Mikroautobusais transportuojami kroviniai į Angliją kasdien

Mikroautobusais transportuojami kroviniai į Angliją kasdien – tai ne reklaminis šūkis, o mano kasdienybė pastaruosius keturiolika metų. Dirbu su žmonėmis, kurie kilnojasi pas vaikus, grįžta iš emigracijos arba tiesiog siunčia baldus į UK. Ir galiu pasakyti atvirai: ne viskas ten tobula, kaip atrodo svetainėse. Kartais vėluoja keltai, kartais dokumentai stringa, o kartais klientas supakuoja lemputes į popierinį maišelį. Čia – atsakymai kaip draugui, be cukraus ir be marketingo.

Pirmiausia – kaip tai vyksta praktiškai

Ar tikrai kasdien važiuoja mikroautobusai į Angliją?

Važiuoja, bet ne taip, kaip autobusas į pajūrį kas valandą. Turime kasdienius išvykimus surinkimo taškų Vilniuje ir Kaune, o kartais tiesiogiai. „Kasdien“ mūsų kalba dažnai reiškia, kad kroviniai išvežami kasdien, bet vienu mikroautobusu gali važiuoti į Angliją trijų dienų intervalu, o kitą savaitę – kas antrą dieną. Priklauso nuo užsakymų. Svarbiausia, kad mes stengiamės laikyti ritmą, nes žmonės jaučiasi ramiau, kai žino – rytoj kažkas juda į tą pačią pusę.

Kiek laiko užtrunka krovinys nuo durų Vilniuje iki durų Londone?

Du su trupučio paros – tai normalus tempas. Kai paimame Vilniuje antradienį iki pietų, trečiadienį vėlai vakare keltas kerta kanalą, o ketvirtadienį prieš pietus jau skambutis į Londono duris. Kartais reklamose skaitote „per 36 valandas“ – na, jei tik fūra neklius eilėse ir vairuotojas nemiegojo. Buvo atvejis, kai Belgijoje sugedo mikroautobusas, kitą siuntėme per Nyderlandus. Tad skaičiuokit dvi–tris dienas ir nenustebkit, jei ateis žinutė – „vėluos pusdienį“.

Ar galiu pakabinti dviratį ant sienos, jei vežu daiktus į Angliją mikroautobusu?

Tai galima, bet ne ant vėjo. Prieš keletą metų vežėme butą į Birmingemą – klientė prisikabinusi du dviračius ant laikiklių prie sienos. Teorija gera, bet praktiškai keltui linguojant viršutinis atsipalaidavo. Nuo tos dienos sakau – prie grindų, petnešomis, taškas. Mikroautobuso viduje daiktai juda, ypač kur keltas linguoja. Jei kabinate dviratį – geriau prie grindų, ne prie sienos (tiesa, anąsyk sakiau „prie sienos“, o pats vėliau pataisiau į „prie grindų“, atleiskit). Žinot, kaip būna – brangiausias daiktas visada suranda blogiausią kampą.

Ar vežate tik iš Vilniaus, ar ir iš Klaipėdos galima nusiųsti krovinį į Angliją?

Išsivežame iš bet kur, bet... sąžiningai, jei esate Klaipėdoje, kaina bus kitaip nei iš Vilniaus. Kodėl? Nes 90% mūsų maršrutų prasideda Vilniuje arba Kaune. Ten sukasi kasdieniai reisai į Londoną. Jei vežti iš Klaipėdos, mikroautobusas prisuka papildomai 300 kilometrų – o ten degalai, vairuotojo laikas. Kartais renkame per tarpininkus pajūryje. Tada mažiau kontroliuoju, kas tiksliai krauna. Aišku, sutvarkome, bet mėgstu viską matyti savom akim.

Kainos, kurios ne visada džiugina

Kiek kainuoja mikroautobusiuku parvežti lagaminus į Angliją? Ar tikrai tiek brangu?

