Mikroautobusais į Angliją vežame buitinę techniką: ką svarbu žinoti prieš kraustantis

Žinai, prieš dvidešimt kelerių metų, kai pradėjau vežioti krovinius į Londoną, žmonės dažniausiai veždavo lagaminus ir dviračius. O dabar skambina ir klausia, ar tilps šaldytuvas, ar skalbimo mašiną leis apversti. Buitinė technika mikroautobusais į Angliją važiuoja nuolat, tik reikia suprasti – tai ne paštas. Ne viskas, kas tinka į keleivio kabiną, tilps ir į krovininę dalį, jei supranti, ką turiu omeny. Aš paaiškinsiu, kaip mes tai darome, ką reikia pasiruošti ir kodėl kartais geriau mokėti truputį daugiau, nei ieškoti to, kas pažada per pusę kainos ir pradingsta su numeriu.

Kaip viskas prasideda – nuo skambučio iki pakrovimo

Ar tikrai galiu įkrauti skalbimo mašiną ir nusivežti ją į Angliją mikroautobusu?

Taip, žinoma. Skalbimo mašina yra vienas dažniausiai vežamų daiktų. Bet žmonės pamiršta, kad ji sveria keturiasdešimt kilogramų ir dar prisipildžiusi vandens gali pūti viduje. Mes įsikraunam, jei žinome iš anksto, nes mikroautobuse viskas skaičiuojasi iki centimetro. Kartais klientas atsiveža dar ir džiovyklę, tada aš jau galvoju, kaip čia sudėsiu. Bet per dvidešimt metų pripratom. Tik sakyk, kad bus skalbenė, nes jei staigmena – gali netilpti šalia sofos.

Kiek laiko prieš išvyką reikia užsakyti vietą mikroautobuse?

Geriau savaitę ar dvi. Mitai apie kasdienius reisus – mitai. Mes važiuojam pagal surinktus maršrutus. Kartais greičiau, jei susidaro grupė, kartais laukiame. Jei skambini prieš vieną dieną, kai pilna – atleisk, kitą kartą. O jei planuoji išsikraustymą, trys savaitės į priekų yra idealu, ypač vasarą, kai visi kraustosi kaip pasiutę ir mikroautobusai lėkia be sustojimo.

Ar pasiimate buitinę techniką iš buto Klaipėdoje, ar tik iš sandėlių?

Paimam iš buto, laiptinės, kiemo. Tik jei Klaipėdoj, septintas aukštas be lifto – turi žinoti, kad mūsų vairuotojas nėra Samsonas (stiprus, bet ne tiek). Tada reikės tavo pagalbos arba samdyti kraustytojus (ar kaip jie ten vadinasi, ekspeditorius? ne, kraustytojus). Kartais žmonės palieka techniką ant laiptų ir mano, kad mes nešiojam ant nugaros. Ne, vežam. Iš sandėlių lengviausia, bet gyveni bute – paimsim.

Ką vežame ir kaip tai darome

Kokia buitinė technika dažniausiai keliauja į Londoną mikroautobusais?

Daugiausia šaldytuvai, skalbimo mašinos, indaplovės, viryklės. Pastaruoju metu ir orkaitės – žmonės sako, kad iš Lietuvos pažįstami modeliai. Nesiginčiju dėl prekių ženklų, man vis tiek, ar Siemens, ar kokia nors Sensic. Mažos šaldymo kameros irgi pasitaiko. Svarbu, kad technikoj nebūtų šlapių skysčių, nes kelias ilgas ir viskas juda. Mikroautobusais į Angliją buitinę techniką vežame nuolat, bet kiekvieną kartą reikia pasitikrinti, ar niekas neišbėgs pakeliui.

Ar šaldytuvą galima vežti gulint, ar jis turi stovėti vertikaliai?

Šaldytuvas privalo stovėti vertikaliai. Jei paguldosi, kompresorius gali suprasti, kad jam metas išeiti į pensiją, ir pradės leisti alyvą. Yra modernių modelių, kurie gal kitaip, bet aš laikau taisykle – stovi arba nevežam. Kartą vežėm gulint, savininkas atidarė Anglijoje, o ten lietuviška duona supėlėjus. Smarvė dviejų savaičių senumo. Tad pozicija tokia pat svarbi kaip pakuotė. Ir dar – išleisk vandenį, jei ten koks likęs.

O indaplovė – ji gi šlapi viduje, ar nepridarys bėdų?

