Mažų siuntų pervežimas Anglijoje mikroautobusais saugiai: ką svarbiausia suprasti?

Juokauju su kolegom, kad mažų siuntų pervežimas Anglijoje mikroautobusais saugiai skamba kaip lengva užduotis – kol neišgirsti istorijos apie suplėšytą kartoną su keramika viduje. Dirbu šitame reikale jau gal dvylika metų, važinėju tarp LT ir UK, kartais vežu baldus, kartais žmones, o kartais – maišą su batais, kurį pamiršo studentas Birmingame. Šiame versle viskas priklauso nuo to, kasdeda daiktus į bagažinę. Ir kaip. Nėra vienos auksinės taisyklės, bet yra dalykai, kurių negalima praleisti. Paaiškinsiu kaip gyvai, kaip pasikalbėtume prie kavos apie tai, kaip nenukentėtų jūsų siuntinys.

Kainos, svoris ir kaip viskas prasideda

Kiek kainuoja mažos siuntos pervežimas iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?

Žiūrėk, tiesaus atsakymo čia nėra. Paprastai už dėžę iki 30 kilogramų mokėsite nuo 35 iki 65 eurų, bet jeigu važiuojame pilnu krovininiu reisu arba surenkame kelias siuntas į vieną maršrutą, kaina gali kristi. Aš asmeniškai mėgstu susiskambinti su klientu, paklausti, kas ten yra viduje, nes kartais tas „mažas siuntinys“ sveria tiek, kiek mažas šaldytuvas. Kai kurios įmonės žiūri tik į kilogramus, bet aš žiūriu ir į matmenis. Jei dėžė netelpa normaliai tarp sėdynių, viskas brangsta. (Bent jau pas mus taip.)

Ar galiu siųsti vieną maišą su drabužiais ar tai bus problema?

Drabužiai – vieni lengviausių daiktų varyti per kanalą. Maišą suspaudi, sumeti į bagažinę, ir jis dažniausiai prisitaiko prie visko. Bet žinok, aš esu matęs, kaip žmonės susivelka į šiukšlių maišus pūkinę striukę, o paskui stebisi, kodėl ji kvepia benzinu. Geriau pirkite normalų kelioninį krepšį arba dviejų sluoksnių maišą. Drabužiai neturėtų kainuoti daug, bet jei maišas neatlaiko – problema ne kilogramai, o tai, kad viduje viskas išbyrės po visą mikroautobusą. Tai skamba juokingai, bet valyti kitų žmonių kojines iš po sėdynių man jau teko.

Kaip greitai bus pristatyta siunta į Londoną ar kitą Anglijos miestą?

Dauguma reisų trunka tris – keturias dienas nuo durų iki durų, jeigu važiuojame tiesiai. Bet štai čia yra triukas: jei jūsų siuntinys kraunamas Šiauliuose, o mikroautobusas išvažiuoja iš Kauno, pirmiausia reikia surinkti. Kartais tas „surinkimas“ užtrunka dieną, kartais dvi. Aš klientams sakau — tikėkitės keturių dienų, džiaukitės, jei atvažiuoja per tris. Būna savaičių, kai Doverio uoste eilės beprotiškos pasieniečiams, tada vėl vėluoji. O kartais, atvirai, vairuotojas pavargsta ir per naktį pasimiegoja Stokonge, tai irgi nurašykite kaip žmogišką faktorių.

Ar turiu pats pakuoti ar jūs tai padarysite už mane?

Pakuoti geriausia patiems. Aš galiu atnėšti kartono dėžę, bet tikrai nebus taip, kaip jūs patys supakuosite savo daiktus. Tu žinai, kas trapi, o aš galiu tik spėlioti. Kartais atsivežate daiktus supakuotus į popierinį maišelį — tada aš tiesiog įvelku tai į dar tris sluoksnius burbuliuko ir meldžiuosi. Nejuokauju. Geriausia, kai klijai, lipni juosta ir žymėjimas „nejudinti“ jau yra ant pakuotės. O jei klausi, ar mes pakuojame už papildomą mokestį — kai kurie vaikinai taip daro, bet aš pripažinsiu: mes ne visada turim tam laiko prieš tolį kelionę į Angliją.

