Mikroautobusais transportuojami dideli kroviniai į Angliją

Galvojat, kaip pervežti baldus, techniką ar net motociklą į Angliją? Mikroautobusais transportuojami dideli kroviniai į Angliją tapo tikru išsigelbėjimu tiems, kam fūra – per didelė, o siuntų kompanijos – per brangios ar nepatikimos. Aš šitame darbe – jau gal kokių 22 metus, jei neklystu (o gal 23?), ir mačiau visko: nuo tobulai supakuotų dėžių iki tokių krovinių, kad plaukai stodavo. Tiesiog papasakosiu, kaip tai vyksta realybėje, be saldainiukų. Nes gabenant daiktus į UK vis dar yra ką žinoti, ypač po Brexit. Jei ieškote būdo persikraustyti rimtai, skaitykit toliau.

Kainos, dydžiai – realybė be puošybos

Kiek kainuoja didelių krovinių gabenimas į Londoną mikroautobusu?

Oi, kaina... Tai kaip oras – keičiasi. Šiandien už pilną Sprinterį iki Londono gali prašyti nuo 1200 iki 1800 eurų. Žiemą pigiau, birželį – brangiau. Priklauso nuo kuro, trinkelių per Prancūziją (tie mokesčiai!) ir ar reikia antro vairuotojo. Kartais klientas pats galvoja, kad turi labai daug, o čia tik pusė mašinos. Tada daliname kainą. Realiai, jei vežat pilnų septynių kartų kubilą daiktų, skaičiuokit didesnę sumą. Maži kroviniai pigiau, bet mikroautobusui – miniumumas vis tiek yra.

Ar galiu vienu reisu parsivežti ir baldus, ir motociklą į Angliją?

Gali, bet čia toks derinys – tarsi keptuvė ir kiaušinis. Motociklas turi būti sutvirtintas. Aš asmeniškai matau, kad žmonės kartais tiesiog pastato jį viduryje... ir tiek. Ne. Reikia ratų blokatorių, svirtelių. Baldai – išardyti, nes kitap durų nepraeisite. Buvo atvejis prieš kokius trejus metus: klientas nenorėjo išimti motociklo veidrodėlių. Atidarėm durys Ostende – krišt. Nulūžo. Tai... išardykite ką galite. Anglija toli, kelias dunda, viskas stringa. Geriau pusę dienos paruošti, negu savaitę ieškoti dalių.

Koks didžiausias krovinys gali būti transportuojamas mikroautobusu?

Priklauso nuo mašinos. Ilgis – kartais iki keturių su puse metro, aukštis – apie du. Svoris svarbiausias: pilnai pakrautas Sprinteris sveria virš trijų tonų, bet leistina bendra masė dažniausiai 3,5 tonos. Kartais žmonės nežino, kad pats mikroautobusas jau sveria du su trupučiu. Tai lieka toną kroviniui. Pažeidus – baudos Prancūzijoje baisios. Mačiau, kai krovinys buvo svaresnis, negu leidžiamą, ir vairuotojas Šiaurės Prancūzijoje gavo baudą, iš kurios neišsisuko. Svarstyklės pasienyje nemiega.

Dokumentai ir muitinė – kur painiojasi

Kokių dokumentų reikia gabenant krovinį mikroautobusu į UK?

Bent jau CMR, sąrašas daiktų, kartais eksporto deklaracija. Jeigu komercinis krovinys – EORI numeris būtinas. Vienas klientas galvojo, kad pakaks paso. Ne. Po Brexit viskas pasikeitė, dabar UK – trečioji šalis. Muitininkai tikrina dažniau negu anksčiau. Reikia sąrašo su verte, net jei asmeniniai daiktai. Vertė iki 150 svarų – mažiau galvosūkių. O jei verslo... tada irgi CMR, bet pildomas kitaip. Aš tų blankų mačiau tiek, kad sapnuoju naktimis. Pasiruoškite popierius, nenudegsite.

Ar po Brexit vis dar galima laisvai vežti daiktus į Angliją?

Laisvai? Ne, jau nebe ta laisvė kaip senais laikais. Dabar muitai gali grėsti, ypač naujiems daiktams. Jei vežat senus baldus, kuriuos naudojot metus – be muito. Bet jei naujas šaldytuvas? Tada gali paprašyti sumokėti. Aš pats dar tiksliai nežinau kiekvienos prekės tarifo – ten vis pasijungiu į muitininkų grupes klausti. Svarbu turėti sąskaitas arba senas nuotraukas. Buvo, kad klientas nufotografavo savo sofą su laikraščiu data. Išgelbėjo. Muitiniai Londono uoste dabar žiūri į kiekvieną popiergalį.

