Mikroautobusas kroviniams į Angliją reguliariai: ką verta žinoti prieš skambinant vežėjui

Sveikas. Jei skaitai šį tekstą, greičiausiai stovi tarp dėžių ir galvoji, kaip viską nugabenti į Londoną ar Birmingemą. Mikroautobusas kroviniams į Angliją reguliariai – tai paslauga, kurią renkasi daugelis, bet ne visi žino, kaip ji veikia iš tikrųjų. Aš dirbu šitame reikale dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti – reguliarūs reisai nėra raketų mokslas, bet tikrai nėra ir paprastas kaip pašto siuntimas. Šiandien atsakysiu į klausimus, kurie kyla stovint tarp spyruoklinės lovos ir drabužių dėžių. Be marketingo, be gražių iliustracijų. Paprasčiai, kaip per pokalbį prie kavos.

Kas tai apskritai yra – reguliarus reisas?

Kas tai per paslauga – mikroautobusas kroviniams į Angliją reguliariai?

Tai reiškia, kad vežėjas turi maršrutą, kuris kartojasi kas savaitę ar kas dvi. Nebūtinai tos pačios dienos – priklauso, kaip susidėlioja kroviniai. Esminė mintis: furgonas važiuoja pilnas, bet ne vieno kliento daiktai. Tu krauni savo dėžes šalia kažkieno sofos ir dviračio. Viskas vyksta kartu. Daliniesi kaina, o vežėjas – kuro sąskaitomis. Nėra stebuklingų oro tiltų – tiesiog logistika. Kartais sklandu, kartais vėluoja dėl keltų. Bet tai normalu.

Ar tikrai važinėjate kiekvieną savaitę, ar tai tik rinkodaros triukas?

Atvirai? Kiekvienu tykiu kartu – ne. Sakau, kad reisas vyksta dažnai, bet būna savaičių, kai furgonas pilnas ne dėl Britanijos, o dėl Vokietijos. Maršrutas koreguojasi. Geri vežėjai paskambina: „šį penktadienį nevažiuojame, kitą antradienį.“ O blogi sako, kad išvažiavo, nors mašina dar Kaune. Būna ir taip. Aš mieliau perskaitau klientą, nei meluoju dėl datos. Nors kartais ta data nutolsta dėl dokumentų vėlavimo. Taip jau yra.

Kelionė, laikas ir vietos furgone

Kiek realiai trunka kelionė iš Lietuvos iki Londono su pilnu mikroautobusu?

Teoriškai – per dvi paras. Praktiškai – skaičiuok tris. Krauni ryte, pirmadienį, pavyzdžiui. Tada važiuoji per Lenkiją, nakvojimas viešbutyje kur nors netoli Berlyno. Kitą dieną keltas iš Calais – o ten kartais eilės, nors visi sakė, kad eilių nėra – ir vakare jau Doveris. Tada dar valandos iki Londono. Jei kroviniai pakraunami ne sostinėje, o Kaune ar Panevėžyje – pridėk pusdienį. Aš skaičiuoju keturias paras nuo pakrovimo iki pristatymo. Tada klientas nustemba, kai gauna anksčiau.

Pro keltą ar tunelį važiuojate, o gal kitaip galima?

Dažniausiai pro Eurotunelį ar keltą Doveris–Calais. Aš mieliau tunelį – greičiau, nors brangiau. Kai furgonas krovininis, muitinėje kartais tenka palaukti. Būna, renkiesi ilgesnį kelią per Olandiją, jei žinai, kad ten mažesnės eilės. Tai priklauso nuo vežėjo nuovokos, ne nuo Google Maps. Kartą važiavome pro Ramsgate, nes Calais uostas buvo uždarytas dėl audros. Planai keičiasi. Tu apie tai sužinai tada, kai vairuotojas paskambina. O jis paskambina ne visada – priklauso nuo to, ar veikia telefonas.

Kokių dydžių daiktai telpa, o ar mano trijų kambarių butas sutiks?

Standartinis krovininis mikroautobusas – iki 3,5 tonos. Realiai jis talpina apie 15–17 kubinių metrų. Tai daug, bet ne begalybė. Vieno–dviejų kambarių butas telpa lengvai. O trijų kambarių butas su storokais spintų galais – jau reikia arba dviejų reisų, arba didesnės mašinos. Kartais klientas sako: „pas mane tik trys dėžės.“ O paskui paaiškėja – dar sofa, šaldytuvas ir furšetas. Nuotraukos padeda. Bet retai kas jas atsiunčia iškart. Tada supranti, kad mašina buvo pakrautas per ankštai. Taip nutinka.

