Mikroautobusai Anglijon teikia greitą bei patogų aptarnavimą

Bent kartą per savaitę manęs kažkas paklausia apie perkraustymą į Angliją. Nežinau kodėl, bet jau daugiau nei du dešimtmečius sėdžiu šitoje srityje ir vis dar stebiuosi, kaip žmonės susidaro keistus įsivaizdavimus. Vieni galvoja, kad mikroautobusai Anglijon teikia greitą bei patogų aptarnavimą tik tuomet, kai esi verslininkas ir turi pilną sandėlį. Kiti mano, kad už šimtą eurų galima perkraustyti trijų kambarių butą ir dar spėti į arbatėlę Londone. Realybė kažkur per vidurį. Štai čia surašiau dažniausius klausimus, kuriuos girdžiu. Kasdieniški, kartais net beviltiški, bet tokie yra žmonės.

Iš pradžių – apie kainas, datas ir kodėl vieni sako vieną, kiti kitą

Kiek maždaug kainuoja nukraustyti daiktus į Angliją mikroautobusu?

Kainą nustatyti sunkiau negu atrodo, nes viską lemia atstumas, kiekis ir ar reikia nešti iš penkto aukšto be lifto. Kažkada vežiau vaikiną iš Kauno – jam pasiūliau keturis su puse šimto eurų, bet kai atvykome, jo dėžės buvo šiukšlinių maišų spalvos neatlaikė svorio. Teko pirkti naujas ir pridėti darbo valandų, galų gale išėjo šeši šimtai. Tai va, maždaug nuo keturių iki devynių šimtų eurų, priklauso nuo visko. Kiti pasakys tris šimtus, bet paklausę smulkmenų pasikeis nuomonę. O dar yra tie, kurie pradeda nuo trijų šimtų, o pabaigoje ima aštuonis šimtus, bet apie tai vėliau.

Kodėl vieni pervežėjai sako tris šimtus eurų, o kiti devynis šimtus už tą patį kelionę?

Čia du pasauliai. Vieni yra tikri savininkai su savo mikroautobusais, kurie žino kuro kainą, draudimą ir kad vairuotojas privalo kur nors pamiegoti. Kitie – tarpininkai ant sofos, kurie paima užsakymą, prideda keturiasdešimt procentų ir parduoda nepažįstamam su neaiškia mašina. Būna, kad pigiausias pasiūlymas iš viso be draudimo. Aš pažįstu tokių istorijų, kai žmogus sutiko pigiausią pasiūlymą, o daiktai savaitę pragulėjo kažkokioje aikštelėje prie Varšuvos, nes vairuotojas surado geriau apmokamą krovinį ir pabėgo. Nepatogu tai girdėti, bet deja, taip yra.

Ar galiu padažyti daiktus paskutinę minutę ar jums reikia žinoti iš anksto?

Geriau žinoti prieš savaitę ar dvi. Bet būna visko. Viena moteris iš Vilniaus paskambino vakarop, kad rytoj reikia – vaikui darželis Londone prasidėjo. Ištaškėme maršrutą, bet vairuotojas žinoma buvo piktas visą kelią. Mes galime bandyti, bet kuo trumpesnis laikas, tuo mažiau variantų. Kartais tą pačią savaitę paimame, bet ne tą pačią dieną. Jei skubu, rašykite, pažiūrėsime, bet nežinau – gal kartais aišku, kad nepavyks, ir tada nelaikau vilties. Geriau planuoti, bet jei nelaimė – skambinkit, aš nebeišmušiu.

Ar reikia mokėti viską iš karto ar galima dalimis?

Mes imame penkiasdešimt procentų kai susitariame, penkiasdešimt kai pristatome. Tai sąžininga. Būna įmonių, kurios ima viską į priekį. Atsargiai su tais. Aš esu girdėjęs, kad žmogus sumokėjo pilną kainą Anglijos forumo pažįstamam, o tas kitą dieną ištrynė paskyrą. Šiukšlės yra visur. Grynųjų kartais nepatogu vežti, bet pavedimą galima padaryti ir iš kito krašto. Tik nepamirškite patikrinti sąskaitos duomenis – kartais IBAN būna Lietuvos, kartais JK, iš to nieko blogo, bet stebina klientus pirmą kartą.

Ar sekmadienį irgi važiuojate, ar tik darbo dienomis?

