Mikroautobusai į Angliją: vežame smulkius ir didelius krovinius

Dvidešimt treji metai šioje veikloje, ir vis dar nesuprantu, kodėl žmonės galvoja, kad visi kroviniai vienodi. Ne. Vienas atveža dvi keliones ir dviratį, kitas – visą buto baldus su šaldytuvu. Mikroautobusai į Angliją – tai sprendimas, kai neapsimoka didelės mašinos, o lagaminų per daug pervežimui oro uoste. Vežame ir smulkius daiktus, ir didesnius krovinius. Svarbiausia – žinoti, kas tinka į vidų, o kas ne. Čia ne matematika, bet reikia proto. Ir kartais kantrybės, ypač kai eilės prie Eurotunelio ištįsta iki valandos. O kartais ilgiau.

Kas svarbiausia apie maršrutus ir laiką?

Kiek laiko užtrunka kelionė mikroautobusu į Angliją?

Realių valandų skaičius priklauso nuo to, kur išvažiuoji. Iš Vilniaus iki Londono su vairuotoju, kuris žino kelią ir neperžiopso per Lenkijos kaimus, išeina apie 28–32 valandos. Jei du vairuotojai – greičiau, nes nereikia ilgai stoti miegoti. Aš prisimenu, kaip kartą į Ličfilmą – atleiskite, į Lichfieldą (taip, seni kolegos taip vadindavo) – važiavome visas 34 valandas dėl sniego Prancūzijoje. Paprastai skaičiuokite dvi paras. Tą dieną, kai pervežame smulkius krovinius, stengiamės numatyti laiką, bet kelias be staigmenų būna retai.

Ar galiu vežtis asmeninius daiktus iš karto su verslo siunta?

Žinokit, taip. Bent jau pas mus taip daroma nuolat. Paimame iš vienos vietos perkraustymo daiktus, tada įsidedame verslo siuntą iš įmonės Kaune, ir viskas telpa. Mikroautobusas turi vietos, jei protingai suskirstai. Buvo atvejis – atvežėme dešimt dėžių dokumentų vienai firmai Londone, o šalia sukrovėm studentės daiktus. Sutaupė visi. Aišku, svarbu, kad nebūtų draudžiamų daiktų, bet čia jūsų sąžinė. Verslas plius asmeniniai daiktai į Angliją – visai kasdienybė.

Kaip suplanuoti pervežimą, jei pats negaliu būti pakrovime?

Keistas, bet dažnas klausimas. Žmonės dirba, negali atleisti. Tuomet reikia žmogaus, kuris atidarys. Kaimynas, draugas, sesuo – nesvarbu. Suteikite raktus arba kodą, mes pakrausime. Aišku, geriausia, jei kažkas prižiūri. Buvo situacija – klientė pasiuntė paštininkę, ta moteris pametė raktus į krūmus (nejuokauju) ir dvi valandas ieškojom. Galų gale radom. Jeigu nieko nėra, kartais galima per kurjerį perduoti daiktus į terminalą. Bet gyvas žmogus visada patikimiau. Ypač kai pervežame didelius krovinius.

Ar vairuotojas padeda pakrauti ir iškrauti daiktus?

Paklauskit paslaugos. Šiaip pas mus vairuotojai padeda, jei daiktas ne slepia žmogaus svorio. Jei pervežame antsvorį – tarkim, pianiną ar penkių šimtų kilogramų spintą – tada reikia papildomų rankų. Mes ne stebukladariai. Paprastai lengvesnius daiktus – dėžes, kėdes, čiužinius – galime. Buvęs vairuotojas Petras (jau nebedirba) vienas užkrovė visą trivietę sofą. Nerekomenduoju, bet padarė. Jei jūsų namuose penki aukštai be lifto – pagalvokite. Arba pasiruoškite arbatpinigių. O gal ir pavedimu, šiais laikais viskas keičiasi.

Kainos, svoris ir kas telpa

Kiek maždaug kainuoja mikroautobusas į Londoną su pilnu kroviniu?

Oi, čia jautri vieta. Pilnas mikroautobusas į Londoną iš Lietuvos svyruoja nuo 800 iki 1400 eurų. Kartais daugiau, jei skubu. Jei pervežame tik keletą dėžių, kaina krinta perpus. Mačiau skelbimus po 600 eurų – aš į juos žiūriu skeptiškai. Arba ten slepiasi kažkas negero. Buvo klientas, susigundęs pigiau, daiktai atsirado po trijų savaičių, o ne savaitės. Nuostoliai didesni nei ta sutaupyta suma. Geriau mokėti vidurkį ir žinoti, kad mikroautobusas tikrai atvyks.

Ar galima vežti šaldytuvą, skalbimo mašiną ir dar sofą vienu reisu?

