Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Mikroautobusais gabenami kroviniai į Angliją – ar tikrai taip patogu?
Dvidešimt treji metai kelyje tarp Kauno ir Londono. Žinau kiekvieną degalinę nuo čia iki Kalė, ir mačiau visko. Mikroautobusais gabenami kroviniai į Angliją dabar populiarūs kaip niekad – žmonės nori greitai, be ilgų laukimo eilių, tiesiai iš savo laiptinės į kito galo butą Birmingame. Bet ar visada tai patogu? Na, jei turite penkias dėžes – taip. O jei... jei jūsų kroviniui priklauso penki šaldytuvai ir trys sofos – tada jau nebe. Bus brangu. Bus ankšta. Vairuotojas porą dienų piktas. Šitam tekste – kas vyksta realybėje, be saldžių reklamos frazių.
Pradžia, kainos ir kodėl kartais norisi apsiverkti
Kiek maždaug kainuoja pervežimas mikroautobusu į Londoną?
Kaina svyruoja kaip oras prie Lamanšo. Šiuo metu, jei gabenate standartinį kiekį daiktų – apie 10–15 kubinių metrų – iš Lietuvos į Londoną sumokėsite vidutiniškai 900–1400 eurų. Mačiau ir už 700, ir už 2000. Viskas priklauso nuo to, ar vairuotojas važiuoja pilnas, ar pustuštis. Kartais klientas man skambina ir sako: "Ar 300 eurų už viską?" Aš tada tylėjau tris sekundes – nebežinojau, ar juoktis, ar verkti. Jei turite vieną kambarį studiją, 1000 eurų yra realu. Daugiau – jau reikia derėtis. O derėtis aš nemėgstu, tiesiog nurodau sąnaudas ir tiek.
Mikroautobusas ar fūra – kaip suprasti, ko man reikia?
Fūra reikalinga, kai daiktų apimtis viršija apie 20 kubinių metrų. Mikroautobusu dažniausiai vežame 2–3 kambarių butų daiktus. Pasirinkimo logika paprasta: jei jūsų krovinys telpa į standartinį garažą – mikroautobusas. Jei reikia kelti antrą aukštą ir ten dar palikti – jau fūra. Būna atvejų, kai klientas mano, kad turi daug, o iš tikrųjų – du lagaminai ir katė. Tada mikroautobusas jam kainuos per brangiai, geriau jau registruota siunta. Katės, beje, nebevežame be veterinarinių pasų. O dėl lagaminų – kartais vežame, jei kelyje yra vietos.
Ar galiu važiuoti kartu su savo daiktais iki pat Anglijos?
Taip, bet su sąlyga. Mikroautobusuose paprastai yra dvi trys vietos šalia vairuotojo. Jūs sėdite, vairuotojas vairuoja, daiktai gale. Skamba kaip kelionė su draugu? Deja, ne visai. Buvęs atvejis – vežame klientę į Notingamą, ji sėdi, verkia visą kelią dėl skyrybų. Vairuotojas neišdrįso įsijungti radijo. Jūs gaunate kelionę pigiau nei lėktuvas, bet privalote suprasti: tai ne turistinis reisas. Stopai tik pagal poreikį. Jei norite pamatyti Paryžių – pirkit bilietą į Disneylandą. Čia darbas. Beje, daiktai turi būti apdrausti, o keleivis – savo atsakomybė. Ne visos įmonės tai leidžia.
Pakuotė, daiktai ir tokios klaidos, kad net gėda
Kaip supakuoti daiktus, kad jie neišbyrėtų prie Dunkerke?