Už vieną lagaminą – nuo šimto dviejų eurų, net jeigu jis mažytis. Žinau, skamba kvailai, bet mikroautobusas turi fiksuotus kaštus: degalai, keltas, draudimas, vairuotojo dienpinigiai. Neišvažiuosiu į Angliją dėl vieno maišelio. Būna, kad klientas pyksta: „Tai už didelę spintą tiek pat?!“ Deja, taip. Nekenčiu tos taisyklės, bet kitaip verslas neišeina. Yra pigesnių variantų, bet ten dažnai krauna į bendrą konteinerį ir daiktai dingsta bene taip pat greit, kaip atsirado.

Ar galiu sumokėti grynaisiais vairuotojui, kai jis atveža krovinį?

Galit, bet aš to nerekomenduočiau. Vairuotojas su didele grynųjų suma Anglijoje – tai taikinys, be to, mes kaip įmonė vėliau skaičiuojame mokesčius nuo grynojo. Geriau pavedimas į sąskaitą. Būna, kad klientai labai prašo, ypač jei senesnio amžiaus žmogus. Tada sutariame pusiau oficialiai. Bet žinokit – jei kas nors pasiūlo tik grynuosius ir labai pigiai, kelkite raudoną vėliavą. Tikri kasdieniai pervežimai mikroautobusais į Angliją vykdomi ne iš kiemo verslo.

Kodėl vieni prašo 800, kiti 1400 eurų už tą patį krovinį?

Jūs tikitės atsakymo „nes vieni apgaudinėja“? Na, dalis tiesos yra. Bet yra ir kita pusė. 800 gali reikšti, kad jie surinks dar tris krovinius ir jūsų baldai gulės po kieno nors šaldytuvu. 1400 gali reikšti, kad važiuoja tiesiogiai, tik jūsų daiktai. Bet ar 1400 visada garantuoja kokybę? Eee... ne, ne visada. Buvo atvejis, kai sumokėjo 1500, o pasirodo – brokeris perdavė kitam brokeriui. Dėl draudimo – ar mes visada turim pilną? Sakyčiau taip, bet 2019-aisiais turėjom incidentą su partneriu, kai paaiškėjo spragos. Kaina ne visada rodo, ką gaunate.

Muitinė po Brexit – ko žmonės nežino

Ar reikia EORI numerio, jeigu siunčiu asmeninius daiktus mikroautobusu į Angliją?

Brexit viską apvertė. Anksčiau – kaip į kitą kambarį. Dabar – trečioji šalis. Asmeniniams daiktams EORI dažnai nereikia, bet reikia išrašyti proformą faktūrą, nurodyti vertę, net jei dovanojate. Kartais muitininkai atidaro ir tikrina. Buvo, kad klientas siuntė antikvarinę spintą – prisivertėm vertinti 1200 eurų, o jie Anglijos pusėje vis tiek praleido parą, nes įtarė, kad prekyba vyksta po „asmeninių daiktų“ kauke. Jei komercinis krovinys – EORI privalomas. Tai tokia sritis, kur visą laiką kažkas keičiasi.

Kas bus, jei muitinėje sustabdys mikroautobusą su mano baldais?

Tada viskas stringa. Ne tik jūsų krovinys – visi kiti mikroautobuso daiktai taip pat vėluoja. Muitinė gali reikalauti papildomų dokumentų, o kai kas – taip paprastai – mokėjimo. Kartais užlaiko dėl to, kad kažkas kitas mikroautobuse neteisingai deklaravo. Buvo toks baisus pirmadienis – vienas klientas paslėpė cigarečių dėžę balduose. Sustabdė visą mašiną. Ne tik cigarečių neprileido – bauda, patikra, o kiti penki užsakymai vėlavo po pusdienį. Nuo tos dienos darom papildomą patikrą.

Ar reikia deklaruoti kiekvieną puodelį, kurį vežu pas vaikus į Angliją?

