Mikroautobusais krovinių gabenimas į Angliją su pakrovimu – ką verta žinoti prieš užsakant?

Maždaug dvidešimt ketverius metus vežioju dėžes, spintas, kartais visą butą – iš Lietuvos į tą salą. Anglija. Daug kas galvoja, kad reikia vilkiko, jei turi daugiau nei septynis maišus. Nereikia. Mikroautobusais krovinių gabenimas į Angliją su pakrovimu dažnai būna protingiausias variantas. Ne tik dėl kainos. Vairuotojas padeda išnešti iš buto Vilniuje ir įnešti į namą Londone. Bet yra daugybė niuansų. Apie tai ir papasakosiu. Ne kaip iš vadovėlio, o kaip iš pokalbio prie kavos apie trečią valandą nakties.

Kainos – ką mokam ir už ką?

Kiek maždaug kainuoja pervežimas į Londoną mikroautobusu?

Žiūrėk, jei kalbam apie pilną apkrovą – tarkim, visi baldai iš dviejų kambarių Kaune iki Londono pašonės – svyruoja nuo aštuonių šimtų iki tūkstančio keturių eurų. Kodėl tokia skylė? Nes jeigu važiuoju pilnu kroviniu vien tam žmogui, kaina kitokia nei jei surenku du užsakymus sujungdamas. Dar priklauso nuo to, ar reikia pilno pakrovimo ant galvos, ar tik padėsiu kroviniui į vidų. Kainos nėra kaip parduotuvėje su etikete. Visada skambink, pasakai ką turi, ir aš pasiūlau kelis variantus. Kartais žmonės taupo ir renkasi ilgesnį laukimo laiką, kartais skuba tai mokėk daugiau.

Ar kaina skiriasi, jeigu reikia, kad vairuotojas padėtų supakuoti?

Supakuoti – čia jau kita paslauga. "Su pakrovimu" dažniausiai reiškia fizišką nešimą, dėliojimą į mašiną. O jei turi antikvarinį servizą, kurį reikia suvynioti – tai deram atskirai. Aš matau, kaip žmonės galvoja, kad vairuotojas meistras visko. Realiai jis vežėjas. Yra tokių, kurie mielai padeda, bet kainą augmentuoja. Tai jei nori, kad sutvirtintų – pasakyk iš anksto. Aš tada atsivežu medžiagų ir skaičiuoju valandas. Penkiasdešimt procientų klientų to nereikia, nes būna pasiruošę patys. Jiems užtenka, kad aš tiesiog pakrausiu.

Kodėl vienur skelbime 800, kitur 1400 eurų už tą patį maršrutą?

Vieni dirba tiesiogiai, kiti – kaip tarpininkai. Randi skelbimą: "Vilnius-Londonas, nuo 600 eurų". Skambini – o ten jau pasirodo, kad tai be kuro mokesčio, be kelto. Tokios įmonės kabliauoja. Aš nesu šventasis, bet mano kaina yra mano kaina. Arba renku grupažą, galiu pigiau. Arba važiuoji vienas, tada brangiau. Dar yra tokių, kurie nusiveža tavo daiktus į sandėlį prie Varšuvos ir palieka savaitei. Tu galvoji, kad važiuoja tiesiai. Nepatikrintum, jei nepaprašytum nuotraukos iš Doverio.

Ar reikia mokėti prieš tai, ar galiu sumokėti gavęs daiktus Anglijoje?

Normalu sumokėti avansą – trisdešimt ar penkiasdešimt procentų. Arba visas sumas iškart, jei jau kartu dirbam ne pirmą kartą. Bet jei nematai vežėjo, tik numerį telefone – bustas. Aš esu už tai, kad mokama per pavedimą arba dalis grynais pakrovimo metu. Yra buvę, kad žmonės prašo mokėti tik atvykus į Londoną. Tada aš rizikuoju, kad jie pakeis nuomonę. Pasitark. Aš nepuolu grasinti, bet ir sąskaitų nemoku dėl gražių akių. Draugystė draugyste, o žemėlapis – žemėlapis.

Kas slepiasi po "su pakrovimu"?

Ką tiksliai daro vairuotojas, kai rašo "su pakrovimu"?

