Mikroautobusais į Angliją: greitai ir be tarpininkų

Į Angliją kraustytis reikia nemažai užsispyrimo, ypač jei ten laukia darbas ar artimieji. Per 18 metų vežiojau daiktus visomis kryptimis, ir galiu pasakyti – mikroautobusais į Angliją važiuoja ne tik tie, kas neturi daug bagažo, bet ir šeimos, kurios paprasčiausiai nenori mokėti dvigubai per tarpininkus. Greičiau, lanksčiau, o kartais net pigiau, jei sutinki žmogų, kuris tikrai važiuoja, o ne tik žongliruoja žodžiu "logistika". Bet čia yra vienas didelis bet. Rinkoje pilna veėjų, kurie pažada per savaitę, o po trejų dienų nekelia ragelio. Čia atsakau kaip draugas draugui – be filtrų ir be saldžių pažadų.

Kiek ir kaip užsakyti

Kiek dabar kainuoja mikroautobusas į Angliją ir kodėl kiekvienas skambina kita kaina?

Kainos dabar svyruoja tarp 700 ir 1600 eurų, priklausomai nuo to, ar pilnai užpildi mikroautobusą, ar ten laksto keturios dėžės. Prasideda nuo kilometro ir kuro, bet paskui prisideda keltai, muitai ir pats vairuotojo noras uždirbti. Šiaip žiemą galima derėtis, o vasarą kaina šokteli. Vienas kolega į Birmingamą praėjusį mėnesį vežė už 900, nes jau turėjo pusę buitelės užkrautą. Sunku pasakyti tiksliai, nes kiekvienas maršrutas unikalus, bet jei skambina žemiau nei 600 – aš susimąstyčiau.

Ar galiu mokėti dalimis arba tik grynais, kai mašina jau stovi po langais?

Galima, bet jau nuo žmogaus priklauso. Kai kurie, ypač jei pažįsti iš ankstesnių reisų, sutinka 40 proc. iš anksto, likutį gausi kai tik iškrauna Londone. Aš pats prašau nedidelio avanso už kuro rezervaciją, o galutinę sumą tvarkome vietoje. Nedaryk klaidos nemokėdamas visos sumos prieš tai, kol mašina nepasirodė kieme. Buvo atvejų, kai sumokėjo ir dvi savaites rašinėjo laiškus tuščiai. Grynieji dažniausiai populiariausi, bet kokį nors patvirtinimą visada reikalauk.

Kodėl vieni vežėjai sako 800, o kiti 1500 eurų – kas čia per skirtumas?

Tai atsiveria visa mūsų rinkos virtuvė. 800 gauni, jei vairuotojas jau važiuoja tuo pačiu maršrutu ir turi laisvos vietos – tu prisidedi prie jo sąnaudų. 1500 dažnai būna tada, kai kreipiesi į brokerį, kuris pats užsako mašiną, prideda 30 proc. ir siūlo "premium" paslaugą, kuri yra tas pats Ford Transit. Mačiau atvejį: klientas sumokėjo 1400 per firmą, o atvažiavo Rytis, kurį būtų galima rasti tiesiogiai už 950. Tarpininkai gražiai šnek, bet moka kitą kainą. Skambink vairuotojams asmeniškai.

Kiek laiko prieš reikia užsakyti pervežimą į Londoną ar Birmingamą?

Jei planuoji vasaros viduryje ar prieš Kalėdas – kuo anksčiau, tuo ramiau. Idealu prieš 3–4 savaites, bet realiai dažnai skambini kitai savaitei ir lieki plikas. Aš pats kartais turiu laisvų vietų, kurias parduodu per dvi dienas. Jei esi lankstus ir gali išvykti, kai sako vežėjas, kartais pakanka savaitės. Nepulk į paniką paskutinę dieną, nes tada lengvai pakliūni ant brokerių, kurie pasiūlo stebuklingą greitį, o tavo daiktai dvi savaites stovi Kaune kažkokiame kieme.

Popieriai pasienyje

Ar po Brexito dar galima tiesiog supakuoti daiktus ir važiuoti į Angliją mikroautobusu?