Ne, nereikia rašyti „Puodelis Nr. 1 – gėlėtas, Puodelis Nr. 2 – mėlynas“. Pakanka „Virtuvės reikmenys – 15 vnt., apytinklė vertė 30 eurų“. Muitininkams rūpi vertė ir kategorija, o ne kolekcija. Jei kažkas antikvarinis ar brangus – tuomet atskirai. Klientė iš Panevėžio buvo susirašius 7 puslapių sąrašą iki paskutinio šaukštelio. Muitinininkas Doverio pusėje tik numojo ranka. Taip, tvarką darykit, bet sveikas protas svarbiau. Būna, kad žmonės taip įsiaudrina, kad net puodelius supakuoja atskirai... tenka išpakuoti patikrinimui.

Kaip dabar su muitais – ar brangu įvežti daiktus į Angliją po Brexit?

Čia tiksliai pasakysiu tik tiek, kiek žinau iš praktikos. Jei tai jūsų naudoti asmeniniai daiktai – muito paprastai nėra. Bet jei kažkas aiškiai nauja, dar neišpakuota – HMRC gali prisikti PVM. Yra papildomas dokumentas – TOR1 – jei persikraustote gyventi. O jei tik siunčiate dukrai komodą? Tada PVM gali kabli ant vertės. Būna, kad muitinė praleidžia, būna – ne. Aš nesu muitinės brokeris, tik vykdytojas, bet jei vertė virš 500 eurų, patarčiau konsultuotis su specialistu.

Kasdienių reisų tikrovė

Vairuotojai nepavargsta važinėti į Angliją beveik kasdien?

Ne tie patys, suprantat, žmogus negali vairuoti kasdien po 12 valandų be poilsio. Mes sukame rotacijas – vienas važiuoja į Angliją, kitas grįžta. Vairuotojai miega kur patogiai – kartais pas pažįstamus, kartais furgono kabinoje ilgesnėje pertraukoje. Ir pavargsta. Buvo atvejis, kai vairuotojas uoste supainiojo traukinio numerius – pateko ne į tą, kurio reikia. Valanda ieškojome. Mažos klaidos, bet nuo to kenčia grafikas. Kasdieniai reisai į Angliją nėra robotizuoti, ten – gyvi žmonės su skausmingais keliais.

Ar mikroautobusai kerta tą patį kelią – per Prancūziją?

Dažniausiai – Kalaisas–Doveris. Būna Dunkerkas, jei ten mažiau eilių. Eurotunelis greitesnis, bet brangesnis ir ne visi mikroautobusai ten telpa pagal aukštį – nors standartiniai Sprinteriai įvažiuoja, tik pakelti ne visi. Per Olandiją važiuojame, kai Prancūzijoje streikai ir degina keltus. Tada kelias ilgesnis, bet saugesnis. Aš pats jau seniai nesu vairuotojas – keliai pavargdina – bet mūsų vaikinai sako, kad Brėmene reikia atsargiai – ten griežtai radarai. Atsiprašau, griežti radarai.

Kaip paruošti daiktus, kad nebūtų gėdos

Ar tikrai negaliu vežti skystų maisto produktų į Angliją mikroautobusu?

Negalima. Po Brexit tai tapo kaip taisyklė iš Dievo žodyno – pieno produktai, mėsa, medus, kai kurie vaisiai. Buvau liudininkas, kaip klientas bandė vežti penkis kilogramus naminės dešros ir sūrio dukrai. Muitinė Doverio pusėje paėmė ir išmetė – dar baudą parūgštino. Jei labai reikia – ieškokite specializuotų maisto pervežėjų su atitinkamais leidimais, bet standartinis krovinys mikroautobusu į Angliją kasdien tikrai ne tam. Su duona ir šokoladą galima, bet šviežia mėsa – nė velnio.

Ar reikia dėžuoti viską, ar galiu palikti daiktus tiesiog spintose?

Geriau išimkit. Ne dėlto, kad taip košmariškai būtina – tiesiog stalčiai atsidaro kelyje, o stiklas skęsta. Viena klientė Londone atsiuntė nuotrauką – spinta atvyko su ištrauktais stalčiais, o juose buvę kvepalai išsilieję ant megztinių. Dėžės kainuoja centus, gedas – tūkstantį. Aišku, fiksuoti baldai – foteliai, sofos – gali važiuoti kaip yra, bet su paklotomis antklodėmis apsaugai. Čia toks patarimas iš pragmatiko: jei galima išimti, išimkit.