Paprastai tai reiškia, kad jis atvažiuoja prie tavo durų, užneša daiktus į mikroautobusą, nuveža, ir iškrauna. Bet štai kur šuo pakastas. "Pakrovimas" nereiškia krovėjo paslaugų. Jis nenešios šaldytuvo vienas, jei sveria šimtą dvidešimt kilogramų per kiemą. Dažnu atveju aš padedu nešti dėžes, maišus, sulankstomą lovą. Bet jeigu pianiną turi – sakau iškart: reikia liftinio krovėjo arba krano. Aš ne herojus su septyniomis rankomis. Kartais klientai pyksta, kad "o jūs rašėt su pakrovimu". Taip, bet ne su stebuklu. Aš nešu, dedu, vežu. Stebuklus daro kiti.

Ar vairuotojas nešios daiktus iš penkto aukšto be lifto?

Būna. Ir tuomet tai kainuoja papildomai arba reikia dviejų žmonių. Aš neseniai vežiau dėžes iš aukšto Žirmūnuose – lūžo į savaitgalį, laiptinė siaura kaip šūdas (ta prasme ne antram aukšte (nors būna ir taip), o kai yra virš ketvirto). Dažnai sakau klientams: jei neturite lifto, pasakykit. Aš tada atsivežu pagalbininką arba didinu kainą. Kitaip mano nugara atsisveikina su manimi keturiasdešimt penkerių. Dar – "su pakrovimu" nereiškia, kad aš tvarkysiu jūsų rūbų spintą. Aš nešu, dedu, vežu. Tvarkymas – jūsų.

Jeigu daiktai labai sunkūs, ar vis tiek krauna?

Deklaruotasis svoris turi atitikti tikrovę. Aš turiu MB Sprinterį – jo leistinas svoris yra aiškus. Jei turi metalinį garažo stendą, kuris sveria tris šimtus kilogramų, aš pasakysiu tiesiai: reikia kranauto. Arba furos. Nes mikroautobusas nėra tinklas. Buvo atvejis prieš porą metų Panevėžy – vaikinas norėjo vežti frezavimo staklę. Mašina vos tilpo, svoris ribinis. Tada teko pirkti papildomas juostas ir važiuoti lėčiau. Riskinu dėl baudos? Ne. Kartais atsisakau krovinio, jei matysiu bėdų. Nes bauda Prancūzijoje už perkrovą šventa.

Ar galiu prašyti, kad padėtų apkrauti kitoje pusėje, Anglijoje, pas pažįstamą?

Gali, bet turiu žinoti iš anksto. "Su pakrovimu" dažniausiai – viena vieta pakrovimui ir viena iškrovimui. Jei reikia dar stotelės Bristolyje pas pusbrolį – tai jau ne standartas. Kartais sutinku, jei pakeliui ir penkiolika minučių. Bet jei reikia ieškoti adreso kaime, kur nėra ryšio – kitas reikalas. Buvo netoli Birmingamo, kur klientas pareikalavo dar trisdešimt kilometrų nukrypti. Padariau, bet priemoką uždegiau. Draugiškumas turi ribas, o dyzelis dabar brangus. Ir mano laikas irgi pinigai.

Dokumentai, muitinė ir kiti popieriai

Kokius popierius reikėtų paruošti siunčiant baldus iš Lietuvos į Angliją?

Anglija jau nebe ES. Reikia sąrašo. Inventorius. Vertė. Paskirtis. Jeigu veži asmeninius daiktus – rodai, kad naudoti. ne parduoti. Aš prašau sąrašo. Ne dėl manęs, o dėl pasieniečio, kuris gali paklausti. Buvo atvejis, kai vaikinas vežė dvidešimt vienodų dviračių. Pasienietis suprato – prekyba. Muitas. Stresas. Asmeniniams daiktams reikia formos... na, ten su tuo kodu... hm, arba kaip jis ten dabar vadinasi... ne, kitas bėdas. CMR važtaraštis ir jūsų deklaracija – turiu galvoje. Geriau paklausk muitininko, aš vežu, o ne buhalteris.

Ar prekės iš ES dar turi praeiti muitinę kur nlyje?

Taip. Nuo dvidešimt vienerių metų viskas pasikeitė. Keltas į Doverį arba Eurotunelis – tikrina. Ne visada fiziškai, bet popierius žiūri. Aš DFDS keltu važiuoju. Iš Dunkerko arba Kalais. Kartais eilės. Tris valandas prastovėjau vieną sykį, nes prieš mane buvo ukrainiečių vilkikas. Tai mūsiškiai irgi stringa. Nėra kaip į Latviją. Reikia muitinės tarpininko arba bent išmanyti popierius. Aš padedu, kiek galiu, bet nežinau kiekvieno importo mokesčio UK. To aš nebijuoju pripažinti.

