Mikroautobusais vežame dalinius krovinius į Angliją dažnai – štai ką svarbu suprasti

Jau dvidešimt treji metai, kai važinėju tarp Lietuvos ir Anglijos. Pradžia buvo su dideliais kamionais, bet paskui supratau – žmonėms dažnai reikia kažko mažesnio. Ne visi kraustosi iš trijų kambarių buto. Vienas šaldytuvas, dviračiai, lagaminas – štai kodėl mikroautobusais vežame dalinius krovinius į Angliją dažnai. Šiandien papasakosiu, kaip tai atrodo iš vidaus, ką kiti nutyli, ir kodėl kartais geriau neprašyti pervežimo už trigubą kainą pas tuos, kur žada per naktį pristatyti.

Pradžiai – kaip čia viskas veikia?

Ką reiškia „dalinis krovinys“ ir kodėl tam tinka mikroautobusas?

Atsakymas paprastas – dalinis krovinys yra tada, kai mašinoje vietą dalijasi keli klientai. Sukrauname kelias siuntas, kad nereikėtų važiuoti pustuščiai. Mikroautobusas manevringas, nereikia leidimų, pro Londono centre prasmunki kur fūrai vietos nėra. Kartais žmonės galvoja, kad reikia fūros vienam šaldytuvui. Nebūtina. Buvo klientas, kurio šaldytuvas beveik pramoninis – vos į duris tilpo. Tada teko kitaip suktis ir papildomą mašiną siūlyti. Tokių stebuklų pasitaiko retai.

Ar galiu prisidėti prie krovinio, jei pats važiuoju į Londoną?

Taip, bet su sąlyga. Salone negalim prikrauti virš leistinos masės. Kartais žmonės pasiima du lagaminus, dar tris maišus – staiga sėdynės kliba. Praeitais metais važiavo vaikinas, prisikrovė knygų. Nežinau, kiek ten jų buvo, bet amortizatoriai verkė iki Olandijos. Jeigu keliaujate keleiviu, daiktai į krovininę dalį. Sėdynėje tik rankinė. Kitaip vairuotojas gauna baudą. Mes juk ne pašto dėžė su ratukais – taisyklės galioja visiems, ir tašką ant i dedame čia.

Kaip sužinoti, ar mano daiktai tilps į mikriuką?

Trys metrai ilgio, metro aštuoniasdešimt pločio. Tai nėra fūros plotas. Bet 15 vidutinių dėžių, plius dviratis, skalbimo mašina – viskas telpa. Geriausia nufotografuoti ir atsiųsti mums. Akies mirksniu pasakysim – tilps ar ne. Būna, kad klientas sako: man tik 5 dėžės. Atvažiuoji, o ten 5 didžiausios IKEA dėžės, kurias vos du vyrai pakelia. Tada tenka ką nors palikti kitai kelionei. Matuokite realiai, ne optimistiškai, nes mašina nemeluoja. Ji turi sienas.

Kainos, terminai ir biurokratiniai dalykai

Kiek maždaug kainuoja naujas šaldytuvas iš Kauno į Birmingamą?

Naujas šaldytuvas iš parduotuvės, 180 cm aukščio... sakyčiau, nuo 80 iki 130 eurų. Jei turim tuščią vietą ir važiuojam taksi – pigiau. Jei speciali kelionė – brangiau. Vieną kartą vežiau tokį į Birmingamo priemiestį, klientas mokėjo devyniasdešimt. O į patį centrą – sunkiau su parkavimu, gali brangiau kainuoti dešimčia eurų. Degalų kainos taip svyruoja, kad kaina nėra akmeny įrasta. Šiaip geriausia paskambinti – tą savaitę pasakysiu tiksliai, nes skaičiuojam čia ir dabar.

Kodėl vieną savaitę kaina tokia, o kitą – kita?

Jeigu mašina pilna, renkamės pigiausius užsakymus, kad sutalpinti visiems. Jei tuščia vieta – pasiūlom geresnę kainą. Paprasta matematika. Dar degalai, kursas, keltai... prieš porą savaičių keltas buvo brangesnis dėl vėjo. Anksčiau to nebuvo taip jautru. Dabar kainos skiriasi priklauso nuo degalų – taip, suprantat, kad ten vienu metu dvi mintys. Kartais ir pats nebesuprantu, kodėl penktadienis brangesnis už antradienį. Gal žmonės nori daiktus turėti iki savaitgalio.

