Mikroautobusų gabenimas į Angliją: siuntos sekimas – kaip tai vyksta iš tiesų

Per 22 metus, kai vežiojau krovinius po visą Europą, mačiau visko. Žmonės siunčia mikroautobusus į Angliją dėl įvairiausių priežasčių – kas perka iš Lietuvos, kas perveža veiklą, o kartais tiesiog nenori to mėto šiukšlėmis prikimšto VW T4 palikti pusbroliui Džiugui. Ir visi klausia vieno: o kaip aš žinosiu, kur mano mašina? Sekimas skamba kaip savaime suprantamas dalykas, bet realybė kitokia. Ne visada yra taip, kaip Amazono siunta su penkiolika sekimo atnaujinimų. Čia daugiau menas, nei tikslus mokslas, jei atvirai. Kartais tenka pasikliauti paprastu telefonu ir sveiku protu labiau nei programa.

Dokumentai ir prieš išvažiuojant

Ar galiu pats sekti mikroautobusą, jei vežu jį kaip siuntą į Angliją?

Žinokit, priklauso nuo to, kokį kelią pasirinksite. Jei važiuoja fūra pilną kitų krovinių, dažniausiai gaunate maršruto lapą ir vairuotojo numerį. Bet GPS sekimo įtaisą? Ne. Nebent mokate papildomai, o ir tada ne visos įmonės tai turi. Kartais klientas manęs klausia, o aš pats skambinu vairuotojui ir klausiu, kur jis. Tai toks netiesioginis sekimas, bet jis veikia. Būna, kad geriau parašau vairuotojui į WhatsApp, nei laukiu, kol atsinaujins kažkokia firminė platforma, kurią diegė prieš penkis metus ir pamiršo atnaujinti.

Kiek kainuoja gabenimas ir ar kaina priklauso nuo sekimui reikalingų dalykų?

Įkainiai svyruoja nuo kelių šimtų iki kiek tik nori, jei netyčia užsukote pas brokerį, kuris pats nieko neveža. Realiai Vilnius–Londonas su mikroautobusu, kuris važiuoja kaip dalinis krovinys, kainuos maždaug 800–1200 eurų. Ar sekimas įskaičiuotas? Viena įmonė įskaičiuoja, kita sako – plius šimtas eurų už GPS. Aš asmeniškai manau, kad jei jau mokai keturis skaičius, sekimas turėtų būti įskaičiuotas. Bet čia ne mano verslas, čia rinka. Tiesa, kartais už tą patį pinigą galima gauti fotonuorodas iš kelio – kurių niekas neprašė, bet smagu.

Kas bus, jei deklaracijoje bus klaida ir ar tai matysis sekime?

Oho. Tai čia blogiausia vieta. Jeigu tikrins muitinėje ir pamatys neatitikimą, jūsų mikroautobusas įstrigs. Sistema gali išvis nebeatnaujinti statuso. Prieš trejus metus buvo toks atvejis – klientas parašė variklio numerį su klaida, mašina savaitę stovėjo Ostende ir niekas nieko nežinojo. Sekimas tiesiog sustojo. Muitininkas jos neapleido, o vairuotojas nebegalėjo važiuoti į priekį. Tiksliau, galėjo, bet be įrodymų, kur buvo jo krovinys. Padariau išvadą – dokumentai svarbiau nei GPS.

Ar privalau išregistruoti mikroautobusą prieš siunčiant į Angliją?

Ne, jei siunčiate kaip krovinį, o ne kaip eksploatuojamą transportą. Bet čia yra niuansas. Jei naujasis savininkas registruos Anglijoje, jam reikia CUD dokumentų, deklaracijų ir viso to. Tai nėra tiesiogiai susiję su kelionės sekimu, bet jei dokumentai netvarkingi, jūsų mašina gali užstrigti pasienyje ir jūs galvosite, kad vairuotojas pavogė ją. O jis stovi ir laukia. Sakau tai, nes mačiau, kaip žmonės keikia vežėją, o problema sėdėjo pas patį klientą. Sori, bet taip būna.

Praktiškas sekimas – kas realiai veikia

Kokį sekimo kodą gaunu? Ar jis panašus į DPD siuntą?