Pakavimas – tai vieta, kur žmonės taupo protingai ir praranda kvailai. Jūsų mamos porcelianas negyvens kelionėje, jei bus suvyniotas į laikraščius iš 2017-ųjų. Mes mikroautobuse turime tvirtinimo diržus, bet jie nesulaikys netinkamai supakuoto stiklo. Kartą klientas vežė veidrodį – suvyniojo į du pledus. Veidrodis atsidarė Anglijoje kaip dūmų detektorius – tūkstančiai šukų. Naudokite dvigubas dėžes, putų plėvelę, lipniąją juostą. Ir nekraukite knygų į maišus nuo bulvių. Tai nejuokinga – maišas plyšta, knygos byra, vairuotojas keikiasi pakeliui nuo Olandijos iki Lutono. Ant pakuočių rašykite turinį.
Ar galiu daiktus tiesiog suversti į kambarį, o jūs susitvarkysit?
Ne. Atsiprašau, bet ne. Mes esame pervežėjai, o ne pakavimo komanda, nors kartais padedame. Ypač jei matome, kad senyra močiutė bando supakuoti seną servizą. Bet jei jūs tiesiog palikote daiktus ant grindų be jokių dėžių – mūsų darbas dvigubėja, o laikas – brangus. Mikroautobusais gabenami kroviniai į Angliją turi būti paruošti išvakarėse. Vienas vairuotojas, dvi rankos. Jis nesugebės supakuoti, sutvirtinti ir iškrauti per vieną dieną. Buvo toks atvejis Liverpulyje – klientas atidarė duris ir parodė į kambarį: "Va, čia viskas." Vairuotojas sėdo atgal į mašiną ir paskambino man. Grįžo tik tada, kai žmogus suskambino seseriai į pagalbą.
Ką daryti, jei turiu tik du lagaminus ir dviratį? Ar verta?
Čia jau man nepatogu. Du lagaminai ir dviratis... Na, mikroautobusas tam per didelis. Jūs sumokėsite už vietą, kurios nepanaudojate. Geriau siųsti per kurjerių tarnybą, nors ir ten kainos šokinėja. Bet jei tas dviratis – karboninis, o lagaminai pilni auksinių monetų... šiaip, ne, neatvešiu. Suprantat, ką noriu pasakyti. Kai kuriems klientams svarbu ne kaina, o saugumas ir tas jausmas, kad daiktai vyksta su "savu" vairuotoju. Tada vežame ir du lagaminus. Kartais taip būna. Bet paprastai patariu rinktis paprastesnį būdą. Jei reikia tikslaus skaičiaus – paskambinkite, aš paskaičiuosiu per penkias minutes.
Popieriai, muitai ir kodėl po Brexito viskas apsunko
Ar dabar visiškai pasikeitė taisyklės vežant į Angliją po Brexito?
Pasikeitė. Ne visiškai, bet pakankamai, kad mano galvoje atsirado papildomas pilvukas nuo streso. Anksčiau – viena europinė deklaracija, muitinė pasižiūri ir paleidžia. Dabar reikia prekių aprašymo, EORI numerių, kartais papildomų patikrinimų. Jei gabenate asmeninius daiktus – dokumentų mažiau, bet vis tiek reikia sąrašo anglų kalba. Muitininkai dabar atidesni mikroautobusams, nes žino, kad ten kartais bando prasmukti komerciniai kroviniai be mokesčių. Mes viską darome teisėtai, bet eilės pasieniuose kartais pailgėja. Ypač Doveryje. Ten kartą stovėjome aštuonias valandas. Aštuonias. Vairuotojas beveik suvalgė savo telefoną iš nevilties.
Kas tas EORI numeris ir ar man jo reikia, jei siunčiu daiktus seneliui Liverpulyje?
EORI – tai kodas, kurį turi turėti įmonė, gabenanti krovinius į Didžiąją Britaniją. Jūs, kaip fizinis asmuo, asmeniniams daiktams EORI nereikia. Bet mes, kaip įmonė, jį turime. Kai kurie klientai mano, kad turi patys registruotis – ne, nereikia. Tai mūsų galvos skausmas. Tiesa, jei siunčiate dovana verslui – jau kita kalba. Tada reikia kitų kodų. Bet seneliui knygų ir lietuviškos dešros? (Nors dešros jau nebegalima, pataisau, pamirškite dešrą.) Atsiųskite dokumentą su daiktų sąrašu, mes jį pridėsime prie siuntos dokumentų. Ir viskas. Jokių papildomų vizų ar kodų jums nereikia.