Kas jei muitininkai nusprendžia tikrinti fiziškai?

Atsidaro. Tikrina. Jei inventorius neatitinka – problemos. Teisingai parašei "trys dėžės rūbų"? O viduje radijo imtuvas? Negerai. Tuomet aš stoviu kaip kaltininkas, nors ne aš pakavau. Todėl sakau: rašykite tiksliai. Nebandykite įkišti dovanų tetai, kurių nededeklaravote. Buvo taip, kad moteriškė įdavė maišą su alkoholiu. Muitininkai Doverio uoste ištraukė. Valandą delšo. Mano poilsio laikas sugedo. Klientė pyko ant manęs, nors pati kalta. Aš tada stoviu ramiai, bet viduje neramu. Rašykit sąžiningai.

Ar mikroautobuso krovinys bus apdraustas, jei kas nutiks kelyje?

Turėtų būti. Bet klausimas – kokiu draudimu. Vežėjo civilinė atsakomybė dengia krovinį tam tikrai vertei. Jei veži antikvarinį stiklą vertą dešimt tūkstančių, o draudimas pagal CMR dengia kilogramą – gausi centus. Rimtai. Todėl brangiems daiktams patariu drausti papildomai. Aš jums pasakysiu atvirai – mašinos draudimas yra. Jūsų asmeninių daiktų draudimas jūsų atsakomybė. Kai kurie kolegos žada "visa apdrausta", paskui kaltina oro sąlygas. Nepasitikėk aklai. Klauskit konkrečiai: kas bus, jei sudegs keltas? Retai taip būna, bet paklausti verta.

Kokį mikroautobusą pasirinkti?

Kiek kubų telpa į paprastą krovininį mikroautobusą?

Priklauso. Mercedes Sprinter standartinis – apie trylika kubinių metrų. Jei trumpesnis, tada aštuoni ar devyni. Renault Master arba Nissan NV400 – panašiai. Bet kubai nėra viskas. Svarbu ir aukštis. Aš vežiau spintą į Liverpulį – lyg tilptų pagal centimetrus, bet durys atsidarė vidun ir užėmė vietos. Dėžės netilpo. Tevo važiuoti pusiau tuščiu busu. Klientas pyko, kodėl ne antros mašinos. O aš pasiėmiau pagal tai, ką jis pasakė. Matuokit tiksliai. Aš galiu pasiūlyti ir didesnį, ir mažesnį, bet tik jei žinau matmenis. Ne spėlionės.

Koks skirtumas tarp krovininio ir keleivinio mikroautobuso gabenant į UK?

Techniškai UK keleivinį gali naudoti kroviniams, bet turi išimti sėdynes. Arba turėti CMR. Aš važiuoju su pilnai paverstu – krovininiu. Sienos, akutės, grindys sutvirtintos. Keleiviniame gali subraižyti plastikai, netvirtos sienos. Be to, muitinė gali kilt klausimų, jei važiuoji su keleiviniu be registracijos. Aš renkuosi Sprinterį su krovinine registracija. Mažiau vargo. Vienas vaikinas iš Rygos bandė taupyti – atvažiavo Multivanu. Muitininkas pažiūrėjo, pasukiojo galvą, bet praleido. Risktinu? Nenoriu. Stabiliam kelyje į Londoną renkuosi tik tai, kas legalu ir patikima.

Ar telpa sofa, dvi spintos ir dvidešimt dėžių į Nissan NV400?

Matuokim. Sofos ilgis? Ar išardoma? Spintos aukštis? Dėžių dydis? Negaliu pasakyti bematant. Kartais žmonės sako "mažyte sofa iš IKEAs". Atvažiuoji – o tai kampinė trys metrai. Tada spintos su veidrodžiais. Tada dėžės ne dvidešimt, o keturiasdešimt. Turiu savo metodą: prašau nufotkinti į vieną krūvą. Tada aišku. Kartais pasiūlau vežti dukart, jei daiktai vertingi. O jei nori, kad atitektų (nors rašau "atitektų" – reikėjau rašyti "tilptų", bet karta gyvenime nutinka) vienu sykiu – gal reikia didesnės mašinos nei mikroautobusas.

Kas kartais būna blogai – iš gyvenimo, ne iš reklamų

Ar dažnai siuntiniai vėluoja dėl keltų?

