Mikroautobusai idealūs gabenant elektronikos prekes saugiai: praktinis vadinas

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, ir per tą laiką mačiau viską – nuo susprogdintų sunkvežimių iki dingusių paletų kur nors Italijoje. Bet kai kalbame apie brangią elektroniką, situacija ištisus laikus kito. Sunkvežimiams tenka dideli kroviniai, o čia svarbu kiekvienas detalė. Mikroautobusai idealūs gabenant elektronikos prekes saugiai ne todėl, kad jie kažkiek „gražesni“, o todėl, kad suteikia tai, ko trūksta vilkikams – lankstumą ir kontrolę. Jie gali įvažiuoti į tuos užkampius, kur "scania" net nusvirst negali. Taip pat, elektronikos prekės dažniausiai yra nedidelės vertės, bet didelio rizikos, todėl jas reikia stebėti glaudžiau. Nors pasakysiu ir taip – ne visada viskas vyksta taip sklandžiai, kaip užsakyje parašoma, bet apie tai vėliau.

Kas ir kaip veža – pagrindai

Kodėl mikroautobusai idealūs gabenant elektronikos prekes saugiai?

Tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta, iš tikrųjų yra tik vienas didelis privalumas – greitis ir mažesnė „trauma“ kelyje. Kai vežate telefonus ar serverius juose "vokietukuose", krovinys nėra perkraunomas tris kartus terminaluose kaip tarpiniais konteineriais. Vairuotojas uždaro spynas ir važiuoja tiesiai iki paskirties vietos. Mažiau krūvos reiškia mažiau bum-bum efektų, o elektronikai tai mirtinas. Be to, toks transportas dažniausiai važiuoja "iš durų į durys", kas sumažina vogimo riziką.

Ar galima vežti didelius kiekius tokiu būdu?

Tiesiogiai nesakysiu, kad tai vilkiko alternatyva, jei turite šimtus paltų. Bet jei tai 5-10 europaltinių krovinių – tai būtent tas auksinis vidurys. Mikroautobusai, tiek "Volkswagen" tiek "Mercedes" variantai, su išmontuotomis sėdynėmis, sugeba praryti nerealų kiekį prekių. Kartais net paviršiaus, kurį matome, nepasitikiu, kiek ten telpa, kai vairuotojai įmiai pakrauti. Taigi, taip, didelių partijų nevežiame, bet vidutinio verslo užsakymams tai kaip sukurtas.

Kuo tai skiriasi nuo paprasto kurjerio?

Kurjeris "DHL" ar "UPS" ims tą dėžutę, užmes į savo vagoną ant kitų tūkstančių dėžučių, ir ten ji šokinės. O čia mes kalbame apie dedikuotą transportą. Tas pats mikroautobusas važiuoja tik su jūsų siuntu. Tas pats vairuotojas žino, kad veža "auksą". O kurjeris dažnai nežino, ar ten krislina stiklas ar bulvės, jis tiesiog meta ant konvejerio. Čia atsakomybė yra kita, ir tai jaučiasi.

Ar turi būti išmontuotos sėdynės?

Žinoma, 99 proc. atvejų taip ir yra. Nerašote į skelbimą "vežu elektroniką", jei ten viduje sėdi keleiviai su lagaminais. Transportavimo priemonė turi būti paruošta – lygus grindys, pritvirtintos juostos, viskas kaip turi būti. Kartais pasitaiko, kad važiuoja ir su keleiviais (tokia "mixed" veža), bet elektronikai tai nerekomenduoju. Gaidukas, jei sulaikys policija Lietuvoje ar Vokietijoje, ir pamatys neįregistruotą krovinią ant sėdynių – bus problemų.

Ar reikia specialios įrangos viduje?

Privaloma turėti "tarpus" – tas tvirtas plasticines ar medines skyreles, kad viena prekė neitvirtų į kitą. Tarkime, vežame televizorius. Jei jie stovi vienas prie kito be putų, pirmasis posūkis viską sugadins. Taigi, vairuotojas turi turėti paspirtukus (transpaletekus), rišimo juostas, o geriausia – ir tą pačią "siaurąją" kėdę, kuri leidžia judėti viduje be pašalo. Be šito nieko nevežsite.

Saugumo klausimai, kuriuos visi užmiršta

Kaip užtikriname, kad prekės nenukris?

Naudojame rišimo juostas, daug juostų. Kartais atrodo, kad vairuotojas per daug įsižiebia ir susuka viską taip, kad net oras nepraeitų. Bet elektronikai taip ir turi būti. Esant dideliems kiekiams, krauname ant paletės ir obrujuojame visą įmontą. Jei tai dėžės su mobiliaisiais telefonais, dedame į specialius dėklus. Viskas turi būti immobilizuota. Jei mikroautobusas sustoja staigiai, dėžė neturi pajudėti nė milimetro.