Koks maksimalus svoris vienai siuntai, kurią dar galima krauti į mikroautobusą?

Oficialiai daugelis mūsų veža iki 30–40 kg be jokių ypatingų klausimų. Bet realiai, jei atneši dėžę, kurią beprotiškai sunku pakelti vienam, jau turėsim problemų. Mikroautobusai turi savo guolių ribas, be to, reikia pagalvoti apie tai, kad tas lagaminas bus keliami du kartus, tris, kartais keturis. Aš platesnis negu aukštesnis (nežinau kodėl tai čia relevantiška, bet tiesiog galvoju garsiai), tai kilnojimas manęs nemėgsta. Praktiškai — jei nešasi pats iki mūsų mašinos, mes tikrai ją įsodinsim. Bet jei atrodo, kad dėžėje yra plytų – pasakysim atvirai.

Kas nutinka kelyje ir kaip vyksta pervežimas

Ar mano siunta važiuos su keleiviais ar atskirai krovininiame reise?

Čia yra toks dalykas. Mažų siuntų pervežimas Anglijoje ir iš Lietuvos dažniausiai vyksta jau esamų reisų metu. Mes nevažinėjam tuščiomis mašinomis specialiai dėl vieno maišo — ekonomiškai tai beprasmiška. Tavo dėžė sėdės šalia lagaminų, kartais šalia vaikų vežimėlio, kartais tarp baldų. Bet nenusimink, jei gerai sutvirtinta, jai nieko nenutiks. Tik kartais prie klaipėdietės su dviem lagaminemis jai gali truputį nepatogiai spausti, nes visko yra daug. Tokie realūs dalykai. Atskiri krovininiai reisai būna, bet retai ir brangiau.

Kaip dažnai vykstate į Londoną ir kitus Anglijos miestus?

Sezono metu – kas savaitę, kartais net du kartus. Žiemą, prieš Kalėdas, važiuojam kaip pašėlę, nes visi siunčia dovanas, šventinius atributus, mamos siunčia saslykinėms mėsą. O štai sausį-vasarį kartais tenka palaukti gerą savaitę, kol surenkam pakankamai siuntų. Aš asmeniškai mėgstu antradieniais išvažiuoti, nes penktadienio vakarais Doveris būna pragaras. Nors pasieniečiai geri vyrai, bet eilėje stovi visi. Kartais klientas skambina pirmadienį ir pyksta, kad antradienį neišvažiuojame. Atsiprašau, bet jei nėra krovinio, mes degalų nemokamai nekuriame.

Ar galiu sekti savo siuntos kelionę realiu laiku?

Sekti? Na, gal ne visai kaip DPD kurjerį. Aš duodu savo telefono numerį ir sakau – rašykite, skambinkite, aš atsakysiu, kai ne prie vairo. Kartais pasiunčiu nuotrauką, kad siunta saugiai įkrauta, kartais – iš Anglijos, kai iškrauname. Bet realaus GPS stebėjimo, kad matytum kiekvieną posūkį, neturim. Ne todėl, kad nenorim, bet todėl, kad naudojam paprastesnius įrenginius. (Galimybė yra, bet sąžiningai – dauguma mūsų vairuotojų neturi tokių programėlių, o aš nežinau, ar verta investuoti dėl vieno stebėjimo.)

Ką daryti, jei siuntinys nepristatytas sutartu laiku?

Kvėpuok. Pirmiausia – skambink. Aš žinau, kad nerves, kai laukiate atvykstant draugėn ar giminėn daiktų, bet pasitaiko. Vieną kartą mano kolega užstrigo banke dėl to, kad mašinos generatorius nustojo krauti. Nejuokauju, stovi Leicester miestelyje, laukia pagalbos. Kitą kartą – klaidingas adresas ir vairuotojas klaidžioja po daugiabučius Ličporte. Labiausiai erzina, kai žmonės nesurenka telefono. Sutartas laikas – tai orientacinė kryptis, ne traukinys. Bet jei vėluojame daugiau nei pusdienį – mes jums paskambinsim pirmi, tai pažadu.

