Mikroautobusų logistika į Angliją: siuntiniai su garantija

Įvadas

Jei tau reikia ką nors pergabenti į Angliją ir galvoji apie mikroautobusų logistiką, čia tikriausiai rasai atsakymus į tai, kas rūpi daugumai žmonių. Aš šioje srityje dirbu jau beveik penkiolika metų, tad mačiau visko – ir gerų, ir tikrai prastų variantų. Kartais žmonės patys susidaro painiavą dėl to, kas yra „garantija", kas yra „draudimas", ir kuo skiriasi paprastas pervežimas nuo kokybiškos paslaugos. Čia bandysiu paaiškinti taip, kaip aš pats aiškinčiau draugui prie alaus – tiesiai, be didelių frazių, bet su tuo, kas iš tikro svarbu. Nes galų gale niekas nenori po kelių savaičių gauti sulaužytą daiktą ir išgirsti, kad „garantija galioja tik tam tikrais atvejais". [taip, pasitaiko]

Ką reiškia „garantija" mikroautobusų logistikoje?

Ar garantija tikrai apsaugo mano siuntinį?

Dažniausiai taip, bet čia reikia žinoti kelis dalykus. Pirma – garantija nėra vienoda visur. Vienos įmonės siūlo pilną kompensaciją iki tam tikros sumos, kitos tik dalinę, o trečios išvis garantiją taiko tik tam tikroms prekėms. Aš pats turėjau atvejį, kai klientui vežėme baldus vertės apie 800 svarų, ir per iškrovimą vienas spintelės kampas buvo įlenktas. Įmonė atsisakė mokėti, nes „garantija galioja tik transportavimo metu", o ne iškrovimo. Taigi visada skaityk smulkųjį šriftą, nes ten dažniausiai slepiasi visas velnias.

Kuo garantija skiriasi nuo draudimo?

Čia žmonės dažnai painioja. Draudimas – tai atskiras produktas, kurį papildomai apmoki, ir jis galioja platesniam spektrui situacijų. Garantiją įmonė suteikia kaip savo paslaugos dalį, bet ji paprastai galioja tik jei įmonė pati kaltina dėl žalos. Pavyzdžiui, jei vairuotojas blogai pritvirtino krovinį ir dėl to kažkas sulūžo – tai garantija. Bet jei pervežamas daiktas buvo jau prieš tai brokas ir per transportavimą tiesiog atsiskleidė – tai jau kita istorija. Aš visada sakau klientams: jei veži kažką vertingo, geriau papildomai apsidrausti, nes garantija kartais būna kaip tas popierius, ant kurio parašyta „mes bandysime".

Ar galiu pasitikėti įmonės žodžiu, ar reikia viską rašyti?

Būtinai rašyk. Aš žinau, kad kartais atrodo, jog „jis pasakė, kad bus gerai", bet po trijų mėnesių, kai kažkas ne taip, prisiminti pokalbio niekas nenorės. Geriausia viską sutvarkyti raštu – užsakymo patvirtinimas, sąlygos, o jei įmanoma, net nuotraukos prieš ir po. Vienas mano pažįstamas vežė kompiuterį į Londoną, ir jam pasakė, kad „viskas bus gerai, mes visada taip vežam". Po dviejų savaičių kompiuteris nebeįsijungė. Spėk, ar įmonė pripažino kaltę? Teismas dar tebevyksta.

Kaip veikia mikroautobusų pervežimas į Angliją?

Kiek laiko trunka pervežimas?

Paprastai nuo dviejų iki keturių dienų, priklausomai nuo to, iš kur Lietuvos veži ir kur tiksliai Anglijoje reikia pristatyti. Jei tai pvz. Kaunas į Londonas – dažniausiai per dvi dienas jau būna. Bet jei reikia į Škotijos gilumą arba į mažesnį miestelį, gali užtrukti ir keturias dienas. Svarbu žinoti, kad „trumpas" pervežimas kartais reiškia, kad tavo krovinys bus kraunamas su kitų žmonių siuntiniais, tad gali būti perkrovimo sandėliuose. Jei reikia greičiau – mokėsi brangiau, bet gausi tiesioginį pervežimą.

