Mikroautobusu į Angliją: krovinio sekimo privalumai

Įvadas

Žinot, per tuos beveik dvidešimt keturis metus, kiek tenku su kroviniais lakstyti po Europą (o ir Angliją, aišku, nors dabar ten jau ne ES, bet įprotis lieka), sutikau visokių klientų. Būna, paskambina vidury nakties: „Kur mano sofa?“ O tu pats naktį žvalgaisi, kur akinius dėsi. Jei yra normalus sekimas – problema dingsta per minutę. Šiandien noriu paprastai paaiškint, kodėl krovinio sekimo privalumai svarbūs, kai vežam daiktus mikroautobusu į Angliją. Nebus čia jokių rinkodaros šūkių. Kai vežate asmeninius daiktus, baldus, dėžes – jūs nervinatės. Aš irgi nervinučiau. Tad stebėjimas yra ne tik GPS taškelis. Tai ramybė. Ir dar – mažiau nesusipratimų. Bet ne viskas idiliška. Kartais sistemos irgi stringa. Taigi – pirmyn.

Pradžiai – kas čia per stebėjimas išvis

Ar GPS sekimas yra tas pats, kas mano telefono "Surask draugą"?

Ne, ne visai. Tvarkoj, principas panašus – taškelis juda. Bet čia profesionali įranga. Kai klientas taip klausia, pagalvoju apie savo uošvę, kuri ieško katino parke. Krovinio sekimas mikroautobuse tikslesnis. Signalas dažniau atsinaujina. Be to, matote ne tik „kur“, bet ir kada sustojo. Vieną kartą klientas pats suskaičiavo, kad vairuotojas 40 minučių stovėjo prie degalinės netoli Lilles. Vairuotojas pietų turėjo, bet klientas žinojo. Tai suteikia kontrolę. „Surask draugą“ kartais rašo „ryšys silpnas“. Čia to neturėtų būti, nors gylių pasitaiko.

Kuo mikroautobuso sekimas skiriasi nuo didelio vilkiko navigacijos?

Na, vilkikas turi tachografą, reglamentus, schemas. Mikroautobusas mažesnis, lankstesnis. Sekimas paprastesnis – moduliai kompaktiškesni. Bet ir klaidingai nustatyti lengviau. Vilkikas turi anteną ant stogo, mikriukas kartais turi sekiklį po sėdyne, blokuoja signalą. Teko matyt tokių. Kai vežate daiktus mikroautobusu į Angliją, privalumas tas, kad mašina įvažiuoja į siauresnes gatves, privažiavimą tiesiai prie namų, o jūs matote. Vilkikai taip greitai nesusitvarko. Na, daro, bet ne taip glotniai.

Ar tikrai galiu matyti krovinį realiu laiku, ar čia kaip per TV žinias – vakar dienos žemėlapis?

Galite. Realiu laiku. Kartais vėlavimas kelių minučių, bet tai normalu. Vakar dienos žemėlapis – tai afera. Tikras krovinio sekimas rodo „dabar“. Pamenate, kai taxi programėlė rodo, kad mašina po minutės – maždaug tas pats. Tik taxi mieste, o jūsų baldai – iki Londono. Jeigu matote, kad taškas stumiasi per Lenkiją – stumiasi. Arba spūstyje stovi. Vienas kolega bandė rodyti vakarykštę trasą. Ilgai neišsilaikė. Matote gyvai. Arba neturėtumėte matyti, tada keiskit vežėją.

Kiek kartų per dieną tas signalas atnaujinasi?

Dažnai. Kartą per minutę, kartais kas 30 sekundžių. Oi, sakiau, nereikia taip pradėt. Priklauso nuo operatoriaus, būna ir kas dvi minutes. Bet geriau negu nieko. Vienas kaunietis klausė: „Kodėl katinų narvas pašokinėja?“ Tai signalas atsinaujina, o mašina važiuoja. Nėra taip, kad kas dvi valandas gausite laišką. Gyvai. Tikslaus intervalo kiekvienos įmonės nežinau, bet dažniausiai pakankamai dažnai, kad nesėdėtumėte ant adatų.

Ar man reikia specialaus telefono ar programėlės?

Ne. Užtenka to telefono, kuriuo skaitote. Kartais atsiunčia naršyklės nuorodą. Paprasta. Kartais reikia programėlės, bet retai. Senesniuose Androiduose žemėlapis stringa. Turėjau atvejį, kai panevėžietė negalėjo atidaryt – telefonas penkių metų. Skambindavom tiesiog kas valandą. Bet tai jau palaikymo grupė, ne sekimas. Šiaip veikia per paprastą internetą. Nereikia supergalių. Tik telefonas ir kantrybė. Važiuojant į Angliją, kantrybė svarbiau už specialų daiktą kišenėje.

