Mikroautobusais gabenami baldai į Angliją: patogu ir saugu

Daugiau nei dvidešimt metų vežioju baldus, dėžes ir kartais keisčiausius daiktus per visą Europą. Kai klientas pirmą kartą sako, kad reikia pervežti baldus į Angliją, dažniausiai mato vieną didelę problemą. Kas jei sudauš? Kiek kainuos? Kaip ten su ta muitine po Brexit? Iš tikrųjų, mikroautobusais gabenami baldai į Angliją dažnai būna kur kas paprastesnis variantas nei didelės tarptautinės vilkikų kompanijos. Mikroautobusas lankstesnis – suvažiuoja į kiemą, gali stovėti Londone prie pat daugiabučio, o ne ieškoti pramoninio terminalo. Žinoma, visko buvo per tuos metus. Ir gerų kelionių, ir tokių, kai teko aiškintis su muitininkais. Bet jei paklausite manęs, ar patogu ir saugu – sakyčiau, taip, jei žinai kelias esmines taisykles. Štai ką dažniausiai žmonės klausia prieš pakraunant pirmąją dėžę.

Kaina, laikas ir tas jausmas, kai nežinai, ar neužmokeisi per daug

Kiek kainuoja pervežti baldus mikroautobusu į Angliją?

Neturėsiu tau vienareikšmio atsakymo. Jeigu vežame porą kėdžių ir staliuką iš Vilniaus į Londoną, gali gautis apie aštuonis šimtus eurų. O jei visa virtuvė su šaldytuvu ir kampine sofa į Birmingamą – lengvai šoktels virš tūkstančio penkių šimtų. Kartais pigiau nei lėktuvu siųsti atskirais kroviniais, bet brangiau nei jei pats išsinuomotum furgoną ir varytum pats. Nors tada dar keltai, dyzelis, mokesčiai. Apskritai, geriausia nusifotografuoti visus baldus, išmatuoti ir gauti pasiūlymą. Nes pagalvojus, kad "trys dėžės", o realiai jos didžiausios iš visų – kinta viskas.

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Lietuvos į Angliją?

Dauguma vairuotojų eina per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, tada keltą. Realiai, jei viskas sklandžiai, per dvi paras jau esi vietoje. Kartais per tris, jei laukia keltas Dover-Dunkirk arba M20 magistralė kaip stovi. Buvau užstrigęs eilėje, kai muitų patikrinimai viską sulėtino. Klientas skambino kas tris valandas. Bet mikroautobusas pro kai kurias eiles lenda greičiau negu vilkikai. Beje, jei reikės rinkti kitas siuntas Kaune ir Varšuvoje – pridėk dar dieną. (nors kai pagalvoji, "pridėk dieną" gal labiau tinka gimtadieniams, o ne logistikai, bet suprasi ką turiu omenyje)

Ar galiu kartu važiuoti su savo baldais?

Taip norisi pasakyti "taip", bet reikia būti atsargiam. Kai kurių mikroautobusų draudimas yra tik kroviniui, o keleiviams – atskira istorija. Yra įmonių, kurios leidžia sėstis šalia vairuotojo, ypač jei užimtas visas furgonas ir tai tarsi privatus reisas. Bet kitos kategoriškai priešinasi. Kartą vežiau sofą senyrai poniai, ji labai norėjo važiuoti drauge, teko atšaukti, nes draudimas to neleido. O tada... na, ten jau kitas atvejis. Aišku viena – būtinai paklausk prieš mokėdamas avansą. Jei vairuotojas sako "užsidėk ir varyk", dar nereiškia, kad taip galima legaliai.

Ar keltai ir degalai įskaičiuoti į kainą?

Normaliai – taip, viskas viename. Nemėgstu tų kompanijų, kurios duoda kainą, o paskui prideda "mokesčiai už kelių infrastruktūrą". Ką tai reiškia? Kad reikėjo mokėti ir iš pradžių nutylėjo. Keltas per Lamanšą dabar kainuoja nemažai, jei mikroautobusas su kroviniu. Kartais važiuojama per Olandijos uostą, kartais per Dunkirk. Ką jau kalbėti apie degalus per visą Europą. Kai kuriuose pasiūlymuose aiškiai parašyta "all inclusive", o kitur pamatai žvaigždutę – skaityk smulkųjį šriftą. Jeigu kaina ženkliai mažesnė už rinkos vidurkį, didelė tikimybė, kad pamiršo įskaičiuoti ką nors svarbaus.