Kas yra T1 ir ar man jo reikia važiuojant į Angliją?

T1 – tai tranzito procedūra. Jei krovinys iš Lietuvos važiuoja per Europą į UK ir neužEU muitinamas pakeliui, reikia T1. Paprastai mūsų mikroautobusai važiuoja tiesiai, per Prancūziją, per tunnelį arba keltą. Kai kurie vežėjai T1 dar turi, kai kurie – ne, jei muitinė sutinka. Jei paklausite manęs ar privalote – sakyčiau, kad saugiau turėti negu nustebti pasienyje. Ypač jei ne per Olandiją, o per Belgiją važiuojate. Belgų muitininkai kartais užsinori pažaisti. Mačiau, kaip dėl popiergalio trūkumo vairuotojas praleido pusdienį kalėjime? Ne kalėjime, bet punkte, supraskit.

Ar muitinė tikrina kiekvieną mikroautobusą kelyje į Angliją?

Ne kiekvieną, bet dažnai renkasi tuos, kurie atrodo pilni kaip žąsų gūžta. Ir su LT numeriais. Yra stereotipas, kad Lietuvos mašinos pilnos cigarečių... ne, mes vežam kėdes ir skalbimo mašinas. Bet muitininkai tai žino ir tikrina rimčiau. Kartais tiesiog ranka pamoja pravažiuoti, kartais – pilna apžiūra. Tada dulkės lenda į akis. Jei turite gerai paruoštus popierius, baimės mažiau. Buvo atvejis, kai dėl klaidingai įrašytos prekės kodo – atidarinėjo kiekvieną dėžę Doverio uoste. Valanda ir pusė. Siaubas.

Kas telpa ir kaip kraunama be katastrofos

Ar į mikroautobusą tilps trys kubiniai metrai baldų?

Taip, tikrai tilps, jei tai standartinis Sprinterio krovininis. Bet reikia galvoti ne tik apie tūrį, bet ir svorį. Kartais žmonės atneša akvariumą arba marmuro stalą... trys kubai, bet du su puse tonos. Tada jau problemų virtinė. Aš sakau: atsiųskite nuotrauką arba sąrašą prieš kelionę. Ne paskutinę dieną, prašau. Buvęs klientas atsiuntė "trys spintos". Atvažiavom – trys trijų metrų sekcijos. Nu ir? teko atsukti, kitaip nebūtume įlipę pro Durys. Anglijoj durys siauros, žinokit.

Kaip saugiai supakuoti didelius krovinius važiuojant į Angliją?

Antstatas: kokybiškos dėžės, ne iš turgų. Aš vis kartoju – perku dvigubai storesnes. Nes kelias į Angliją... Belgijos trinkelių duobės, Prancūzijos greitkeliai, po to kanalas. Viskas juda. Kiekvieną daiktą apvyniokite burbuline plėvele. Baldai – antkainiai kampai, kartonas. Svarbiausia – stabilumas. Stambius daiktus statykite prie sienų, maži tarpai – užpildykite. Buvo, kad vairuotojas pervažiavo duobę ir neprirakinta skalbimo mašina nušoko dešinę. Išbrėžė visą mašinos šoną. Savininkas labai pyko. Nu, pats kaltas, kad taupė ant diržų. Aš taip sakau – netaupykit.

Mikroautobusai – kas po kapotu ir kelyje

Kokią mašiną geriau rinktis – Sprinterį ar Ford Transit Custom?

Dėl didelių krovinių – Sprinteris, XL arba Extra Long. Transit Custom... na, jis geriau mažesnėms siuntoms. Aš mėgstu Iveco Daily, bet jie jau vairuojasi kaip sunkvežimiai. Svarbu ne gamintojas, o techninė būklė. Buvo toks 2018 metų Sprinteris – gražus, bet techniškai... nu, pradėjo ašaroti tepalai Vokietijoje. Kelionės pabaiga. Tai renkitės vežėją pagal mašinos paruošimą, o ne pagal metus. Aš pasakau – geriau penkiolikos metų tvarkingas Volkswagen LT negu trijų metų aptriušęs šlamštas. Tikrai. Parodykite serviso knygelę – ir aš patikėsiu.

Ar mikroautobusas gali važiuoti greitkeliu be apribojimų?

