Mikroautobusais gabenimas į Angliją: greita ir saugu

Klausyk, jei ruošiesi į Angliją ar tiesiog turi parvežti daiktus, mikroautobusas dažnai yra pats geriausias sprendimas. Dvidešimt metų – tiek jau vegžioju su tarptautiniais perkraustymais, ir galiu pasakyt, kad krovininis mikroautobusas yra nepakeičiamas, kai reikia pervežti vieno-dviejų kambarių buto daiktus. Kodėl? Nes fūra per didelė, o pašto siuntų – per maža. Mikroautobusais gabenimas į Angliją vyksta greičiau nei didžiosiomis transporto priemonėmis, kurios vos išsiriegia iš logistikos terminalų. Dažnai saugiau irgi, nes tavo daiktai nesimaišo su svetima siunta. Bet jau čia nesakysiu pasakų – visko būna, ir aš tau papasakosiu kaip iš tikrųjų.

Pradžiai – ką svarbu žinoti

Kiek maždaug laiko užtrunka gabenimas mikroautobusu į Angliją?

Jei viskas sėkmingai susiklosto – keltas važiuoja laiku, muitinė nesnaudžia, o kelias iki namų laisvas – iš Vilniaus iki Londono apylinkių dažnai gaunasi per dvi-tris dienas. Būna ir greičiau, per 36 valandas, jei važiuojame du vairuotojai ir jie pamainomis ilsisi. Tačiau buvo tokių atvejų, kai Doverio uoste eilės buvo tokios, kad penkias dienas prakaitavome. Klientui sakau visada: planuok keturioms dienoms, o jei atvažiuosiu anksčiau – džiaugsiesi. Kartą vienas vaikinas užsakė lovą atsivežti lygiai tą pačią dieną, kai atvykome. Atvykome vidurnaktį. Neužsakinėk taip.

Kokia talpa standartinio mikroautobuso? Kiek ten telpa daiktų?

Standartinis ilgabazis „Sprinter“ arba „Transit“ turi maždaug 8–10 kubinių metrų. Realiai tai vieno kambario butas be didelės spintos, arba su spinta, jei išardai. Aš kai sutalpinu, įmetu keturiasdešimt dėžių, dviratį, du IKEA spintų komplektus ir dulkių siurblį. Jeigu dar turi skalbyklę ir šaldytuvą, tada reikia gerai pasukti galvą arba rinktis didesnę mašiną. Būna atvejų, kai pažiūriu į krūvą ir sakau: „Čia ne, reikia dviejų reisų.“ Du reisai – dviguba kaina, nes kuras ir keltas kartojasi. Taip kad būk atviras dėl savo daiktų kiekio.

Ar galiu pats vykti kartu su savo daiktais mikroautobuse?

Oficialiai – ne. Keleiviai neapmokami komercinio pervežimo draudimo. Neoficialiai? Būna, kad klientas sėdosi į priekį, kai važiuojame keliese su keliais vairuotojais. Bet to neturėčiau sakyti garsiai. (Nesakyk mano draudikui.) Jei tai asmeniniai daiktai ir mokama ne komercinė kaina, kartais ribos būna ne tokios kietos. Bet teisiškai geriau skristi pats lėktuvu. Ryanais kartais bilietas trisdešimt eurų – pigiau nei galvos skausmas, jei sustabdys už Kalė. Aš noriu, kad viskas būtų švaru, bet žinau, kaip realybėje atrodo daiktai.

Ar mikroautobusu vežti saugiau nei didžiąja fūra?

Tam tikra prasme – taip. Tavo daiktai nesimaišo su kitų žmonių baldais, nėra dviejų persikrovimų terminale, mažiau rankų liečia tavo dėžes. Mažiau galvos skausmo aiškintis, kodėl atsirado įbrėžimas. Bet mikroautobusas lengvesnis, jautresnis vėjui keltuose. O jei perkrauni – aš mačiau perpildytą „Sprinterį“ ties Lilio apylinkėmis pradūrus padangą. Ne juokinga, kai tai nutinka antrą nakties. Saugiau tik tada, kai vairuotojas nėra kvailys ir kai tu neprikrauni akmenų.

