Kelionės planavimas iš Anglijos į Lietuvą be streso: Pilnas eksperto vadovas

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbu tarptautinių pervežimų srityje, ir per tą laiką tūkstančiai kilometrų bei sulydytos dešimtys ratai padėjo man suprasti vieną pagrindinę tiesą: sėkminga kelionė – tai ne atsitiktinumas, o kruopštus planavimas. Maršutas iš Anglijos (Jungtinės Karalystės) į Lietuvą yra vienas populiariausių tarp mūsų tautiečių, tačiau jis išlieka logistiškai sudėtingas. Geografiškai tai tik apie 1800–2000 kilometrų, tačiau realybėje ši kelionė susiduria iššūkių, susijusių su kanalo persikėlimu, skirtingų šalių kelių kodeksais, o pastaraisiais metais – ir sudėtingų muitinės procedūrų dėl „Brexit“.

Daugelis žmonių, planuodami šią kelionę, dažnai pasikliauja tik „Google Maps“ rekomendacijomis ar draugų patarimais, kurie kartais būna pasenę. Tačiau profesionalus požiūris leidžia išvengti daugumos nemalonių netikėtumų, galinčių sugadinti ne tik kelionę, bet ir biudžetą. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir suteiksiu jums praktinius įrankių, kaip šį kelią įveikti ramiai, saugiai ir be nereikalingo streso. Mes aptarsime viską – nuo optimalaus maršruto parinkimo iki dokumentų tikrinimo ir krovinio saugumo. Nesvarbu, ar planuojate persikelti gyventi, vežti dovanas šeimai ar tiesiog grįžti atostogauti, šis vadovas padės jums jaustis valdytoju kelyje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks yra geriausias maršrutas iš Anglijos į Lietuvą, norint išvengti streso?

Renkantis maršrutą, svarbiausia ne tik kiekis kilometrų, bet ir kelyje praleidžiamas laikas bei vairavimo sąlygos. Esu išbandęs daugybę variantų, ir mano kaip profesionalo nuomone, patogiausias ir mažiausiai streso keliantis maršrutas yra per „Eurotunnel“ (arba keltą Dover–Calais) ir toliau vairuojant per Belgiją bei Vokietiją.

Nors pradžioje gali atrodyti, kad kelias per Prancūziją yra trumpiausias, Prancūzijos autostradų sistema ir „péage“ (mokami užkardai) gali sukelti nemaža nervų, ypač aukščiausiąją kelionės sezoną. Be to, „Eurotunnel“ leidžia praleisti mažiau laiko laukiant ir daugiau – vairuojant. Tęsiant kelionę iš Kalė, rekomenduoju važiuoti link Briuselio, o paskui – per Vokietiją (A2 autostrada link Poznanės). Vokietijos keliai, nors ir daug kur reikalauja mokesčių sunkvežimiams, lengviesiems automobiliams dažniausiai nemokami (išskyrus tam tikras zonas, pavyzdžiui, aplink A7 arba tunelius), o jų kokybė ir organizavimas yra vieni geriausių Europoje. Alternatyva – važiuoti per Nyderlandus, tačiau ten didelių miestų apkrovos (Amsterdamas, Roterdamas) gali sukelti dideles spūstis. Todėl, jei jūsų prioritetas – ramybė, rinkitės Belgijos-Vokietijos kryptį.

2. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi po „Brexit“?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir ne veltui. Po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, dokumentų reikalavimai pasikeitė, ir ignoravimas gali baigtis nepraleidimu sienos. Pirmiausia, įsitikinkite, kad jūsų pasas galioja ne mažiau kaip 6 mėnesius po planuojamo grįžimo datos. Ši taisyklė taikoma Lietuvos ir kitų ES šalių piliečiams.

Antra, jei kelionę atliekate savo automobiliu, būtina turėti „Green Card“ – tarptautinį draudimo pažymėjimą, kuris patvirtina, kad jūsų civilinis atsakomybės draudimas galioja Europos Sąjungos teritorijoje. Nors dauguma draudikų dabar siunčia juos elektroniniu būdu, rekomenduoju turėti ir popierinę kopiją. Taip pat reikalingas techninis pasas (V5C dokumentas JK), jei automobilis neregistruotas Lietuvoje. Jei automobilis nėra jūsų nuosavybė (pavyzdžiui, draugo ar kompanijos), būtina turėti raštišką leidimą vairuoti šį automobilį, pateiktą angliškai (ir verčiamą į lietuvių ar vokišką kalbą geriau iš anksto). Be šių dokumentų muitininkas gali neleisti keltis arba konfiskuoti transporto priemonę.