Ar galiu vežti bet ką?

Ne visai. Yra aiškus draudžiamų prekių sąrašas – ginklai, narkotikai, pavojingos medžiagos, gyvūnai (reikia atskirų dokumentų), ir kai kurios kitos kategorijos. Bet jei kalbam apie įprastus namų daiktus, baldus, techniką – viskas gerai. Turėjau atvejį, kai žmogus norėjo vežti keturis didelius akvariumus su žuvimis. Teoriškai įmanoma, bet praktiškai – labai sudėtinga, nes reikia specialių sąlygų, ir daugelis įmonių tiesiog atsisako. Galų gale jis nusprendė žuvis parduoti ir naujas nusipirkti Anglijoje.

Kas nutinka, jei mano siuntinys vėluoja?

Tai priklauso nuo įmonės, bet dažniausiai jie turi informuoti tave. Jei vėluoja dieną ar dvi – tikriausiai tiesiog susidarė eilė, perpildymas, arba kelio problemos. Bet jei vėluoja savaitę ar daugiau – jau reikia skambinti ir aiškintis. Aš pats turėjau klientą, kurio siuntinys į Birmingamą užtruko dvylika dienų vietoj keturių. Pasirodo, mikroautobusas sugedo kelioje, o įmonė net nepranešė. Kai klientas pats paskambino – tik tada sužinojo. Po to mes visada sakom: jei per penkias dienas negauni jokios žinios – skambink pats, nes Kartais tiesiog pamiršta.

Kaip pasirinkti patikimą paslaugų teikėją?

Į ką pirmiausiai žiūrėti renkantis įmonę?

Pirma – atsiliepimai, bet čia reikia būti protingam. Jei viskas tik penkių žvaigždučių ir visi rašo „nuostabu, greitai, rekomenduoju" – tikriausiai arba suklastoti, arba tiesiog nauja įmonė be realios istorijos. Geriau žiūrėk į atsiliepimus, kur yra ir neigiamų, ir matyk, kaip įmonė į juos reaguoja. Antra – kaip greitai jie atsako į tavo klausimus. Jei rašai žinutę ir gauni atsakymą po trijų dienų – jau blogas ženklas. Trečia – ar jie gali parodyti realius dokumentus, licencijas, draudimus. Vienas mano draugas rinkosi įmonę, kuri atrodė labai profesionaliai, bet po kelių mėnesių paaiškėjo, kad jie neturi net reikiamos licencijos krovinių pervežimui į UK.

Ar brangesnis pervežimas visada geresnis?

Ne, bet dažniausiai taip. Čia kaip su viskuo – yra žemiausia riba, žemiau kurios tiesiog negali būti kokybės, ir yra viršutinė riba, už kurią moki tik už prekės ženklą. Aš paties patirtis sako, kad optimaliai tai yra kažkur viduryje. Jei tau siūlo pervežimą už 200 eurų, kai kiti ima 400-500 – čia kažkas negerai. Arba paslėptų mokesčių bus, arba paslauga bus prasta, arba įmonė tiesiog bankrutuos kitą mėnesį. Bet jei imti 800 ten, kur galima už 400 – tai jau moki už tai, kad kažkas gražiai kalba, o ne už realų darbą.

Kaip patikrinti, ar įmonė tikrai veikia?

Paprastai – patikrink, ar turi biurą, ar atsako telefonu, ar gali parodyti sandėlį arba bent jau nuotraukas iš savo veiklos. Internete dabar daugybė įmonių, kurios tiesiog yra vienas asmuo su mikroautobusu ir Facebook puslapiu. Tai nėra blogai, bet reikia suprasti, kad jei kas nors nutiks – jie gali tiesiog dingti. Aš pats pradedu nuo paprasto dalyko: paskambinu ir paklausiu, ar galiu atvažiuoti pasikalbėti. Jei sako „taip, užsuk" – jau geriau, nei jei tik „siųsk pinigus ir mes išvešim".

Ką daryti prieš pervežimą?