Ar muitinė mikroautobusus tikrina dažniau nei didelius vilkikus?
Žinote... kartais taip atrodo. Nežinau, ar statistiškai taip yra, bet jausmas toks. Vilkikai atrodo rimčiau, jie eina per TIR juostas. Mikroautobusas su "Lietuvis Vairuotojas" ant šono – muitininkas pamato ir galvoja: "Va, čia gali būti visko." Patikrinimų procentas tikriausiai panašus, bet subjektyviai mes jaučiamės tikrinami dažniau. Kartą kelte iš Olandijos muitininkas paprašė atidaryti visas dėžes. Tris valandas krovėm ir iškrovėm. Vilkikas šalia pravažiavo be sustojimo. Taip, kartais jaučiamės negailestingai. Bet ką padarysi, taip jau yra.
Kas nutinka kelyje – istorijos iš kabinos
Ar daiktai gali sulūžti net ir tinkamai supakuoti?
Taip. Kelias nesiaučia. Nors ir kaip tvirtai surišite sofą, kartais nutinka. Viena reali istorija: vežeme stiklinį vitrinos staliuką Prancūzijos perimetru. Idealus pakavimas, viskas puiku. Atvažiuojame – autostradoje krito akmuo nuo kitos mašinos. Stiklas tinklo nepadarė. Klientas verkė. Mes irgi. Draudimas padengė, bet nuotaika buvo sugadinta. Kitą kartą dėl slidaus kelio Vokietijoje mikroautobusas per daug stipriai įsispyrė į duobę. Keturios dėžės apsivertė. Nieko netrūko, nes buvo putų plastike. Bet visada yra rizika. Mes ją minimizuojame, bet negalime pažadėti stebuklų. Kas pažada, kad niekas nenutiks – meluoja.
Ką daryti, jei vairuotojas stipriai pavėluoja?
Prisiskambinsite. Tai normalu. Būna taip, kad vairuotojas stringa muitinėje, būna – kad prireikia remonto kur nors Belgijoje. Kartais... kartais jis tiesiog užmiega ant parkingo prie Lamanšo, nes tris paras nemiegojo. Nekenčiu meluoti – taip buvo. Ne mūsų įmonėje, bet mačiau kolegą. Blogai. Labai blogai. Mūsų vairuotojai turi grafikus ir privalo skambinti kas keturias valandas. Jei vėluoja daugiau nei pusdieniui – mes jums paskambiname pirmi. Nebent pats vairuotojas numuša anteną telefonui. Tada paskambinam mes jo žmonai. (Nesąmonė, neturim jų žmonų numerių, juokauju.) Turim. Ne, juokauju. Skambiname pačiam vairuotojui per radijo stotelę.
Ar visi vairuotojai žino kelią, ar buvo nuotykių pasiklystant?
Aš asmeniškai Londona žinau geriau nei savo kišenes. Naujokai... Dėl jų kartais norisi išeiti į pensiją. Buvo toks vaikinas – pirmas reisas. Nuvyko iki Doverio, paėmė keltą, išlipo Kalais... ir pastatė navigaciją į Londoną per Paryžių. Kelionė pailgėjo septyniomis valandomis. Klientas Braitone laukė vakarienės. Vakarienė atšalo. Vairuotojas grįžo su ašaromis akyse. Dabar jis – vienas geriausių. Bet taip, pasitaiko. Juokinga tik po metų. Tą vakarą niekam nebuvo juokinga. Ypač klientui, kuriam atrodė, kad šaldytuvas jau neatitinka temperatūros reikalavimų. (Nors šaldytuvo ir nebuvo, tiesiog norėjau iliustruoti.)