Ar vairuotojai padeda iškrauti siuntas, jei aš viena ir gyvenu antrame aukšte be lifto?

Padeda, jei mato, kad žmogus neturi galimybių. Bet būkim atviri – mes ne krovikai. Aš pats nesu Arnoldas Schwarzeneggeris, bet padėsiu nunešti iki durų, jei dėžė ne milžiniška. Kitas dalykas – draudimas. Jei aš pasitempiu nugarą nešdamas tavo skalbimo mašiną, kurią pavadinai „maža siunta“, tai žala man. Buvo atvejis Braitone, kai klientė gyveno be lifto ketvirtame... šešte, nežinau, kuriame aukšte, bet ten buvo daug laiptų. Vairuotojas pagelbėjo, bet po to vėlai vėlai važiavo, nes nugara protestavo. Tai taip – padėsim, bet protingai.

Ar galima perduoti siuntą ne namo, o tiesiog į kažkurią jūsų stovėjimo vietą mieste?

Galima, bet tai nėra idealu. Mes mėgstam stoti prekybos centrų aikštelėse, pasienyje ar tiesiog gatvėje ten, kur leidžiama. Bet Anglijoje su parkingais – didelė problema. Aš nepamenu tiksliai, bet Mančesteryje ar Liverpulyje kažkur gavom baudą už 15 minučių stovėjimą. Kilo toks keistas pokalbis su kliente, kuri atėjo pasiimti lagamino iš prekybos centro aikštelės. Tai jei renkamės saugią vietą – gerai, bet turi suprasti, kad mikroautobusas nėra mašina, kurią paslepi už kampo. Kuo centriškiau, tuo sudėtingiau. Aš linkęs siūlyti susitikti kur gyvenamojoje vietoj, jei įmanoma.

Koks yra pats blogiausias dalykas, kurį žmonės painioja su maža siunta?

Šaldytuvą. Ne, rimtai, mažą šaldytuvą. Jie paskambina, sako „maža siunta“, o atvažiavęs randi 120 cm aukščio agregatą, kurį reikia nešti iš rūsio. Tai nėra maža siunta, draugas. Mikroautobusai ne skirti buities technikai vežti, nebent tai tikrai kompaktiška ir mums niekas daugiau neprikrauta. Kartais žmonės painioja „mažą“ su „lengva“ – o tai skirtingi dalykai. Prisimenu, kaip vežiau dėžę su knygomis. Maža, bet prakeiksmingai sunki. Tie dalykai turi dvigubą svorį mano sąžinei ir mašinai. Šaldytuvai – ne, juos vežkit kitaip.

Pakavimas, saugumas ir draudimas

Ar mano siunta bus apdrausta, jei kas nors įvyks kelyje?

Draudimas yra tema, apie kurią daugelis kalba labai tvirtai, o realiai žino mažai. Mūsų krovininės atsakomybės draudimas dengia tam tikrą sumą, tačiau jei nesate supakavę tinkamai – draudimas gali spyriotis. Aš ne teisininkas ir čia galiu suklysti, bet mano praktika rodo: jei dėžė buvo silpna ir susiplėšė pati, be jokio avarijos, tai draudimas pečio traukia. Tikra istorija – pervežiau monitorių, klientas supakavo į vieną ploną dėžę, ji sudrisko. Atsakomybė ant jo. Mes galim pasidalinti gedulą, bet ne finansinę naštą. Pakuokite taip, lyg tai mestų iš trečio aukšto.

Kokia pakuotė geriausia siuntimui mikroautobusu į Angliją?