Ar reikia kaip nors ruošti daiktus?

Taip, ir tai svarbiau, nei daugelis galvoja. Pirma – viską gerai supakuok. Kartono dėžės gerai, bet jei veži baldus – reikia specialaus pakavimo. Aš visada sakau: jei pats nesugebi supakuoti taip, kad dėžė atlaikytų kritimą iš metro aukščio – mokėk papildomai ir pasikviesk profesionalus. Antra – viską susirašyk. Nuotraukos, sąrašas, vertės. Jei po to kas nors dingsta ar sulūžta – turėsi įrodymą. Trečia – jei veži brangius daiktus – nepakuok jų į didelę dėžę su užrašu „brangu". Kartais taip tiesiog vilioja problemas.

Ką daryti su dokumentais?

Jei veži asmeninius daiktus – paprastai jokių specialių dokumentų nereikia, tik sąrašas to, kas vežama. Bet jei tai verslo krovinys arba prekės, skirtos pardavimui – jau reikia sąskaitų faktūrų, PVM dokumentų, ir pan. Čia jau reikia specifinės patirties, ir aš pats čia ne pats geriausias patarėjas – geriau pasikonsultuok su buhalteriu arba su pačia pervežimo įmone, nes taisyklės keičiasi nuolat. [čia tikrai neesu 100% tikras, nes pats su dokumentais mažai dirbu]

Ar reikia ką nors daryti su mano namais Anglijoje?

Jei jau turi adresą, kur pristatys – gerai, bet įsitikink, kad ten kas nors bus, kai bus pristatoma. Dažniausiai reikia žmogaus, kuris priims, pasirašys. Jei nėra – gali būti papildomų mokesčių už saugojimą sandėlyje. Vienas mano klientas išsiuntė viską į nuomojamą butą Londone, bet nuomininkas išsikėlė savaite anksčiau, o naujas dar neįsikėlė. Sandėlyje laikė tris savaites, kol išsprendė – mokėjo papildomai beveik tiek pat, kiek pats pervežimas kainavo.

Kas vyksta pervežimo metu?

Ar galiu sekti savo siuntinį?

Dauguma įmonių dabar siūlo sekimą – GPS, internetinės platformos, ar tiesiog reguliarūs skambučiai. Bet čia vėlgi – priklauso nuo įmonės. Kai kurios turi labai išplėtotas sistemas, kitos tiesiog pasako „bus rytoj" ir tiek. Aš pats rekomenduoju prieš užsakant tiesiog paklausti: „Kaip aš žinosiu, kur mano daiktai?" Jei atsako neaiškiai arba vengia – galvok, ar verta.

Kas nutinka, jei pervežimo metu kažkas nutinka mikroautobusui?

Čia jau garantijos ir draudimo klausimas. Jei įmonė turi savo draudimą – jie turėtų spręsti situaciją. Bet jei jie neturi – gali būti problemų. Geriausia iš anksto paklausti: „Kas bus, jei jūsų mikroautobusas suges kelyje?" Jei jie sako „tai neįmanoma" arba „niekada nebuvo" – jie meluoja arba yra nauji. Kartais tiesiog reikia paprasto atsakymo: „Mes turime draudimą ir kitą transportą, jei kas nors nutiktų."

Ar vairuotojas padeda krauti ir iškrauti?

Vėlgi – priklauso. Kai kurios įmonės siūlo pilną paslaugą, įskaitant kraunimą ir iškraunimą. Kitos tiesiog atveža ir išveža, o tu pats rūpinies. Čia svarbu žinoti iš anksto, nes jei tavo baldai sveria po 100 kilogramų, o tu vienas – bus problemų. Vienas mano pažįstamas užsakė pervežimą, bet nepaklausė, ar įskaitant iškraunimą. Atvažiavo mikroautobusas, vairuotojas sako „aš tik vežu, krauti pats" – ir išvažiavo. Po to teko samdyti du žmones ir mokėti dukart.

Ką daryti po pervežimo?

Ką daryti, jei kažkas sugadinta?