Taip, galima, bet dabar nebe taip paprasta, kaip prieš šešis metus, kai užtekdavo paso. Reikia muitinės deklaracijos, prekių sąrašo, ir jei veži kažką vertinga – gali tekti įrodyti kilmę. Kartą vežiau seną amatininko įrankių komplektą iš Panevėžio – muitininkai paklausė, ar tai ne prekybinis krovinys. Teko rodyti paaiškinimą, kad emigruojama, o neatidaroma parduotuvė. Mikroautobusais į Angliją vis dar važiuojama kasdien, tik popieriai dabar svarbesni. Nepatingėk su aprašymu, pasienyje gali stovėti valandas.

Kokius popierius man reikia paruošti – aš visai nieko nesuprantu apie muitus?

Pirmiausia inventoriaus sąrašas anglų kalba – ką veši, kiek vertinga, iš kur kilę. Jei tai tavo asmeniniai daiktai, rašoma transfer of residence formą, kurią rasi UK vyriausybės puslapyje. Aš asmeniškai dar ne viską ant galvos moku, bet vairuotojai, kertantys sieną reguliariai, paprastai padeda sutvarkyti. Kartais jie turi muitinės atstovą už 50–80 eurų. Tai nėra raketų mokslas, bet praleisti žingsnį gali būti brangiau. Dėžes geriau sunumeruoti – ne reikalavimas, bet labai palengvina gyvenimą.

Ar mikroautobusui reikia specialių leidimų, ar tai skiriasi nuo didelio vilkiko?

Mikroautobusui, kuris veža asmeninius daiktus, nereikia krovininio leidimo, jei neprekiauji. Bet jei masė viršija tam tikras ribas, gali prireikti kito draudimo. Čia aš ne 100 proc. tikras, ar Lietuvoje riba yra 3,5 ar 3,8 tonos (atleiskit, seniai nesidomėjau pakankamai), bet profesionalūs vežėjai žino savo mašinos pagrindą. Jeigu vairuoja su B kategorija, dažnai transportas neviršija leistino. Kartą pasienyje stabdė dėl svorio – teko iškrauti dvi dėžes. Todėl nesikrausk kaip arkla, net jei atrodo, kad dar telpa.

Ką daryti jei muitininkai atidaro mano dėžes – ar vežėjas tuomet neišsoks ir nepabėgs?

Stovi šalia ir bandai nepasimesti. Vežėjas, jei tikras profesionalas, neišbėgs – jam irgi reikia pravažiuoti. Kartais muitininkai pasižiūri formaliai, kartais išpakuoja pusę dėžių. Buvo situacija: radaro aparatas suklydo, atidarė dėžę su indais – žiūrėti kaip šmeižžia jų rankomis (atsiprašau, turėjau galvoje – rausia), bet nieko nepadarysi. Svarbiausia – žinoti savo turinį ir turėti sąrašą. Jei ką pamiršai deklaruoti – pasakyk iš karto. Patikėk, nesąžiningi žmonės labiausiai pralaimi pasienyje.

Kelionė ir adresai

Kiek laiko trunka kelionė iš Vilniaus į Londoną mikroautobusu?

Iš Vilniaus iki Londono grynai apie 1900 kilometrų. Jei vairuoja vienas žmogus su miegais salone, realiai gaunasi 30–36 valandos. Aš pats niekada nevažiuoju be sustojimų, nes pavojinga. Paprastai per dvi dienas – išvažiuoji vakarą, miegi Vokietijoje, rytoj jau Yorkshire. Tik atsimink, mikroautobusas kerta keltus, kur eilės kartais būna košmariškos. Kartą Doverio uoste prasėdėjom 8 valandas dėl audros. Planuoki 2–3 dienas lango, o ne konkrečią valandą – gyvenimas mėgsta pajuokauti.

Ar pervežėjas atvažiuoja tiesiai po mano duris, ar turi kur nors ant kalno stovėti?

Mes važiuojame iki adreso, bet jei gyveni senamiestyje, kur traktorius prasisuka lengviau nei Ford Transit, deriname artimiausią vietą. Buvo atvejis: klientas gyveno siauram kieme Londone – teko neiški nuo gatvės, nes bijojau įsiparkuoti. Jei subraižysi kapotą – paskui aiškinkis su draudimu. Pasakyk iš anksto, ar po langais galima stovėti. Jei ne – neišsigąsk, kai skambina iš pusės kilometro atstumo. Mes irgi neturim sparnų.