Dviguba kartono dėžė, viduje burbulinė plėvelė, o jei turite drabužių – jais apvyniokite trapius daiktus. Aš mėgstu vadinti tai „mišriąja gynyba“. Nenaudokite to plono popieriaus kartono, kuris lieka nuo bananų parduotuvėje, ir man neramu rašyti, bet kai kurie žmonės tikrai taip daro. (Nors gal čia per daug sakau? Ne, tikrai taip daro.) Burbuliukas yra pigus, bet stebuklingas. Jei siunčiate porcelianą – dėkite į maišelį, tada į puodelį įsprauskite popierių. Nors, tiesą sakant, geriausia porcelianą palikti Lietuvoje, jei ne būtina.

Ar galiu siųsti skystį, kosmetiką ar maistą į Angliją mikroautobusu?

Maisto produktai ir skysčiai... Hmm. Aš ne muitininkas, bet Anglijos pasienis po Brexit tapo rimtesnis. Jei tai komercinis kiekis, gali kilti problemų. O jei mamos sviestas, duonos kepalas ir du buteliai girinėlės vyno – dažniausiai praeina kaip asmenin daiktai. Bet skysčiai turi būti gerai suveržti, nes jei butelis išbėgs ant kažkieno dokumentų arba, neduokdie, ant verslo kostiumo – bus blogai. Aš vežiau kartą kepurę su pomidorų padažu viduje, nes neklientas neįdėjo jos į maišelį. Nuo tada visada klausiu: „Ar kažkas gali atsidaryti?“

Ką daryti, jei siunčiu elektroniką – kompiuterį, monitorių, telefoną?

Elektronika – tas dalykas, kuriam reikia dvigubai daugiau dėmesio. Ne tik saugojimui, bet ir muitams. Jei tai naudotas asmeninis kompiuteris – gerai. Jei penki nauji telefonai supakuoti atskirai – muitininkai gali pakelti antakius. Be to, elektronika bijo drėgmės ir smūgių. Mikroautobusuose temperatūra normali, bet kondensatas pasitaiko. Aš visada sakau: įdėkite į hermetišką maišą, paskui – į dėžę su putplasčiu. Prisimenu, kaip studentas siuntė seną stacionarų kompiuterį be vaizdo plokštės – ji iškrito viduje, nes nebuvo užfiksuota. Atvežė veikiantį, bet be garso plokštės. Detalės pasimėto, jei lanksčios.

Ar reikia rašyti ant dėžės, kas viduje, kaip autobusiukuose važiuojant į stovyklą?

Ne, nereikia rašyti „brangių sulūžusių indų“, bet adresas turi būti aiškus. Ant kiekvienos dėžės turėtų būti siuntėjo ir gavėjo telefonai, miestas, gatvė, pašto kodas. Anglijoje pašto kodai – šventas dalykas, be jo vairuotojas klaidžioja valandą. Gera praktika – įmesti vidų sąrašą, kas yra dėžėje. Ne dėl mūsų, o dėl jūsų paties. Kai atidarai po trijų dienų kelionės, pamirši, ką kur sudejai. Aš pats kartais rašau ant dėžių savo daiktus: „žieminiai batai“, „krapai“ (noriu pasakyti, kad nepagailiu sau pajuokauti).

Kas neramina klientus labiausiai

Ar mano siunta neatplėš kelyje ar pakeis kita?

Tai pats populiariausias klausimas. Žmonės bijo, kad kas nors atvers jų dėžę ir apvogs. Aš galiu pasakyti tik tiek: dirbant dvylika metų, rimto vagystės atvejo neturėjau. Bet apvogtas mikroautobusas Londone buvo – ne mūsų, o kolegos, kai paliko nakčiai pilną mašiną East Ham rajone. Neprotingas sprendimas. Patirtis rodo: jei mašina tinkamai užrakinta, o krovinys per daug neviliojantis – viskas saugu. Bet jei siunčiate auksą ir deimantus mikroautobusu... na, nesiųskite. Bent jau nedėkite ant viršaus didelės fotoaparato dėžės – kartais langai matomi, ne visi vairuotojai tinklelius turi šonuose.