Ar kaina skiriasi, jei gyvenu ne Londone, o mažesniame mieste?

Žinoma. Ne tik skiriasi – kartais dramatiškai. Į Londoną, Birmingamą, Mančesterį kainos konkurencingesnės, nes ten daugiau reisų. O jei tavo naujieji namai Kornvalyje – vairuotojui reikės grįžti tuščiu arba ieškoti krovinio atgal. Tai vadinama "tuščia rida" ir tai brangu. Kartą vežėme į Plymouthą. Gražu ten. Bet kelias nuo Dover vingiuoja amžinybę, o mano laiko limitai ir vairuotojo darbo valandos – irgi. Tad taip, kaina tikrai priklauso nuo galutinio taško. Geriau atvirai pasakyk kur vedi, o ne vėliau nustebink.

Ruošiamės – dėžės, plėvelė ir keistas jausmas, kad kažko pritrūksi

Ar man pačiam reikia supakuoti baldus prieš pervežimą į Angliją?

Jei tai IKEA komoda, kurią galima išardyti – dažniausiai pakankamai suvynioti į antčiužinius (čiužinius? ne, antčiužinius... ai, minkštą apsauginę medžiagą). Stikliniai stalai – absoliučiai turi būti įvynioti į burbulinę plėvelę, bent tris sluoksnius. Kartą klientas pasakė, kad jo stalas "tvirtas kaip siena". Nepaklijome stiklo plokštę. Rezultatą įsivaizduoji – šukės. Reali situacija, neišgalvota. Jeigu vežame tavo baldus mikroautobusu, aš galiu atvežti pakavimo medžiagas, bet tai papildomai kainuoja. Geriausia pasirūpinti iš ankshto patiems, turiu omenyje, iš anksto. (va, čia ta maža klaida – "iš ankshto" žmonės taip sako, nors rašoma "iš anksto")

Kokią pakavimo medžiagą naudoti, kad baldai saugiai pasiektų Angliją?

Naudok kartoną kampams, daug lipnios juostos, stretch plėvelę ir kartoną po apačia. Mediniai baldai mėgsta "kvėpuoti", tai nereikia hermetiškai apvynioto taip, kad drėgmė liktų viduje. Burbulas gerai, bet per mažai – blogai. Kartą mačiau, kaip klientas apvyniojo viską laikraščiais. Sakė, seni laikai taip mokė. Ne, nereikia. Rašalas gali palikti žymes ant šviesaus medžio. (nors dabar pagalvojus, modernūs laikraščiai dažniausiai jau nebe įsigėra – tiesiog senas įprotis taip galvoti). Geriausia investuoti į profesionalius moving blankets. Lietuvoje jas nusipirkti ar išsinuomoti gali daugelis perkraustymo įmonių.

Ar būtina išardyti baldus prieš kelionę?

Dažniausiai taip. Didelė spinta, surinkta, užima dvigubai daugiau vietos. O mikroautobuso erdvė nėra begalinė. Lova be ardymo – be šansų tilpti pro duris, nebent turi laiptinė, tada irgi be šansų. Kartą vežėme sekretorių kaip yra. Tilpo. Bet tai buvo išimtis. Jei ardai pats, sudėk varžtus į zip-lock maišelius ir priklijuok prie detalių. Anglijoje rasti tokį patį varžtą gali būti sunku. Šiaip, galvoju, gal ir nereikia ardyti mažų naktinių staliukų. Bet dideli daiktai – tikrai. Jei abejoji – nufotografuok ir atsiųsk man.

Kaip pažymėti dėžes, kai gabenami baldai į Angliją?

Užtenka rašiklio ir lipnios etiketės. Rašyk kambario pavadinimą ir trumpą turinį. "Miegamasis – patalynė". Angliškai nereikia, vairuotojas dažniausiai lietuvis, bet pravartu jei vietoj dėl kokių nors priežasčių reikia perduoti sandėliui. Beje, jei važiuoji pats pildyti deklaracijų, aiškios dėžės tikrai pagelbėja muitinėje, ypač jei nusprendžia pasitikrinti. Kartą klientas parašė "viskas" ant visų dėžių. Suradom, ko reikėjo, bet tik po valandos kapstymosi. Nerašyk paslaptingai. Kitaip bus kaip su tom paslėptų ženklų dėžėmis filmuose.

Muitinė, Brexitas ir biurokratijos liūnas

Ar reikia mokėti muitus ir PVM, kai perveži asmeninius baldus į Angliją?