Keltai vėluoja. Orai. Audros. Streikai. Prieš porą mėnesių DFDS buvo sutrikę dėl techninių darbų. Aš strigau Kalais pusantros paros. Klientas Londone laukė. Skambino kas tris valandas. Aš pasakiau: aš ne valdau keltą. Gamtos jėga arba logistikos brokas. Ką galiu – pasiūlau alternatyvą per Olandiją, bet brangiau. Daugelis vežėjų jums pasakys "taip, tiksliai trečiadienį". Aš sakau – planuok ketvirtadienį. Tada trečiadienis bus bonusas. Per dažnai esu matęs, kaip skrajutės žada, o realybė pataiso.

Ką daryti, jei vairuotojas neatvažiuoja sutartu laiku?

Skambink. Kartais – ir tai tiesa – vairuotojas pavogė avansą ir dingo. Buvo tokių. Aš ne toks, bet jie egzistuoja. O kartais užstrigo pasienyje, sugeso mašina, arba klientas prieš tai užlaikė penkias valandas. Aš kartą vėlai atvažiavau į Santariškes, nes Alytuje klientas nebuvo supakavęs. Tai aš laukiau. Tada kitas pyko, kad vėluoju. Toks žaidimas. Jei vairuotojas vėluoja be žinutės – blogas ženklas. Normalus vežėjas skambina arba rašo. Aš rašiu. Net jei vieną žodį: "stringu". Bent žinai, kad gyvas.

Ar buvęs matęs, kad daiktai atkeliauja apgadinti?

Taip. Ir nebūtinai dėl važiavimo. Kartais dėl netinkamo pakavimo. Kartais kelionės trukmė tris dienos ir daiktai slenka, jei blogai pritvirtinti. Prisimenu vieną pervežimą – vežiau keramikos lambą (ta prasme lempa, ne avį, nors kaip kam) iš Kauno į Mančesterį. Klientas supakavo į antklodę. Nuvelnėjo antklodė, lempa sudužo. Aš ne kaltas, bet jis kaltino mane. Aš važiuoju atsargiai, bet mikroautobusas nėra stiklinis. Jei nori šimto procentų saugumo – dėžės, kampų apsaugos. Vairuotojas ne stebukladarys. Jis veža.

Kodėl kai kurios įmonės žada pervežti per dvi dienas, bet tempia savaitę?

Meluoja. Atsiprašau, bet taip yra. Renka krovinius, laiko sandėlyje, kol susidarys pilnas. Tu moki už ekspresą, o sofa stovi prie Kauno kažkur. Aš prieš tokius brokerius. Jie pasiima užsakymą, parduoda trečiam, tas dar parduoda. Tada niekas nežino, kur daiktai. Mano praktika: aš pats vairuoju arba su savo komanda. Galiu pasakyti, kad esu netoli Briuselio. O ne "paskambinsiu vairuotojui". Kai skamba "paskambinsiu vairuotojui" – bėk. Tai reiškia, kad tave pardavė kaip prekę. Anglijos kryptimi tai ypač paplitę. Tikrink, su kuo kalbi.

Maršrutai, laikas ir logistika

Kiek laiko realiai užtrunka nuo Vilniaus iki Londono mikroautobusu?

Dvi dienos. Maždaug. Du tūkstančiai šimtas kilometrų, nelygu kur pradėsi. Važiuoju per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Belgiją, tada keltas arba tunelis, tada UK. Greičiausias kartas – trisdešimt penkios valandos. Lėčiausias – keturios dienos dėl sniego. Nors ten ne Alpės, bet Vokietijos kalvotos vietovės. Reikia pridėti laiką pakrovimui, poilsiui pagal tachografą. Negaliu važiuoti paras. Nors jaunystėje galėjau. Dabar jau nebe. Kelias ilgas, tai nereikia galvoti, kad tai taksi. Krovinys nėra keleivis be lagamino.

Ar visada važiuojama per Prancūziją, ar būna alternatyvų?

Dažniausiai per Prancūziją arba Belgiją prie keltų. Koks skirtumas? DFDS iš Dunkerko arba P&O iš Kalais. Kartais, jei keltai brangūs, imu tunelį. Keltas pigesnis, bet lėtesnis. Tunelis – greitas, bet brangesnis. Renkuosi pagal dieną. Kartais noriu miego, tai renkuosi keltą – poilsis kelias valandas. O kartais skubu – tunelis. Per Škotiją važiuoti aplink? Ne. Maršrutas standartinis. Nukrypti gali tik jei klientas prašo aplankyti Paryžių, bet tada atsikabink, nes Paryžius ne pakeliui į Londoną jei vyksti iš Lietuvos. Išskyrus atvejus, kai tikrai nori paklaidžioti.