Ką daryti, jei gavau svetimą siuntą arba man trūksta dalies daiktų?

Tiksliai taip atsitiko pernai – dvi klientės turėjo panašias rožines dėžes, vienai buvo Velse, kitai Londone. Vairuotojas supainiojo. Man teko skambinti iš Panevėžio, atsiprašinėti ir organizuoti vėlai vėlai vakarą susitikimą, kad pakeistume. Tai žmogiška, bet blogai. Jei jums neatidavė to, kas priklauso – skambinkite nedelsiant, kai tik atidarote. Lengviausiai ištaisoma pirmąją dieną. Po savaitės pasidaro sudėtinga sekti, kas kur dingo. Aš iš principo dabar fotografuoju kiekvieną dėžę su numeriu. Turėtumėte daryti tą patį prieš atiduodami – tiesiog nufotografuokite, kaip atrodo.

Ar saugu siųsti dovanas vaikams, žaislus, minkštus žaislus?

Žaislai – nuostabus, bet keistas krovinys. Minkšti žaislai užima daug vietos, bet sveria mažai, todėl juos galima suspausti. Kieti žaislai, kaip LEGO dėžės, baisiai traškasi kelionėje – girdisi, kaip dantimis krimtama. Kartais naktimis, kai vairuotojas ilsisi, toks garsas gali priversti galvoti, kad į mašiną lenda katinas. Bet šiaip saugu. Tik jei siunčiate elektrinius žaislus – išimkite baterijas. Anglijoje muitinė gali paklausti, jei bus daug identiškų daiktų. „Tai ką, parduotuvę atidarai?“ – juokavo kartą pasienietis. Tai nepatogu, bet baigėsi gerai.

Ar galiu siųsti vaistus ar medicinos priemones į Angliją mikroautobusu?

Vaistai – subtilus reikalas. Aš nenoriu čia meluoti, kad viskas bus idealu. Receptiniai vaistai, ypač jei jų daug, gali sukelti klausimų Anglijos muitinėje. Jei tai asmeninis dviejų mėnesių atsargas – dažniausiai praeina. Bet jei dėžė pilna vaistų su lietuviškais pavadinimais ir be instrukcijų – rizika yra. Aš ne farmakologas, bet žinau, kad insulinas ir kiti šaldyti preparatai netinka mūsų sąlygomis, mikroautobuse nėra šaldytuvo. Kartą klientas norėjo vežti vaistus nuo vėžio šaldytuvėlyje termo – per tiek laiko neišlaikė temperatūros. Atšilo. Tai yra labai liūdnas pokalbis ir nepriimčiau antrą kartą.

O jei mano siunta tiesiog niekada neatvyksta? Kokia procedūra?

Nebūna „niekada“. Būna „Dieve, kur ji?“ ir po trijų savaičių randi. Rimtai, jei siunta dingsta – mes ieškom. Pradedam nuo to, kad peržiūrime visas stoteles: kur buvome, kur sustojom, kam perdavėme. Buvo situacija, kai dėžė paliko pas pažįstą Birmingame, o pažįstas išvažiavo savaitgalį į kaimą. Siunta „dingo“ keturioms dienoms. O dėl vagystės – žiūrėk, jei partneriai sąžiningi, problema sprendžiama. Bet rinkoje yra žmonių, kurie ima daiktus ir žaidžia nematomus. Aš tokios kompanijos vardo nedėsiu čia (nors norėčiau), bet patarimas – rinkitės ne pagal kainą, o pagal tai, ar žmogus atsako telefonu sekmadienį vakare.

Paskutiniai patarimai prieš siunčiant

Koks yra jūsų pats didžiausias neparašytas patarimas žmonėms, siunčiantiems daiktus į Angliją?