Kai važiuoji mikroautobusu į Angliją – ką realiai matai

Matau tik tašką žemėlapyje, ar ir temperatūrą salone, jeigu veža baldus?

Dažniausiai tik tašką. Temperatūra – aukštesnė klasė. Jei vežate vyną (esu vežęs į Notting Hill, ten labai mandagus žmogus, bet nukrypstu), matote grafiką. Baldams temperatūra nesvarbi. Paprastai vežame buto turinį mikroautobusu. Žemėlapis parodys, ar mašina Belgijoje, ar jau ties Doveriu. Jeigu norit pianino temperatūros – specifinis užsakymas. Krovinio sekimo privalumai dažniausiai apsiriboja geolokacija. Ir to pakankamai.

Ką daryti, jeigu vairuotojas užsuka namo pavalgyti ir žemėlapyje atrodo, kad krovinys pabėgo?

Jis nepabėgo. Vairuotojas gyvas žmogus. Būna klausia: „Kodėl Kėdainiuose?“ O gal ten gyvena. Jei tarpinio pasikrovimo nėra sutartyje – klauskit. Bet pietų pertrauka – jo teisė. Kelionė trunka kelias dienas. Klientas iš Alytaus kartą įsiutęs dėl valandos pertraukos Trakuose. Ar taip galima? Taip. Aš irgi noriu. Sekimas rodo, kur yra, bet ne kodėl. Tad visko nereik aiškintis bloga. Būna, kad nusimuša nuo maršruto. Tada paklauskite ramiai.

Ar galiu pamatyti, kodėl mašina jau dvi valandas stovi pasienyje Calais?

Matysite, kad stovi. O kodėl – žino tik pasieniečiai. Sekimas parodys, kad mikroautobusas ties Calais jau 120 minučių. Ar eilė? Ar patikra? Ar pamiršo pasą? Nežinau. Bet jūs žinote, kad jis ten. Tai vienas iš krovinio sekimo privalumų – mažiau žinučių „o kur dabar?“. Calais būna ir 4 valandos. Kartą per Doverį pravažiavom per 20 minučių, kitąkart – 3 valandos. Laimės ratas. Sekimas duoda faktą: štai čia yra. Kodėl – jau kitas pokalbis su vairuotoju ar uostu.

Jeigu mikroautobusas važiuoja per Prancūziją, ar aš matau tuos pačius kelius, kuriuos rodydavo mano senelis turistinis žemėlapis?

Matote pagal Google žemėlapį arba Mapbox. Senelio žemėlapis – nebent būtų skenuotas. Atsiprašau, išsidūriau. Ne, modernus vaizdas. Kartais matote gatvių pavadinimus, bet ne visada. Jei pro gyvenvietę netoli Reims – gali rašyti tiesiog „laukas“. Nekreipkit dėmesio. Svarbu, kad kryptis teisinga. Kartais rodo, kad nuvažiavo į šalutinį kelią – gali vengti spūsčio. Pamenu, vienas vairuotojas ieškojo pigesnio kuro. Matėsi kaip ant delno. Klientas juokėsi. Žemėlapiai juk tam ir yra.

Ar yra kažkoks garsas ar įspėjimas, kai jis kirto sieną?

Paprastai ne. Sistemos turi SMS įspėjimus, bet tai extra nustatymai. Paprastas sekimas tyliai rodo tašką. Jūs patys turite pasižiūrėti. Nors būtų neblogai, jei grotų sirena. Klientas kartą pats paskambino: „Aš mačiau, kad kirto sieną!“ Kaip? „Kas pusvalandį tikrindavau.“ Jūs galite būt savo sirena. Kai kuriose platformose galima nusistatyti zonas: jei išvažiuoja iš Lietuvos – SMS. Bet ne visi to nori. Dažnai žmonės tiesiog atsidaro nuorodą prieš miegą. Ir ryte. Ir per pietus.

Saugumas, nukrypimai ir ta nemaloni tikrovė

Ar sekimas padeda apsisaugoti nuo krovinių dingimo?

Ne visada. Sekimas saugo ne nuo vagystės, o nuo nesąmonių. Jeigu kas nutiko – turite įrašą. Policijai padeda. Bet jei vagys ima mašiną – sekiklį randa per dvi minutes. Yra buvę. Mačiau, kai vežėjas prarado krovinį Berlyne. Sekimas parodė 6 valandas kieme. Paskui tamsu. Tai krovinio sekimo privalumai labiau prevencija: matote, kad saugiai stovi. Jei nutiko blogai – tai faktas istorijai, ne šarviai. Būkit realistai.