3. Kaip tinkamai suplanuoti kelionės laiką ir poilsio pertraukas?

Logistikoje laikas – tai pinigai, tačiau asmeninėse kelionėse laikas – tai saugumas. Kelionė iš Anglijos į Lietuvą trunka maždaug 20–24 valandas gryno vairavimo be sustojimų. Tačiau bandyti įveikti šį atstumą viena diena be pertraukų yra ne tik pavojinga, bet ir nelegalu.

Remiantis Europos Sąjungos taisyklėmis, vairuotojas privalo daryti 45 minučių pertrauką kas 4,5 valandos vairavimo. Be to, po 9 valandų vairavimo privaloma atlikti 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Mano patirtis rodo, kad optimaliausias variantas yra padalinti kelionę į dvi dienas su nakvyne pusiaukelėje. Pavyzdžiui, išvykti ryte iš Londono, nuvažiuoti iki Kalė, persikelti į žemyninę Europą ir užbaigti dieną Vokietijos teritorijoje (pavyzdžiui, aplink Hanoverį ar Frankfurte). Tai leis ramiai pavalgyti, išsimiegoti ir ryte atnaujinti kelionę atgaliais ratais. Tokio planavimo trūkumas – papildoma nakt viešbutyje, tačiau privalumas – saugumas ir mažesnė pavojingų situacijų rizika.

4. Kokius automobilio paruošimo reikalavimus būtina atsižvelgti prieš išvykstant?

Niekada nepraleiskite techninės automobilio patikros prieš tokia ilga kelionę. Per savo darbo metą mačiau, kaip maža, atrodo nereikšminga problema (pvz., senos stabdžių trinkelės ar praleistas oro filtras) virsta dideliu nedarbingumu kelyje. Patikrinkite tepalus, aušinimo skysčio lygį, padangų protektoriaus gylį (žiemos sezonu – būtinai žieminės padangos Vokietijoje ir kitose šalyse, tai ne pasirinkimas, o įstatymas).

Taip pat nepamirškite apie specifinius reikalavimus, kuriuos turi tūpti automobilis registruotas Jungtinėje Karalystėje. Jei jūsų numerių lentelėse nėra „UK“ simbolio (seno tipo lentelės su „GB“ ženklu nebėra tinkamos), privalote ant automobilio galinės dalies užklijuoti „UK“ lipduką. Be to, privaloma turėti atšvaitų liudijimą (švyturėlius) ir saugos liemenes kiekvienam keleiviui. Kai kuriose šalyse (pvz., Prancūzijoje) reikalaujama turėti ir alkoholio testavimo prietaus, nors ši taisyklė pasikeitė, rekomenduoju tikrinti aktualią informaciją. Šių smulkių detalių buvimas sutaupo daug nervų sustojus policijai.

5. Kaip užtikrinti, kad krovinys (daiktai) bus vežamas saugiai ir legaliai?

Jei kelionės tikslas ne tik susitikti su šeima, bet ir parvežti daiktų, būtina žinoti, kaip juos tinkamai užfiksuoti. Pagrindinė taisyklė – krovinys neturi trukdyti vairuotojo vaizdu ir nejudėti važiuojant. Naudokite tvirtinimo diržus (rinkančius) ir, jei įmanoma, pakelkite daiktus aukštyn, kad ne užgožtų galinio vaizdo.

Svarbiausia – legalumas. Pagal ES taisykles, asmeniniam naudojimui skirtų daiktų (neparduodamiems) gabenimas nereikalauja komercinio importo dokumentacijos, tačiau daiktų vertė turi būti pagrįsta. Jei vežate naujus, su etiketėmis daiktus (pvz., kompiuterius, drabužius dideliais kiekiais), muitinė gali juos laikyti komerciniu siuntiniu. Tokiu atveju gali tekti mokėti PVM ir muitus. Norint išvengti nesusipratimų, rekomenduoju turėti daiktų sąrašą (su apytikslėmis vertėmis) ir, jei tai persikėlimas, užpildyti „Transfer of Residence“ (ToR01) formą JK, kad gautumėte atleidimą nuo mokesčių. Tai procesas, kurį privalu pradėti iš anksto.

6. Ar verta rinktis keltą, ar „Eurotunnel“? Kuo jie skiriasi?

Tai klausimas, ap kurį daugelis diskutuoja. „Eurotunnel“ (Le Shuttle) vežia automobilius po La Manšo sąsiauriu traukiniu. Skrydis trunka tik 35 minutes, o dažnumas – kas 15–30 minučių. Tai greičiausias ir, mano nuomone, patogiausias būdas, nes jūs išliksite automobilyje, o oro sąlygos neturi įtakos. Tačiau jis gali būti brangesnis, ypač jei bilietus perkate paskutinę minutę.