Ar būna vagysčių?

Pasakyčiau, kad mažiau nei su vilkikais, bet... (Čia susimąsčiau). Viskas priklauso nuo maršruto. Jei stovite kažkurioje Lenkijos degalinėje be apsaugos ir paliekate mašiną atidarytą – nenuostabu, kad dingsta. Su elektronika, ypač brangia, rizika yra didesnė. Geri ekspeditoriai niekai nepalieka užprižiūrėtų mašinų. O tokie "pipliukai", kuriems atrodo, kad jūsų "Mercedes" yra saugus automobilis – dažnai paleidžia rankas ir praranda krovinius.

Kokio draudimo reikia?

Tai labai svarbu. Standartinis draudimas "nuo atsakingumo" (CMR draudimas) dažnai padengia tik porą eurų už kilogramą. O jei vežate serverius, kurie kainuoja po tūkstantį? Reikia turėti papildomą krovinių draudimą. Ne visos firmos tai siūlo, todėl klauskite aktyviai. Vieną kartą girdėjau istoriją, kad klientas neteko 50 tūkst. eurų, nes vairuotojas tik turėjo bazinį draudimą. Gaila, bet teismas nepadėjo.

Ar vairuotojas stebi prekes važiuodamas?

Jis turi turėti galimybę. Tokie mikroautobusai turi skyrių tarp vairuotojo ir krovinio, bet dažnai yra langas ar galima užsidaryti tiek, kad matytum. Geriausia, kai yra kamera. Taip, dabar dažnai įstatomos kameros, kurios rodo vaizdą telefonu. Vairuotojui nereikia sustoti ir šokinėti atgal patikrinti, ar viskas tvarkingai. Jis pamato, jei kažkas nukrito.

Kas dėl temperatūros? Nežiūrėk, kad oras lauke minus dešimt.

Elektronika nemėgsta temperatūrų šuolių. Žinoma, mikroautobusas nėra termofurgonas, bet jis turi kabinoje šildymą (o dažnai ir vėdinimą). Jei vairuotojas užkyla į kabiną, jis įjungs šildytuvus, ir šiluma pateks į atgalinę dalį. Nežiūrėkite, kad ten ne "Viking" furgonas, pakanka, kad nebutu minus dešimt viduje. Svarbiausia – nebraizgyti prekių įšalęse, o atpigti jas paliekant sausoje vietą.

Ar taisyklingas pakavimas svarbiau nei draudimas?

Absoliučiai taip. Jei į dėžę su monitoriais įmesite tik vieną putų poplieriaus lapą, o jie susmuš kelyje – draudimas jums nieko neatmokės, nes kaltė bus netinkamame pakavime. Vairuotojas gali būti net kaltinamas, jei nepaliko pastabos, bet dažniausiai viskas lemia siuntėjo sąžinė. Supakuokite taip, kaip norėtumėte, kad tą dėžę mesti nuo antro aukšto. Tai geras patikrinimas.

Kelionės ir maršrutai

Kiek laiko trunka toks reisas į Vakarus?

Priklausomai nuo to, kur ta "Vakaru" yra. į Vokietiją – 1-2 dienas, jei vairuotojas ne šlubuoja. į Angliją – daugiau, reikia susitvarkyti su "Eurotuneliu" ar keltu. Mikroautobusai idealūs gabenant elektronikos prekes saugiai dar ir todėl, kad jie gali važiuoti greičiau nei vilkikai kur. Jie gali naudotis greitkeliais, kuriuose sunkvežimiams draudžiama, arba trumpesniais keliais per miestus. Taip sutaupoma valanda ar dvi, o kartais ir visas darbo diena.

Ar gali užsukti tiesiai į sandėlį mieste?

Tai vienas didžiausių privalumų. Jei jūsų sandėlis yra Vilniaus senamiestyje ar siauroje gatvėje Varšuvoje, sunkvežimis ten netilps. Jis turės stovėti už miesto ir perkrauti į mažesnį transportą (šitaip vadinamas "last mile"). O mikroautobusas užvažiuoja tiesiai prie vartų. Mažiau perkrovimų – mažiau bruožų ant dėžių. Tai ne tik greičiau, bet ir saugiau.

Ar būna problemų su muitine?

Su dokumentais viskas tvarkoje, jei esate EU viduje tai nėra muitinės. Bet jei važiuojate į Šveicariją ar Norvegiją – čia reikia TIR knygelės arba eksporto deklaracijos. Mikroautobusams dažnai užtenka paprasto CMR ir sąskaitos, bet geriau pasikonsultuoti. Vieną kartą girdėjau, kad sulaikė mašiną sienoje, nes vairuotojas neįvedė duomenų į sistemą. Stovėjo tris dienas. Tokiems atvejams svarbu turėti gerą ekspeditorių užnugarį.