Ar mikroautobusu galiu vežtis kartu katiną, sofą ir dar du lagaminus?

Katinai, šunys, sofos – telpa, kol telpa fiziškai. Gyvūnai turi važiuoti patogiai, o ne kaip bulvės dugne. Sofą reikia apmauti, nes dažnai važiuoja kelių žmonių daiktai, ir dulkių maišas ant sofos ne pats geriausias vaizdas. Dėl lagaminų – niekas nedraudžia, tik nepalik batų su kulniukais po sunkiomis dėžėmis. Buvo: ant lagamino užkrovė 80 kilų baldas – paskui lagaminas atrodė kaip senas liūdnas krepšys. Daugiausia galvok apie pakavimą.

Kaip žinoti, kad mašina tikrai atvažiuos tą dieną, kurią pažadėjo – ar skambinti kas valandą?

Nežinai. Nebent jis tavo uošvis. Patikimi žmonės skambina prieš išvažiuodami, siunčia mašinos nuotraukas, dalinasi locacija. Jeigu žmogus pirmą kartą skambina tik tada, kai jau turėjo atvažiuoti, ir net nežino, kur mokėti mokamus kelius – signalas nerimtas. Aš pats visada sakau: pasiimk du numerius, nusifotografuok mašiną. Ir jei žmogus neprašo avanso, jis arba labai pasitikintis, arba... jau matytas filmas. Geriau simboliniai 50 eurų rezervacijai nei raudonavimas tris savaites.

Kas tilps ir kaip supakuoti

Ar man pačiam reikias dėžes supakuoti, ar vežėjas atvažiuoja ir pats susukuoja?

Dažniausiai taip. Vežėjas krauna ir veža – jis ne tavo pakavimo specialistas, nors kai kurie padeda. Bet pats žinai, kas kur dėta, o jei aš supakuosiu porcelianą – paskui kaltinsi mane. Nusipirk kartoną iš statybinių – pigiau nei specializuotose parduotuvėse. Ir pažymėk: "virtuvė – lengva". Aha, neskaitomai (palieku kaip yra, matyt skubėjau), bet suprask – rašyk aiškiai. Iškrovimo metu bus chaosas, jei nebus numerių. Tai tavo ramybės draudimas.

Kokiais mikroautobusais dažniausiai veža – ar ten tvarkingi Ford Transitai, ar griuvenos?

Ford Transitai, Mercedes Sprinteriai, VW Crafteriai – šventoji trejybė. Dažniausiai 3,5 tonos. Kai kurie nauji, su climate control, kiti... prisimenu Renualt (taip, Renault, atsiprašau už klaidą) Master, kuris kvepėjo dyzeliu net viduje. Bet jis saugiai nugabeno daiktus. Svarbu ne markė, o kaip žmogus prižiūri. Ar suriša? Ar yra grindų apsauga? Kartą mačiau 20 metų senumo Ivecą, bet daiktai buvo saugesni nei ką tik nupirktame Sprinteryje. Nesižiūrėk tik į blizgesį.

Kas jei mano daiktams tilptų mažiau, nei aš galvojau – ar jie paliks dalį ant grindų?

Čia vienas nemaloniausių momentų. Mes matuojam erdvę kubiniais metrais. Jei manai, kad turi 10 kubų, o išeina 14 – belieka mokėti už antrą reisą arba išmesti kažką. Kartais vežėjas turi 2 kubus laisvai, bet jei užsakovų daugiau – tavo daiktai liks. Buvo: ponia iš Kauno nesutiko atiduoti komodos. Teko gabenti atskirai – kainavo beveik kaip pusė pervežimo. Idealu suvokti savo tūrį prieš atvykimą. Pagalvok, jei netelpa, kas iškeliaus. Kartais tai netgi terapija.

Ar galiu vežtis augalą, dviratį ir seną viryklę vienu metu – ar tai per daug painu?