Ką daryti, jei žemėlapyje mašina nuvažiavo ne ta kryptimi ir vairuotojas nekelia telefono?

Nepulkite į paniką po 15 minučių. Kartais alternatyvus maršrutas dėl spūsčių. Palaukite valandą. Jei blogai – skambinkite vežėjui, ne vairuotojui, nes vairuoja ir negali kalbėt. Klientas iš Klaipėdos kartą panikavo naktį: mašina į šiaurę. Paaiškėjo, pasiėmė siuntą Šiauliuose. Sutarty nebuvo. Sekimas padėjo pamatyti. Telefono nekeitė, nes miega kabinoj. Nemalonu, bet ne vagystė. Sekimas – jūsų akys. Jei važiuoja į Rygą, o turėjo į Londoną – tada jau kitas reikalas.

Ar buvę atvejų, kai sekimas tiesiog... išsijungia viduryje kelio?

Taip. Būna baterija nusėda, jei neprijungtas prie akumuliatoriaus. Būna tuneliai – Alpės arba po Lamanšu. Signalas pradingsta. Kartą, važiuojant į Birmingham, sekimas kažkur Monake (na, ne Monake, o netoli Reims, atleiskit) išsijungė 4 valandoms. Klientas parašė trumpą žinutę. Vairuotojas pats paskambino vėliau. Sekimo privalumai nereiškia stebuklų. Yra aklųjų zonų. Pigūs sekikliai iš skelbimų – kvailystė. Normalūs įrenginiai kartais stringa, bet profesionalas tvarko per minutes.

Kaip čia yra su duomenų saugumu – ar kas nors kitas mato, kad mano daiktai tik prie Doverio?

Jūsų nuoroda paprastai unikali. Ji tik jums. Nors aš esu matęs įmones, kurios siunčia tą pačią nuorodą trims klientams, ir visi mato vieni kitų daiktų vietas. Nesąmonė. Normaliai – tik jūs. Aš siunčiu atskiras. Bet rinkoje yra visokių. Jei rūpi privatumas – paklauskite prieš pasirašant. Kai vežate mikroautobusu į Angliją, nenorite, kad kaimynas matytų, jog jūsų sofa šiandien prie Kauno žiedo. Ar kad esate ne namie. Tai logiška. Jeigu nuoroda vieša – keiskite vežėją. Nedera čia filosofuoti.

Ar draudikai sumažina įmoką, jei turiu sekiklį?

Tikrai nežinau. Draudimo reikalai manęs ne itin erzina, nes aš pervežimais užsiimu. Manau, komerciniams vilkikams taip, o privačiam kroviniui mikroautobuse – nelabai. Juk neužsisakinėjate CMR su milijoniniu limitu savo dėžėms. Gal draudimas kelionės... ne, čia jau spekuliuoju. Paklauskite draudiko. Sekimas padeda surasti krovinį, jei nutinka. Bet ar gaunate nuolaidą – abejoju. Neturėkite iliuzijų. Mokėsite normaliai. Užtat ramiau miegosite. Dėl pinigų – ne čia sutaupysite.

Kainos, sutartys ir kur sukiša rankas vaiduokliai

Kiek kainuoja toks sekimas – ar tai įskaičiuota į krovinių pervežimą mikroautobusu į Angliją?

Kartais įskaičiuota, kartais ne. Jei rimtas vežėjas – sekimas jau kainoje. Jei prašo papildomai 50 eurų – klauskite, kodėl. Sekiklis kainuoja centus per mėnesį, ne tūkstančius. Atskira eilutė sąskaitoje – kaip kirpyknoje (na, kirpykloje, supratau) paprašyti 20 eurų už vaškavimą atskirai. Aš įskaičiuoju į kainą. Tai mano darbo dalis. Kai skambinate dėl pervežimo mikroautobusu į Angliją, paklauskite: „Ar sekimas įskaičiuotas?“ Jei traukosi ar painiojasi – bus staigmenų. O aš staigmenų nemėgstu.

Ar verta mokėti extra, jei pervežėjas sako, kad jie turi "premium sekimo paslaugą"?

