Mikroautobusų logistika į Angliją: saugumas ir patikimumas

Daugiau nei du dešimtmečius vežioju daiktus į Britaniją ir atgal. Per tą laiką mačiau visko – nuo gerai suplanuotų perkraustymų iki tokių, kur baigdavosi ašaromis. Jei svarstote siųsti savo daiktus mikroautobusu į Angliją, turbūt galvoje daugybė klausimų. Ne apie reklaminius šūkius, o apie gyvenimą kelyje – kas laukia pasienyje ir ar jūsų kėdės tikrai nenuvažiuos į šoną. Tikrai – klausykitės, ką pasakysiu, nes kai kurie dalykai deja neblizga kaip svetainėse.

Ką verta žinoti prieš pirkdamas paslaugą

Kiek kainuoja pervežimas mikroautobusu į Angliją iš Lietuvos?

Na, čia kaip klausinėti, kiek kainuoja mašina – visko yra. Iš Kauno į Londoną su vienu kambariu daiktų – gal šeši šimtai eurų. Visas butas su pianinu – jau virš tūkstančio. Kuras per Prancūziją dabar brangus, o nakvynės vairuotojams irgi pinigai. Aš dažnai sakau: jei kaina per gera, kad būtų tiesa, tikėkitės staigmenų. Kas pigu, tas brangu kitur.

Ar galiu sutalpinti visą butą į vieną mikroautobusą?

Standartinis mikroautobusas būna maždaug 8–10 europaletviets. Dviejų kambarių butas su baldais... jei neišrinkę spintų, tikrai netilps. Būna atvejų, kai klientai bando sugrūsti tris sofas, du šaldytuvus ir dviračius, o paskui stebisi, kodėl durelės neužsidaro. Esu matęs, kaip kolega spaudė krovinį kaip tetrisą – baldai taip nesaugūs. Geriau du kartus, nei vieną kartą viską sulaužyti.

Kiek laiko užtrunka kelionė Vilnius–Londonas su kroviniu?

Teoriškai – dvi dienos. Realiai – trys, nes reikia keltu arba tuneliu keltis, o eilės pasienyje kartais baisios. Buvo dienų, kai stovėjom keturias valandas prie Calais dėl papildomos patikros. Po to dar vairuotojas privalo pailsėti pagal tachografą. Ir ne, aš neprisimenu tikslaus scenarijaus, kodėl sustabdė būtent mus – gal užtenka lietuviško numerio ir jau įtartina.

Popieriai, muitai ir visi valdžios reikalai

Ar reikia kokių nors popierių, jeigu vežu asmeninius daiktus?

Reikia. Visada reikia. CMR važtaraštis – svarbiausias popierius, be jo niekur. Jei daiktai nauji, gali kilti klausimų muitinėje. Kartais klientas sako „čia viskas naudota“, o paskui dėžėje randi parduotuvių etiketes. Muitininkai nekvaili. Jei norit sutaupyti, nesakykit balų – tiesiog kalbėkit tiesiai, kiek įmanoma.

O jei autobusiuke yra ir dovana draugui – ar tai jau muitas?

Jei dovana nauja ir viršija tam tikrą vertę – taip, muitas pareikalaus sumokėti. Britai po Brexit tapo žvėriškai atsargūs. Kartais leidžia iki 45 svarų, kartais – ne. Tikslaus skaičiaus dabar neprisiminsiu, bet mano patarimas toks: jei dovana brangi, geriau formalizuokite arba tegul draugas pasiima pats. Avansu mokėti muitą už siuntą – kvaila.

Kaip yra su muitais po Brexit – viskas tikrai taip sudėtinga, kaip sako?

Sudėtinga, bet ne raketų mokslas. Reikia deklaracijos, vertės, turinio aprašymo. Smulkmena: jei klientas pats pila raktažodžius kaip „electronics“, o aš paskui aiškinuosi su muitininku, kad ten senas radijas. Buvo atvejis, kai deklaracijoje klientas parašė „shoes“, o viduje – 40 porų naujų sportbačių. Muitininkai apsidžiaugė.