Ar mokėti reikia iš karto, ar galiu, kai atgausiu algą?

Mielai palaučiau, bet nevežame be užstato. Bent trisdešimt procentų iš karto. Būna visko – žmonės pakeičia nuomonę, dingsta, kitur pigiau randa. Mes jau dvidešimt treji metai šitoje veikloje (ar ketvirti? nelabai skaičiuoju jau). Tai avansas yra taisyklė. Likęs mokėjimas prieš pristatymą arba atsiimant. Vieną kartą išimtis buvo senam klientui, kuris pametė piniginę. Bet su juo dešimt metų dirbom. Naujokams – pinigai pirmiausia, kad visi ramūs miegotų.

Kiek laiko daiktai važiuoja? Ar tikrai per 3 dienas?

Pagyvenkit, niekas per tris dienas neiš Londono nepadarys, nebent lėktuvas. Realiai – penkios septynios darbo dienos. Apie tris žada tie, kur paskui dingsta savaitei. Mes sakom savaitę, o jei pasiseka – penktadienį jau Bristolyje. Praeitą mėnesį siunta į Mančesterį išvyko pirmadienį, trečiadienį buvo. Bet kitą savaitę Doverio eilės prastovėjom aštuonias valandas. Anglijos sienos... nepatogu tikrintis. Tai planuokite atsargiai, ypač jei daiktai reikalingi iki konkrečios datos.

Daiktai, pakavimas ir kas draudžiama

Ar galiu vežti dviratį be išardymo?

Dviratis ant pedalų yra platus. Vienu metu tilptų, bet tada nebetelpa kitų daiktai. Išardžius – priekinį ratą nuimti, vairą pasukti – užima trečdaliu mažiau vietos. Jei tik tavo mašina, galima visas. Bet daliniam krovinyje reikia galvoti apie kitus. Buvo atvejis, kai klientas atsisakė išardyti, dviračio vairas subraižė kažkieno veidrodį. Nuostoliai mums. Taisyklė: jei neįmanoma kampuotis, laužom, neatlaisvinam vietos dėl užsispyrimo. Mikriukas turi talpą, ne magiją.

Kas būna, jei mano dėžė per sunki?

Jei svoris viršytas keliais kilogramais – akių nepjautysime. Bet jei dėžė sveria penkiasdešimt kilogramų vietoj trisdešimt, ir vairuotojas vienas nepakelėja – tada blogai. Žmonės prikrauna knygų į mažą dėžę, paskui stebisi. Reikia perspakuoti į dvi mažesnes, arba... kartais turim papildomą mokestį už ant svorio. Nors turiu pripažint, kad tikslių tarifų nepamenu – ten kolegė Gintarė skaičiuoja. Skambinkit jai, ji pasakys. Aš geriau žinau kelius nei skaičiuokles.

Ar tikrinate kiekvieną dėžę, ar tiesiog pakraunate?

Ne, kiekvienos neatidarome. Pasitikime žmonėmis. Bet jei kyla įtarimas – arba muitininkai nori – atidarome. Kartais vaizdai nekokie. Pernai radome dėžę su... geriau nepasakosiu, bet tai buvo nelegalu. Tokius klientus blokuojam. Yra tokių įmonių, kurios veža viską, neklausia, ima grynais – vėliau problemas palieka jums. Muitinėje neišsisuksit. Jūs atsakote už turinį. Mes vežame, bet ne didinsim savo rizikos dėl kažkieno kvailystės. Sąmoningumas svarbu.

Galima vežti maisto produktus – sūrius, dešras?