Kainos, sutartys ir kiti nemalonūs skaičiai

Kiek realiai kainuoja pervežimas į Angliją mikroautobusu?

Žinai, svyruoja. Tarp aštuonių šimtų ir aštuoniolikos šimtų eurų, priklauso nuo mėnesio, kuro kainų ir kiek aš desperatiškai ieškau grįžtamojo krovinio. Kovo mėnesį pigiau nei rugpjūtį. Londone pigiau nei kaime Kornvalyje, nes iš ten grįžtu tuščias. Praeitą mėnesį dariau į Mančesterį už tūkstantį šimtą – viskas įskaičiuota, tik ne bauda už parkavimą, kurią sumokėjo klientas, nes davė klaidingą pašto kodą. Visada patikrink indekso numerį. Sutaupysi šešiasdešimt eurų ir mano nervus.

Kas yra grįžtamasis krovinys ir kodėl jis pigesnis?

Tai auksinis bilietas. Jeigu turiu klientą Birmingeme, kuriam reikia daiktų atgal į Kauną, aš tavo daiktus pristatau į Angliją, o jo – pasiimu atgal. Visi moka mažiau. Bet tokių derinių kaip geri pasimatymai – reti ir turi sutapti laikas. Kartą laukiau Birmingeme tris dienas dėl grįžtamojo krovinio, kuris subyrėjo kaip blogas pasimatymas Tinde. Pabaigoje kainavo brangiau, nei būčiau grįžęs tuščias. Taip kad nesitikėk to stebuklo, bet jei nutiks – švęsk.

Ar reikia mokėti muitus gabenant daiktus iš Lietuvos į Angliją po Brexit?

Teoriškai... na, Lietuva į JK dabar trečioji šalis. Asmeniniai daiktai, priklausę virš šešių mėnesių, yra be muito, bet reikia parodyti, kad tai tavo naudoti daiktai. Forma C3, o gal C179 ar kažkokia panaši – numerius visada supainioju, mano brokeris tuo užsiima. Mikroautobuso kroviniui, jei aiškiai matosi naudoti namų daiktai, dažnai pamojuoja ir praleidžia. Bet jeigu turi visiškai naują televizorių dėžėje – kils klausimų. Būk sąžiningas. Kartą klientas bandė paslėpti naują PS5. Labai bloga mintis.

Ar galima atsiskaityti dalimis?

Standartas – trisdešimt procentų užsakant, likę septyniasdešimt pristatant. Buvo toks, kuris norėjo mokėti trimis dalimis per mėnesį. Drauge, aš ne bankas. Bet didelių perkraustymų atveju kartais susitariame dėl penkiasdešimt-penkiasdešimt. Grynasis – karalius, pavedimas irgi tinka. Niekada nenaudok „PayPal Friends & Family“ – vieną kartą sudegiau dėl chargeback. Arba Revolut. Svarbu, kad viskas būtų aišku iki tol, kol nestoviu lyjant su tavo sofa ir laukiu patvirtinimo.

Kodėl kai kurios įmonės siūlo žymiai mažesnę kainą?

Nes kai kurie vaikinai dirba nelegaliai. Be draudimo, be tachografo, mikroautobusas nuomotas mamos vardu. Jie pasiūlys penkis šimtus į Londoną. O paskui palieka tavo daiktus sandėlyje Esekse, nes mašiną areštavo. Man teko gelbėti tokius klientus. Mano kaina apima normalų CMR draudimą, keltą, dyzelį po eurą aštuoniasdešimt Prancūzijoje ir mano nenutrūkstamą galvos skausmą. Sutaupyti tris šimtus eurų neverta, jei prarasi viską. Arba verta? Sprendimas tavo, bet tada neverk man skambindamas.

Pakavimas ir paruošimas – čia visi klysta

Ar privalau pats pakuoti daiktus prieš gabenimą?