Sekmadienių vengiu. Jūs turbūt irgi nenorėtumėte keltis sekmadienį šeštą ryto kraustytis. Be to, man atrodo, kad Anglijoje su komerciniais automobiliais sekmadieniais galioja kažkokie apribojimai, bet čia jau ne mano galva – gal ir klystu, nežinau tiksliai. Kita vertus, ir fiziškai vairuotojai pavargsta. Jei labai reikia, galima tartis, bet bus papildomas mokestis. Klientai kartais pyksta, bet aš juk nemeluoju – noriu, kad žmogus atvyktų pailsėjęs, o ne kaip zombis po trisdešimties valandų kelionės.

Kaip greitai galiu gauti datą, jei rytoj reikia išvažiuoti?

Rytui beveik niekad nebūna. Jeigu sėkmingai susiklosto ir mūsų mikroautobusas yra kur nors netoli, pavyzdžiui, prieš tai krovė Kaune ir tuščias grįžta, galima perplanuoti per dieną ar dvi. Bet jei perkraustymas į Londoną iš Klaipėdos – na, reikia laiko pasiruošti. Rugpjūtį visi kraustosi, ten kartais rezervacija užimta tris savaites į priekį. Žiemą lanksčiau. Rašykit, pažiūrėsime, bet nežadėkitės draugams vakarą Londone iki kol nepasitikslinsite.

Kelionė, laikas ir kaip viskas vyksta kelyje

Kiek valandų užtrunka nukeliauti nuo Vilniaus iki Londono su mano baldais?

Mašinoje – apie dvidešimt šešias trisdešimt valandų realaus vairavimo. Bet tu negali sėsti ir važiuoti be sustojimų. Privalai pavalgyti, privalai pamiegoti – tie poilsio laikai, na, reikia (ne BŪTINA, bet privaloma pagal taisykles). Prie to pridėkite keltą per Lamanšą arba tunelį. Po Brexit muitinėje Doveryje gali prisiremti dar kelias valandas. Tai realiai dvi dienos, kartais truputį daugiau. Klientai kartais skambina po dvidešimties valandų ir klausia kodėl dar ne Londone. Atsiprašau, bet taip nėra kaip lėktuve.

Ar mano daiktai važiuoja tiesiai pas mane, ar renkate dar iš kelių klientų?

Geras klausimas. Jei tavo daiktai užpildo visą mikroautobusą, važiuoji vienas ir gana greitai – tada mikroautobusai Anglijon teikia greitą bei patogų aptarnavimą pačiu pilnutėliu pajėgumu. Bet jei turi tik keturias dėžes ir sofą, logistiškai neišvengiamai paimame dar žmogų iš Rygos ar Varšuvos kelyje. Apie tai visuomet įspėjame iš anksto. Neseniai buvo toks atvejis – klientė manė, kad važiuoja viena, o pasirodo, kad šalia jos spintos važiavo kažkieno dviračiai ir lagaminai. Neiškart suprato, nes viskas tvarkingai atskirta.

Ar pervežimo metu galiu skambinti vairuotojui ir teirautis kur jis yra?

Taip, bet neskambinkite trečioje nakties. Buvo toks įvykis prieš porą metų – moteris taip jaudinosi dėl savo rankų darbo vazos, kad paskambino vidury nakties. Vairuotojas išsigando, aš irgi. Mes turime telefoną, kartais ir WhatsApp. Dar turime GPS, bet jis ne visada rodo tiksliai minutę. Geriausiai rašyti žinutę. Atsakysime kai galėsime sustoti. Jei neatsakome penkias minutes, nereiškia, kad dingo – reiškia, kad vairuoja arba miega privalomai.

Kas būna jei vairuotojas vėluoja dėl eismo arba oro sąlygų?

Anglijos keliai, ypač aplink Doverį po Brexit, kartais būna kaip vieno didelio kamščio salė. Praėjusiais metais pusę dienos stovėjome Belgijoje dėl avarijos – atvežėme baldus aštuoniomis valandomis vėliau. Klientas pyko, bet mes atsiprašėme, paaiškinome ir nupirkome butelį vyno. Gi gyvenimas. Realybė tokia, kad pervežimai nėra skrydis – nėra jokių takų. Geriau pranešame vėlavimą nei meluojame. Jei matote, kad rytoj vestuvės ar dar ką, nepasirašinėkite griežtos pristatymo valandos.

Ar man reikia važiuoti kartu su vairuotoju iki Anglijos?