Brexitas viską apsunkino. Anksčiau vežei sūrį močiutei – niekas nekreipdėmesio. Dabar oficialiai mėsa, pienas draudžiami. Praktikoje vienas sūris fabrikinėje pakuotėje dažnai praslysta, bet nežinau, kaip bus kitą mėnesį – taisyklės keičiasi taip dažnai, kad net muitininkai pasimetę. Nevežčiau dešrų rizikuodamas. Sausainiai, šokoladas – niekam neįdomūs. Kartais vairuotojas pats pasiima sūrelių kelionei. Jums? Geriau ne. Jei labai reikia – nedėkite į viršų, kur pirmą matysis.

Kas nutinka kelyje – realūs atvejai

Kas jei mikroautobusas sulūš Vokietijoje?

Buvo prieš trejus metus (ar ketverius? laikas bėga greitai). Važiavome pro Hanoverį, generatorius nulūžo. Teko prastovėti parą. Dalinio krovinio bėda – vieno žmogaus daiktai vėluoja dėl bendros siuntos. Bet tada parsivežėme dalį kito mikroautobuso, dalį saugykloje palikome, vėliau sujungėme. Stabdžiai, aušinimas... mašinos yra mašinos. Turime draudimą, pagalbą, bet laikas prarandamas. Jei kas sako, kad niekada nesulūš – meluoja. Mes skambiname iškart, ne slepiamės po savaitės.

Ar buvote, kad daiktai pavogti ar kažkas dingo?

Pažinsiu – taip, buvo. Ne per dažnai, bet buvo. Prancūzijoje stovėjimo aikštelėje naktį išlaužė duris. Dingo kompiuteris ir ausinės. Klientas verkė. Draudimas padengė, bet nervai – niekas neatstos. Būna ir piktybiškai – kai kurios įmonės samdo be patikrinimų, daiktai dingsta viduje. Mes turime kameras, GPS, pažįstamus vairuotojus. Bet šimto procentų garantijos neduosiu – pasaulyje yra vagių. Pakuokite vertingus daiktus vidun, ne į prieinamas vietas. Darykite nuotraukas prieš pakrovimą.

Kodėl kai kurios įmonės žada per 2 dienas, o jūs – per 5–7?

Nes jie meluoja, kad gautų užsakymą. Paskui duoda jūsų daiktus trečiai firmai, tie susirenka pilną mašiną, praeina savaitė. Matėm, kaip viena "supergreitoji" įmonė paliko kliento daiktus Lenkijos sandėlyje tris savaites. Klientas pats ten važiavo ieškoti. Aš to nenorėčiau savo priešui. Realus laikas – kelios dienos per Europą, plius muitai, perkrovimai. Mikroautobusu galima greičiau nei fūra, bet ne per dvi dienas iš Vilniaus į Braitoną. Nebent skraidytume.

Dokumentai ir muitai

Ar reikia popierių siuntiniui į Angliją po Brexit?

Taip. Custom invoice, packing list – sąrašas su vertėmis. Jei perkraustomas būstas, reikia deklaracijos, kad tai asmeniniai daiktai. Daugiau popierių nei buvo. Kartais klientai pyksta: savo daiktus vežu! Atsakymas – Anglija trečioji šalis. Praeitą vasarą muitininkai patikrino tris mūsų mašinas iš eilės. Doveryje (ar ten Folkestone, su tuo tuneliu, dažnai maišau pavadinimus) stovėjom keturias valandas. Be popierių – grįžtumėm tuščiomis. Tvarkingumas gelbėja.

Kas jei muitininkai atidarys dėžę – reikės mokėti mokesčių?

Jei asmeniniai naudoti daiktai, deklaruoti kaip perkraustymas, ir neprekiaujate sofa – paprastai ne. Bet būna, kad muitininkas prastos nuotaikos, ir įžvelgia komercinį tikslą. Tada gali pritaikyti mokestį. Čia aš ne šimtu procentų tikras dėl kiekvieno atvekio – muitinė turi savo galvą. Mes stengiamės dokumentus tvarkingai paruošti. Kartais verta turėti pirkimo kvitus seniems daiktams – keista, bet padeda įrodyti, kad ne nauja prekyba. Muitininkai žmonės, kaip ir mes, kartais griežtesni, kartais atlaidesni.

Perkraustymai ir specifiniai daiktai

Vežate parduotuvių prekes ir asmeninius daiktus – ar ne tas pats?