Turi neprivalumą, bet devyniasdešimt procentų žalos atvejų kyla dėl blogo pakavimo. Galiu supakuoti aš, bet tai plius šimtas penkiasdešimt-du šimtai penkiasdešimt, nes niekas nenori vynioti lėkščių iki dešimtos nakties. Jei pakuoji pats, naudok dvigubas sienes dėžes. Ne parduotuvines bananų dėžes – jos atlūžta. Mačiau, kaip viena tokia subyrėjo ant M25 žiedinio. Naudok pakavimo, o ne dažymo juostą. Užrašyk „STIKLAS“ didžiosiomis. Nors kartais galvoju, kad antraštė „stiklas“ traktuojama kaip kvietimas numesti.

Ar reikia išardyti baldus prieš kelionę?

Dažniausiai taip. Sofa dažnai net nepraeina pro angliškų terasinių namelių duris, jau nekalbant apie mikroautobuso. Lova, stalas, spinta – viską išlaužyk. Pačiupk raktą. Aš įrankius turiu, bet tai tavo baldai, tu žinai, kaip veikia keisti IKEA fiksatoriai. Kartą praleidau keturisdešimt penkias minutes ant MALM lovos, nes klientas buvo pames instrukciją. Laikas – pinigai, ir tiesą pasakius, mano nugara skauda vien apie tai pagalvojus. Išardyk. Prašau.

Kaip teisingai supakuoti kompiuterį ir monitorių?

Originalios dėžės – auksas. Jei neturi, apvyniok oro burbulių plėvele, tada antklodėmis, tada į standžią dėžę. Kompiuterį statmenai, ne gulčias – mažiau apkrovos detalėms. Monitorius – ekranu atsuktu nuo sienelės. Aš juos dažniausiai guldau tarp čiužinių, jei yra. Buvo klientas, kuris 27 colių kompiuterį įsidėjo į lagaminą su drabužiais. Stebėtinai išgyveno, bet nebandyk. O beje, daryk atsargines kopijas. Visada.

Dokumentai ir muitinė – nuobodulys, bet būtinas

Kokie dokumentai man reikalingi gabenimui į Angliją?

Pasas, daiktų inventorius – rašytas ranka irgi tinka, tik tegul turi logikos. C3 forma muitinei. Jei važiuoji dėl darbo – darbo sutartis ar nuomos sutartis gali praversti. Anglijos pusė kartais neprašo nieko, bet jei paprašys, geriau turėti. Sakau visada: daryk dvi kopijas, vieną laikyk prie savęs, kitą duok man. Telefonas išsikrauna, popierius – ne, bet kai lyja, popierius genda. Tada reikia zip-lock maišelio. Aha, štai.

Ar muitinė tikrina kiekvieną mikroautobusą kelyje į Angliją?

Ne. Atsitiktinumo principas. Kartais pamoja per dešimt minučių. Kartais Kokerio terminale praleidžia per rentgeną visą krovinį. Brexit padarė JK patikras griežtesnėmis. Maždaug kas penktas mano reisas baigiasi trumpu pokalbiu. Paprastai paklausia: „Kas čia?“ Atsakau: „Asmeniniai daiktai iš Lietuvos.“ Pamoja. Bet jei mikroautobusas implausiai švarus ir penkiasdešimt vienodų naujų dėžių – kita kalba. Būk tikras, būk netiklus – tai padeda.

Kas nutinka, jei dokumentai netikslūs ar netvarkingi?

Vėlavimas. Kartais valandos, kartais dienos, jei daiktus areštuoja apžiūrai. Prisimenu klientą, kuris pusę sąrašo pažymėjo „įvairūs daiktai“. Prancūzijos muitinė to dievina. Išpakavo viską ant asfalto. Keturios valandos. Pamoka? Būk konkretus. „Virtuvės reikmenys, miegamieji drabužiai, knygos“. Ne „įvairūs“. Tai raudona vėliava. O darbai eina tavo sąskaita – paprastai po penkiasdešimt eurų už valandą. Ne pigu.