Kas daro vairuotojas, kol laukia iškrovimo?

Jis paprastai nieko nedaro ir laukia. Kartais užsiima "špagelavimu" (kas negerai), bet dažniausiai tiesiog ilsisi. Dėl to ir svarbu, kad iškrova būtų organizuota laiku. Jei jūs sakote "užsukite 10:00", o jis laukia iki 16:00, tai gali sukelti stresą. Nors elektronikos atžvilgiu, vairuotojai yra kantrūs, jie žino, kad negali tiesiog mesti dėžės kieme.

Ar gali būti stabdymų kelyje?

Žinoma, techniniai gedimai, eismo įvykiai. Bet mažesnė mašina – lengviau aptarnauti. Jei mikroautobusas "kriukia", jį lengviau tempti į servizą arba net pakeisti ratą. O su vilkiku tai jau operacija. Tačiau, jei gedimas rimtas, ir reikia vežti toliau – tą elektroniką reikia perkrauti į kitą transportą. O tai - rizika. Todėl geriausia rinkti patikimas firmas, kurios nevažiuoja su "katastrofomis" ratais.

Kainos ir realybė

Ar tai brangiau nei įprastas krovinys?

Geriausia kaina – tokia, kuri apsimoka abiem pusėms. Taip, už kilometrą mikroautobusas gali būti brangesnis nei didelis vilkikas, tačiau jūs sutaupote ant perkrovimų terminuose. Jei skaičiuojate "nuo durų iki durų", dažnai išeina net pigiau. Tiekimų grandinėse laikas yra pinigai. Jei gausite prekę diena anksčiau, galėsite ją parduoti anksčiau. Taigi, brangumas čia sąlyginis dalykas.

Kokie vidutiniai tarifai dabar?

Nieko nebusu (tarkime, nebus pigu). Degalai brangūs, o kaštai auga. Vidutiniškai kalbant apie 1-1.5 euro už kilometrą (be PVM) galima žiūrėti mažesniems atstumams, didesniems – sutaupoma. Bet tai labai orientyru. Jei reikia "express" reiso (t.y. vairuotojas važiuoja tik su jumis ir grįžta tuščias), tai kaina gali šokti dvigubai. Čia jau jūsų verslo sprendimas – ar ta preke verta tiek.

Ar priima mokėjimo kortele?

Dažniausiai ne. Vairuotojai arba mažos firmos dirba su grynaisiais (pervedimais prieš išvykimą), arba išrašo sąskaitą-faktūrą su 30 dienų atidėjimu (jei turite sutartį). Jei randate per "Facebook" kažką, kas sutinka imti kortele vietoje – tai įtartinai. Geriausiai dirbti tiek, kai viskas tvarkingai su dokumentais, mokesčiais ir pervedimais.

Kas dėl papildomų mokesčių už laukimą?

Standartiškai pirmos 1-2 valos iškrovai yra nemokamos (įskaičiuotos į kainą). Po to prasideda "waiting time". Tai gali būti 20-50 eurų už valą. Tai priklauso nuo vairuotojo ar kompanijos. Geriausia užtikrinti, kad pirkėjas būtų pasiruošęs. Nėra nieko blogesnio, nei kai vairuotojas stovi užrakintuose vartuose ir žiūri į laikrodį, o pinigiai dega.

Ar galima derėtis?

Visada galima pamėginti. Jei turite reguliarius krovinius, pavyzdžiui, kiekvieną antradienį reikia vežti dalis iš Kauno į Rygą – susitarkite dėl fiksuotos kainos. Logistikos srityje ilgamečiai partneriai visada gauna nuolaidas. Mikroautobusų savininkai taip pat mėgta stabilumas, geriau žinoti, kad turi darbą kitą savaitę, nei laukti atsitiktinio skambučio.

Problemos ir nepatogumai (tiesiog iš gyvenimo)

Kas daryti, jei vairuotojo elgesys erzina?

Pasakykime tiesiai – kai kurie vairuotojai yra "šiurkštūs". Jie gali šauktis per telefoną, nesigaiva rasti adresą. Būkite kantrūs. Jie dirba po 12 valandų per dieną. Bet jei matote, kad jis elgiasi agresyviai arba gėrė – skambinkite į dispečerinę. Tai visiškai nepriimtina, ypač kai gabenate brangų krovinią. Gera firma iš karto pavers kitą vairuotoją arba priemonių.

Ar dažnai pasitaiko apgavysčių?

Noriu tikėti, kad retai, bet... (čia galiu klysti, bet manau, kad vis dar vyksta). Yra "firmų", kurios surinko užsakymus, paėmė avansus ir išnyko. Patikrinkite juridinį statusą. Jei jie veikia tik trečią mėnesį ir be svetainės – rizikuosite. Ypatingai saugokitės tų, kurie siūlo kainas, kurios per žemos, būtų tiesiog nepavystant uždirbti ant degalų.