Ne, nebūtina. Bet vietos mikroautobuse yra – du trys žmonės gali prisėsti. Kai kurie taupo lėktuvo bilietus ir važiuoja drauge. Būna fainai pasišnekėti, bet atsimink: vairuotojas ne gidė. Jis neprivalo sustoti prie bokšto fotografuotis. Kartais klientas nori dar pietų kur nors Paryžiuje – broli, mes turim grafiką. Šiaip smagu turėti draugiją ilgoje kelionėje, bet miegoti juk vis tiek reikia viešbutyje, ne poilsio aikštelėje ant ratų.

Ar mikroautobusai Anglijon teikia greitą bei patogų aptarnavimą tik iš didžiųjų miestų, ar ir iš provincijos?

Iš bet kur, bet logiškai sakant – kuo toliau nuo pagrindinio maršruto, tuo brangiau. Mes važiavome į kaimą netoli Zarasų – dvidešimt kilometrų žvyrkeliu. Prisiprašė. Mikroautobusas sugrįžo ne toks jau ir švarus. Kaina iš karto išaugo dėl papildomo kuro. Dažnai siūlome klientui pačiam atvežti daiktus į Vilnių ar Kauną, jei nedaug. Tada sutaupo kelis šimtus. Bet jei baldas iš Palangos ir pats niekaip nepaveši – važiuosime. Tik reikia tartis šiek tiek anksčiau nei vakar.

Daiktų pakavimas, draudimas ir ką galima kišti į mašiną

Ar man reikia patiems supakuoti daiktus ar jūs tai padarysite?

Patys būtų idealu. Mes galime padėti, bet už tai mokama atskirai, ir be to, jei aš supakuosiu tavo puodų rinkinį į popierių, o kelyje kas nors trūks, tai būna diskutuotina – kas kaltas. Buvo atvejis, kai ponia viską sugrūdo į šiukšlių maišus. Maišai plyšo, rankenos išlūžo, lekštės skraidė. Turėjome kelti pirštinėmis tik tam, kad nesupjaustytume rankų. Jei klaustumėte apie arbatos puodelius – kiekvieną atskirai į popierių, į dėžę, be skubos. Aš ne stebukladarys, tiesiog vairuotojas.

Ką daryti jei kažkuris baldas netelpa į mikroautobusą, nors aš galvojau kad tilps?

Oi, taip būna nuolat. Kažkoks kampas, kojelė ar atlošas. Išeit triumfo duris, kad sutilpo, bet jei nesutilpo – pasirinkimų nedaug. Galima palikti, galima užsisakyti antrą reisą, kas kainuoja turtus, arba bandyti išardyti. Aš turiu įrankių rinkinį, bet jei reikia pjūklo – ne, nebepjūsiu. Trys mėnesiai atgal vežėme sofą Panevėžio klientui. Paaiškėjo, kad ji buvo dvidešimčia centimetrų platesnė, nei pasakė. Palikome ant laiptinės. Gaila, bet ką padarysi – ne protėvių stalas gi.

Ar galima vežti maistą, prieskonius ar alkoholį į Angliją?

Po Brexit viskas pasikeitė. Mėsa, pieno produktai, kiaušiniai – daugiausia ne. Alkoholis – ribotai, ir jei viršysi, gali tekti mokėti muitus. Kas blogiausia, kartais tiesiog meta išmesti. Buvo toks vyrukas su dešimt kilogramų rūkytos dešros – prie Calais teko atiduoti arba suvalgyti patiems ten pat. Aš nežinau ar juos tikrina po kiekvieno keltą, kadangi srautai dideli, bet rizikuoti neverta. Geriau užsakyti Tesco atvykus. Šiaip svarbiausia – nepakuoti prie personalinių daiktų to, ką gali pasiglemžti beždžionė muitinėje, na, suprantat.

Ar jūs draudžiate daiktus pervežimo metu ir kas jei sudaužysite kažką?

CMR draudimas yra – tai tokia tarptautinė sutartis. Bet pas mus ateina žmonių, kurie pakuoja veidrodį į vieną sluoksnį celofano. Atsiprašau, bet jei vairuotojas stabdo dėl elnio Londone ir stiklas trūksta – kaltė dalijama. Darykit nuotraukas prieš krovimą. Turėjome atvejį: šaldytuvas subraižytas, nes klientas užklijavo duris taip, kad jos atsidarinėjo kelionėje. Sužalojimą padarė ne mes, o guminė juosta. Rimtai, fiksuokit viską. Beje, kai kurios firmos iš viso neturi draudimo – paklauskite raštu prieš mokėdami.