Ne. DPD siuntys turi priežiūros kodą, kurį suvedi į tą jų puslapį ir matai kiekvieną stotelę. Mikroautobusai dažnai turi arba paprastą CMR numerį – krovinio važtaraščio lapą – arba tiesiog telefono numerį. Kartais gaunate nuorodą, kuri veda į kažkokią platformą, kuri veikia kas antrą dieną. Būna ir taip, kad nieko negaunate, tik sąskaitą. Tada skambinate man po trijų dienų ir klausiate, kur mašina. Aš skambinu vairuotojui. Jis sako, kad internetas baigėsi. Realybė tokia.

Ką reiškia, kai sistema rodo "in transit" tris paras iš eilės?

Tai reiškia, kad vairuotojas dar nepasiekė sekimo taško, kur galėtų atnaujinti. Arba jis pamiršo. Arba sistema stringa. Kai kuriose mažesnėse firmose duomenys įvedami rankiniu būdu – žmogus grįžta iš kelio, atsigeria kavos ir tada suveda. Tris dienas gali reikšti, kad važiuojama per Vokietiją be sustojimų, bet gali reikšti ir tai, kad krovinys perkrautas kitoje mašinoje ir naujas vairuotojas dar nežino, kad turi jums paskambinti. Šis terminas labai lankstus.

Ar vairuotojas privalo atsiliepti, jei skambinu pasiteirauti, kur mikroautobusas?

Teoriškai taip. Praktiškai – vaikinai vairuoja po devynias valandas, turi poilsio laiką, ir jei skambinate jo poilsio metu, jis gali nekelti. Aišku, yra blogų kompanijų, kur vairuotojai išvis neišmano, kas per siunta veža, ir liepia skambinti ofisui. O ofisas sako, kad neturi duomenų. Jaučiatės kaip peradresuotas kamuolys? Aš irgi. Kartais paskambinu ofisui, mane nukreipia į dispečerį, o tas sako – o, taip, tas krovinys, aha, bandom susiekt, paskambinsim. Nepaskambina. Tada skambinu pats vairuotojui po keturiolikos valandų ir jis atsako nuo vairuotojo kabinos.

Ar galiu matyti mašinos buvimo vietą žemėlapyje realiu laiku?

Jei įmonė turi modernią sistemą – taip. Jei tai kažkoks vairuotojas su senu Samsungu ir WhatsApp – ne, nerasite jo Google Maps. Yra toks rodiklis, kad apie trisdešimt procentų vežėjų, kurie veža mikroautobusus į Londoną, turi tikrą GPS sekiklį klientui rodyti. Kiti septyniasdešimt turi savo prietaisą, bet jūsų prieigos neduoda. Tada lieka klausti nuotraukų. Aš šiaip turiu kelis patikrintus vežėjus, kurie dalinasi nuoroda, bet tai reta paslauga. Dažniau gaunate nuotrauką su žodžiais "antradienis, netoli Lilio". Ir turi užtekti.

Ką daryti, jei sistema rodo, kad mikroautobusas Paryžiuje, nors turėjo būti Doverį?

O čia aš ne visada žinau, kas nutiko. (Gerai, čia būna du scenarijai.) Greičiausiai – techninė klaida, arba mašina tikrai nukrypto. Kartais fūros važiuoja per Prancūzijos vidų dėl perkrovimo centro netoli Orleano. Arba sekimo įrenginys šoko ant kitos mašinos. Mačiau atvejį, kai sekimas liko stoties teritorijoje Olandijoje, o mikroautobusas jau buvo Esekse. Programėlė parodė, kad jis parašiutininku perskrido Lamanšą. Realiai – baterija arba įrenginys liko kitoje priekaboje. Skambinkite. Jei nerašo tris dienas – skambinkite dar kartą.

Kas kelionėje darosi, bet niekas nešneka

Ar vairuotojai važiuoja tiesiai, ar gali užsukti kažkur kitur?