Skamba kaip standartinis lietuviškas išsikraustymas. Atsakymas – taip, jei mikroautobusas tinkamo dydžio. Standartinės mašinos pajėgia apie 8–12 kubinių metrų. Šaldytuvas, skalbimo mašina ir sofa – tai maždaug 5–6 kubikai, jei sofa normalaus dydžio. Aišku, jei sofa išskaptuota su reguliuojamais pagalvėliais, gali prireikti daugiau vietos. Kartais žmonės pamiršta, kad reikia ir dėžių su indais. Tada viskas netelpa. Aš patarčiau susidėti sąrašą. Realiai per 22 metus mačiau, kad žmonės nuvertina savo daiktų kiekį maždaug per trisdešimt procentų.

Koks svoris telpa į krovininį mikroautobusą?

Techniškai priklauso nuo mašinos. Transitai ima apie 1200–1500 kg krovinio, o didesni Sprinteriai – gal ir daugiau. Bet svarbiausia ne svoris, o tūris. Duona, kurią vežate, sveria mažai, bet užima vietą. O knygų dėžės – priešingai. Buvęs klientas vežė akademinę biblioteką. Svoris viršijo, teko perkrauti dalį į kitą reisą. Muitinėje Anglijoje svoris ne visada tikrinamas, jei tai ne komercinis krovinys. Tiesa, po Brexit kai kurie dalykai pasikeitė. Svarbiausia – nepersistengti. Mašina turi dar nuvažiuoti iki tikslo.

Ar galima gabenti augalus ar gyvūnus?

Augalus – taip, bet su išlygomis. Žemė turi būti švari, be kenkėjų. Gerai supakuoti. Gyvūnai – čia jau kita kalba. Šunys, katės – reikia veterinarinių pažymų, čipų. Mikroautobuse galima, bet ne ilgiau nei keliolika valandų, be to, reikia vėdinti. Aš asmeniškai vežiau fikusą senyrai moteriai į Braitoną. Prigijo, gyvas. O štai hamsterį vežti nerekomenduočiau. Per stresą... na, jūs suprantate. Geriau gyvūnus patikėti specializuotai tarnybai. Arba palikti kaimynui, jei ilgam. Augalai – paprastesnis reikalas.

Ar verta vežti senus baldus, ar pigiau nusipirkti naujus vietoje?

Matematika paprasta. Sofa, kurią nusipirkote prieš dešimt metų už 300 eurų, dabar verta gal penkiasdešimt. Vežimas kainuos daugiau. Išskyrus atvejus, kai baldai sentimentalūs ar kokybiški antikvariniai. Buvo klientas, vežęs senovinę spintą iš tėvų. Vertė – nepiniginė. Taip, vežėme. Bet jei tai IKEA komplektas, geriau parduoti čia ir nusipirkti ten. Mikroautobusas į Angliją kainuos, o nauji baldai dažnai pigesni. Aišku, jei persikraustote visam, tada vežate viską. Nes laikas – irgi pinigai.

Dokumentai ir muitai – kas pasikeitė?

Ar reikia dokumentų tvarkos vežant daiktus į Angliją po Brexit?

Reikia. Daugiau nei anksčiau. Asmeniniams daiktams reikia sąrašo angliškai, vertės deklaracijos. Kartais muitinė klausia, ar tai tikrai jūsų daiktai. Buvo keistas atvejis – klientė vežėsi siuvimo mašiną, muitininkas galvojo, kad parduos. Teko rodyti nuotraukas iš namų. Komerciniams kroviniams – dar daugiau. Eori numeris kartais reikalingas. Aš ne visus kodus mintinai moku (bent jau ne visus naujus), todėl patariu pasitikrinti su agentu. O dar geriau – pasiruošti dokumentus prieš savaitę, o ne prieš valandą.

Ar galiu siųsti siuntą draugui, kuris gyvena Birmingeme, be didelio vargo?

Galvos skausmas siuntų pasaulyje – reliatyvus dalykas. Techniškai taip, galite. Bet draugas turi žinoti, kad daiktai atvažiuos. Ir būti namie, arba surasti, kas priims. Buvęs atvejis – draugė išvyko į darbą, mes stovėjome prie durų Birmingame pusvalandį. Paskui teko derėtis su kaimyne, kuri nemėgo lietuvių (nežinau kodėl), bet vis tiek paėmė. Siuntų gabenimas į Angliją mikroautobusais populiarus, nes greičiau nei paštu. Bet „be vargo“ – tai nuo pasiruošimo priklauso. Duokite tikslų adresą su pašto kodu. Ne tik „namas prie bažnyčios“.

Kas atsako, jei muitinėje kas nors užstringa?