Techniškai ne. Asmeniniai – perkraustymas, be PVM muituose, jei teisingai. Parduotuvių prekės – komercinis krovinys, reikia EORI, kitų leidimų. Galim vežti abu, bet mikriuke dažniau daliniai kroviniai yra asmeniniai. Kartais studentas nuperka dešimt batų porų – ar tai prekyba? Jei turite verslą Anglijoje ir vežate prekes, pasakykite. Ruošiame kitokius popierius. O jei seseriai siunčiate dulkių siurblį – ne verslas. Ribos miglotos, bet mes stengiamės neįklimpti. Nes įklimpę visi kartu sėdime.

Ar galima vežti augalą – fikusą iš močiutės?

Augalai... offf. Oficialiai ne, ypač su žeme. Dirvoje gali būt kenksmingų organizmų. Bet mažas fikusas, aprištas vazonas... prisipažinsiu, esu matęs, kad praeina. O močiutės bulvės rūsyje – ne. Aš pats mėgstu augalus, namuose pilna kaktusų, suprantu sentimentą. Jei fikusas mažas, galim pabandyti. Tik nesakykite muitininkei, kad aš patariau. Realiau – atiduokite kaimynei. Jei labai brangu – pasiimkite šakelę. Čia nukrypstu, bet jūs suprantat. Gyvybė yra gyvybė.

Turime stiklinį meno kūrinį – kaip supakuoti?

Stiklas nemėgsta vibracijos. Pirmiausia – dviguba dėžė. Viduje putplastis, burbulinė plėvelė trys sluoksniai. Svarbiausia – jokio spaudimo taškų. Jei paveikslas remiasi į briauną, po trijų šimtų kilometrų įskilimas garantuotas. Turime specialias dėžes veidrodžiams, bet meno kūriniams – medinis konteineris. Brangu, bet jei kūrinys vertas tūkstančio – investuokite. Vieną kartą vežėme vitražą. Medinis rėmas, putplastis, viskas puiku. Bet... supakuoti reikia daugiau laiko, negu atrodo. Neskubėkite. Geriau savaitę ilgiau laukti, negu gauti šukes.

Pakavimas ir fizinis pasiruošimas

Kokia klaida dažniausia pakuojant?

per mažos dėžės ir per sunkios. Žmonės randa seną batų dėžę, prigrūda knygų. Dėžė plyšta, daiktai byra. Arba palieka tuščią tarpą – krovinys važiuoja, banguoja, sulūžta. Naudokite vienodo dydžio dėžes, geriausiai dvigubo sluoksnio. Antras dalykas – nedėkite skystų daiktų be dangčio. Šampūnai... buvo atvejis, kad visa siunta kvepėjo levandomis tris dienas. Malonu, bet ne tam žmogui, kurio kompiuteris prisigėrė aliejaus. Pakavimo priemonėmis netaupykite. Kartonas turi būt šviežias, ne toks, kuris jau sudūlėjęs.

Ar tikrai reikia rašyti ant dėžių, kas viduje?

Reikia. Ir ne delniai, o normaliu rašalu. Kai perkrauname siuntas arba į saugyklą, turim žinoti, ar dėžė lūžtanti. "Virtuvė" – gerai. "Ruzava" – irgi suprantam. Vieną kartą klientas parašė šiukšlės ant visų dėžių. Supratome, bet atrodė nekaip. Nereikia romano – "lūžtanti", "šis galas į viršų" – labai padeda. Jei be užrašų – rizikuojate, kad jūsų dėžė atsidurs apačioje po svoriu. O tada kaip suprasi, kad ten jūsų lėkštės, jei nepasakysit mums?

Jei aš neišnešu daiktų – ar atvažiuosite į septintą aukštą be lifto?

Atvažiuosime, bet kils kaina. Septintas aukštas be lifto – mano kelių košmaras. Turime vaikinų, kurie padeda, bet už aukštus – pinigai. Iki antro aukšto – nemokamai, aukščiau – kiekvienas po dešimt eurų. Arba siūlome pasamdyti vietinę pagalbą. Buvo atvejis Kaune – klientas susilaužė koją, tai mes zulynom su neštuvais. Bet čia jau humanitarinė pagalba, ne standartas. Jei rankos silpnos, laiptai siauri, pagalvokite iš vakaro. Arba kviestis draugą. Ne viską turi daryti vairuotojas, nors dažnai ir padaro daugiau.