Tiesiai – santykinė sąvoka. Jei fūroje dar trys kroviniai, vairuotojas važiuos per Kelną, jei ten reikės iškrauti sofą. Jūsų mikroautobusas laukia. Jis saugus, bet laukia. Kai kurie klientai įsivaizduoja greitkelį iš Vilniaus į Londoną be sustojimų. Realybė – sustojimas Vokietijoje, sustojimas Belgijoje, gal iškrovimas Amsterdame. Sekimas tuo metu stovi vietoje, o jūs nervinatės. Aš irgi nervinuosi, bet čia logistika, o ne Formulė 1. Trasa nėra tiesi linija, nors ant žemėlapio taip neatrodo.

Ar viduje galima vežti asmeninius daiktus ir ar tai matysis sekime?

Galima, bet su apribojimais. Neįdėkite alkoholio, cigarečių ar šaldytuvo – muitinė gali nutraukti sekimo ir gabenimo procesą staigiai. Daiktai viduje nėra sekami atskirai, bet jei fūra važiuoja per patikrą ir randamos draudžiamos prekės, vėlavimas įsišaknyja. O sekimas parodys "customs clearance". Tada tylės. Savaitę ar dvi. Tiesiog nepalikite savo paso viduje – buvo atvejis, kai žmogus ieškojo paso po visą Europą, o jis gulėjo VW Transilio glove box'e. Rado Anglijoje.

Kas nutinka pasienyje, kai atidaro mikroautobusą patikrai?

Jei muitininkui įtartinas vaizdas – atidaro. Sekimas tuo metu gali parodyti "inspection". Jūsų mikroautobusas stovi aptvertoje zonoje. Vairuotojas rūko. Jūs prie kompiuterio spaudote refresh kas dešimt minučių. Paprastai patikra trunka pusdienį, bet jei randa ką nors keisto – pavyzdžiui, papildomą akumuliatorių be dokumentų – gali užtrukti. Aš nesu muitininkas, todėl tiksliai pasakyti negaliu, kiek ilgai. Kai kurie pasieniečiai dirba greitai, kiti – lyg laiką stabdytų. Jūs tiesiog turite laukti.

Ar sekimas veikia keltu per Lamanšą? Ten juk dažnai nėra ryšio.

Dažniausiai ne. Keltas – tai juodoji skylė sekime. Įvažiuoja, dingsta. Išlipa kitoj pusėj – atsinaujina po kokios valandos, kai vėl įsijungia vietinis tinklas. Jei naudojate pigų sekiklį, jis gali ir visai neužsikabinti už poros valandų. Būna ir taip, kad rodo, jog mašina vis dar Kalais uoste, o iš tikrųjų ji jau link M20 greitkelio. Aš pats vieną kartą galvojau, kad krovinys pasimetęs, o vairuotojas jau gėrė arbatą tunelio gale. Ne, taip nebuvo. Tik atsiliko signalas.

Kainos, žadėjimai ir kas eina ne taip

Kodėl vieni vežėjai siūlo sekimą, kitam sako, kad tai beprasmiška?

Sunkvežimis nėra pica, kurios kelią žinai iki minutės. Mažos įmonės neturi tam pinigų – GPS platformos kainuoja. Didesnės turi ir užkrauna kainą. O yra tokių, kur tiesiog meluoja, kad sekimas yra, bet realiai siunčia vairuotoją be jokio ryšio. Jie skaito, kad jūs nieko nepastebėsite. Aš tokius atpažįstu iš to, kad kaina per maža ir pažadai per dideli. Jei kas nors sako, kad sekite realiu laiku už šešis šimtus eurų per visą kelią – greičiausiai jūsų lauks nuoskauda, o ne nuoroda.

Kiek iš tikrųjų važiuoja mikroautobusas nuo Vilniaus iki Londono?

Teoriškai dvi–trys dienos. Praktiškai – trys–penkios, o kartais savaitė. Čia ne dėl vairuotojo tinginystės. Eilės keltuose, blogas oras, muitinės, kiti kroviniai. Sekimas rodys, kad jis pajudėjo, paskui sustojo, paskui vėl pajudėjo. Jei stovi dvi dienas, nereiškia, kad pavogė. Reiškia, kad kažkuriame grandinės žingsnyje yra žmogiškas faktorius. Perkrovimas žemėlapyje neatinkamas. Kartais vairuotojas pribrendo poilsio metą ir sustojo dvidešimt keturias valandas. Jūs to nematote, tik matote, kad jis nepajudėjo iš Belgijos.