Indaplovės viduje visada drėgna. Atjungusi prieš savaitę vis tiek rasi lašų. Jei veši per Europą suspaustas su kitais daiktais, vanduo pakiša – gali supelyti ne tik indaplovė, bet ir šalia esantis kartonas. Patariame dieną prieš tai atidaryti dureles ir palikti. Kartą klientas sakė "sausa", o po trijų dienų atidarėm – pelėsio kvapas kaip miške po lietaus. Nuo tada aš patikrinu pats, jei turiu prieigą.

Ar galiu į tą patį reisą sukišti ir viryklę, ir skalbimo mašiną?

Viskas tilps, jei mikroautobusas tuščias. Bet jei jau trys spintos ir sofa, tada žaidžiam tetrisą. Metalas prie metalo be apsaugos – subraižys viena kitą. Dažnai sakau: gal viena iš jų gali palaukti? Nes du pagrindiniai sunkiasvoriai užima pusę vietos. Kartą vežėm keturias virykles vienu metu – gal restoraną darė, nežinau. Jei planuoji komplektą, siųsk nuotraukas, aš pasakysiu, ar verta pirkti vietą, ar du reisus.

Kainos, laikas ir vietos krovininiame mikroautobuse

Kiek maždaug kainuoja nuvežti buitinę techniką iš Vilniaus į Birmingemą?

Vienas šaldytuvas ar skalbimo mašina – nuo šimto dvidešimt iki dviejų šimtų eurų. Platus intervalas, nes priklauso, ar dar kažką veši drauge. Dviratis ir dvidešimt dėžių viršaus – jau kita kaina. Vasarą brangiau, visi važiuoja, žiemą – lankstesni. Man patinka, kai iš karto sakai visą sąrašą, tada aš pasiūlau paketą. Jei po vieną gabalą skaičiuoji, išeina brangiau, nes mikroautobusui kelionė į Angliją kainuoja tiek pat, nesvarbu, ar pilnas, ar pusiau.

Kodėl kartais paskambinate dieną prieš išvyką ir prašote paimti anksčiau?

Taip būna, ir atsiprašau, jei tai jūs patyrėte. Muitinės eilės, vairuotojo darbo laikas arba staigus maršruto keitimas. Kartais paimame anksčiau, nes kitaip nebespėsime dokumentų. Žinau, kad trikdo planus, bet jei neišsuksi operaacijos, paskui vėluosime ilgiau. Geriau tas skambutis ir ankstesnis pakrovimas nei tyla tris dienas. Aš pats galvoju, gal nevarginti, bet patirtis sako – varginti reikia. Tokia jau šio darbo dalis.

Ar kaina pasikeis, jei technika bus neįpakuota, tik apmarginta laikraščiais?

Neįpakuota – kaina tokia pat, bet rūpesčių daugiau. Mes turim savo apsaugą, antklodes, diržus, bet jei tavo šaldytuvas subraižytas, o tu rodai pirštu – aš pasakysiu, kad pakuotė buvo silpna. Kartais taupoma ant kartono, nuperkama viena plona plėvelė. Tiesą sakant, kartais aš pats padedu suvynioti, jei turiu medžiagų, bet ne visada jų būna po ranka. Tai geriau pasirūpink bent jau storu antklodžių sluoksniu ar senais čiužiniais kampams.

Ar vežate daliniais kroviniais? Kaip suprasti, ar mano sofa ir šaldytuvas tilps?

Taip, daliniais. Mikroautobusais į Angliją vežame buitinę techniką ir baldus, ir daiktadėžes kartu. Tilpsi, jei pasakysi gabaritus. Sofa plius šaldytuvas – rimtas derinys, du "plėšikai" vietos atžvilgiu. Atsiųsk nuotrauką, aš tada vaizduojuosi – šitas kampas, ta dėžė. Jei sofa išrenkama, lengviau. Kitaip – tetrisas arba privatus reisas, kuris kainuos kaip trys daliniai. Tokia aritmetika paprasta.

Dokumentai, muitai ir kiti galvos skausmai

Ar reikia kokių nors popierių vežant naudotą buitinę techniką?

Naudotai buities technikai dokumentų nereikia, jei tai tavo asmeninis daiktas, naudotas ilgiau nei pusę metų. Man atrodo, kad jis keliauja kaip vykstančiojo turtas, ne prekė. Bet jei atveši dvidešimt naujų skalbimo mašinų – tada jau verslas ir muitai kitaip žiūri. Aš ne muitininkas, tik vežėjas. Čia gal geriau pasitikslinti su brokeriu, nes taisyklės keičiasi. Aš galiu tik pasakyti, kaip darom kasdien – vienetinius daiktus be panikos.

O jei technika nauja, ne iš pakuočių – kaip ten su muitais Anglijoje?