Durų servisas, keleiviai ir faktai, apie kuriuos niekas nekalba
Ar tikrai paimsite iš namų ir pristatysite į namus Anglijoje?
Taip, taip ir taip. Tai pagrindinis privalumas renkantis mikroautobusą. Fūros negali įvažiuoti į senamiesčius, daugiabučių kiemus su aukščio ribojimais. Mikroautobusas – kaip didelis automobilis. Atvažiuoja prie jūsų laiptinės Kaune, krauna, važiuoja, atvažiuoja prie durų Mančesteryje. Kartais būna sunku surasti parkingą Londone centre – ten kai kuriose gatvėse vietos mažiau nei žmonių daugiaukščiuose. Tuomet nešame daiktus iš artimiausio legalaus stovėjimo. Tai prideda laiko, bet ne pinigų. Durų į duris servisas – realus. Tik nereikia tikėtis, kad nunešime į septintą aukštą be lifto. Už tai atsiprašom, bet rankos ir nugaros turi ribas.
Kodėl kai kurie sako, kad mikroautobusai yra nepatogūs?
Nes yra buhalterių, kurie persirengė pervežėjais. Atsiprašau, bet taip yra. Įsigyja vieną seną Crafterį, neturi licencijų, draudimo, vairuoja kas antrą naktį. Klientas gauna patirtį lyg autobuse iš Kauno į Druskininkus 1997-aisiais. Nešvaru, krovinys sumėtytas, vairuotojas piktas kaip pavasarinė varlė. Tada žmogus parašo atsiliepimą: "Mikroautobusai – blogai." Ne. Blogi yra tie, kas taip dirba. Normali įmonė turi patikrintą techniką, terminų sistemą ir vairuotoją, kuris nesiurbia nosimi kas dešimt minučių. Deja, rinkoje apstu trumpalaikių projektų. Pigūs. Ir neskaidrūs. Patarimas: jei kaina stebina maloniai – stebėkitės atsargiai.
Ar galiu gabentis ir augintinį?
Augintiniai – atskira operacija. Mikroautobusu galima, bet taisyklės griežtesnės nei žmonėms. Reikia veterinarinio paso, skiepų, kai kuriems gyvūnams – papildomų tyrimų. Ir svarbiausia: Anglija nebe Europos Sąjungoje dėl gyvūnų pervežimo reikalavimų. Pasikeitė taisyklės. Aš nežinau visų smulkmenų iš galvos – kaskart tikrinuosi veterinarijos klinikoje. Tai nėra mano sritis, kaip ir ne jūsų, jei nenorite, kad katinas savaitę praleistų karantine Heathrow. Kiekvieną kartą vežame skirtingai priklausomai nuo gyvūno. Štai – paskambinkite man prieš dvi savaites ir mes kartu su vet. gydytoju sudėliosime planą. Kitų būdų nėra.
Kainų džiunglės ir kaip nepasimesti
Kodėl kainos svyruoja nuo 600 iki 2500 eurų už tą patį maršrutą?
Pigiausia kaina dažnai reiškia dalinį krovinį – jūsų daiktai susėdami su kito žmogaus daiktais viename mikroautobuse. Brangiausia – ekskliuzyvus reisas tik jums. Tarpinis variantas – vadinamoji "grupinė siunta", kai keli kroviniai sutalpinami į vieną mašiną. Bet yra ir kita. Kai kurios įmonės skaičiuoja pagal kilometrus, kitos – pagal laiką, treti – pagal dėžių skaičių. Aš žinau kolegą, kuris skaičiuoja pagal nuotaiką. Ne, juokaujiu. Ar ne? Nejuokauju, yra tokių. Kaip klientui atsirinkti? Paprašykite aiškios kainos raštu. Jei atsako "maždaug", "žiūrėsim kelyje" – bėkit. Rimta įmonė pasako sumą, sąlygas ir ką įeina į kainą.
Ar privalomas draudimas ir kas atlygina žalą?