Ar kaina skiriasi, jei vežu iš Vilniaus, o ne iš Kauno ar Klaipėdos?

Skiriasi, bet ne visada drastiškai. Mikroautobusas vis tiek turi atvažiuoti paimti. Jei esi pakeliui – mažiau problemų. Jei užsilenkęs į šiaurę iki Mažeikių – brangiau. Kuras, laikas, vairuotojo darbo valandos. Kartais susitariame, kad pristatysi daiktus į mūsų bazę Vilniuje – tada sutaupai. Jei reikia paimti iš Palangos – pridėk. Londonas visada Londonas, bet kelias iki jo iš Lietuvos prasideda tavo namų slenksčiu. Šiaip geriau skambinti ir pasakyti, iš kur – tada gauni tikslią kainą, o ne spėjimą.

Dokumentai, muitai ir ta velniška popierija

Kas pasikeitė po Brexit – ar dabar krovinius į Angliją vežti sudėtingiau?

Oi. Tai didžiausias galvos skausmas nuo 2021-ųjų. Anksčiau atsidarydavo ir pasižiūrėdavo. Dabar reikia muitinės deklaracijos, EORI numerio, sąrašo su vertėmis. Jei asmeniniai daiktai – forma ne mokslo šventė, bet privalo būti teisingai užpildyta. Jei prekės pardavimui – tada jau visai kita kalba. Būna klientas sako: „na čia mano daiktai, ką jie tikrins.“ O mes atsakome – tikrins. Tikrino pernai, kai vaikinas vežė dvidešimt vienodų dviračių kaip „asmeninius“. Nesigavo. Muitinė Anglijoje pasikeitė. Dabar jie rimtai.

Ko reikia muitinei – kokia forma, kokie dokumentai, ar užtenka paso?

Tau reikia sąrašo. Ne iš galvos, o normalaus su numeracija. Kiekviena dėžė – eilutė. Hmm, dėl tikslių muitinės tarifų kodų... turbūt geriau pasitikslinti, nes ten nuolat kyla pakeitimai, aš nepamenu visų iš galvos. Bet namų apyvokos daiktai dažniausiai praeina. Reikia asmens dokumento kopijos, paso, kartais nuomos sutarties Anglijoje. Jei siunti sesei – deklaruok ir tai. Jokio „ai, čia nieko vertingo“. Jie nepatikli. Tikrino klientą, kuris vežė senelės porcelianą. Valandą laike.

Ar prekėms, parduotoms ebay, reikia kitokių popierių nei asmeniniams daiktams?

Taip, ir tai labai svarbu. Asmeniniams daiktams – vienas procesus. Prekėms verslui – kitas. Jei veži kompiuterius pardavimui, reikia sąskaitų faktūrų, prekių kilmės dokumentų. Anglijos muitinė stebi siuntas, kurios atrodo prekybinės. Buvo atvejis – vaikinas vežė 40 porų sportbačių. Sakė, kad draugui. Muitininkai nusijuokė ir įformino kaip prekes. Mokesčiai, bauda, bloga diena. Jei verslas – ženk kaip verslas. Bandymas sutaupyti popieriuje kainuoja dešimteriopai brangiau vėliau. Aš to nenoriu nei tau, nei sau.

Ką daryti, jei neišmanau, kaip užpildyti inventoriaus sąrašą – ar galite padėti?

Padėti galime, bet ne visada turime laiko parašyti vietoj tavęs. Geriau atsiųsk sąrašą, mes patikslinsime. Kartais klientai atsiunčia žodžiu: „du maišai ir dėžė.“ Tai neinventorius. Suprantu, kad žmonės užsiėmę, bet muitinė nori matyti: „2 vnt. virtuvės kombainas, 1 vnt. televizorius, 3 vnt. įrankių.“ Vertės – apytikslės, realios. Jei nežinai – rašyk, kiek pirkai. Kartais pats padedu užpildyti vakare, po darbo, bet tuomet reikia kantrybės. Neatsakau iš karto. Bet jei labai bėda – parašyk, susitvarkysiu kai galėsiu.

Kainos ir kodėl visi taip skirtingai skaičiuoja

Kiek kainuoja pervežimas mikroautobusu į Angliją – galima konkreti suma iš karto?