Gali, bet jei sveria virš 3,5 tonos arba tempia priekabą – kai kuriose vietose ribojimas. Prancūzijoje greičio apribojimai 90 km/h visiems, bet realiai vietiniai skrieja 130. Mums – nepatartina. Be to, Lenkijos, Vokietijos greitkeliuose naktiniai vairavimo laikai? Na, krovininiams taip, bet jei turite vokišką leidimą... Oi, iš tiesų, čia per sunku paaiškinti. Paprasčiausiai – vairuotojas žino. Jei važiuojate patys – nespauskite daugiau nei leistina. Anglijoje kameros. Daug kameros. Ir baudos ateina per dvi savaites paštu. Tikėkit.

Ką daryti jei mašina sugesta pakeliui į Angliją?

Pirmiausia – saugi vieta. Tada skambinate vežėjui. Jei jis profesionalas – turi draudimą techninei pagalbai Europoje. Jei ne... na, tada visi kartu ieškote serviso. Buvo prie Reimso – generatorius. Vairuotojas pats nežinojo, bet vietinis meistras prancūzas, priėmė per pietų pertrauką. Gyvename. Svarbu nepasimesti. Kartais reikia iškrauti dalį krovinio į kitą mašiną. Logistika – chaoso šokis. Bet dažniausiai gelbsti ADAC arba Europassistance. O jei veža pats kaimynas? Nu tada... paskambinkit draugams. Nespaidžiot.

Kas gali nepavykti – be žalių pasakų

Ar gali krovinys vėluoti dėl oro sąlygų kanale?

Kanalas – Eurotunelis arba keltai. Jei vėjas virš 80 km/h – keltai stoja. Tada laukiate Folkestone arba Kalais pusėje. Kartais šešios valandos. O jei tunelį uždaro dėl incidento – tada ir visai bėda. Mikroautobusas gali laukti ilgiau negu fūra, nes mažiau prioriteto. Buvo žiemą – sniegas, Prancūzija sustojo, mes Doverio uoste praleidom naktį kabinoje. Du vairuotojai, vienas šuo, krūva baldų. Šilta buvo, bet nemiga. Tai taip, oras veikia. Būkit pasiruošę lūžiams.

Kaip atpažinti nepatikimą vežėją gabenant daiktus į Angliją?

Jei tik telefonas ir feisbukas – pavojaus varpai. Jei nėra sąskaitos faktūros iš anksto – bėda. Jei kaina žemiau rinkos dvigubai – ko galvojat? Jei vairuotojas skambina tik prieš pat išvažiavimą ir sako, kad "mašina sugedo, atsiųsiu kitą mašiną rytoj" – klasika. Tikrai mačiau, kaip žmonės palikdavo daiktus kažkur prie Varšuvos sandėlyje ir daugiau niekada neišgirdo. Netolima istorija. Geriausia rinktis tuos, kurie turi bent jau svetainę, atsiliepimus ir rašytinę sutartį. Brangiau, bet miegoti ramiau.

Ar būna atvejų kai klientai lieka be daiktų pasienyje?

Būna, bet retai su rimtais vežėjais. Dažniau nutinka, kai kas nors bando pigiai vežti "per pažįstamą pažįstamo". Buvo istorija – priėmė krovinį, nuvežė iki Lenkijos, muitinėje paaiškėjo, kad prekės be dokumentų, ir jie metė mašiną su viskuo stovėjimo aikštelėje. Savininkas buvo Ispanijoje. Prisiekiu. Savaitę tas mikroautobusas stovėjo. Galiausiai savininkas turėjo mokėti vietiniam sandėliui išlaidas. Taisyklė: nepulkit ant labiausiai blizgančios kainos. Ir visada klauskite, kas nutiks, jei muitinė sustabdys. Jei atsako "nieko, viskas bus gerai" – bėkit.

Ką daryti jei mikroautobusą sustabdo policija Prancūzijoje?

Policija ten... kartais ieško prieglobsčio ieškančiųjų, kartais – per ilgo vairavimo. Jei vairuotojas viršijo laiką – bauda. Jei krovinys netinkamai užfiksuotas – bauda. Jei esate keleivis – sėdėkite tyliai. Nesišypsokite per daug, bet ir nepasipūškite. Prancūzai myli savo taisykles. Turėkite pasą, CMR, vairuotojo pažymėjimą. Kartais jie tikrina svorį. Buvo, kad paprašė iškrauti dalį krovinio ant stacionarių svarstyklių. Vairuotojas pakrautas, kaip... nu, kaip pažiūrėsit, tokia tvarka. Svarbu nepasimetinėti. Geriau kalbėti prancūziškai? Nebūtinai, angliškai daug supranta.