Mes, vežėjai, stengiamės, kad nestrigtų. Bet jei jūsų daiktai kelia įtarimą – deklaruota ne ta verte – tada klausimai jums. Mes esame tik vežėjai, ne brokeriai, nors kartais padedame. Buvęs atvejis – klientas įdėjo alkoholio butelį, sustabdė. Teko aiškintis. Aš tokiu atveju siūlau rimtus vežėjus, kurie turi atstovus muitinėje. Pigūs variantai dažnai palieka jus vienus su problema. Tai realybė, apie kurią niekas per daug nekalba. Nemalonu, bet faktas. Geriau mokėti daugiau ir miegoti ramiai.

Ar reikia draudimo pervežant baldus mikroautobusu į Angliją?

Reikėtų. Bent jau CMR. Rimtos įmonės turi. Tai reiškia, kad jei mano mikroautobusas avarijoje sudaužys jūsų spintelę, draudimas padengia. Tik ne viskas padengiama, jei pats blogai supakavote. Buvo situacija, kai klientas senais audeklais apvyniojo televizorių. Supyškino. Draudimo kompanija atsisakė mokėti, nes „netinkama pakuotė“. Nuo to laiko mes reikalaujame, kad brangūs daiktai būtų dėžėse. Arba mes patys pakuojame už mokestį. Keliuose Anglijoje duobės jaučiasi. Mikroautobusai nėra tankai.

Apie problemas, kurių niekas nepasako

Ar tikrai visos įmonės, skelbiantys „pigiai į Londoną“, yra patikimos?

Ne. Ir dar kartą – ne. Yra šaunių mažų įmonių, kurios pigiai veža, nes ką tik pradėjo. Bet yra ir tokių, pasiima avansą ir dingsta. Arba palieka daiktus kažkuriame sandėlyje prie Peterborough ir pamiršta. Aš per tuos metus mačiau visko. Vienas vaikinas pasiūlė pervežti perpus pigiau – paaiškėjo, kad be jokio leidimo vežti. Muitinėje konfiskavo mašiną. Kliento daiktai dingo mėnesiui. Tai jei kaina žemesnė už rinkos vidurkį trigubai – bėkite. Arba paprašykite licencijos numerio. Jei neduoda – viskas aišku.

Kas būna, jei vairuotojas vėluoja dėl eilių prie Eurotunelio?

Taip būna. Žiemą, per pertraukas – eilės baisios. Kartais 4–6 valandos. Vairuotojas pavėluoja į iškrovimą, klientas piktas. Mes apie tai perspėjame. Buvęs atvejis – vairuotojas Tomas stovėjo 5 valandas. Telefono baterija išsikrovė. Mes negalėjome pasiekti. Klientė Mančesteryje manė, kad afera. Daiktai atvyko vidurnaktį. Nekalbu apie tai, kad Anglijos keliuose avarijos – kasdienybė. Planuokite langelį su papildomomis valandomis. Kam skubu – reikia plano B. O ne tik pirmo variants.

Ar buvęs atvejis, kai daiktai buvo sulaužyti dėl blogo pakrovimo?

Buvęs? Deja, taip. Nors stengiamės, bet žmonės kartais skuba. Persikraustymas iš Šiaulių į Readingą. Klientas pats krovėsi (norėjo sutaupyti), o mes tik vežėme. Dėžės neatlaikė, nes buvo iš parduotuvių, plono kartono. Šaldytuvo durelės atsidarė per kelionę, kampas sulaužytas. Pamenu vaizdą – galėjo būti geriau. Dabar turime savo tvirtinimo diržus ir apsaugines antklodes. Patariame: jei nežinot, kaip pakrauti – leiskite mums. Kartais taupymas ant pakrovimo kainoja brangiau nei tie papildomi eurai.

Ką daryti, jei krovinio dydis pasirodo kitoks nei užsakyme?

Atsitinka. Žmonės pamatuoja akyte, paskui paaiškėja, kad sofa didesnė. Mes sprendžiame vietoje. Jeigu telpa – puiku. Jeigu ne – tenka daryti antrą reisą arba ką palikti. Buvęs atvejis – vyriškis pasakė „dvi dėžės“, o išėjo keturiolika. Aš nelabai pykstu, gyvenimas taip būna. Bet mikroautobusas ne guminis. Kartais skubiai deramės rinkoje dėl vietos kitoje mašinoje. Kaina perskaičiuojama. Būna nepatogu. Bet jei žmogus atsiprašo ir nesielgia kaip caras – randame sprendimą be barnių.

Ar galima vežtis dviratį ir vaikišką vežimėlį kaip papildomą bagažą?