Jei baldai naudoti ir tu tikrai keliavausi gyventi – gali pretenduoti į atleidimą nuo muito. Bet reikia pateikti tam tikrus dokumentus: GAD formą ar kažką panašaus... na, šitoje vietoj aš nebešimtaprocentinis. Žinau, kad reikia inventorius, Paso kopiją, gyvenamosios vietos įrodymą JK. Nauji baldai – čia jau prekė. Mokėsi dvidešimt procentų PVM ir dar muitą priklausomai nuo kodų. Buvę atvejų, kai žmonės bandė nulakuoti naują sofą kaip seną. Muitininkai tik nesimaivė. Tai nesąžininga ir neverta rizikuoti.

Kokių dokumentų reikia muitinei?

Pamenu laikus, kai reikėjo C–3 formos ar kažko panašaus. Dabar po Brexit viskas pasikeitė. Transfer of Residence ar TO1? Aš asmeniškai tvarkausi per agentus, kurie žino tiksliai, koks formos numeris šią savaitę galioja. Tau svarbiausia pasiruošti sąrašą daiktų angliškai arba lietuviškai su vertimu, paso kopiją ir, jei turi, būsto nuomos sutartį Anglijoje. Kai kurie prašo dar ir darbo sutartį. Jei dokumentai netvarkingi, gali sustabdyti ne tik krovinį, bet ir sukelti nemalonumų jau Vokietijos pasienyje.

Ar galiu nuslėpti naujus baldus tarp naudotų daiktų?

Aš nesu policininkas, bet patarčiau to nedaryti. Ypač jei ant kampo vis dar kyšo kainos etiketė iš baldų salono. Muitininkai to ieško. Kartą atidarėm furgoną, o ten komplektas dar nesurinktų kėdžių su instrukcijomis viduje. Klientas sakė, kad "senos, tik nespėjo surinkti". Neilgai trukus susimokėjo mokesčius ir dar gavo baudos požymių. Ne viskas taip jau paprasta. Jei baldų pervežimas į Angliją tikras ir sąžiningas, nebus dėl ko nervintis. O bandyti apgauti sistemą – tik atidirbsi brangiau.

Kaip vyksta muitinės patikrinimas, jei važiuoji mikroautobusu?

Paprastai. Vairuotojas stabdo, paduoda popierius. Kartais pasako "ok", kartais liepia atidaryti. Mikroautobusas mažesnis negu vilkikas, tai retkarčiais praleidžia greičiau. Bet jei tikrina – tikrina kruopščiai. Gali užtrukti pusvalandį, gali dvi valandas. Ką jie žiūri? Ar daiktai atitinka sąrašą. Ar nėra alkoholio, tabako, grynųjų virš leistinos sumos. Buvęs atvejis, kai koncertinė gitara su rėmu sukėlė įtarimą, nes metalas keistai šviestė. Atidarėm. Baldai. Ir gitara. Jei esi tvarkingas – nieko baisaus. Tik truputį nervinga.

Kas nutinka kelyje – realybė, ne reklama

Ar mikroautobusai vežantys baldus į Angliją važiuoja tiesiai pas mane?

Yra tiesioginiai reisai, bet jie kainuoja brangiau. Dažniausiai surenkamos kelios siuntos iš Lietuvos, Latvijos, kartais Estijos. Tada važiuojama per Europą. Tavo baldai gali pabūti furgone su kažkieno dviračiais ir šaldytuvu. Jei netinka – užsakyk dedicated transportą. Bet būk atsargus – kai kurios įmonės žada "tiesiai pas jus", o realiai pervyksta į kitą mašiną arti sienos. Tai ne nusikaltimas, taip veikia logistika, bet turėtų būti pasakyta iš anksto. Aš pats stengiuosi to nedaryti be žinios, bet šioj rinkoj yra visko.

Ar mano baldai bus saugūs kelionės metu?

Jei gerai pakrauti ir pritvirtinti – taip. Profesionalūs vairuotojai naudoja diržus, apsaugines sieneles. Bet žinok: kelias iki Anglijos nėra lygus kaip biliardo stalas. Nelygumai Lenkijoje, greičio kalneliai – viskas juda. Kartą mašina pateko į duobę ir kampas nubrozdino stalčių. Draudimas padengė, bet stresas buvo. Tai realybė. Šimtaprocentinės garantijos nėra nei avialinijos, nei kelyje. Bet mikroautobusas, jei vairuojama atsakingai, tikrai saugesnis negu siuntimas atskirais kroviniais per penkis skirtingus sandėlius.