Ar galiu vežti augintinį kartu su baldais mikroautobusu?

Augintiniai ne kroviniai. Šunys ar katės turi turėti pasą, skiepus ir atskirą pervežimą, jei nevažiuoja su savininku salone. Aš nenoriu, kad tavo Misis jaudintųsi šalia lovos rėmo krovininėje dalyje. Jei mažas šuo narvelyje ir sėdi priešais su tavimi – galima, bet čia jau taisyklės, kaip vežti gyvūnus į JK. Reikia veterinaro, deklaracijos. Aš tuo neužsiimu, bet žinau, kad negalima tiesiog įmesti į bagažinę. Skambinkite specializuotam vežėjui gyvūnams. Ten savaitgaliais irgi brangu kaip žmonėms.

Dokumentai, muitai ir post-Brexit chaoso zona

Ar po Brexit reikia kažkokių popierių vežant asmeninius daiktus į Angliją?

Taip. Dabar jau nebe ES laisvas judėjimas. Reikia inventoriaus sąrašo – ką veži, kaina, kiek metų naudota. Kartais reikia vadinamo Transfer of Residence, jei deklaruoji, kad kraustaisi gyventi. Mūsų darbas – pervežti. Dokumentus parengiame kartu, bet aš ne muitinės brokeris. Buvo atvejis, kad žmogus parašė dėžėse „įvairūs daiktai“. Muitininkai atidarė kiekvieną. Penkios valandos švaistymo. Būkite konkretūs. Nauji daiktai – kitaip apmokestinami. Tai va, popieriai reikalingi, nors visi mano, kad British atveria duris pusiau lyg saviems.

Kaip vyksta muitinės tikrinimas, ar reikia man ten būti?

Dažniausiai vairuotojas atiduoda popierius pro langą ir važiuoja toliau. Bet jei raudona lemputė užsidega arba nori patikrinti, gali tekti tau atsiliepti telefonu į klausimus. Kartais inspekcija trunka valandą, kartais keturias. Nuo Brexit Doveryje eilės baisios – kartais net paprastas tranzitas virsta dienos nuotykiu. Neseniai bičiulis kolega sėdėjo ten šešias valandas be jokios priežasties, tiesiog eilė. Aš tai laikau karo zona, tik be šūvių. Tiesiog turėkite kantrybės ir vandens butelį.

Ar buitinės technikos ar baldų vežimui reikia specialių leidimų?

Naudoti asmeniniai daiktai paprastai neprieštarauja. Bet jei nusipirkai naują televizorių ir jis vis dar dėžėje – muitininkai gali pamanyti, kad ketini parduoti. Tada tai jau komercinis krovinys, importas, o ne perkraustymas. Klientas turėjo šešiasdešimt penkių colių ekraną, pirktą Akropolyje savaitę prieš važiuojant. Galų gale sutarėme, kad tai asmeninis, bet sumokėjo kažkokį papildomą mokestį. (Na, ne visai importas, bet panašus muito patikrinimas.) Geriau seną techniką vežti, o naują – nusipirkite Tesco. Aš taip patarčiau savo broliui.

Kas jei pasieniečiai nepraleis mikroautobuso su mano daiktais?

Retas atvejis, jei dokumentai tvarkingi. Bet gresia sugrąžinimas arba papildomas patikrinimas. Yra buvę, kad kažkuri firma kaišiojo tarp asmeninių daiktų komercinius krovinius – cigaretes, alkoholį. Tada jau baudos, areštai. Aš tokių dalykų nededu, nes nežiūriu televizoriaus kalėjime. Jei muitininkai įtaria, atidarinėja. Geriausia – deklaruoti viską sąžiningai, netgi tą seną dviratį. Vengiu problemų kaip velnias kryžiaus. Tiesą sakant, po Brexit jie tapo griežtesni, kas gyvenime nepadėjo lengvesniu.

Blogiečiai, patarimai ir kaip neiššokti iš balkono renkantis vežėją

Kaip atpažinti apgavikus tarp pervežimų į Jungtinę Karalystę skelbimų?