Keltai (Dover–Calais ar Dover–Dunkirk) yra tradicinis pasirinkimas. Jie leidžia išeiti iš automobilio, pavalgyti, pailsėti, o kai kurie net siūlo pramogas. Tačiau jų trukmė ilgesnė (1,5–2 val.), priklauso nuo bangų aukščio, o laukimas uoste gali užtrukti, ypač vasarą arba kai vyksta muitinės kontrolės (nes po „Brexit“ JK keleiviai turi eiti per ES ribų kontrolę, o tai sukuria eiles). Jei jums svarbus greitis ir ramybė, renkantis „Eurotunnel“. Jei norite sutaupyti ir mėgstate jūrą, keltas gali būti geras sprendimas, tačiau užsisakykite vietą iš anksto.

7. Kaip išvengti nepageidaujamų išlaidų kelyje (muitai, baudos, kuras)?

Biudžeto kontrolė yra neatsiejama planavimo dalis. Didžiąją išlaidų dalį sudaro kuras ir keltų/bilietų kainos. Kuro kainų skirtumai tarp šalių gali būti dideli – paprastai pigiausia degalų yra Luksemburge (jei kelyje užklystate), taip pat Lenkijoje. Vokietijoje ir Belgijoje kainos vidutinės, tačiau jų autostradose degalinės dažnai brangnesnės nei miestuose. Naudokite aplikacijas, pvz., „GasBuddy“ ar „Fuel Flash“, kad rastumėte pigiausias degalines.

Muitų išlaidoms išvengti svarbiausia yra sąžiningumas ir žinių turėjimas. Nevežkite draudžiamų produktų (maisto produktų gyvūnų kilmės iš JK į ES yra griežtai ribojama – mėsos, pieno produktų negalima vežti be specialių leidimų). Jei vežate daugiau nei 800 cigaretės (asmeniui virš 17 metų) ar daugiau nei 10 litrų stipriųjų alkoholinių gėrimų, tai bus laikoma prekyba ir gali būti konfiskuota. Taip pat stebėkite greičio limitus – Vokietijoje yra vietų be greičio limito, tačiau toliau į rytus Lenkijoje ir Lietuvoje griežtai taikomos baudos, o foto fiksavimai yra labai aktyvūs.

8. Ką daryti, jei įvykta techninė gedimas ar eismo įvykis užsienyje?

Tai scenarijus, apie kurį niekas nenori galvoti, bet reikia būti pasiruošusiam. Pirmiausia, įsitikinkite, kad turite galiojantį draudimą, kuris apima techninę pagalbą užsienyje („Roadside Assistance“). Dauguma JK draudikų siūlo šią paslaugą kaip papildomą, bet ji verta kiekvieno cento. Jei neturite, techninės pagalbos iškvietimas Vokietijoje gali kainuoti šimtus eurų.

Jei įvykta eismo įvykis, nedelsdami paskambinkite policijai (112 numeris veikia visoje ES). Niekada nepripažinkite kaltės vietoje, net jei atrodo, kad kaltumėte – palikite tai draudimo įmonėms nustatyti. Užpildykite „European Accident Statement“ formą (dažniausiai randama draudimo polise). Būtina nufotografuoti įvykio vietą, automobilius ir aplinką. Jei reikalingas vilkimas, geriau pasikliauti draudimo kompanijos partneriais, o ne atsitiktiniais „pagraibėtojais“ kelyje, kurie gali pakenkti automobiliui arba iškrauti daugiau nei numatyta.

9. Kaip susitvarkyti su gyvūnų pervežimu, jei keliaujate su augintiniais?

Daugelis lietuvių Anglijoje turi augintinius, ir grįžtant namo, norima pasiimti ir šeimos narį – šunį ar katę. Po „Brexit“ ši procedūra pasikeitė. Dabar, norint vežti gyvūną iš JK į ES, reikia turėti ne tik mikroschemą („chip“), bet ir gyvūno pasą, kuriame būtų įrašyta antžmogiškojo raupų vakcinos (rabies) skiepijimo data. Svarbiausia: skiepimas turi būti padarytas ne vėliau kaip 21 diena prieš kelionę.

Be to, gyvūnas turi būti apžiūrėtas veterinaru ne anksčiau kaip 48 valandos prieš išvykimą iš JK. Veterinaras išduoda „Animal Health Certificate“ (AHC). Dokumentas galioja 10 dienų nuo išdavimo datos kelionei į ES ir 4 mėnesius grįžtant atgal (arba toliau kelionėms ES viduje). Be šio sertifikato su sienos nepraleisite.