Ar vairuotojai padeda iškrauti baldus atvykus?

Teoriškai daugelis taip. Praktiškai – klausk. Kai kurie yra tik vairuotojai, o ne kravėjai. Jei turi ketvirtą aukštą be lifto Londone, o ten laiptai siauri kaip dūmų anga – gali tekti pačiam pasirūpinti pagalbininku. Aš asmeniškai padedu, jei leidžia fizika, bet po dešimt valandų vairavimo per Europą rankos nebe tokios jos... na, kaip jaunystėje. Ir dar: JK daugiabučiuose dažnai reikia rezervuoti lifto ar laiptinės naudojimą. Apie tai pagalvok prieš man skambindamas.

Ką daryti, jei baldai atvykę į Angliją pažeisti?

Pirmiausia – fotografuok prieš pasirašant bet kokį popierių. Būna toks dokumentas CMR, ant kurio rašai "gauta be pastabų". Jei pasirasi, o paskui randi braižą – bus labai sunku ko nors reikalauti. Mačiau atvejų, kai draudimo kompanijos ieško menkiausio preteksto neapmokėti. Nufotografuok, paskambink vairuotojui arba įmonei, pranešk per dvidešimt keturias valandas. Ir nepulk grasinti teismų internetiniuose forumuose – geriau atsiųsk nuotraukas ir paprašyk paaiškinimo. Dažniausiai randame kompromisą. Jei iš tiesų kaltas vežėjas – susimoka.

Kaip elgtis, jei vairuotojas vėluoja atvykti pristatyti baldus?

Atsitinka. Keltai atšaukia, padangai prakiursta, M25 magistralėje avarija. Normalios įmonės paskambins pirma negu tu spėsi supykti. Jei vėluoja be žinios – skambink, bet neskubėk rašyti į Facebooką. Kartą vairuotojui sugedo telefonas, o klientas per valandą sukūrė tris neigiamus atsiliepimus. O jis jau stovėjo prie durų. Duok bent pusdienio ar dienos rezervo. Jei vėluoja parą – tada jau kelti triukšmą. Transportas į Angliją nėra raketų mokslas, bet ir ne metro grafiko tikslumo. Kelias ilgas.

Rinkimės, mokame ir nepasimaukime

Kaip atskirti normalią įmonę nuo sukčių?

Tikras adresas, o ne tik telefono numeris. Ofisas kur nors matomas žemėlapyje. Mačiau kompanijų, kurios kas tris mėnesius pakeičia pavadinimą, kai prisirenka neigiamų atsiliepimų. Paieškok įmonės pavadinimo Google atgal porą metų. Jei randi tik šviežius skelbimus – pabandyk paklausti draugų. Ir dar: jei bendrauji tik per WhatsApp, o sutarties nėra – čia ne rimtas verslas. Mano patarimas: mikroautobusais baldus į Angliją vežančių įmonių yra daug, bet patikimų – tiek ir pasaulyje retų gėlių. Atidžiai.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Aš už tą pinigų taupymą gyvenime, bet čia yra riba. Buvęs atvejis – pasiūlė šešis šimtus eurų. Klientas džiaugsmingai sutiko. O tą dieną, kai turėjo pakrauti – vairuotojas neatvažiavo. Kitą dieną pareikalavo dar dviejų šimtų "nes kuras pabrango". Tai vadinama šantažu. Ne viskas, kas pigu, yra blogai, bet jei kaina žemesnė už degalų ir keltų sumą – logiškai mąstant, kaip jie moka vairuotojui? Atsakymas – nemoka. Ir neveža. Bent jau ne tavo baldų. Rinkis vidutinę kainą.

Kada geriausia užsakyti pervežimą į Angliją?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Bet jei kalbam apie savaitės dienas – antradienis, trečiadienis dažniausiai mažiau užimti. Mėnesio pabaigoje ir penktadieniai – chaosas. Vasarą studentai terliojasi, rugsėjis irgi karštas. Štai čia nukrypsiu – Anglijoje butų nuomos sutartys dažnai prasideda nuo šeštadienio, todėl žmonės nori atsivežti savaitgalį. Bet savaitgalį perkraustytojų kainos aukštesnės. O ir keltai brangesni. Jei gali lankstytis – rinkis antradienio ar trečiadienio pakrovimą. Tiek vairuotojas laimingesnis, tiek kaina gali kristi.