Saugumas kelyje – kas slepiasi po reklama

Ar tikrai saugu vežti daiktus mikroautobusu – nėra ten kažkokių kiaurų grindų?

Normaliame mikroautobuse grindys būna grublėtos faneros, su bortais. Bet yra įmonių, nupirkusių senus keleivinius Sprinterius, išvertusius sėdynes ir vadinančių tai profesionaliu transportu. Ten gali būti slenksčiai, netinkamos tvirtinimo kilpos. Asmeniškai nemėgstu tokių pavertimų – duoda žalio vyno, kai pamatai, kaip sviedžiasi daiktai. Nepamatuotai rizikinga, ypač važiuojant posūkiais.

Kas būna, jeigu per Kalėdas stringate kelyje – daiktai nenuvėsta?

Mikroautobusai turi tam tikrą temperatūrą, bet ne šaldytuvą. Jei lauke minus dvidešimt ir stovite pusdienį, viduje irgi bus šalta. Kartais klientai veža televizorių, o jis neatlaiko tokių šuolių. Buvo, kad atšalo skystas kristalas – nors gal tai senas modelis, dabar gal jie atsparesni. Žiemą per Doverį užstringa viskas, tada jokių garantijų dėl termino ar temperatūros.

Ar jūsų vairuotojai tikrai nepavargsta važiuodami be miego?

Aš nevažiuoju be miego, ir mano vyrai nevažiuoja. Tachografas – šventas daiktas, bet legalūs poilsiai nereiškia, kad žmogus pailsėjo. Būna, vairuotojas pramiega kelyje, paskui skundžiasi nugara ir vairuoja ne taip agresyviai. Reikia suprasti: 800 kilometrų – ne parduotuvė. Aš pats po trečios dienos kelyje jau šnekuosi su savo daiktais. Čia visiškai normalu.

Kas gali nutikti – ir kodėl ne visada saldu

Ar buvote sutikę įmonių, kurios pasiima pinigus ir pradingsta?

Yra įmonių, kuris siūlo stebuklus už keturis šimtus eurų, o paskui dingsta kaip į vandenį. Paskambini – numeris neįjungiamas. Rašai – tyla. O klientas lieka prie supakuotų daiktų ant šaligatvio gatvėje. Todėl aš visada sakau: jei įmonė neturi normalios būstinės, įregistruota kaip transporto veikla ir kaina visiškai ne reali – bėkite. Tikrai bėkite.

Ką daryti, jeigu mano sofos kampas atkeliauja sulamdytas?

Darau išsyk – fiksuojame žalą CMR dokumente vairuotojui pažymint. Jei pažeidimas transporto metu, atsakinga draudimo kompanija. Bet jei sofą sudėjot be pakavimo ir ji pabraižė pati save – jūsų rizika. Reali situacija: klientas apklijuoto baldą tik laikraščiais, paskui pyksta dėl įbrėžimo. Laikraščiai nesulaiko svorio. Čia kaip siųsti vazą vienoje kojinėje – apsauga menka.

Ar pasitaiko, kad kroviniai iškrenta ar susimaitina?

Jei tvirtina kasetėmis ir tinkleliais, niekas neiškrenta. Bet jei senas keleivinis Sprinteris su keturių metų gumomis – gali išsibarstyti. Buvo, kad važiavom per Alpes (nors į Angliją pro Alpes nevažiuojam, bet kalnelių pasitaiko) ir dėžės pasistumdė. Vairuotojas prisipažino, kad skubėjo ir per silpnai prisiaužė diržą. Žmoniška klaida, brangiai kainavusi.

Technika, kurios daug kas nesupranta

Ar mikroautobusai, kuriuos naudojate, yra pritaikyti kroviniams?