Ar galiu siųsti nevažiuojantį mikroautobusą ir ar jį galima sekti tokiu pačiu būdu?

Taip, tik tada jis važiuoja kaip dalinis krovinys ant autovežio arba fūroje. Sekimas toks pats – matote, kur fūra, ne kur jūsų mašinos ratai. Kadangi nevažiuoja pats, jo gabenimas turi savų rizikų – pavyzdžiui, pasikrovimo metu nepastatyta ant stabdžių ir, na, tenka taisyti vėliau. Mačiau atvejų, kai neveikiančią mašiną krauna per stipriai surišdami, arba palieka per trumpus diržus. Tada jūs sekat fūrą, o mikroautobusas viduje ridinėjasi. Ne kas.

Ką reiškia, kai sako "gabenimas vyksta pagal grafiką", bet jau savaitė nieko negirdisi?

Tai pavojaus signalas. "Pagal grafiką" yra frazė, kurią naudoja atsijungę žmonės ofise. Jei grafikas – dešimt dienų, ir jūsų mašina atvažiuos tikrai dešimtąją – tada OK. Bet jei jau praėjo dvylika dienų ir jie vis kartoja tą patį, kažkas negerai. Arba mikroautobusas paliktas kažkur aikštelėj, arba perduotas kitam vežėjui, arba prarastas dokumentas. Skambinkite. Reikalaukite CMR datos, nuotraukų. Ir nebijokite būti nemalonus. Šioje srityje mandagumas kartais suprantamas kaip naivumas.

Kai žaidžia nesąžiningi dalykai

Kaip suprasti, kad bendrovė meluoja apie sekimo galimybes?

Jie žada nuorodą, bet nesiunčia. Jie sako "track", bet duoda Excel lentelę. Arba nurodo fiktyvų numerį, grįžtantį į keturi šimtai keturi klaidą. Tikri sekimo įrankiai turi veikiantį portalą, naudotojo vardą, slaptažodį. Jei gaunate tik vairuotojo numerį ir žodžius "va, skambinkit" – tai nėra sekimas, tai delegavimas. Būna ir blogiau – rodo, kad krovinys jūsų, o realiai jie dar neatsiėmė jo iš sandėlio Kaune. Viskas ant popieriaus gražu, bet fūra tuščia. Tikrinu tai rankiniu būdu jau dvidešimt metų.

Ar teisėta nesiūlyti sekimo, nors buvo pažadėta?

Teisiškai – jei yra sutartis, kurioje nurodyta, kad sekimas įskaičiuotas, tai jūs galite reikšti pretenziją. Bet problema ta, kad daugelis žmonių nepasirašo normalių sutarčių. Jie perveda pinigus į sąskaitą ir tiki. O jei sutartis žodinė – įrodyti sunku. Aš žinau ne vieną klientą, kuris liko be mašinos be sekimo dėl to, kad patikėjo komunikacija Messenger'yje. Verčiau rašykite el. paštu. Palikite pėdsaką. Šitą patarimą duodu visiems. Atsiprašau, kad griežtai skamba, bet pinigai – pinigai.

Kas nutiko tą kartą, kai mikroautobusas dingo iš sekimo ir atsirado tik po dviejų savaičių?

Tikras atvejis, mačiau iš šalies. Vežėjas perdavė krovinį kitam vairuotojui Lenkijoje, bet neperdavė sekimo prietaiso. Pirmas važiuoja į Vokietiją be jokio ryšio su klientu, o antras nežino, kad turi atsiųsti atnaujinimą. Mikroautobusas rado laisvą vietą kelyje į pietus, nors turėjo vykti į Londoną. Dvi savaites niekas nieko nežinojo. Paskui jis atsirado Birmingemo aikštelėje, nutrūkęs diržas buvo nutraukęs veidrodėlį. Klientas gavo beveik gerą mikroautobusą, bet be sekimo istorijos. Aš tuo metu dirbau kitoje įmonėje, tik stebėjau. Baisu buvo.

Ar galiu kaip nors atgauti pinigus, jei sekimas buvo visiškas farsas?