Kelionės metu – kas vyksta už kabinos

Kaip dažnai vairuotojas turi sustoti pailsėti?

Pagal įstatymą – kas keturias su puse valandas keturiasdešimt penkias minutes. Realybėje sustoju, kai pavargstu. Yra gera vieta netoli Gento, kur geriu kavos. Kartą užmingu salone dvidešimt minučių. Tačografas egzistuoja, bet patyrę vairuotojai pažįsta savo ribas. Nesitikėk, kad varysiu aštuoniolika valandų iš eilės, net jei atrodo, kad jaunas. Aš nebe jaunas. Mano keliai skauda vien nuo sankabos Doverio kamščiuose.

Ar galiu sekti savo daiktų buvimo vietą realiu laiku?

Dauguma mikroautobusų neturi klientams skirtų GPS seklių, bet aš atsiunčiu WhatsApp pin'us, kai sustoju. Kai kurios didelės įmonės turi programėles. Aš? Parašau „esu Kalė“ arba „strigau M20, siųsk pagalbą“. Jei reikia nuolatinio palydovo stebėjimo – naudok DHL. Asmeniniams perkraustymams mikroautobusu pasitikėjimas ir keli pranešimai veikia geriau. O be to, mano įkroviklis kartais neveikia. Senas kabelis.

Ką daryti, jei atidavimo dieną negaliu būti vietoje?

Būna dažniau, nei galvoji. Skrydis vėluoja, raktų perdavimas atšoktas. Galime derinti saugojimą kieme arba palikti kaimynui, jei pasitiki. Bet visada reikia kažko, kas pasirašytų priėmimo aktą. Kartą palikau dėžių rinkinį vaikinui užeigoje, nes klientas strigo Stanstedo eilėje. (Neklauskit.) Geriausias variantas – turėk atsarginį žmogų. Sesuo, draugas, bet kas su telefonu ir sveiku protu. Svarbu, kad veiksmas nesustotų.

Problemų zona – kai kas nutinka ne taip

Ką daryti, jei daiktai atkeliavę pažeisti?

Fiksuok viską iš karto. Prieš baigiant iškrauti. Tikrink dėžes pagal sąrašą. Tada registruojam CMR draudimo žalą. Tai procesas, ne akimirksnio reikalas. Draudimas nori pamatyti pažeidimą, pakavimą, sutartį. Nedideliai įbrėžimai? Taip, būna. Visiškai sudaužytas televizorius, nes suvyniotas tik į rankšluostį? Sudėtingiau prisiteisti. Būk sąžiningas dėl pakavimo – draudimas dengia mūsų kaltę, o ne tavo apsileidimą. Atvirai.

Ar galiu atšaukti pervežimą jei apsigalvoju?

Jei likus trys dienos ir daugiau – grąžinu beveik viską, atskaičius administraciją. Jei mažiau – palieku avansą, nes tikėtina atmesčiau kitą užsakymą dėl tavęs. Tos pačios savaitės atšakymai – blogiausia, kas gali būti. Nors gyvenimas nutinka. Klientui susirgo mama, grąžinau viską. Bet jei tiesiog „pakeičiau nuomonę, nes blogas oras“ – atleisk, avansas lieka. Man irgi reikia mokėti sąskaitas. Dyzelis nekainuoja dykai.

Kodėl mano siunta vėluoja be jokio įspėjimo?

Nes keltas vėlavo. Nes muitinėje kompiuterinė avarija. Nes padanga sprogo ant A1. Stengiuosi parašyti, bet kartais pats tvarkau bėdą, o ne telefoną. Jei lauki tuščiam bute Lydse ir aš nepasirodau šeštą vakaro, paskambink. Bet nepanikuok antradienį pirmą, nes Google Maps sako, kad galėjau spėti. Google Maps neįskaičiuoja dviejų valandų eilės po Eurotuneliu. Eismas egzistuoja. Ir aš irgi tik žmogus.