Kas vyksta, jei prekės atkeliauja sugadintos?

Tada prasideda "nuostolių aktų" šou. Reikia fiksuoti būklę iš karto, negalima priimti ir paskui skųstis. Vairuotojas turi parašyti pastabą į CMR, jei matyti, kad dėžė sutrupta. Jei neparašo – vėliau teigsite, kad buvo gera. Nuotraukos padeda labai daug. Dabar visi turi telefonus, fotografuokite viską – ir vairuotoją, ir dėžes, ir vidų.

Ar galima pasitikėti vairuotojo žodžiu apie kelią?

Jis sako "važiuoju per greitkelį", o realiai važiuoja bandymis. Svarbiausia, kad krovinys atvyktų saugus. Jei jis važiuoja ilgiau, nei numatyta – klauskite kodėl. Gali būti eismo įvykiai ar uždarai keliai. Bet jei jis tiesiog užsidrąstino ir nusprendė "pavaišint" – tai jūsų pinigiai. GPS stebėjimas čia išgelbsti.

Kodėl kartai vairuotojai atsisako vežti?

Dėl smulkmenų. Jei sako, kad krovinys sveria 300 kg, o jis realiai sveria 800, vairuotojas tiesiog nenuspris vilkti. Arba jei krovinys yra nelegalus (tarkim, cigaretės be akcizų – nors mes apie tai nekalbame). Mikroautobusai turi leistiną svorį, ir jei jį viršysite, nekeliaus. Būkite sąžiningi svorio atžvilgiu.

Ar verta rinktis didžiąsias ekspedicijos firmas ar "vieno vairo"?

Didelios firmos užtikrina stabilumą, bet joms nebusu (t.y. bus brangu). "Vieno vairo" vairuotojai gali būti lankstesni, pigesni, bet jei jam susirgs – turiat problemą. Elektronikos pervežimui geriausiai tinka vidutinio dydžio firmos, kurios turi keletą mašinų ir gali koordinuoti, bet dar nėra tapę biurokratiniais monstrais.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nebūtina, bet jei jis padėjo pakrauti ar iškrauti ypatingai sunkų krovinį, arba laikėsi tiksliosios rungties – dėkingumas visada pagirtinas. Tai ne pinigai, o žmogiškas požiūris. Lietuvoje dar taip elgiamės, o Vakaruose tai ne įprasta, bet vairuotojai visada apsidžiaugia.

Kaip pasiruošti, kad būtų mažiau streso?

Paruoškite visus dokumentus iš anksto. Nurodykite tikslią adresą su kontaktiniu telefonu. Pažymėkite dėžutes. Jei vairuotojas žinos, ką ir kur veža, jis bus ramus. O ramus vairuotojas – saugus krovinys. Chaosas kelyje prasideda nuo to, kad neaišku, kur važiuoti ir ko laukti.

Ar mikroautobusai idealūs gabenant elektronikos prekes saugumi visiems?

Ne visiems. Jei turite milžinišką siuntą, kuriai reikia keltinio įkrovimo ir specialios technikos – raskite sunkvežimį. Bet jei tai dėžutės su kompiuteriais, telefonų partijos, jutikliai – taip, tai geriausias pasirinkimas. Lankstumas, greitis ir mažesnė rizika padaro mikroautobusus nepakeičiamus šioje nišoje.

Kodėl aš taip ilgai čia dirbu?

Kai matai, kad klientas gauna savo prekę laiku ir nenukentėjusią, turi patenkinimą. Nors ir kartais nori mesti viską šitaip ir eiti piemenauti avių (kažkas sakė, kad rami gyvenimas). Bet logistika yra kraujas. Ir kol egzistuoja tokios prekės kaip elektronika, bus reikalingi ir tokie mašinėliai, kurios jas pristato. Tiesiog būkite atidūs renkant partnerį.

Išvada

Viskas sukoncentruota į tai, kad mikroautobusai idealūs gabenant elektronikos prekes saugiai ne dėl jų dydžio, o dėl to, kaip jie leidžia valdyti procesą. Nors sistema kartais suka ir būna nesusipratimų su dokumentais, pasikartojančių vairuotojų istorijų ar net gedimų kelyje, bet galutinis rezultatas dažniausiai pasiteisina. Rinkdamiesi tokį transportą, jūs pasirinkote ne tik mašiną, bet ir greitį bei dėmesį, kurio reikia jautrioms prekėms. Svarbiausia – nebijokite klausti ir reikalauti, tik taip užtikrinsite, kad jūsų verslas veiktų sklandžiai.