Gali, bet augalas bus nepatenkintas. Didžiausia bėda – dujinė viryklė: Anglijoje ją vežti galima, bet turi būti atjungta. Aš tiksliai nežinau, ar reikia sertifikato kiekvienai (tikriausiai ne, bet nepamenu), bet jei elektra – žymiai lengviau. Dviratis – smulkmena, tik nuim pedalus. Augalai... žiūrint kokį. Palmą? Negi. Prisimenu klientę su 30 kivamedžių vazonų. Atvažiavus pusė atrodė kaip mano sąžinė po mokesčių deklaracijos – nu truputį žali. Bet gyvi liko.

Bėdos, sukčiai ir realybė

Ar tikrai verta ieškoti vežėjo be tarpininkų, ar geriau kreiptis į didelę firmą?

Tarpininkai kartais prideda 30–50 proc., bet jie turi vertę, jei nežinai su kuo kalbėti. Be tarpininkų verta, kai randi žmogų, kuris važiuoja reguliarily (taip, parašiau kaip parašiau, man taip skamba galvoje), ir supranta, jog daiktai – tavo gyvenimas. Didelės firmos kartais šalčiau žiūri, nes apdoroja tave kaip numerį. Mažas pervežėjas padeda su pakrovimu, popieriais. Bet rizika aiški – jei jis išnyks, nerasi prie ko kabinti. Su tarpininku bent jau yra įmonės kodas. Aš renkuosi tiesioginį kontaktą, bet versk sprendimą pagal save.

Ką daryti jei pervežėjas pavėlavo tris dienas ir nekelia telefono – skambinti policijai?

Pirmiausia – nepalik be žodžių. Rašyk viešai ten, kur radai numerį, nes viešas spaudimas padeda. Jei visai dingo – deja, yra tokių, kurie paima daiktus ir dingsta Europoje. Prevencija svarbiausia: mokėk per etapus, fiksuok sutartį bent žinute. Policija dažnai nieko padaryti negali be rašytinės sutarties. Buvau liudininkas: klientas neteko daiktų dėl "draugo draugo, kuris pažįsta vaikiną". Nepatikus vaizdelis. Geras vairuotojas skamba kaip žmogus, ne robotas.

Ar buvai atvejis, kai klientas liko be daiktų pasienyje – kaip taip nutiko?

Taip, ir tai buvo baisokas reikalas. Ne mano mašinoje, bet kolegos, kuris vairavo per apkrautą mikroautobusą. Muitininkai pasikeitė nuomonę dėl senovinio laikrodžio ir pareiškė, kad be CITES leidimo (ar kažko panašaus, tiksliai neprisimenu formuluotės) nepraleis. Klientas turėjo pasirinkimą: palikti laikrodį arba visą mašiną grąžinti. Galiausiai teko samdyti sandėlį Prancūzijoje, o klientas mokėjo 400 eurų papildomai. Dėl vieno daikto. Todėl vertingus, senovinius dalykus skelbk iš anksto ir pasitikrink.

Kodėl kai kurie vežėjai prašo viską smulkiai aprašyti, o kiti sako "nesvarbu, sumeskite"?

Tie, kurie prašo aprašyti – rimti. Tie, kur sako "nesvarbu, sumeskite" – arba nepatyrę, arba jiems vis tiek, arba planuoja kažką prakišti po tavo daiktais. Rimtas vairuotojas kontroliuoja turinį ne dėl smalsumo – jis turi žinoti, kad nesiveši degių skysčių ar ginklų. Kartą klientas įgrūdo po sofa dėžę su dažų balioneliais. Pastebėjau dar prieš kelionę. Jei būtų sprogę – nebepervežimas, o balionų šou. Tikslus sąrašas – saugumo garantas. Nepyk, kai klausia.

Ar mikroautobusu į Angliją galima vežtis mašinos detales – ar tai rizikinga?

Galima, bet muitinė jautresnė. Naujos detalės atrodo kaip prekyba, o ne asmeniniai daiktai. Jei veši variklį ar keturis ratus – gali paklausti, ar neparduosi. Verčiau turėti sąskaitas, įrodančias, kad tai tavo mašinos dalys. Vienas vaikinas vešė BMW priekį – pavyko, bet kilo ant kojų. Jei gali – išardyk ir pasislėpk tarp drabužių (ne slėpk nuo muitinės, o kad nebūtų akivaizdu kaip prekė). Komplikuota, bet įmanoma, jei sąžiningai deklaruoji.