Susidraugaukite su vairuotoju. Ne, tiesiogiai. Parašykite žinutę, paklauskite, ar viskas aišku. Žmonės, kurie bendrauja kaip su žmonėmis, o ne kaip su korporacija, gauna geresnį rezultatą. Aš prisimenu vieną močiutę iš Alytaus, kuri visada įmeta po obuolį ar šokoladuką. Jos siuntos niekada nedingsta, jos lagaminai visada padedami pirmi prie durų. Tai ne papirkimas, tai žmogiškumas. Kitas dalykas – nebijokite pakartoti adreso du kartus. Geriau atrodysite kaip įkyrus klientas, nei kad siunta atsidurs Noridže vietoj Noridžo. (Taip, aš žinau, kad rašau „Noridžas“, bet Anglijoje tikrai yra panašių pavadinimų, kurimausiu. O gal ir ne. Svarbu – patikrinkite rašybą.)

Ar verta taupyti ant pakuotės ar geriau dėti daugiau juostos nei mažiau?

Juosta yra pigiausia draudimo rūšis. Aš kartais pasižiūriu į dėžes, kurias žmonės atneša, ir galvoju: „ar tai buvo paskutinė juostos juostelė pasaulyje?“ Apvyniokite taip, kad net aurą apjuostumėte. Anglijos keliai – ne visada tiesūs, mikroautobusai stabdo, suka. Kartonas be juostos atsiveria kaip knyga. Ir nepagailėkite kampų – ten prasideda. Aš pats mėgstu juostą su užrašu „kreuklinga“, nors nežinau kodėl – gal atrodo profesionaliau. Bet rimtai, jei ant dėžės tik du kryžmai juostos – aš verčiau dar apvynioju pats, nors mano darbas tai nėra.

Kada geriausia siųsti siuntą – pirmadienį, savaitgalį?

Techniškai, siuntų pristatymo laikas priklauso ne nuo dienos, o nuo maršruto. Bet jei atiduosite daiktą šeštadienį vakarą, o mes išvažiuojame antradienį – jis guli pas mus pora dienų. Aš mėgstu, kai siuntos surenkamos sekmadienį vakarą ar pirmadienį ryte. Tada jos iškart keliauja. Savaitgaliais Anglijoje gavėjai dažniausiai namie, bet sekmadieniais mūsų vairuotojai ilsisi. Tai pirmadienis – karalius. Trečiadienis irgi neblogas. O va penktadienis – jei atiduosi, gali būti, kad siunta savaitgalį pasieks tik sandėlį arba pastogę, o pirmadienį vėl laukia eilė.

Ar dar ką nors svarbaus praleidau klausti prieš siunčiant mažą siuntą į Angliją mikroautobusu?

Hmm. Galbūt apie orą? Ne, juokauju. Nors jeigu žiema, ir slidūs keliai būna. Svarbiausia – nepulkite į paniką. Žmonės kartais taip nervinasi dėl vienos dėžės, kad pradeda skambinti kas valandą. Aš suprantu, brangūs daiktai. Bet pasitikėjimas turi būti abipusis. Jūs manote, kad jums svarbu, kad siunta atvažiuotų – o man svarbu, kad atvažiuotų sveika, nes bloga reputacija man kainuoja pinigus. Tai gal vienintelis dalykas, kurį pridėsiu: pasitikrinkite, ar jūsų telefonas veikia Anglijos tinkle, jei ten gyvenate. Nes paskambinti, kai žmogus neatsiliepia – ne taip paprasta, kaip skamba.

Išvada

Jei trumpai – mažų siuntų pervežimas Anglijoje mikroautobusais saugiai įmanomas, bet ne savaime suprantamas. Reikia protingos pakuotės, tikslaus adreso ir šiek tiek kantrybės. Aš nežadu, kad visada bus tobula, nes gyvenimas toks nėra, bet žinau, kad sąžiningas darbas ir atviras pokalbis prieš kelionę išsprendžia 90% bėdų. Siųskite protingai, rinkitės ne pagal pigiausią skelbimą, o pagal žmogų, ir viskas bus gerai. Sėkmės.