Nauja technika be pakuočių ir čekių muitinėje kvepia prekyba. Po Brexit Anglijoje griežčiau. Jei veši naują indaplovę "sau", o jų trys – muitininkai žino, ką tu žadi. Aš mačiau akis į akį. Realiai, su sąskaitomis viskas gerai, be jų – ruletė. Nežinau, ar rizikuotum savo pinigais, bet aš raginu turėti popierių. Kitaip gali stovėti pasienyje ir aiškintis, kad ne verslininkas, o paprastai perkantis lietuvis.

Ar jūsų krovinys apdraustas, jei kelyje kažkas subraižoma?

Mes apdrausti, bet ne nuo visko, jei pats supakavai tragiškai. Yra ribos. Jei blogai sutvirtinta ir subyrėjo dėl svyravimo, draudimas gali nubraukti ranka. Aš sakau – leisk padėti pakrauti. Kartą šaldytuvas apvirto ant indaplovės, abu subraižyti, vamzdeliai lūžę. Draudimas sumokėjo, bet nervai buvo mano. Todėl apie pakavimą kalbam prieš važiuojant. Jei sakai "man viskas aišku", bet varai drėbė – tada nesiskųsk vėliau.

Ką daryti, jei muitinėje paprašys įrodyti, kad šaldytuvas tikrai mano?

Pasiruošk sąskaitą, garantinį ar nuotraukas namuose, kur matyti šaldytuvas tavo virtuvėje. Jei veši dovaną mamai be jokių įrodymų – muitininkai turi teisę įtarti pardavimą. Nežinau, kokia tikimybė patikrinimui, bet jei tikrins – tu turi įrodyti. Aš galiu padėti aiškinti, kad asmeninis, bet ne klastoti dokumentų. Prieš kelionę nufotografuok buitinę techniką su savimi šalia, sudek į telefoną. Paprasta ir veikia.

Kas realybėje nutinka dažniausiai – be cukraus

Ar tiesa, kad kai kurie pervežėjai tiesiog pameta buitinę techniką pakeliui?

Tiesa, ir tai mane varo iš proto. Kaip gali pamesti šaldytuvą? Yra pasišlavėlių, kurie pasiima avansą ir dingsta. Buitinė technika mikroautobusais į Angliją turi važiuoti su tais, kurie bent jau žino, kur ta Anglija yra. Būna, išveža į Vokietiją, nes "pasirodo, tas pats". Aš nepriklausau tokiems. Per dvidešimt metų nesu nė vienos pametęs, nors buvo noro, kai klientas skambino kas valandą. Rinkis pagal rekomendacijas, ne pagal pigiausią skelbimą.

Kodėl vieni klientai gauna daiktus per tris dienas, o kiti laukia dešimt?

Eiliškumas lemia. Pirmas pakrautas – pirmas iškrautas, jei logika paprasta. Bet realybė: muitinės patikrinimai, orai, kelių remontai. Kartą vairuotojas strigo Prancūzijoj dėl streiko, o klientas galvojo, kad geria kavą. Ne, kamštyje. Mes duodam realius terminus, bet force majeure pasitaiko. Kai kurie laukia tris dienas, kiti dešimt. Informuojam, kai žinom patys. Neišradinėju pasiteisinimų – sakau tiesą. Tokia politika.

Ar buitinė technika važiuoja tik su baldais, ar kartais tenka ir su dažais?

Neturėtų važiuoti su chemikalais, pagal taisykles. Bet mikroautobusą krauna keli žmonės. Kartą atidarėm dėžę – dažai. Ne pavojingi, bet kvapnūs. Aš pabarau, bet vežam toliau. Daugiausia su baldais ir kita technika. Atvežk dviratį su tepalais – jau nebe idealu. Realybė gyva, ne laboratorija. Stengiamės atskirti, bet jei nežinai, kad kaimyno dėžėj dažai – kaip aš galiu žinot? Buitinei technikai tai paprastai ne problema, jei pati švari.

Jei vežu sugedusį šaldytuvą remontui – ar tai keičia tvarką?

Sugedęs šaldytuvas – tas pats daiktas, bet techniškai... nu, jei kaip laužas? Nežinau tiksliai muitinės požiūrio. Man rodos, jei atrodo kaip šaldytuvas, tai ir bus šaldytuvas. Vežčiau su paaiškinimu. Buvo atvejis – "meno instaliacija", muitininkai juokėsi, bet praleido. Jei remontui – tavo daiktas. Čia aš atsargus, nes nenoriu meluoti. Geriau pasitikrink su muitine nei gauk nemalonų siurprizą pasienyje. Aš vežu saugiai.

Ar techniką galima gauti tiesiai į trečią aukštą be lifto Londone?