Žinoma. Dviratis – dažnas keleivis mūsų mikroautobusuose. Reikia atsukti vairą arba pritvirtinti. Vaikiškas vežimėlis – lengvai. Buvęs atvejis – šeima vežėsi du dviračius, vaikišką ir dar šunį (su dokumentais). Tilpo. Kaina priklauso nuo to, ar tai pagrindinis krovinys, ar papildomas. Jei tik dviratis – geriau per kurjerį. Bet jei jau vežate visą butą, tada ir dviratis įsiprašo. Anglijoje dviračiai neblogi, bet jei jūsiškas brangus – vežkitės. Sakau, verta, neabejokit.

Kas dar pravartu žinoti?

Ar reikia daiktus supakuoti į dėžes, ar užtenka tiesiog įmesti?

Įmesti? Ne, nevalia. Ypač kai pervežame per Lenkiją ir Prancūziją. Kelias pamoko, kad gravitacija egzistuoja. Dėžės turi būti tvirtos, o ne iš turgų paimtos su bananais. Prisimenu studentą, sukrovusį daiktus į tekstilės maišus. Atvykus į Angliją, maišai suplyšę, batai skrajojo po bagažinę. Juoktis norėjosi, bet graudu. Geriausia – dvigubos kartono dėžės, pakavimo popierius, burbulinę plėvelę naudokite. Kaina nedidelė, o nervai sutaupyti – neįkainojami.

Kaip elgtis su elektronika – ar reikia kažko ypatingo?

Televizoriai, kompiuteriai – jautrūs. Ne tik dėl dūžių, bet ir drėgmės. Mikroautobusas užsandarintas, bet jei šalta, viduje susidaro kondensatas. Aš močkutes (mintyse pataisau – motinines plokštes) vežu tik originaliose dėžėse. Buvęs klientas vežė plazminį ekraną – gailėjo pinigų pakuotei. Atvažiavus į Bristolį ekranas atrodė kaip voratinklis. Ne visada taip, bet rizika yra. Kelių šimtų eurų vertės daiktą apginkluokite poros eurų pakuote. Logika paprasta, bet ne visi ją pritaiko.

Ar mikroautobusas gali atvažiuoti į kaimą prie Marijampolės, ar tik iš Vilniaus?

Gali ir į kaimą, bet papildomai kainuos. Mes Vilniuje, tačiau klientai gyvena visur – Karklėje, prie Zarasų. Buvo maršrutas: paimti krovinį nuo Svėdasų, tada į Londoną. Gražus rytas, rūkas, grybai kyšojo (nors ne sezonas). Atvažiavome. Kuo toliau nuo magistralės, tuo brangiau. Ne mes pasikėlę, o laikas ir degalai. Kai kurie vežėjai atsisako tokių reisų. Mes neatsisakome, jei mokestis tenkina abi puses. Tik jei kelias žvyrinis ir pavasaris – praneškite. Yra ypatumų.

Koks skirtumas tarp perkraustymo ir paprasto krovinio vežimo?

Perkraustymas – kai ne tik vežame, bet padedame planuoti, išardome lovą, supakuojame. Paprastas krovinys – jūs pakraunate, mes atvežame, jūs iškraunate. Kaina skiriasi. Perkraustymas brangesnis, bet ramiau. Dažnai sakau: jei jauna pora su kuprinėmis – tai ne perkraustymas. Jei šeima su vaikais, katė, sofenir įspūdingu – tada jau perkraustymas. Kai kurios įmonės painioja sąvokas. Reklamuoja perkraustymą, o pasiūlo tik vežimą. Mes nuoširdžiai pasakome, ką galime. Kartais net mažiau, nei prašo, bet sąžiningai.

Ar galima mokėti už pervežimą grynais, ar tik pavedimu?

Abu variantai galimi. Grynaisiais prieš išvažiuojant, arba dalimis. Pavedimu – saugiau, yra įrašas. Aš mėgstu pavedimą, nes grynieji kartais būna netikri (buvo atvejis su penkiasdešimt eurų kupiūromis iš kažkokio banko, kurio niekas nepažino). Bet jei klientas pensininkas ir nemoka pavedimo – priimame grynuosius. Tik be gudravimų. Anglijoje dalis kolegų ima tik svarus. Mes eurais arba kaip sutariame. Svarbiausia – avansas derinamas iš karto. Ne ten, kai vairuotojas laukia prie durų, o jūs ieškote piniginės.

Išvada

Tai va. Mikroautobusai į Angliją – ne raketų mokslas, bet ir ne pasivažinėjimas aplink namus. Smulkias siuntas ar didelius krovinius vežame pagal tai, kas logiška jums ir kainuoja protingai. Renkitės ne pagal pigiausią skelbimą, o pagal tai, ar žmogus į ragelį kalba kaip žmogus, o ne kaip robotas. Paskambinkite, pakalbėkite, tada ir spręskite. O jei abejojat – paskambinkite dar kartą. Aš tikrai nepyksiu. Sėkmės kraustantis.