Draudimas yra privalomas. Bent jau turėtų būti. Mes turime vežėjo atsakomybės draudimą, kuris dengia krovinį kelyje. Bet dėmesio – ne viskas dengiama. Jei jūs patys supakavote neprofesionaliai ir dėl to įvyko žala, draudimas gali atsisakyti mokėti. Teisybė. Aš mačiau atvejų, kai klientai pyksta ant mūsų, o problema buvo jų pakavime. Kitas momentas: kai kurių dalykų – brangių meno kūrinių, antikvarato – reikia atskiro draudimo. Mikroautobusais gabenami kroviniai į Angliją dažniausiai yra namų apyvokos daiktai, bet jei turite močiutės versalės komodą – pasakykit. Mes įforminsime papildomai. Jei krovinys kažkam brangus – visada rašykite tikrąją vertę.
Ar galima vežti maisto produktus, sūrius, dešras?
Ne. Na, maisto produktai į Angliją labai ribotai. Mėsa, pieno produktai, kiaušiniai – uždrausta asmeniniam kroviniui. Kartą klientas bandė slėpti dešrą po marškinių sluoksniu. Muitininkas surado. Bauda. Vėlavimas trys valandos. Nelinksma. Konservai, makaronai, sausi pusryčiai – galima, bet nedideliais kiekiais. Šviežios bandelės – ne. Kartais žmonės pyksta: "Kodėl negaliu mamai atvežti naminio sūrio?" Todėl, kad taip nusprendė vyriausybė. Aš tik vykdu taisykles. Nežinau, kodėl dešra pavojingesnė nei marškinėliai. Biurokratija. (Gal ir žinau, kad dėl veterinarijos, bet vis tiek erzina.)
Kaip būti tikram, kad daiktai nebus palikti kažkur pakelės sandėlyje?
Vadybininkas turi duoti sąskaitą su numeriu, vairuotojo kontaktą ir preliminarų grafiką. Mes siunčiame nuotrauką prieš pakrovimą ir po jo. Jei įmonė to nedaro – klauskite kodėl. Realybė yra tokia, kad daliniai kroviniai kartais perkraunami. Olandijoje yra terminalų, kur perskirstomi daiktai. Tai normalu ir saugu, jei tai profesionalus sandėlis, o ne pakelės kavinė. Mes patys turime partnerius Amsterdame. Bet ne visi turi. Kartais mačiau daiktus paliktus po atviru dangum. Blogai. Labai blogai. Pasirinkite įmonę, kuri rodo jums maršrutą. Jei jie sako "bus ryt, bet nežinau kur" – tai ne maršrutas, o azartas.
Ar sekmadienį pristatymas įmanomas?
Techniškai taip, bet praktiškai sudėtinga. Anglijoje sekmadieniais daugelis rajonų tyla – parduotuvės nedirba, žmonės ilsisi. Jei pristatote į namus – galima. Bet jei reikia kelti laiptais, o laiptinėje kaimynai skundžiasi dėl triukšmo... Buvo atvejis, kai sekmadienį pristatėme sofą daugiabutyje Birmingame. Kaimynas iškvietė policiją. Policija pažiūrėjo dokumentus, nusistebėjo, kad atvažiavome sekmadienį, bet nieko nepadarė. Tik nuvargino visus pokalbiu. Dabar stengiamės vengti sekmadienių, nebent klientas pats pasirenka ir prisiima atsakomybę. Penktadienis ir šeštadienis – geriausi. Pirmadieniai – lėti, nes kelyje savaitgalio spūstys.
Ar galima vežti pianiną mikroautobusu?