Trečias aukštas Londone be lifto – tai jau nebe mūsų stichija. Mes iki durų, bet laiptai į viršų – atskiras reikalas. Yra vairuotojų, kuriuos bando versti tempti šaldytuvą tris aukštus, bet aš saugau savo komandą. Keli jau yra išsinarino nugaras (turiu omeny – nugarų, nes ne vienas). Galiu rekomenduoti kraustytojus Londone, kainuos apie penkiasdešimt svarų per valandą. Ne, tavo žmonos sesuo neturėtų tempti viena tokių metalo gabaliukų. Rimtai, samdyk specialistus.

Ar vairuotojas padės nunešti skalbimo mašiną vidun, ar tik iki slenksčio?

Iki slenksčio – taip, vidun – ribojamės. Jei pirmas aukštas, durys plačios – padės, nes nesame beširdžiai. Bet rūsys ar siauros laiptinės vingiai – tada sakau "nebe mūsų reikalas". Mes vežėjai, o ne nešiokai (turiu galvoje, fiziškai tempti 40 kg – ne, ne mūsų profilis). Kartais sutariam individualiai, jei mašina maža, bet mikroautobusas yra mikroautobusas. Neklaidink – vežame, o ne nešiojame į vidų per jėgą.

Ką daryti, jei pristatymo dieną aš dirbu, o žmona viena namie – ar ji gali priimti?

Žmona, draugas, kaimynas – bet kas su tapatybe. Mes dažnai pristatom po darbo valandų, nes Londono eismas dieną yra košmaras. Jei žmona viena, paskambinu valandą prieš. Tik reikia, kad žinotų, ką priima. Buvo, kad moteris atsisakė viryklės – "aš neužsakinėjau". O vyras buvo užsakęs ir pamiršęs pasakyt. Paskui skambutis, aiškinimasis, juokas po kelių savaičių. Tai pasakyk namie esančiam bent sąrašą daiktų.

Ar dažnai tenka vežti iš IKEA pirktą buitinę techniką į Angliją?

Iš IKEA vežam dažnai. Ne tik buitinę techniką, bet ir virtuvės salas. Nuperka Lietuvoj, nes kainų skirtumas pateisina kelionę mikroautobusu į Angliją. Kartais net ne buitis, o spintelės, praustuvai. Bet IKEA daiktai surenkami iš dalių, o jei trūksta varžtelio Anglijoj, mes jo neturim. Kartą vežėm komplektą, klientas nerado instrukcijos. Aš sakau – aš vežėjas, o ne IKEA konsultantas. Bet padedu ieškoti, jei kas pūva po pakavimo.

Kodėl žmonės, rinkę pigiausią variantą, paskui skambina ir prašo gelbėti?

Stebiuosi, bet taip nutinka kas mėnesį. "Pas jus brangu, radau už septyniasdešimt eurų". Po savaitės skambutis: "ar galima paimti iš Lenkijos, nes dingo pervežėjas". Būna, kad palieka techniką pakelėje, nes "nebetilpo". Pigiausi variantai dažnai – neapdrausti sukčiai arba be licencijos. Aš nekainoju kaip super-premium, bet mano kainoje yra atsakomybė. Kol neiškrenti iš tos scenos, kur buitinė technika liko be priežiūros, viskas atrodo paprasta. Paskui skambini, aš padedu, bet nervai jau tavo.

Ar elektrinė viryklė su 380V iš Lietuvos veiks Anglijoje?

Elektrinė viryklė su 380V – čia bėda. Anglijoj standartas kitas, dažniausiai 230V. Jei reikia trijų fazių, jau nebe buitis, o pramonė. Aš abejoju, ar toks daiktas apskritai prasmingas ten. Buvo restoranui vežėm, jie sakė turi sutvarkę. Atvežėm, o ten rozetė kitokia, viryklė stovėjo dvi savaites. Realiai, Anglija turi savo standartus. Pirkti 380V viryklę Lietuvoje tam reikalui – rizikinga. Geriau pirkti vietoje, o jei jau veši – būk šimtu procentu tikras.

Mikroautobusais į Angliją vežame buitinę techniką ne pirmus metus ir žinom visus triukus. Nepirk šaldytuvo gulinto, pasirūpink popieriais, jei naujas, neišmesk numerio po pirmo pokalbio. Mačiau viską – nuo švaraus perkraustymo iki farsų su dingusiais daiktais. Skambink, net jei klausimas atrodo kvailas. Geriau paklausi dabar, nei po to aiškini muitininkui, kodėl tavo indaplovė tokia nauja be dokumentų. Aš čia, kai reikia parvežti tai, kas svarbu tavo buityje.