Kiek kartų vairuotojai apsistoja pakeliui nakčiai?

Mažiausiai kartą. Priklauso nuo pakrovimo. Jei kraunu aštuonių ryto Vilniuje – vakare jau Vokietijoje. Tada nakvynė. Kitą dieną – prie keltų. O jei kraunu vėlai, tada naktis netoli Varšuvos. Reikia miegoti. Tai ne pasirinkimas, o įstatymas. Vairuotojai, kurie sako "nenakvynėsiu, aš nenustygstu" – jie meluoja arba pažeidinėja taisykles. O jei juos sustabdo policija Vokietijoje – krovinys vėluoja. Aš nakvoju moteliuose arba aikštelėse. Kartais su telefonu žiūriu serialą ir užmiegu. Paprastas žmogus esu, poilsis būtinas.

Paskutiniai klausimai prieš paleidžiant krovinį

Ar privaloma išankstinė rezervacija, ar galiu užsisakyti ir rytoj?

Jei turiu laisvą datą – galiu ir rytoj. Bet jei kalbam apie šventinį sezoną, rugpjūtį arba gruodį – planuok bent dvi savaites į priekį. Būna taip, kad paskambina antradienį, nori ketvirtadienio. Tuomet tikrinu, ar neturiu įsipareigojimo kitur. Jei turiu – negaliu. Kai kurie kolegos pasiima visus užsakymus, tada informuoja vėliau. Aš taip nedirbu. Geriau atvirai pasakyti "negaliu", nei apgauti. Aš esu už atvirumą. Nors kartais pats per daug įsipareigoju, kai pasiūlo gerą kainą. Žmogiška. Mes visi darom klaidas, bet sąžiningumas svarbiausia.

Kaip žinoti, kad neatsidursiu ant sukčių kabliuko?

Paprasta. Ar prašo visų pinigų prieš važiavimą? Ar vengia pokalbio telefonu? Ar neturi internete atsiliepimų? Ar matėsi aštuoni skirtingi mikroautobusai vienoje nuotraukoje? Atsargiai. Rimtas vežėjas turi savo mašiną, savo vardą, realias nuotraukas. Gali pasakyti, kur šiuo metu yra. Aš galiu nufotografuoti tavo daiktus savo telefonu ir atsiųsti tau. Sukčiai nedarys to, jie turi pics iš interneto. Ir dar – jei kaina per maža, tai signalas. Ne dėl to, kad negali būti pigiau, bet kad kažkas bus ne taip. Pigiausia paslauga brangiai kainuoja. Aš tai kartoju jau dvidešimt metų ir nesiliovęs.

Ką dar svarbaus reikėtų žinoti apie krovinių gabenimą į Angliją mikroautobusu?

Anglija turi savo taisykles. Prisukamus adapterius reikia turėti, nes kištukai kitokie. Dyzelio kainos ten kandžiojasi. Keliai siauri kai kuriuose kaimuose. Jeigu veži baldus į sodybą Kento grafystėje – mikroautobusas neišsuks iš kiemo. Buvo taip, kad aš likau prie vartų, o klientas galvojo, kad pasikrausiu iš pamiškės. Dar kartą – matuokit prieigas. Ir nepamiršk, kad Anglijoje kitokia eismo kultūra. Aš ten važinėju du dešimtmečius, bet vis dar nervinuosi dėl apskrito Londono. Imk vežėją, kuris jau buvo ten, ne tik žiūrėjęs į YouTube. Tikrai taip. Patirtis sveria daugiau nei kaina.

Tai va. Dvidešimt ketveri metai ant kelio (na, beveik) ir vis dar atrandu naujų dalykų. Kiekvienas krovinys unikalus, kiekvienas klientas turi istoriją. Mikroautobusais krovinių gabenimas į Angliją su pakrovimu nėra raketų mokslas, bet reikalauja sąžiningumo ir pokalbio. Jei radai vežėją, kuris kalba kaip žmogus, o ne kaip brošiūra, turi pusę darbo. Kai kurios dalykai yra svarbūs – paklausk kainos, draudimo, laiko. Nebijok atvirai pasakyti, ką turi. Aš jau seniai supratau, kad geriausias pervežimas įvyksta tada, kai abu žino, ko tikėtis. Sėkmės kelionėje jūsų daiktams.