas. Mes vežame dviračius dažnai, jie telpa šalia baldų. Vieną kartą vežėme ir seną motorolerį iki Mančesterio – sukroviai prie pat grindų, sėdynę apvyniojom. Bet čia jau ribinis atvejis. Mikroautobusai turi ribotą kilogramažą. Vienas klientas norėjo vežti du motorolerius ir žmoną. Atsisakėm – žmonai reikia bilieto, o svoris viršytų. Tai jei motoroleris – rašyk iš anksto, kad apskaičiuotume masę.

Ar galiu įdėti dažų, lakų ar buities chemijos butelių?

Tiesiogiai pasakysiu – geriau ne. Degios medžiagos, chemikalai, aerozoliai – pavojingi kroviniai. Teoriškai mažam kiekyje gali būti leidžiama, bet praktiškai keltas ir tunelis turi savo taisykles. Kartais klientai iškrausto garažą ir nori viską išvežti – tinklus, benzino kanistrus, dažus. Mes tokios... nu, chemijos neimame (norėjau pasakyti, kad negalime, žodžiu, nepriimame). Jei prisireikia normalių daiktų, vežam. O jei butelyje kažkas dvokia aštriai – geriau palikti. Saugumas svarbiau nei keli sutaupyti eurai. Ir dar – jei nutiktų bėda, draudimas gali nepokryti dėl nelegaliai vežtų medžiagų. Tada gali būti labai blogai.

Paskutiniai patarimai prieš spaudžiant "užsakyti"

Ar verta drausti daiktus atskirai, jei vežu mikroautobusu?

Mūsų transportas yra apdraustas, bet su tam tikrais limitais. Jei turi labai vertingą meno kūrinį ar antikvarinę porceliano kolekciją, aš asmeniškai patarčiau drausti atskirai. Standartiniams baldams ir buities daiktams mūsų CMR draudimo dangtis paprastai pakanka. Buvo atvejis, kai klientė vežė senelės komodą, kurios piniginė vertė – didelė, emocinė – dar didesnė. Ji nesiskundė, bet aš pats jaučiausi nejaukiai. Tai jei turi ko bijoti – drausk. Draudimas kainuoja papildomai, bet miegoti ramiau yra neįkainojama. Kartais žmonės sako "o kam man tas draudimas", o paskui gailisi.

Ką reiškia "kombinuotas krovinys"? Ar mano daiktai maišysis su svetimais?

Taip, maišysis, bet ne chaotiškai. Kombinuotas krovinys reiškia, kad mikroautobuse gali būti tavo sofa, kito žmogaus dėžės, kažkieno dviratis. Kiekvienas krovinys atskirtas, sąrašai sudaryti. Tai puikus būdas sumažinti kainą, nes kelionės kaštai padalijami. Būna, kad žmonės bijo – o jei kas išsiveš mano daiktus? Mes dėžes žymime, sąrašus tikriname. Kartais klientai netgi nustemba, kaip tvarkingai viskas sudėta. Žinoma, jei turi pilną mikroautobusą, tau nereikia su niekuo dalytis erdve. Bet tada jau mokai pilną kainą. Aš mėgstu kombinuotus krovinius – mažiau tuščios vietos važiuoja, aplinkai geriau.

Kaip elgtis, jei blogai moku angliškai ir reikia bendrauti su vairuotoju ar muitinėje?

Mūsų vairuotojai kalba lietuviškai, taigi su jais problemų nėra. Muitinėje... ten jau anglakalbiai. Bet turiu pasakyti – dažniausia jie kalba lėtai, aiškiai, ir jei turi popierius tvarkingus, klausimų būna mažai. Gali pasiruošti vertimo programėlę telefone. Arba pasirašyti korteles su pagrindiniais žodžiais. Aš mačiau klientą, kuris tiesiog įteikė sąrašą ir šyptelėjo – muitininkas irgi šyptelėjo ir paleido. Nereikia perfekcionizmo. O jei iš tikrųjų bijai, rinkis paslaugą "nuo durų iki durų", kur vairuotojas tvarkosi su muitine pats. Tuomet tau nereikia ten būti.

Išvada

Dvidešimt treji metai šioje srityje išmokė vieno – pigiausias pasiūlymas ne visada yra protingiausias. Mikroautobusų paslaugos daiktų gabenimui į Angliją pigiau tikrai egzistuoja ir jos gera alternatyva didiesiems vilkikams, jei tik vežama tvarkingai, sąžiningai ir su visais popieriais. Rinkis ne pagal gražiausią skelbimą, o pagal tai, ar gali paskambinti įmonės vadovui vėlai vakare ir sulaukti atsakymo. Jei rasi tuos, kurie dirba ne tik su mašina, bet ir su savo galva – kelionė į Angliją bus tik dar vienas žingsnis, o ne košmaras. Sėkmės kraustantis.