Ne, negausi tikslios iškart. Gausi apytikslę, bet realią – tik sužinojus ką veši, iš kur ir kur. Kaina priklauso nuo tūrio, svorio (nors mikroautobuse svarbiau tūris), maršruto, aukštų. Jei Londone – pigiau. Jei Šiaurės Aukštaitijoje – brangiau, nes reikia atvažiuoti paimti. Dalinis krovinys į Londoną gali kainuoti nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų. Jeigu visas mikroautobusas – skaičiuok kitaip. Būna, klientas sako „o pas kaimyną buvo pigiau“. Gerai, eik pas kaimyną. O kaimynas turėjo vieną dėžę, o tu – sofą. Skirtingi dalykai.

Kodėl vieni siūlo vežti už 150 eurų, o kiti prašo 800?

Kaip su taksu ir kažkuo, kas apsimeta taksi. 150 eurų už normalų kiekį – per mažai. Kur taupo? Draudime, kuro kokybėje, popieriuje. Arba surenka pinigus ir dingsta. Buvo atvejis prieš trejus metus (arba keturis, neprisimenu tiksliai) – klientas sumokėjo avansą pigiausiam, o tas vėliau nebeatsiliepė. Skambina man iš oro uosto, be daiktų. Labai apmaudu. Ne visi brangūs yra šventi, bet tokia kaina kaip 150 yra signalas. Kuras vien kainuoja apie 400–500 į vieną pusę. Paprasčiausia matematika. Nesigundo.

Ar kaina priklauso nuo to, kad išvažiuoju pirmadienį ar penktadienį?

Nei nuo dienos, nei nuo avilio. Kartais nuo sezono – rugpjūtis, rugsėjis brangiau, nes studentai kraustosi. Vasaros pabaiga – pikas. Žiemą galima derėtis. Bet diena... na, jei furgonas tuoj išvažiuoja ir reikia pripildyti vietą – galima nuolaida. Bet tai ne taisyklė. Svarbiau kryptis. Į Londoną furgonai pilnesni, kaina mažesnė. Į Bristolis ar Kornvalį – retas maršrutas, kitos kainos. Šiaip geriausia skambinti ir klausti konkrečiai savaitę. Aš tada pasakau tiesiai – taip arba ne. Be užuolankų.

Pakrovimas, iškrovimas ir keistas noras važiuoti kartu

Ar mano daiktai važiuos su svetimais kroviniais viename mikroautobuse?

Beveik visada, jei neišsinuomoji viso furgono. Tai dalinis krovinys – lyg autobuse važiuoji ne vienas. Vežėjas surenka siuntas iš kelių klientų. Realiai tai normalu. Taupyk. Vienintelė rizika – jei kažkuris kito kliento daiktai blogai supakuoti ir subrašo tavo. Stengiamės tvirtinti diržais, atskirti pertvaromis. Bet būna. Kartą vežėme stiklinę vitriną šalia metalinių stelažų. Liepiau atskirti. Vairuotojas pamiršo popierių įdėti tarp jų. Atvažiavo stiklas įtrūkęs. Ne visada technika padeda, kai skuba. Žmogiškas faktorius.

Ar man jau reikia būti supakavus, ar jūs supakuosite už mane?

Pakuoti turi pats, nebent samdai perkraustytojus. Mes vežame, o ne pakuojame kampuose. Dauguma patys susikrauna, mes patariame – ko nespausti. Kartais atvažiuojame, o ten dar nieko nesupakuota. Tada laukiame arba važiuojame kitur. Laikas – pinigai, furgonas nestovi pusdienį. Kartais padedu supakuoti smulkmenas, jei žmogus vienas ir sutriko. Bet tai ne standartas, išimtis. Geriau turi būti paruošta. Rimtai. Kitaip viskas vėluoja, tu piktas, aš piktas. Ir vairuotojas piktas. Niekam negerai.

Ar galiu važiuoti kartu su savo kroviniu iki Anglijos?

Teisiškai? Nebent sutartum, bet praktiškai mikroautobusai skirti kroviniams, ne keleiviams. Aš asmeniškai nevėžioju žmonių prie krovinių – painu ir nepatogu. Sėdynių nėra, oras prastas, o jei dvi paras važiuoji – kankinystė. Būna klausia: „o gal gale prikrausit?“ Ne, neprikrausiu. Yra autobusai, lėktuvai. Jei reikia, turiu kontaktų, kurie veža žmones specialiai. Pas mane – daiktai. Atsiprašau, jei skamba grubiai, bet taip yra saugiau. Ir visiems aiškiau. Be to, draudimas keleiviui krovininiame – dar vienas galvos skausmas.