Kaip atpažinti patikimą pervežėją nuo sukčių?

Tikra įmonė turi PVM numerį, draudimo lapus, kuriuos gali parodyti, ir neprašo viso apmokėjimo į privatų sąskaitą. Tikrink atsiliepimus keliuose portaluose, ne tik jo svetainėje. Paskambink – jei kalba krendamai, greičiausiai taip ir yra. Sukčius kartą nukopijavo mano skelbimus žodis į žodį. Klientas sumokėjo devynis šimtus – mašinos niekada nematė. Tikri pervežėjai atsako į klausimus, net ir nemalonius. Pavyzdžiui, apie vėlavimus. Neišsisukinėja.

Smulkmenos, kurios sutaupo galvos skausmo

Ar verta pirkti papildomą draudimą brangiems daiktams?

CMR draudimas dengia maždaug aštuonis–dvylika eurų už kilogramą. Jei turi tris tūkstančius kainuojantį žaidimų kompiuterį, sveriantį penkiolika kilogramų... matematika man per sudėtinga, bet tai mažiau nei tavo technika. Google sako šimtas aštuoniasdešimt, to neužtenka. Papildomas „all-risk“ draudimas kainuos procentą-dvi nuo vertės. Geriau verkti mokant mažai nei vėliau. Mačiau, kaip žmonės gailisi, kad nepapildomai apsidraudė.

Koks geriausias laikas keliauti mikroautobusu į Angliją?

Antradienis arba trečiadienis rytą. Savaitgaliai – keltų pragaras. Penktadienio popietę kiekvienas Europos vairuotojas ant kelio. Aš mieliau išvažiuoju iš Lietuvos antradienio rytą, atvykstu trečiadienį, grįžtu ketvirtadienį. Švenčių savaitę – vengti kaip maro. Kalėdų savaitė? Kaina dviguba, eilės trigubos. Vasaros savaitgaliai – Doveris tampa didžiuliu parkingu. Planuok taip, lyg vengtum buvusios merginos vakarėlyje.

Ar galima kartu gabenti gyvūnus?

Augintiniai keliauja su tavimi salone arba per specializuotą gyvūnų pervežimą. Krovinių skyriuje? Ne. Per šalta, per baisu, ir nelegalu ilgesnėms distancijoms virš dviejų valandų ar panašiai – tikslių taisyklių nežinau, bet žinau, kad taip neturėtų būt. Kartą vežėm žiurkėną narvelyje tyliai, bet šunį dėžėje? Prašau ne. Jie šeima, ne lagaminas. Be to, kailis padengia viską, o kitas klientas alergiškas.

Ką patartum žmogui, pirmą kartą keliaujančiam į Angliją su daiktais?

Įkvėpk. Tai stresuojanti patirtis. Susipakavai visą gyvenimą į kartoną. Bet tūkstančiai tai daro kas mėnesį. Užrašyk viską, dokumentus dėk į aplanką, pakrausk telefoną, turi svarų grynų kavai atvykus. JK kištukai kitokie – pasiimk adapterį. Nepamiršk, kad nesvarbu, kiek tu pats įsitempęs, vairuotojas tikriausiai miegojo keturias valandas ir valdė prancūziškus žiedinius. Esam šitame kartu. Sveiki atvykę į Jungtinę Karalystę.

Išvada

Taigi, mikroautobusais gabenimas į Angliją iš tikrųjų gali būti greitas ir saugus. Ne tobulas, bet kas gyvenime tobulas? Po dvidešimt metų aš vis dar tikiu, kad geras mikroautobuso pervežimas asmeniniams daiktams pralenkia gigantiškas logistikos įmones. Svarbu rinktis tą, kuris išmano maršrutą, pakuok kaip senelė mokėtų, ir laikyki lūkesčius šiek tiek laisvus. Reikia pasiūlymo? Parašyk. Stengsiuos atsakyt greitai, nebent būsiu kelyje tarp Diunkerko ir Doverio.