Pirma – nesijaudink, bet greitai veik. Daryk nuotraukas, rašyk pretenziją, rink įrodymus. Dauguma įmonių turi tam tikrą terminą, per kurį galima pateikti pretenziją – paprastai nuo 48 valandų iki savaitės po pristatymo. Bet čia svarbu: jei pastebi žalą tik po kelių dienų – vis tiek pranešk, bet gali būti sunkiau įrodyti, kad tai įvyko pervežimo metu, o ne po jo. Aš pats visada sakau: geriau per daug sureaguoti nei per mažai.

Kaip pateikti pretenziją?

Raštu. El. paštu, per įmonės sistemą, arba net registruotu laišku – svarbu, kad būtų įrodymas, jog kreipeisi. Aprašyk, kas nutiko, pridėk nuotraukas, nurodyk datą ir užsakymo numerį. Jei įmonė rimta – jie atsakys per kelias dienas. Jei ignoruoja – jau kitas pokalbis. Kartais reikia priminti, kad yra ir vartotojų teisių apsauga, ir įvairios institucijos, bet aš visada siūlau pradėti nuo paprasto pokalbio – gal iš tiesų kažkas tiesiog pamiršo arba nežinojo.

Ar galiu gauti kompensaciją?

Gali, bet čia priklauso nuo daugelio dalykų. Kokia buvo žala, ar ji įrodyta, ar įmonė pripažįsta kaltę, ar turi draudimą. Kartais kompensacija būna pilna, kartais dalinė, o kartais tiesiog atsiprašymas ir nieko daugiau. Aš pats mačiau visko. Geriausia, ką gali padaryti – iš anksto apsidrausti, jei veži kažką tikrai brangaus. Tada bent jau pinigai bus tikri, o ne tik pažadai.

Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti

Kodėl kartais siuntinys dingsta?

Retai, bet nutinka. Dažniausios priežastys – blogas adresas, klaidingas žymėjimas, arba tiesiog žmogiška klaida. Vienas mano kolega vežė siuntinį į Mančesterį, bet adresas buvo parašytas su klaida – viena raidė ne taip, ir siuntinys nukeliavo į visiškai kitą vietą. Po dviejų savaičių surado, bet per tą laiką klientui teko pirkti naujus daiktus. Išvada – visada dukart patikrink adresą, ir jei įmanoma – duok ir telefono numerį, ir el. paštą.

Ką daryti, jei įmonė nebeatlieka to, ką žadėjo?

Čia jau rimtesnė situacija. Pirma – bandyk susisiekti ir išsiaiškinti. Kartais tai tiesiog nesusipratimas, kartais – finansinės problemos. Jei nieko nepeši – gali bandyti rašyti pretenziją oficialiai, kreiptis į vartotojų teises, arba net į teismą mažųjų reikalų. Bet čia jau labai priklauso nuo sumos, kurią sumokėjai. Jei tai 200 eurų – gal neverta kovoti, jei 2000 – jau kita kalba. Aš pats visada siūlau pradėti nuo paprasto dalyko: paprašyk grąžinti pinigus raštu. Jei atsisako – tada jau žengi kitą žingsnį.

Kaip išvengti apgaulės?

Skaityk atsiliepimus, tikrink įmonės istoriją, niekada nemokėk viso atlygio iš anksto. Geriausia dalis iš anksto, dalis po pristatymo. Jei įmonė reikalauja viso mokėjimo prieš tai, kaip mato tavo daiktus – jau bent jau įtartina. Ir dar vienas dalykas: jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa – tikriausiai taip ir yra. 50 eurų pervežimas į Londoną? Greičiausiai arba apgaulė, arba paskui bus papildomų mokesčių tiek, kad gaila bus.

Kainos ir mokėjimai

Nuo ko priklauso kaina?

Nuo atstumo, nuo svorio ir tūrio, nuo to, ar reikia papildomų paslaugų (kraunimas, iškraunimas, pakavimas), nuo to, ar tai skubus pervežimas, ir nuo pačios įmonės. Paprastai skaičiuoja pagal kubatūrą arba pagal svorį, priklausomai, kas didesnis. Jei veži didelį, bet lengvą baldą – mokėsi už vietą, jei mažą, bet sunkų – už svorį. Geriausia tiesiog paprašyti kainos pasiūlymo, ir paprašyti, kad paaiškintų, iš ko ji susideda.