Galite bandyti, bet tai ilgas kelias. Jei sumokėjote kaip fizinis asmuo fiziniam asmeniui – be šansų greitai. Jei kaip įmonė įmonei – galite per teismą arba inkaso procedūrą. Bet pavalgykit pirmiau, nes teismai trunka metus su puse. Geriausias būdas – prevencija. Renkantis kam patikėti mikroautobusų gabenimą į Angliją, žiūrėkite ne į pažadus, o į veiksmus. Ar siunčia nuotraukas? Ar atsako per dvi valandas? Ar turi Google atsiliepimų, kurie neatrodo parašyti draugų? Jeigu ne – bėkite.

Anglija – paskutinė stotelė

Kai mikroautobusas atvažiuoja į Angliją, ar gaunu kažkokį pranešimą?

Taip, turėtumėte gauti. Bent jau skambutį arba žinutę. Bet būna, kad vairuotojas paskambina iš taško A, o jūsų reikia taške B. Arba skambina naktį, nes jis pamiršo laiko juostą. Kartais gaunate tik "delivered" žymą sistemoje be jokio telefono skambučio. Aš patarčiau pasitikrinti, ar jūsų tel numeris teisingai užrašytas ant CMR. Buvo ne juokais atvejis – vyras paliko seną numerį iš prieš penkerius metus, o vairuotojas skambino kažkam kitam ir liepė atvažiuoti tikrinti. Nepasimokė, bet mašina rado savininką per mėnesį.

Ar reikia mokėti kokį nors muito mokestį ir ar tai matysis sekime?

Retkarčiais, taip. Jei mikroautobusas naujesnis nei trejų metų, arba jei keliauja su dalykais, kurie atrodo kaip prekyba. Muitas gali kilti ir jį reikės sumokėti. Sekime tai gali pasirodyti kaip "customs hold" arba "awaiting payment". Bet ne visos sistemos taip išsirašo. Kartais tiesiog rašo "delayed" ir nesako kodėl. Tada skambinate, o Britanijos muitinėje atsako automatinis balsas. Aš pats ne visada suprantu, kodėl vieną kartą ima mokestį, o kitą – paleidžia. Teisybė.

Kodėl kartais rodo "delivered", bet aš nieko negavau?

Galbūt pristatė ne tam asmeniui. Arba į neteisingą adresą – pavyzdžiui, jei nurodėte pašto kodą NE345AX, o vairuotojas suvedė NE345AY. Sistema pažymi kaip pristatyta, nes atidarė jūsų kieme, o jūsų kiemo nėra. Sukčiai kartais pasirašo bet ką. Buvo atvejis, kai krovinys paliktas kaimynystėjėje be jokio parašo, o programėlė išsiuntė "pristatyta" automatiškai. Jei taip nutinka – fiksuokite viską. Nuotraukas, aplinkybes, pokalbius. Nes vėliau įrodinėti, kad neėmėte, kai sistema sako "ėmėte" – velniškai sudėtinga.

Ar sekimas baigiasi, kai mikroautobusas atiduotas, ar dar kažkas lieka?

Techniškai – baigiasi. Bet aš patariu dar savaitę palaikyti kontaktą. Kartais iškyla pastabų dėl būklės – subraižymų, dėmių, pradingusio rato gaubto. Jei jau pasirašėte važtaraštį ir paleidote vežėją, įrodinėti sunkiau. Aš paprastai rekomenduoju klientams nufotografuoti mašiną priėmime. Ir jei galite – palyginkite su išsiuntimo nuotraukomis. Nes sekimas parodys, kad kelionė įvykdyta, bet neparodys, ar kas nors atsitiko viduje perkraustymo metu. Tai jau kitas žaidimas.

Išvada

Mikroautobusų gabenimas į Angliją – tai ne technologijų pasakų stebuklas, o žmonių darbas su visais jo trūkumais. Sekimas gali būti nuostabus, o gali būti neegzistuojantis. Svarbiausia – rinktis vežėją, kuris neslepia, o atvirai sako, kokio sekimo tikėtis. Aš per 22 metus išmokau: jei pažadai per dideli, bėk. Jei komunikacija tikra, mašina atvyks. Ar su sekimu, ar su skambučiu vidury nakties. Abu variantai veikia, jei transportas pasiekia tikslą. Nes svarbu ne kaip stebėjai, o kad daiktas atsidūrė ten, kur sutarta.