Kokia dėžių taisyklė – ar turiu pirkti naujas?

Naudotos dėžės – gerai, jei jos tvirtos. Bet ne bananų dėžės iš parduotuvės, kurios sudrasko jau pakeliui į kiemą. Aš pats kartais paimu likučių iš statybų parduotuvių, bet tik dvigubas sieneles. Kiekvieną kartą, kai matau klientą besikraunantį į abišalesnes kartono dėžes, kuriose prieš savaitę buvo pomidorai – žinau, kad Vilniuje iškrausim, o apačioje bus miltų kratinys. Investuokit į tvirtas dėžes arba bent jau perplėškit senas su stipriais kraštais.

Draudimai, gedimai ir kitos nemalonios tiesos

Ar mano daiktai apdrausti, jei kas nutiktų kelyje?

Pagal CMR taip, bet ten ribota atsakomybė – už kilogramą skaičiuojama, o ne už daikto vertę. Vežate kompiuterį už 2000 eurų, sveriantį 2 kg? Gausit... na, gal 40 eurų, jei nutiks. Todėl brangiems daiktams darom papildomą draudimą. Bet ne visuomet klientas to prašo, o kartais aš pats pamirštu pasiūlyti pirmoje minutėje – žmogiška. Buvo atvejis, kai naujas MacBookas susidaužė po striuke, kurios vertė 50 eurų... o draudimas atsekti buvo tik striukės. Nemalonu, bet realu.

Ar garantuojate, kad krovinys atvyks būtent ta diena, kurią pažadėjote?

Negaliu garantuoti dienos. O jei kas garantuoja – meluoja. Aš galiu pasakyti „planuojame ketvirtadienį iki vakaro“, bet jei keltą užlaiko dėl audros, jei M20 kelyje avarija (ten beveik kasdien), jei vairuotojas užstringa muitinėje – jūsų ketvirtadienis tampa penktadieniu. Per keturiolika metų išmokau nesimeluoti. Geriau pasakyti „trečią–ketvirtadienį“ ir pristatyti trečiadienį, nei žadėti antradienį ir gauti skambutį su keiksmais.

Ką daryti, jei atvykus į Angliją pastebiu, kad daiktai sudužę?

Fiksuokit iškart. Ant krovinio sąrašo, kuri pasirašote – užrašykite pastabas, padarykite nuotraukas, kol vairuotojas mato. Kitaip vėliau bus jo žodis prieš jūsų. Buvo situacija – klientė priėmė krovinį, vairuotojui išvažiuvus pamatė įskilusią veidrodinę spintą. Skambino man po trijų valandų. Aš, žinoma, pasistengiau padėti, bet be protokolo – vėjas. Dėlto, kai kasdien vežiojam krovinius į Angliją, visada sakau: pasirašinėjate tik tada, kai patikrinote. Net jei vairuotojas skuba – laiko vertas skubėjimas.

O jei aš pats noriu ko nors pasiųsti artimajam?

Ar galima pervežti, tarkim, lemputę arba tapetus tokia pati mikroautobusu paslauga?

Gali, bet tai jau komercinis krovinys, ne asmeniniai daiktai. Turėsit išrašyti sąskaitą pirkėjui, nors ir dovanojat. Buvo toks atvejis – tėtis nupirko iš IKEA virtuvės komplektą sūnui Braitone. Ne pats nešė – mikroautobusas. Sutvarkėm kaip prekių siuntą, surašėm sąskaitas, Anglijos pusėje sumokėjo PVM. Buvo biurokratijos, bet daiktai atvyko sveiki. Jei bandysite prastumti kaip „asmeninius daiktus“ – rizikuojat, kad konfiskuos visą dovana. Tiesiog dirbkit pagal taisykles.

Ar galiu pasitikti vairuotoją pas savo sesę Londone, jei pati tuo metu būsiu darbe?