Ką daryti jei krovinio svoris viršija leistiną?

Nutinka. Jei pasienyje svarstyklės rodo per daug – turite iškrauti arba mokėti baudą. Brangiau bauda. Vienas vairuotojas bandė "susitarti". Prancūzijoje. Nepavyko – prarado licenciją dviem valandom. Aš realiai nežinau, ar Lietuvoje tos baudos tokios pačios – ten kaskart kitai. Geriausia pasverti prieš kelionę. Skales, matuoklės, galite net ūkinėse, jei reikia. Jei transportuojate labai sunkius daiktus – pasakykite vežėjui iš anksto. Kartais reikia mašinos su lingių sustiprinimu. Arba imti fūra, jei bijot. Mikroautobusu vežat – ribos yra. Jas privalote žinoti.

Pakavimas ir paruošimas – kambarioko akimis

Ar reikia išardyti baldus prieš kelionę į Angliją?

Stalą – taip. Sofą – jei modulinė, arba jei durys siauros. Anglijos butuose laiptinės siauros, kaip kokie bokšteliai. Buvo, vežėm sofą į Birmingamą – nepasisuko koridoriuje. Atgal į gatvę, pjovėm peiliais, įtempėm. Košmaras. Taigi, išardykite arba atsukite. Stiklus, veidrodžius – specialiai ženklinkite. Aš personaliai nekenčiu vežti stiklinių vitrinų, nes stiklas... na, jis visada grimzta. 80 proc. kad lūš, jei nepakavot profesionaliai. Naudokit korinio polietileno juostas, kartoną, putas. Daug putų. Ir nepamirškite – varžtai į maišelį, maišelis prie baldo.

Kaip pažymėti dėžes kai veži į Angliją – ar tai svarbu?

Labai svarbu. Ne raudonai žaliu markeriu, o rimtai. Kambario pavadinimas, turinys, kryptis "viršus". Nes kai iškraunama Doverio uoste vėlai vakare ir tamsu... oi, arba kai Horsham'e kraunama ant privažiavimo, o lietus lyja... tada nebejuokinga. Aš žmonėms sakau – nupirkit spalvotų lipdukų. "Virtuvė", "Miegamasis". Dar geriau – numeruokite. Tada žinosite, ar dėžių atsirado. Buvo, kad vežėjas (ne mano) pametė dvi dėžes Belgijoje. Klientas tik po poros savaičių suprato. Nes nebuvo sąrašo. Maži dalykai, bet gelbsti nervus.

Ar galima vežti augalus ir maistą į UK mikroautobusu?

Augalai – ribotai. Dirvožemis? Ne. Maistas – praktiškai ne, ypač mėsos, pieno produktai. Aš tiksliai nežinau kiekvieno aprašymo, bet žinau, kad UK muitinė augalais labai smarkiai domisi. Yra fitosanitariniai reikalavimai. Kartais žmonės bando įvežti raugintus kopūstus arba lašinius... nerekomenduočiau. Jei būtina – žiūrėkit GOV.UK skiltį. Maistas, jei asmeninis? Gal kokia duonos kepalas praslys, bet dėžė šaldytų kotletų – atiduos muitinei. Ir dar bauda gresia. Tai augalus palikit seseriai, o maistą suvarkit iki išlėkiant.

Ar verta pirkti draudimą vežant didelius krovinius mikroautobusu?

Verta. Rimtai. Standartinis auto third-party draudimas nepadengia krovinio vertės. Yra specialus CMR draudimas, bet jis galioja tik su teisingai išrašytu CMR. Jei vertė didelė – siūlau visapusišką draudimą. Kartais klientai sako "o kam, juk ne toli". Oi... Doveris nuo Vilniaus, tiesą sakant, toli. Buvo atvejis – gaisras mašinoje (perkaito stabdžiai), sudegė 4 dėžės su dokumentais. Be draudimo – nulis. Su draudimu – atlygino. Kaina nedidelė, ramybė beproto. Nepirkite pigios miego tabletės – drauskite krovinį.

Realybė kelyje – kiek trunka ir kas realiai vyksta

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Lietuvos į Angliją su pilnu mikroautobusu?