Štai čia svarbiausias klausimas. Kai kurios įmonės važinėja su perregistruotais keleiviniais. Mūsų – krovininiai, su tvirtinimo kilpomis, medinėm grindim. Net kvapai skirtingi – krovininis kvepia mediena ir benzinu, keleivinis – senais oro gaivikliais. Jei matote nuotraukose saloną su langais ir originaliom sėdynėm, bet krovinį veža – signalas. Nekalbu, kad taip blogai, bet saugumas kitoks.

Kaip tvirtinate daiktus – ar tiesiog sudedate ir uždarote duris?

Maži daiktai – į dėžes, dėžės – į tempimo juostas arba prie bortų. Baldai – lipnia plėvel, antčiužiniai – vertikaliai, prispausti. Kartais klientas žiūri, kaip tvarkomės, ir sako: „taip ir paliksite?“ Ne, vairuotojas dar nuvažiuoja kelis kilometrus, sustoja, peržiūri. Kartais atranda, kad kažkas atsijungė (tada ir pataiso, ne numoja ranka kaip kiti).

Koks skirtumas tarp pilno ir dalinio krovinio siuntimo į Angliją?

Pilnas krovinys – jūsų daiktai užima visą mikroautobusą, važiuoja tiesiai iš A į B. Dalinis – paliekate dėžes pas mus, o mes, kai surinksim kitų klientų siunčiamus daiktus, suformuojam maršrutą. Dalinis pigesnis, bet lėtesnis. Pilnas – brangiau, bet greičiau. Nesuprantu, kodėl kai kurie vadina dalinį kroviniu, kai jis tik kampą užima – tiksliau mikrokrovinys, bet rinka taip pripratusi.

Anglijos pusė – pristatymas ir nesusipratimai

Ar pristatote tiesiai prie durų Londone, ar tik iki sandėlio?

Priklauso nuo sutarties. Jei gatvė siaura ir rajonas su ženklu „no lorries“, mikroautobusas kartais netelpa. Buvom Noting Hill – ten puiki kava, beje, – bet gatvelė tokia, kad dviratis vargiai prasilenktų. Teko nešt dėžes iš aikštelės. Klientas pyko, bet ką padarysi, jei gatvės planas nuo 18 a. Žmonės kartais nepagalvoja apie tokią miesto architektūrą.

Ką daryti, jei gatvėje negalima stovėti mikroautobusui?

Tada ieškome artimiausios legalios vietos. Londonas pilnas zonų, kamerų, baudų. Vienas pažįstamas vairuotojas gavo šimto svarų baudą, nes sustojo ne ten. Draudimas to nesaugo, nes tai vairuotojo aplaidumas. Jei žinot, kad jūsų gatvė raudona zona, pasakykit iš anksto. Galim planuoti mažesnę mašiną arba du kartus varyti. Tik nesitikėkit, kad mikroautobusas prasmuks tarp medžių kaip automobiliukas.

Ar galima mokėti dalimis, ar tik iš karto visą sumą?

Standartiškai – avansas prieš pakrovimą, likutis pristatymo metu. Esu sutikęs prašančių mokėti po mėnesio – atleiskite, mes ne bankas. Turiu algas mokėti vairuotojui, kurui, draudimams. Kai kurios firmos leidžia padalinti į dvi dalis, bet kaina šiek tiek pakyla, nes rizika didesnė. Aš linkęs į 50/50. Buvo atvejis, kai patikėjau geruoju, ir tris mėnesius laukiau paskutinės įmokos.

Daiktai, kuriuos vežame – ir kurie kelia galvos skausmą

Ar galima kartu pervežti ir mopedą, jeigu jau pilnas krovinys?

Galima. Tik reikia paruošti – be benzino bake, be tepalų lašų. Kartais klientai nori prigrūsti vidury baldo dar vieną transporto priemonę. Buvo proga, kai vežėme mopedą kartu su sofa. Svarbiausia – nepažeisti tvirtinimo taisyklių. Benzinas – pavojingas krovinys. Jei mopedas neprižiūrėtas ir bėga tepalai, gali užteršti kitus daiktus. Tada problemų turime visaip.

Ar galima siųsti augalus – turiu kelis didelius fikusus?