Kaip vyksta pakrovimas – atvažiuojate tiksliai laiku?

Stengiuosi būti tikslus, bet logistika... hmm. Jei furgonas rytoj išvyksta, o šiandien reikia paimti du krovinius Klaipėdoje ir Panevėžyje, tada „tarp dvylikos ir trijų“ yra realybė, ne tinginystė. Neišeina numatyti, kiek užtruks vienas pakrovimas. Kartais klientas dar nėra susikrovęs – pusantros valandos. Tada kitas jau laukia nekantriai. Skambinu ir perspėju. Blogiausia, kai žmogus nekelia telefono, o mes stovime prie vartų. Tada nepasakosiu, kad tai malonu. Truputį nervina, bet praleidžiu. Toks darbas.

Draudimas, gedimai ir kiti nepatogūs faktai

Ar daiktai apdraudžiami kelyje, jei furgonas patektų į avariją?

Taip, jei vežėjas turi CMR draudimą ar krovinio draudimą. Bet klausk būtent taip. Kartais pavieniai vežėjai draudimo neturi – brangu, o jie vos suduria galus. Tada rizika tavo. Aš dirbu tik su draustais, bet rinkoje yra visko. Draudimas dengia pagal svorį, ne pagal sentimentalią vertę. Tavo močiutės komodą apdraus kaip medinį baldą, o ne kaip brangybę. Jei vertė didelė – reikia papildomo. Būna atvejų, kai draudimas atsako: „netinkamas pakavimas, atmesta“. Tada liūdna. Pakuok gerai. Rimtai.

Kas jei kelyje suges mašina ar policija furgoną sustabdys pasienyje?

Sugedus – vežėjas ieško kito transporto kaip įmanydamas greičiau. Geri turi kontaktus visoje Europoje. Blogi palieka daiktus ir dingo. Aš mačiau ir to, ir to. Kartą pasienyje sugedo vilkikas, perkraustėme dalį į mikroautobusą, bet likusieji liko kitai savaitei. Klientas supyko, bet ką padarysi. Policija tikrina dokumentus, svorius, techniką. Jei tvarkinga – praeisi. Jei per daug ant tilto... stovi. Bandymas sutalpinti viską į vieną reisą kartais baigiasi dviguba kaina. Atleisk, jei skamba piktai, bet taip yra.

Ar buvo taip, kad daiktai pasiklydo arba atiteko ne tam asmeniui?

Pasiklysti pilname furgone sunku, bet maišyti siuntas – taip. Ypač jei viskas panašu: trys baltos dėžės be užrašų. Rašyk savo pavardę ant kiekvienos. Etiketes turime, bet ne visada naudojamos. Anglijoje iškrovimo metu skubama, kartais tamsu, vairuotojas nori namo. Kartais dėžė atiduota kaimynui. Tada važiuojama taisyti. Kartais pats važiuoju pasiimti kitą savaitę, jei klientas labai piktas. O jie turi teisę pykti. Tada geriu kavą ir galvoju, kaip nebekartoti. Jau minėjau, kad skubu? Taip. Visada skubu.

Muitinė Anglijoje ir kiti linksmi siurprizai

Ką daryti, jei muitinė sustabdo krovinį ir prašo papildomų paaiškinimų?

Pirmiausia – nesijaudink. Na, šiek tiek jaudinkis. Skambink vežėjui. Jei reikia – patikslinsime, išversime. Muitinė pamato sąraše „elektronika“ ir nori žinoti: telefonas ar mikrobangų krosnelė? Aiškiname. Kartais prašo įrodyti, kad daiktai ne parduodami. Tada gali prireikti pažymos iš darbdavio. Būna, prašo atidaryti dėžę. Vairuotojas atidaro, parodo, supakuoja atgal. Tai užima pusdienį. Kelto praleidi. Anglija nepabėgs, bet nervai ima. Kartą patys praleidome vakarinį reisą dėl vienos dėžės su įrankiais. Nuotaika buvo prasta.

Į kurias Anglijos vietas dažniausiai vežate – tik į Londoną?