Ar yra paslėptų mokesčių?

Kartais būna. Pavyzdžiui, jei adresas yra sunkiai pasiekiamas (centrinis Londonas su draudimu važiuoti, siaura gatvė), jei reikia papildomo žmogaus, jei siuntinys viršija tam tikrus matmenis. Geriausia iš karto paklausti: „Ar bus dar kokių mokesčių, kurių aš galvojau?" Jei jie sako „ne, viskas įskaičiuota" – gerai, bet vis tiek pasidomėk. Aš pats turėjau atvejį, kai klientui pasakė vieną kainą, o po pristatymo paprašė dar 80 svarų „už papildomą kilometražą". Pasirodo, tas „papildomas kilometražas" buvo numatytas nuo pat pradžių.

Ar galima derėtis?

Galima, ypač jei veži daug arba jei tai reguliarus pervežimas. Įmonės dažnai duoda nuolaidas nuolatiniams klientams, arba jei mato, kad tai ilgalaikis bendradarbiavimas. Bet čia svarbu nepersistengti – jei per daug derėsies, gali gauti ir prastesnę paslaugą. Geriausia tiesiog paklausti: „Ar yra kokia nuolaida, jei vežu reguliariai?" Dažniausiai bent jau kokį nuolaidos kodą duos arba sąlygas pagerins.

Papildomi patarimai

Kada geriausia vežti?

Paprastai rudenį ir žiemą kainos šiek tiek mažesnes, nes mažiau žmonių vežasi daiktus. Vasarą, ypač rugpjūtį ir rugsėjį – brangiau ir sunkiau gauti vietą. Bet jei tau reikia konkrečiai – geriausia užsakyti bent pora savaičių iš anksto, ypač jei tai didelis pervežimas. Aš pats visada sakau: jei žinai, kad reikės vežti – nesitikėk, kad rytoj bus vieta. Ypač prieš Kalėdas arba prieš mokslo metų pradžią.

Ar verta naudotis tarpininkais?

Kartais taip, kartais ne. Tarpininkas – tai įmonė, kuri pati neveža, bet suranda tau pervežėją. Jie ima savo maržą, bet kartais gali gauti geresnę kainą, nes jie turi susitarimus su daugiau pervežėjų. Bet čia vėlgi – priklauso nuo konkretaus tarpininko. Vieni dirba gerai, kiti tiesiog ims tavo pinigus ir duos tau kontaktą, kurį ir pats galėjai rasti. Aš pats dažniausiai tiesiog ieškau pats, bet jei neturi laiko – tarpininkas gali būti išeitis.

Ką daryti, jei pervežimas reikalingas skubiai?

Tada mokėsi brangiau. Skubus pervežimas paprastai kainuoja 20-50% brangiau nei paprastas. Bet jei tikrai reikia – gali rasti įmonių, kurios specializuojasi skubiuose pervežimuose. Čia jau reikia skambinti ir aiškintis, kas gali greičiausiai padaryti. Ir dar vienas patarimas: jei gali – sumažink krovinį. Kuo mažiau veži, tuo greičiau ir pigiau bus rasti sprendimą.

Išvada

Mikroautobusų logistika į Angliją – tai paslauga, kuri gali būti labai patogi, jei viską padarysi teisingai. Svarbiausia: rinkis atsakingai, viską sutvarkyk raštu, nepasitikėk vien žodžiais, ir jei veži kažką vertingo – apsidrausk papildomai. Garantijos yra gerai, bet jos visada turi savo sąlygas. O jei kas nors neaišku – tiesiog klausk. Geriau paklausti prieš, nei po to pyktis. Nes galų gale visi norime tą patį – kad daiktai būtų pristatyti sveiki ir laiku. O jei taip ir nutiks – vadinasi, viskas gerai.