Kaip sužinoti, ar baldai tilps į mikroautobusą?

Neišradinėk dviračio – atsiųsk nuotraukas su matmenimis. "Didelė sofa" man nieko nesako. Būna kampinių sofų, kurios užima beveik visą furgoną, o būna kompaktiškų dviviečių. Spinta su veidrodžiu užima daugiau nei be apdailos. Kartą klientas sakė "trys spintelės", o jos buvo iš kažkokios senovės pilies, sienų dydžio. Teko nuomotis antrą mikroautobusą. Tad jei nutyli apie matmenis – meluoji sau. Aš geriau pasakysiu "netilps" iš anksto negu spėliosiu kieme. Nuotraukos. Matmenys. Tada tikslu.

Ar reikia atskiro draudimo baldams?

Daugelis normalių vežėjų turi CMR draudimą, kuris galioja tarptautiniuose pervežimuose. Tai bazinė apsauga, bet limitai skirtingi. Kitaip sakant, jei veži brangią antikvarinę komodą – gal verta pasidomėti papildomu draudimu. Aš pats nesiūlau, nes mano mašinos pakankamai apdraustos, bet mačiau, kaip klientas iš kokio nors ministerijos (ne, iš kokio nors biuro) verkė dėl senelės indaujos. Nebūtų verkęs, jei būtų pasidomėjęs iš anksto. Paklausk tiesiogiai, koks draudimo limitas ir ar jis tenkina tavo poreikius.

Augalai, mokesčiai ir paskutiniai niuansai

Ar galiu kartu gabenti kambarinius augalus į Angliją?

Techniškai – ne. Yra fitosanitariniai reikalavimai. Praktiškai – žmonės bando. Aš bandžiau kartą. Pasienyje paprašė dokumentų, kurių neturėjau. Atidaviau kaktusą muitininkei, ji paglostė ir pasakė "ne". Reali istorija. Paprasčiausiai palikit tuos fikusus mamai ar išdalink kaimynams. Gyvūnai irgi atskira tema – čia jau nebe baldų pervežimas. Bet jei paklausit – reikia veterinarijos paso, čipo ir taip toliau. O augalams – ne, nešik. Ypač po Brexit taisyklių... na, čia jau tikrai ne mano žinios teritorija.

Ar mikroautobusui reikia mokėti Londono congestion charge?

Jei pristatymas vidiniame Londone – taip, gali tekti. Ne visi vairuotojai tai įskaičiuoja. Priklauso nuo zonos. Kartą turėjau vežti į Čelsį – ten ir congestion charge, ir ULEZ mokestis, nes furgonas senesnės euro klasės. Klientas pasiuto, nors perspėjau. Šitoje vietoje visų tų mokesčių neišmanau – jie kasmet kitaip sukasi. Geriau vairuotojas pats pasitikrintų pagal registraciją. Jei nesitikrina – rizikuoji nustebimu. O nustebimas Londone visada kainuoja brangiau negu tikiesi.

Ką svarbiausia prisiminti prieš pakraunant paskutinę dėžę?

Patikrink, ar pasiruošęs. Nes jei paskambinsi man vidury nakčies iš Vilniaus, kai aš jau Kaune, pasakydamas "dar prisidek šaldytuvą" – bus sunku. Paklausk savęs: ar tikrai viską supakavai? Ar reikia išmontuoti televizoriaus laikiklį nuo sienos? Ar pasiruošęs mokėti likutį grynaisiais, nes dalis vežėjų taip nori? Ir dar – JK kištukai kitokie. (nors su baldais tai visai nesusiję, tiesiog mintis šovė, kai galvojau apie išsikraustymą). Tiesiog būk tikras dėl adreso ir kad kas nors tavęs lauks.

Išvada

Po dvidešimt ketverių metų galiu pasakyti vieną dalyką – mikroautobusais gabenami baldai į Angliją yra tas kelias, kurį renkasi tie, kas vertina lankstumą ir tiesioginį kontaktą. Nereikia bijoti muitinės, jei viskas sąžininga. Nereikia tikėtis stebuklų už tris šimtus eurų. Svarbiausia – geras pakavimas, teisingi dokumentai ir patikimas vairuotojas, kuris žino, kur Dover uoste persirengti į patogius batus. Jei ruošies kraustytis, geriau rašyk man ar kitam vežėjui dabar, negu skubėsi paskutinę savaitę. Anglija palauks. Tavo baldai – taip pat, jei juos veš tvarkingai.