Daugiausia į Londoną, nes ten didžiausia lietuvių bendruomenė. Bet važiuojame ir į Birmingemą, Mantčesterį, Bristolį, jei susidėlioja maršrutas. Šiaurėje rečiau, bet jei yra krovinys – sudarome ratą. Kuo toliau į šiaurę, tuo brangiau, nes reikia grįžti tuščiau. Aš mėgstu Birmingemą – ten parkuotis lengviau. Londone kartais dvi valandos tik ieškant vietos furgonui. Kartą gavau baudą už stovėjimą – 65 svarus. Klientas juokėsi. Aš nelabai. Nu, gal truputį. Beje, Kambrija žiemą graži. Matyti verta.

Atgal, į rankas ir kas iš tikrųjų atsako už viską

Ar vežate ir atgal – iš Anglijos į Lietuvą?

Taip, dažniausiai taip ir būna. Furgonas į Angliją pilnas, o atgal irgi surenka. Jei grįžti į Lietuvą – puiku, atgalinės kainos mažesnės. Tenka palaukti kelias dienas, kol surinksime, bet verta. Būna, skambina trečiadienį ir nori išvykti penktadienį. Ne, taip neveikia. Jei esi lankstus – sutaupai. Kartais vežame senelių daiktus vaikams, kartais vaikų daiktus tėvams. Toks gyvenimas. Mikroautobusas į Angliją ir atgal – mano antrieji namai. Beveik kas antrą savaitę tenka pabūti salose. Įprantu.

Kaip atskirti normalų vežėją nuo tų, kurie paima pinigus ir dingsta?

Skambink ir klausk. Jei vengia atsakyti tiesiai, žada auksinius kalnus už 100 eurų – bėk. Normalus vežėjas turi svetainę, registraciją, atsako vakare. Kartais ir aš neatsiliepiu, bet perskambinu. Tikrink Facebook grupėse atsiliepimus. Jei tik Messenger paskyra su gražiom nuotraukom iš interneto – galvok. Mūsų darbe daug antrarūšių, kurie šiandien veža, rytoj dingo. Prieš pusmetį buvo banga tokių. Labai nemalonu apie tai kalbėti, bet taip yra. Saugok daiktus ir pinigus. Rimtai.

Ar galiu sekti, kur mano krovinys, ar turiu tiesiog laukti?

Dabar dauguma turi GPS arba skambina kas kelias valandas. Aš nesiunčiu nuorodos į žemėlapį – prieš dvidešimt metų nebuvo, ir kažkaip įpratau. Bet skambinu pats. Kai išplaukia keltas, kai pravažiuoja Prancūziją, kada įvažiuoja į Angliją. Kartais klientas rašo „kur daiktai“, o aš žinau, kad jie dar Lietuvoje, nes vairuotojas užtruko. Sako, kad po valandos išvažiuoja. Tuomet aš ir sakau – po kelių dienų bus. Jei nori trackingo – rinkis didžiąsias kompanijas. Mes maži, bet gyvi.

Pristatymo metu reikia pasirašyti – o jei aš nepasitikiu ir nenoriu?

Reikia pasirašyti priėimo-perdavimo aktą. Popierėlis: gavau tiek dėžių, toks baldas, viskas tvarkinga (arba ne). Pasirašyk tik apžiūrėjęs. Kartais vakare, tamsoje, norisi greičiau paimti ir eiti miegoti. Tada ryte pamatai įbrėžimą ir skambini piktas. O aš sakau – o kodėl pasirašei? Pasirašęs patvirtini buklę. Geriau atšviesk telefonu. Jei kas negera – užsirašyk, nufotografuok. Mes aiškinsimės. Jei viskas gerai – pasisveikinkime. Aš nemėgstu biurokratijos, bet čia reikia. Apsaugai mus, o kartu ir tave. Nes pykti ryte – blogai pradedi dieną Anglijoje.

Mikroautobusas kroviniams į Angliją reguliariai – tai paslauga, kurioje pasitikėjimas svarbiau nei greitis. Nėra vieno tobulo vežėjo, bet yra daugybė neteisingų pasirinkimų. Vežame daiktus, kartais su problemomis, kartais be. Bet stengiamės, kad kitoje pusėje žmogus gautų tai, ką paliko. Skambink, jei reikia – patarsiu, net jei nebusi mano klientas. Sėkmės kraustantis. Būna geriau, būna blogiau, bet visada baigiasi. Ir tai svarbiausia.