Premium? Auksinis taškas? Paprastai reiškia, kad kas 10 sekundžių vietoj 30. Arba matote temperatūrą. Jei gabenate šaldytuvą – gal verta. Jei dėžes su knygomis – kam? Buvęs atvejis: už „premium“ paprašė 30 eurų, o klientas atsidarė nuorodą tik du kartus per visą kelią. Išmestas pinigas. Bet jei nervai neramūs – mokėkit. Krovinio sekimo privalumai čia jau psichologiniai. Techniškai tas pats. Man ramiau, kai klientas mato, kad tvarkoj, ir neknis smegenų kas pusvalandį. Tai gal net verta tuos 30 eurų už taupomą laiką.

Kodėl vieni vežėjai duoda nuorodą, kiti – tik SMS numerį?

Duoda nuorodą tie, kurie turi platformą. SMS numeris – kai vairuotojas turi telefoną ir jūs rašote: „Kur esi?“ Tai ne sekimas. Tai draugystė. Būna mažų vežėjų, kurie turi tik telefoną. Ar blogai? Ne visada. Bet kai vežate turtą vertą kelių tūkstančių – norisi žemėlapio. Aš suprantu abu variantus. SMS geriau negu nieko. Tik nustebsite, kiek vairuotojų nepasiima telefono į kabiną ir palieka kroviny. Tada SMS nueina kaip į šiltą vandenį. Geriau jau gyva nuoroda.

Ar rašyti sutartyje konkretų punktą apie krovinio sekimo privalumus, ar tai savaime suprantama?

Rašykite. Visada. Nors aš pats kartais pamirštu šablone (tada griebiuosi už galvos), bet jei jūs klientas – insisuokite. Užrašykite: „Vežėjas suteikia sekimo prieigą“. Nes jei neparašyta – aiškinsitės telefonu, o jie svers, kad neobiaižoti (oi, klaviatūra, turėjau rašyti neprivalome). Taip, rašykite. Sutartis jūsų draugė. Jeigu sekimo nėra – sunkiau įrodyti, kad slėpė. Aš dešimt metų galvojau, kad be rašliavos tvarkoj. Patirtis išmokė kitaip. Nebūkit kaip aš jaunystėj.

Ką daryti, jei pamačiau, kad krovinys užtruko, o vežėjas sako, kad viskas pagal grafiką – kur meluoja paieška?

Paieška nemeluoja, jei sekimas veikia. Būna ir taip, kad sekiklis metamas ant kito automobilio. Retai, bet pasitaiko. Paprastai tiesa vidury. Vežėjas gal turi kitą grafiką galvoje. Arba vengia konflikto. Čia jau ne apie mikroautobusus į Angliją, o apie psichologiją. Jeigu mašina Brisuselyje, o turėjo Londone – neklausykite pasiteisinimų. Faktas yra faktas. Prieš septynerius metus vežėjas pasakojo, kad pakrauna Klaipėdoj, o sekimas rodė mikroautobusą Vilniaus kieme. Nemalonus pokalbis. Klientas atšaukė. Tai krovinio sekimo privalumai ir yra filtras – atsijoja šiukšles.

Ar buvę, kad klientas pats atvažiuoja pasiimti daiktų iš tranzito, nes pamatė sekime, kad vairuotojas sustojo?

Buvę. Ypač jei gyvena netoli trasos. „Aš matau, kad Vokietijoje, ten turiu brolį, gal pasiimti?“ Ne, negalite. Būna sutartys, logistika, draudimas. Jeigu pasiimate viduryje – nutrūksta atsakomybės grandinė. Kas jei dėžė įbrėžta? Kas jei trūksta? Vairuotojas neturi tam dokumentų. Suprantu emociją. Kartą klientas atvažiavo į pasikrovimo tašką Londone ir paėmė. Tvarkoj. Bet tranzite – ne. Sekimas rodo, bet nereiškia, kad galite kištis kaip norit. Vežėjas turi maršrutą. Jūs turite kantrybę. Taippat gerai sekasi.

Dažni klausimai, kuriuos girdžiu pusiau miegodamas

Jeigu siunčiu daiktus dukrai į Londoną, ar ji irgi gali matyti tą patį žemėlapį?

Atsiųskite nuorodą – taip. Ji gali atidaryti savo telefone. Netgi gerai – ramiau. Kartais klientas persiunčia žmonai, sūnui, kaimynui ir veterinarui (na, gal ne veterinarui, bet nukrypstu). Nuoroda yra nuoroda. Svarbu, kad nebūt vieša socialiniuose tinkluose. Tada visi mato, kad namai tušti. Dukrai – prašom. Tik primenu: jei nuoroda ilgainiui „nuriečia“ (nebežinau, kaip rašosi, bet supratot) – parašykite vežėjui. Atsiųs naują. Šeimyninis stebėjimas sveika.