Teorija: 30-32 valandos. Praktika: 36-48. Kodėl? Eurotunelis laukimo eilės, vairuotojo poilsis (privaloma!), kuro pylimas, sumauti kamščiai aplink Paryžių. Aš nemėgstu Paryžiaus apylaipties, ten beprotija. Fūros gali kaitalioti vairuotojus, mikroautobusas dažnai su vienu. Tada nakvynė privaloma. Kur? Arba kabinoj, arba motelyje. Pigiau kabinoj. Bet po trijų parų kabinoj... nu, vairuotojas pavargsta. Taigi skaičiuokit dvi paras. Jei sako "rytoj atvešiu į Londoną" – jei šiandien išvažiavo iš Kauno, meluoja. Nebent skraida. Ne, neskraida.

Ar galima vežti verslo krovinį mikroautobusu, o ne fūra?

Galima, jei krovinio parametrai leidžia. Verslo siuntos iki 3,5 tonos – mūsų duona. Maži salonai, interneto parduotuvės – dažnai nenori mokėti už fūros orą. Mikroautobusas – lankstus, įvažiuoja į senamiesčius, prie mažų sandėliuku Anglijoje. Fūra negali. Bet – dokumentų reikalavimai griežtesni negu asmeniniams daiktams. EORI, sąskaitos, kartais importo PVM. Aš pilnai nesu buhalteris, bet žinau, kad verslo kroviniai privalo būti aiškiai deklaruojami. Jei gabenat komerciškai – rinkitės vežėją su patirtimi, ne su unikaliu pasiūlymu "pigiai ir greit".

Ar privalau pats pakrauti microautobusą ar gali atvažiuoti vyrai?

Nebūtinai pats. Dauguma vežėjų turi pagalbininką, arba du. Yra, kad ir ketiese atvažiuoja. Bet – mokate už tai. Jei norit pigiau – kraunatės patys. Aš sakau tiesiai: jei neturite liftinio furgono pakrautojų patirties – nesipykit. Kartais mano klientai galvoja, kad "dviese turėsim", o paskui skambina: "mūsų sofa netelpa pro langą". Nu ir? Teko samdyti papildomą keltuvą. Kainavo šimtą svarų. Geriau sumokėti už krovikų komandą Lietuvoje ir Anglijoje. Atsargiai su nugara. Per tiek metų matau, kaip žmonės susižeidžia (nors čia jau ne mano sritis).

Ar mikroautobusais transportuojami dideli kroviniai į Angliją yra saugūs?

Atsakymas – taip, jei veža profesionalai. Ne, jei kas nors iš skelionių lentos be patirties. Aš mačiau, kaip prirakinta spinta viršuje tiesiog... oi, geriau nepasakosiu, baisu. Kartais žmonės pačių brangiausių daiktų neprikemša. O tada kaltina kelią. Kelias nėra kaltas. Kaltas rakintojas. 95% incidentų kaltas žmogiškas faktorius: blogas pakavimas, blogas tvirtinimas, skubėjimas. Jei rami ranka, geros lentynos, tekstiliniai diržai – viskas bus kaip laikrodis. Arba beveik kaip laikrodis. Visada lieka 1% atsitiktinumo. Kurio neišvengsi niekaip. Net lėktuvai griūva. Atsiprašau, šiurpi mintis.

Koks skirtumas tarp privataus ir komercinio gabenimo į UK?

Privatus – asmeniniai daiktai, dovana tėvui, persikraustymas. Komercinis – parduoti daiktai, verslo atsargos. Muitinei skirtumas milžiniškas. Privačių daiktų ribos kiek kitokios. Komercinis būna brangiau dokumentuose, bet dažnai pigiau logistiškai, nes be emocijų. Verslininkai dažnai tiksliai žino ką ir kaip. Privatūs klientai kartais paskutinę minutę prisimena dar kokį šaldytuvą prie durų. Būna. Abi situacijos normalios, bet svarbu nuo pradžių pasakyti vežėjui tiesą. Jei apsimetinėsite privačiu, o parduosite – muitinė gali brangiai paprašyti aiškintis.

Dėl to ir rašiau šitą tekstą – norėjau, kad suprastumėte, jog mikroautobusais transportuojami dideli kroviniai į Angliją nėra raketų mokslas, bet ir ne pasivažinėjimas parku. Renkitės vežėją galva, o ne pagal kainos aukštį. Klauskite, abejokite, reikalaukite sąrašų. Aš per savo metus suvokiau, kad nuoširdumas sutaupo daugiausiai nervų. Jeigu turite dar klausimų – rašykit, žinau, kad visko neįmanoma sutalpinti į vieną pokalbį. Sėkmės kraustantis.