Jei kaina žemiau nei trys šimtai eurų visam vanui – sprunk. Jei nėra realaus adreso, tik labai graži svetainė – sprunk. Jei prašo visų pinigų prieš tai, kol dar nepamačiai mikroautobuso – sprunk. Pažįstamam iš darbo pažįstamas pažįstamo vairuotojas Facebook'e dažnai yra šmikis, kuris paimą 50 procentų ir dingsta. Tikri vežėjai turi registracijos numerį, sąskaitas faktūras, sutartis. Aš irgi turiu, kartais teiraukitės – tik ant popieriaus. Ne viskas auksas, kas auksu žiba, ypač skelbimuose, kur visi teikia greitą bei patogų aptarnavimą iki tavo durų per dvidešimt keturias valandas.

Ar geriau rinktis didelę įmonę ar tokį kaip jus – mažesnį lokalesnį biurą?

Didelės įmonės turi dvidešimt mašinų, bet ir biurokratiją. Tu skambini, tave nukreipia operatorė, operatorė perduoda dispečeriui. Mažas lokalesnis – aš pats atsakau, pats žinau, kas važiuoja. Jei susirgau, turiu kolegą. Bet jei sugedo mašina – turim vieną atsarginę, ne dvidešimt. Kiekvienas turi minusų. Aš dirbu čia nuo 2003-iųjų ir žinau tiek istorijų, kad galėčiau knygą parašyti. Nesiimu rašyti, nes nemoku. Bet stengiuosi, kad mikroautobusai Anglijon teikia greitą bei patogų aptarnavimą ne tik ant popieriaus, o ir faktiniame kelyje.

Ar verta rašyti sutartį net jei draugas draugui rekomendavo vairuotoją?

Visada. Draugų draugai yra gerai iki pirmos subraižytos spintos. Sutartyje turi būti kaina, data, adresai, draudimo informacija. WhatsApp pokalbis turi teisinę galią, bet kam to reikia, kai galima pasirašyti normaliai. Aš esu matęs, kaip be sutarties liko be sofos ir be pinigų, o draugas jau buvo išsikraustęs į Ispaniją ir neatsiliepdavo. Šiukšlių žmonių yra visur. Aš pats kartais pamirštu pasirašyti, kai labai pažįstamas klientas, bet (turėtumėme visada pasirašyti, net aš taip sau primenu). Rimtai, net jei atrodo draugiškai – popierius gelbsti.

Koks yra pats didžiausias klientų susimąstymas perkraustant daiktus į Angliją?

Tūrio neįvertinimas. Žmogus sako, kad turi vieną kambarį. Ateini, o ten trys spintos, du metriniai foteliai ir pianinas. Praeitą mėnesį klientas minėjo truputį daiktų. Pasirodo, trisdešimt penki kubiniai metrai. Mikroautobusai tikrai turi limitus. Kartais tenka pirkti antrą reisą arba palikti dalį. Pietų Londone buvome, baldas – didžiulis ąžuolinis kavos stalas, rodėsi kaip dvigulė lova. Vertinkite realiai, padarykite sąrašą. Aš ne stebukladarys – aš tik vairuoju ir kraunu. Jūsų darbas – žinoti kiek turite.

Ar mikroautobusai Anglijon teikia greitą bei patogų aptarnavimą ir vasaros sezono metu, kai visi vyksta?

Rugpjūtis yra beprotybė. Kainos aukštesnės nes keltai brangesni, keliai pilni, visi jūsų kaimynai irgi kraustosi. Kartais reikia užsisakyti tris savaites į priekį. Ar aptarnavimas greitas? Jei suplanuotas – taip. Jeigu paskutinė minutė – bus taip, kad laisvų rankų neliko visiškai. Praeitą vasarą vairuotojas kirto Europą per dvidešimt aštuonias valandas su pilnu kroviniu, bet tik todėl, kad viskas buvo sudėliota kaip šveicariškas laikrodis. Žiemą lengviau, bet šalta. Sezonas diktuoja, o ne aš. Rezervuokit anksčiau ir nebus problemų.

Išvada

Taigi, jei ieškote būdo perkraustyti daiktus į Londoną, Bristolį ar bet kurį Anglijos kampelį – mikroautobusai Anglijon teikia greitą bei patogų aptarnavimą tada, kai viskas suplanuota, sąžiningai įkainota ir be iliuzijų. Nepasitikėkite vien skelbimu, klauskite, tikrinkite ir nepakuokite į maišus. Šitas darbas mano jau dvidešimt ketvirti metai, ir aš vis dar mokausi. Kiekviena kelionė kitokia, kaip ir kiekvienas klientas. Sėkmės renkantis – o jei ką, rašykit, paaiškinsiu paprasčiau.