Žinoma, tik praneškite iš anksto. Sesuo turi turėti savo ID – nors praktiškai, jei mes žinom, kad ta adresėje priima jūsų vardu, dažniausiai pakanka. Kartais sutinkame, kad priimtų kaimynas, bet tada rašom į bylą, kad „kaimynas Petras be kaltės“. Buvo, kad kaimynas pasiėmė, pamiršo pasakyti klientei, o ji dvi dienas galvojo, kad daiktai pavogti. Geriausia – žmogus, kurį žinote, kuriam pasakėte, kad atvažiuos, ir kuris turi raktus nuo durų.

Dar vienas dalykas, kurį verta žinoti

Ar pervežimai mikroautobusais į Angliją populiarėja, ar atvirkščiai?

Po Brexit šiek tiek sumažėjo savaitinių reisų, nes žmonės išgąsdinti muitinių. Bet kasmet vis tiek vežam šimtus krovinių. Ar populiarėja? Sakyčiau, rinka susistabilizavo. Kuo toliau, tuo daugiau žmonių grįžta iš Anglijos, nei važiuoja į ją. Bent jau paskutiniais metais taip atrodo. Nors... ar tikrai? Na, gal ne visai – jaunimas vis dar kilnojasi dėl darbų. Tendencijos keičiasi, bet mikroautobusų paklausa išliko dėl lankstumo. Fūros nesugeba paimti dviejų kambarių buto be logistinės košmaro.

Ar vežate ir atgal iš Anglijos į Lietuvą?

Taip, ir net pigiau gaunasi, jei jums nesvarbu konkreti diena. Mes stengiamės, kad mikroautobusas grįždamas nebūtų tuščias – kitaip maršrutas į Angliją ir atgal tampa prabanga. Bet ne visada pavyksta surasti krovinį iš Londono į Vilnių tuo pačiu metu. Tada tenka palaukti kelias dienas arba rinktis brangesnį specialų reisą. Būna, kad pasiūlau klientui: „Galit palaukti iki savaitgalio?“ – ir sutaupo ketvirtį sumos. Tiesiog tas pats benzinas, bet pasidalijam.

Ar galima persivežti kambarinę gėlę į Angliją?

Atsakymas trumpas – geriau ne. Anglijos fitosanitarijos taisyklės griežtos. Žemė, augalai, net svogūnėliai – potencialus pavojus kenkėjams. Būtent dėlto dauguma kambarinių augalų nepraleidžiami. Buvo, kad klientė pasiuntė didelį fikusą – nevertino nieko, tiesiog pastačiusi tarp dėžių. Muitinė pastebėjo, ištraukė, dėl patikros užlaikė kitus daiktus. Gėlė – į šiukšlių konteinerį, o aš turėjau aiškintis. Parsivežkit atskirai, jei labai norit, bet per standartinį mikroautobusą geriau palikite Lietuvoje.

Ar galima mokėti dalimis – pusę prieš, pusę po?

Staliniams klientams – taip, sutariame. Naujienai – ne, nenoriu būti skolų rinkėju. Buvo atvejų, kai paėmiau pusę, pristačiau Londone, o antros pusės teko laukti mėnesį. Nenuskriausti žmogaus, bet ir verslui reikia apyvartinių. Šiuo metu darom taip: paprasti kroviniai – pavedimas prieš tai, dideli baldai – 70/30 arba 50/50 sutartinai. Bet jei jaučiu, kad žmogus sąžiningas (o tai jaučiu iš pokalbio), kartais pasitikiu. Būna, kad ir suklystu.

Nežinau, ar čia atsakiau į viską, ką norėjot sužinoti. Bet jei mastote apie krovinių gabenimą mikroautobusais į Angliją kasdien, turbūt svarbiausia tai: rinkitės ne pagal žemiausią kainą, o pagal tai, ar žmogus kitame gale delsia atsakyti į paprastą klausimą. Reisai vyksta, taip, bet sėkmė priklauso nuo smulkmenų – dėžių, dokumentų ir sąžiningos informacijos. Skambinkit, jei bus kokių neaiškumų. O jei ne – sėkmingo kraustymosi.