Pristatymas ir kiti niuansai

Jei daiktai atvažiavo sutraiškyti – ką daryti?

Fotografuojate iškart. Ne rytoj – dabar, prie mašinos. Mūsų vairuotojai turi protokolus, bet jei pasirašote, kad viskas gerai, o paskui skambinate – bus sunkiau. Draudimas reikalauja įrodymų. Stengiamės, kad taip neatsitiktų, bet kelias yra kelias. Kartais net tvarkingai supakuoti daiktai kenčia. Jei mūsų kaltė – taisom arba kompensuojam. Jei pakavote į seną dėžę nuo bananų – tada jūsų atsakomybė. Sąžiningumas pirma vieta. Nebaikit galo nepasižiūrėję. Vairuotojai skuba, bet jūs neskubėkit pasirašyti.

Ar galima vežti daiktus iš Anglijos atgal į Lietuvą?

Taip, mikroautobusais dažnai vežame ir atgal. Grįžtantys kroviniai vadinasi back load. Anglijoje daug lietuvių siunčia daiktus namo. Sesers pirkti batai, naudota technika, dviračiai – viskas normalu. Kainos atgal dažnai pigesnės, nes mašina vistiek grįžta. Tik reikia žinoti – gaunant Lietuvoje muitas gali kilti, jei daiktai nauji ir vertė didelė. Asmeniniai naudoti daiktai – paprastai be problemų. Bet jei sesuo atsiuntė dešimt naujų telefonų – muitinė paklaus. Turėkite sąskaitas. Čia jau visur vienodi įstatymai, nesvarbu kuria kryptimi važiuojam.

Vežate tik į Londoną ar ir į mažesnius miestus?

Ne tik Londonas. Birmingamas, Mančesteris, Bristolis – reguliariai. Į mažesnius, kaip Peterborough, Lutono rajoną, arba Kardifą – deriname. Kartais pristatymas į kaimą Kornvalyje brangiau nei į centrą, nes nukrypti nuo greitkelio ir sugrįžti – valanda. Jei adresas prie M25 – puiku, tai kasdienybė. O jei Škotijoje – atskiras derinimas. Turime partnerių, bet mikroautobusai maži, trasa planuojama gudriai. Ne visur apsimoka važiuoti tiesiogiai. Kartais paskutinį kilometrą perduodame vietiniams, bet apie tai įspėjam iš anksto.

Kodėl verta rinktis mikroautobusą vietoj didelės fūros?

Jei neturite viso namo turinio. Mikroautobusas – taškas A į tašką B be galvosūkių. Fūra reikalauja leidimų, didelių įvažiavimų, kartais kranų. Mikriukas sustoja priešais namus, per porą valandų pakrauna, važiuoja. Perkraustymas iš buto – kam mokėti už tuščią vietą fūroje? Mes į Angliją vežame dalinius krovinius mikroautobusais todėl, kad nereikia didelių sąskaitų dėl menkniekių. Aišku, jei turite tris spintas ir pianiną – tada fūra be kalbų. Bet dažniausiai mikriukas yra protingiausias pasirinkimas. Ir greičiau nei lėtas vilkikas.

Išvada

Daliniai kroviniai į Angliją – ne raketų mokslas, bet reikia žinoti kelias taisykles. Pakuokit normaliai, nepirkite dešrų muitinei, ir rinkitės tuos, kurie nedirba vien su pažadais. Mes mikroautobusais vežame jau daug metų, matėm visko, ir žinom, kad sąžiningumas svarbiau nei greitis parodyti. Jei turite dėžių, dviračių ar sofutės – skambinkit, pasakysim ar tilps ir kiek kainuos. Smulkmenos susitarsim gyvai. Svarbiausia – kad jūsų daiktai nenuvargtų labiau negu jūs pats keliaudamas lėktuvu.