Jūs juokaujat? Ne. Na... jei tai skaitmeninis pianinas, lengvas. O jei akustinis pianinas – 300–400 kg? Mikroautobuse jis užims visą erdvę, reikės tikro keltuvo, o tai kainuoja daugiau nei pats pervežimas. Aš esu transportavęs pianinus, bet specialiomis mašinomis su liftu. Mikroautobusu galima tik detales, klavišus, dangtį. Tik nesupykite ant manęs. Kai kurie klientai sako: "Bet juk telpa." Telpa, bet nevažiuoja saugiai. Pabandžiau kartą jaunystėje. Niekada daugiau. Pianinas nukrito ant ratų arkos. Taisiau savo pinigais. Geriau jau išsinuomokite pianinų keltuvą vietoje arba naudokite specializuotą techniką.
Ar reikia mokėti iš anksto ir ar tai saugu?
Standartas – avansas 30–50 proc., likutis pristatymo metu arba prieš iškrovimą. Mes taip dirbame. Jei įmonė prašo visos sumos prieš pakrovimą ir dar be sutarties – signalas. Yra buvę, kad klientas sumokėjo 1200 eurų "draugui", o tas draugas dingo. Policija ieškojo. Rado Italijoje. Bet pinigai – dingo. Aš asmeniškai avansą imu tik su sąskaita-faktūra ir raštišku patvirtinimu. Saugumas abiem pusėm. Jei jūs neturite pasitikėjimo – nereikia dirbti. Mes galime atvažiuoti į kiemą, viską sutarti žiūrint vienas kitam į akis. Bet pilnai nemokamai – nevežame. Kur tik kažkas dirba – turi būti apmokestinimas.
Ką daryti, jei gavus daiktus Londone pamatau, kad trūksta vieno baldinio stalčiaus?
Skambinate iš karto. Ne po savaitės, ne po mėnesio, kai sugalvojat. Iš karto. Mes tikriname sąrašą, kurį pasirašėte pakrovimo metu. Jei stalčius buvo surašytas – ieškome. Kur? Tikriausiai liko sandėlyje arba... na... tarp kitų daiktų. Buvę, kad maži daiktai nukrenta už akumuliatoriaus dėžės. Randami po trijų dienų. Jei jūs nepasirašėte sąrašo – tada sudėtingiau. Teisybė. Daug kas priklauso nuo to, ar turite foto įrodymų. Aš patarčiau visada nufotografuoti daiktus prieš pakrovimą. Telefonas kišenėj, nuotrauka per dvi sekundes. Tai gali sutaupyti dešimtis nervų. Beje, dėl stiklo – visada tikrinkite prie durų, dar neišleisdami vairuotojo.
Ar tikrai verta rinktis pigiausią pasiūlymą rinkoje?
Ne. Paprasta. Pigiausias pasiūlymas rinkoje dažnai reiškia arba vairuotoją be miego, arba automobilį be stabdžių, arba draudimą, kuris egzistuoja tik galvoje. Aš per dvidešimt trejus metus mačiau visus triukus. Kaina turi būti rinkos vidurkis. Jei ženkliai mažesnė – klauskite, kur pagauta. Kuro kainos visiems vienodos. Mes jų žvėriškai per daug metų nepakeitėm. (Ką aš čia susakiau... "per daug metų" nėra taisyklingai, bet taip gyvai kalbam.) Taigi, jei kaina per maža, kažkas kerta kampu. O kampai pavojingiausi keliuose. Rinkitės ne pagal kainą, o pagal atvirus atsakymus. Žmogus, kuris atsako be vingių, paprastai dirba sąžiningai.
Išvada
Mikroautobusais gabenami kroviniai į Angliją – tai ne stebuklas, o darbas. Darbas, kurį daro žmonės su rankomis, nugaromis ir nervais. Jei ieškote patogumo, greičio ir tiesioginio kontakto – rinkitės tai. Jei tikitės, kad viskas kainuos tris šimtus eurų ir pats supakuos – rinkitės kitaip. Aš nesu čia, kad parduotčiau jums pasaką. Esu, kad padėčiau nugabenti daiktus sausai, saugiai ir be nereikalingų stresų. Skambinkite, klauskite, abejokite. Geriau paklausti prieš kelionę nei keiktis jau prie Doverio tilto. Sėkmės kraustantis.