Ką reiškia "be tarpininkų" – ar tu pats vairuoji, ar tiesiog mažesnis transportas?

Tai reiškia, kad kalbiesi su tuo, kuris sėda prie vairo. Tarpininkas – dažnai ofiso vaikinas, kuris perrašo tavo užsakymą į portalą ir pasiima skirtumą. Be tarpininkų gauni tiesioginį numerį, gali skambinti bet kada, derėtis dėl iškrovimo. Aš pats skambinu, pats kraunu, pats rašau sąskaitas ant popierinės servetėlės, jei reikia (taip, kartais taip būna, nors turėčiau turėti tvarkingas). Tiesioginis kontaktas sutaupo nervų, bet – nėra kur skųstis. Renkiesi pats: ramiau ar pigiau ir lankščiau.

Ar reikia draudimo daiktams, ir kas jei jie sudaužomi važiuojant per Belgiją?

Oficialiai vežėjas privalo turėti CMR draudimą, bet limitai kartais juokingi – 150 tūkst. eurų ant visos mašinos, o jei 5 klientai, kiekvienas gauna tik dalį. Jei veši vertingą elektroniką – atskirai apdrausk. Aš pats rekomenduoju gerai supakuoti, nes žaida dažniausiai nuo netinkamo pakavimo, o ne avarijos. Važiuojant per Belgiją... na, jų kelkai nėra gražiausi, bet man labiau patinka Prancūzijos duobės (nuskriejo mintis). Turėk nuotraukas prieš pakrovimą. Jei nėra įrodymų, kad daiktas buvo sveikas – draudimas atsiųs atgal.

Kaip atpažinti, kad vežėjas šiaip sau mėgėjas, o ne profesionalas, kai jis gražiai kalba?

Pirmas požymis – mašinoje nėra tvirtinimo diržų, tik virvės iš garaže. Antras – kaina žemiau rinkos perpus. Trečias – atsako "ai, viskas bus gerai". Rimtas pervežėjas klausia: kiek kubų, kas per daiktai, ar reikia liftas. Mėgėjas sako: "rytoj 12" ir pats nežino, ar tilps. Mačiau jauną vaikiną, pirma kartą važiavusį į Londoną – pametė raktus viešbutyje, sugedo Lile, o klientas laukė keturias dienas. Gražiai kalba bet kuris, bet pervežimą atskiria detalės. Paklausk, ar turi leidimą.

Ar galiu pats važiuoti kartu su daiktais iki Anglijos mikroautobusu – ar tai leidžiama?

Taip, bet turi žinoti – ne visada yra kur patogiai įsitaisyti. Jeigu pilnai užkrauta, sėdi ant dėžių arba prie vairuotojo. Kelionė ilga, ne visi ištvėręs (turėjau rašyti kitaip, bet tegul bus) sėdi 30 valandų ant plastiko. Aš leidžiu kartu, jei yra vieta. Bet tuomet esi ir krovėjas, ir palydovas, ir derybininkas. Vienas džentelmenis iš Klaipėdos važiavo su biblioteka. Skaityti bandė, bet sudužo akiniai. Kelionė tapo meditacija. Toks partneris kartais net padeda, bet suprask: čia ne autobusas su tualetu.

Išvada

Mikroautobusais į Angliją perkraustytis gali būti puikus sprendimas, jei randi patikimą žmogų, kuris nesislepia po septynių bendrovių logotipais. Kreipkis tiesiai į vairuotoją, klausyk savo nuojautos, ir niekada nemokėk visos sumos prieš tai, kol mašina dar nepasirodė tavo kieme. Jei kaina skamba per gerai, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra. Keliauk protingai, pakuok gerai, ir nepamiršk, kad geriausi tarptautiniai perkraustymai vyksta tada, kai vairuotojui rūpi ne tik tavo sofos, bet ir tavo ramybė. Lik sveikas.