Galima, bet jie nepajėgs kelionės, jei labai jautrūs. Šiltnamio sąlygos mikroautobuse nėra. Žiema nušaldys lapus, vasara – užkeps. Be to, Anglija turi griežtas taisykles dėl augalų įvežimo – gal reikia fitosanitarinio (taip, fitosanitarinio, jei gerai atsimenu) patikrinimo. Kai kurie augalai nepraleidžiami apskritai. Vieną kartą liepė vežti dvimetrį kaktusą. Įsivaizduokit tvirtinimą. Nubrozdinimų buvo visiems.

Ar imate užvežti šaldytuvą, jeigu jis dar prijungtas?

Ne, jis turi atitirpti likus parai. Jei varysite prijungtą, vanduo apteks kitus daiktus. Yra reikalas – tirpstantis ledas. Buvo atvejis, kai klientas sakė, kad sutvarkyta, o viduje likę ledo kubelių. Pabaigoje dėžės šalia buvo šlapios kaip kempinės. Tikrinkite dvigubai. Kartais klientai pamiršta šaldyklę su mėsa – dvokas kelionės metu pridaro... na, suprantat.

Pasirinkimas – kaip atskirti profesionalą nuo aferisto

Kaip suprasti, kad įmonė nėra šablakas?

Pažiūrėkit, ar turi įm.k., ar duoda sąskaitą faktūrą, ar pasirašo sutartį. Jei komunikuoja tik per messengerį, rašo „varysim, brol, nesiblaškysim“ ir prašo pavedimą į asmeninę sąskaitą – tai ruletė. Aš seniau dirbau su vienu tokiu „verslininku“ – pasiėmė mano siuntą kaip tarpininkas ir pardavė kitam. Klientas liko be daiktų. Aš ilgam atsikandau.

Ar pasirašote sutartis, ar viskas tik ant žodžio?

Sutartis – privaloma. Bent jau CMR važtaraštis, bet geriau ir vietinis vežimo dokumentas. Ant žodžio dirba tie, kuriems nereikia atsakomybės. Aš suprantu – popieriai nuobodūs. Bet kai reikia įrodyt, kad sofą pristatėm subraižytą, o ne jūs taip turėjot, dokumentai gelbsti. Yra įmonių, kurių popieriai neatlaikytų jokio audito. Bet čia jau kita tema, kurios neplėtosiu.

Ar galiu važiuoti drauge su savo daiktais?

Ne. Na, techniškai keleiviniai maršrutai veža žmones, bet krovininis mikroautobusas – ne taksi. Draudimas neleidžia vežti keleivių su kroviniu. Buvęs klientas labai pyko. Sakiau: galim sutart atskirai, kad paimsim jus keleiviniu reisu, bet su kroviniu – negaliu prisiimti atsakomybės. Tylėjome abu. Bet saugumas pirmoje vietoje, taip jau yra.

Kokiais maršrutais važiuojate – per keltą ar tunelį po Lamanšu?

Dažniausiai keltas iš Calais arba tunelis – abu veikia. Tunelis greitesnis, brangesnis. Keltas – romantiškesnis, bet audros būna ir vairuotojai žaliuoja. Aš mieliau renkuosi tunelį, kai skubu. Pasirinkimas priklauso nuo dienos ir oro. Jei krovinys specifinis, gali riboti. Tunnelis po Lamanšu, beje, stebinantis inžinerijos kūrinys – važiuoji po vandeniu ir galvoji apie viską, kas gali nutikti.

Mikroautobusų logistika į Angliją bus saugi tada, kai rinksitės ne žemiausią kainą, o protingiausią partnerį. Aš per tuos dvidešimt metų supratau, kad geriausi klientai yra tie, kurie klausia daug, o geriausi vežėjai – tie, kurie nebijo atsakyti. Jei kas nors skamba per gražiai – tikėkitės klastos. Saugus pervežimas į Britaniją prasideda nuo jūsų pasirinkimo. Rinkitės tuos, kuriems rūpi jūsų daiktai taip pat, kaip ir jums patiems.