Mažų krovinių vežimas mikroautobusais į UK: kaip tai vyksta iš tikrųjų

Dirbu su tarptautiniais perkraustymais jau dvidešimt trejus metus. Per tą laiką mačiau, kaip keitėsi Lietuvos įpročiai, kaip pasikeitė pati Jungtinė Karalystė, ir kaip mažų krovinių vežimas mikroautobusais į JK tapo nebe prabanga, o paprasta būtinybe žmonėms, kurie vežasi dviračius, sofytes arba penkis kartonus knygų. Aš rašau ne todėl, kad viską žinočiau geriausiai – kartais ir pats suklumpu – bet pavargau matyti, kaip klientai permoka arba patiki ne tam žmogui. Šiame tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kas savaitę. Ne viskas bus idealu, bet bus tiesa.

Kainos ir kaip ten viskas susideda

Kiek kainuoja pervežti kelis kartonus į Londoną mikroautobusu?

Na, žiūrėk. Jei tai du-trys kartonai iki trisdešimt kilogramų, važiuojantys iš Vilniaus į Londoną, skaičiuokite nuo šimto iki šimto penkiasdešimties svarų. Jei turime suplanuotą reisą ir yra laisvos vietos, galima numesti iki devyniasdešimt. Bet jei skubus atskiras važiavimas, gali kilti iki dviejų šimtų. Pirmadieniais ir penktadieniais kainos aukštesnės, nes visi skuba. Aš dažnai sakau: jei neturite skubos, palaukite antradienio. Mažų siuntų vežimas į Angliją mikrobusu pigesnis tada, kai nesispaudžiate dėl datos.

Ar galiu kažkaip sumažinti kainą jei mano krovinukas labai mažytis?

Ai, čia klasikinis klausimas. Žinoma, galima. Mes vadiname tai konsolidacija – tiesiog įsodiname jūsų dėžę šalia kažkieno sofos. Bet atvirai pasakius, ne visada tai paprasta, jei krovinys trapias. Kartais klientas sako: „tai tik viena dėžė“, bet ji nukeliauja atskirai, nes nieko kito panašaus tą savaitę nevežame. Jei esate lankstūs dėl datos, sutaupote dvidešimt-trisdešimt procentų. Buvęs atvejų, kai žmogus laukdavo penkias dienas ir mokėdavo perpus mažiau. Ne pasiūlymas visiems, bet verta pagalvoti.

Ką reiškia „krovininis kilometras“ kai skaičiuojate kainą?

Tai – atstumas, kurį krovinys realiai nuvažiuoja. Kai kurios įmonės skaičiuoja nuo savo bazės, mes – nuo paėmimo iki pristatymo. Iš Kauno į Birmingemą – maždaug du tūkstančiai šimtas kilometrų. Iš Šiaulių į Edinburgą – jau kitos sąmatos. Mažų krovinių vežimas mikroautobusais į UK leidžia šiek tiek suokti su maršrutais, nes renkamės klientus pakeliui. Vienam – Vokietija, kitam – Prancūzija. Taip sumažiname tuščius kilometrus. Ne visada tai įmanoma sujungti, bet individualus važiavimas kainuoja būtent pagal jūsų kelią.

Kelias, mašinos ir kaip atrodo pats pervežimas

Kiek laiko važiuoja mikroautobusas iš Lietuvos iki UK ir ar tikrai trunka tiek, kiek žadate?

Teoriškai – dvi dienos. Realiai – dažnai trys. Aš pats kartais susimaunu su prognozėmis, ypač žiemą, kai Doverio sąsiauryje chaosas. Prieš trejus metus įsiklimpinėjome prie Calais beveik vieną parą. Klientas skambinėjo kas tris valandas. Atvežėme tik po keturių dienų. Taip, kraštutinumas, bet atsitinka. Iš Kauno iki Londono – du tūkstančiai du šimtai kilometrų plius keltas. Mažų krovinių vežimas mikroautobusais į UK lankstesnis nei vilkikų, nes galima apeiti spūstis per mažesnius kelius.

Ar mano daiktai važiuoja per vidurį, ar tik mano krovinys bus mašinoje?

Dažniausiai – ne tik jūsų. Mes turime Mercedes Sprinterį, kurio paletės vieta – apie aštuonias euro-paletes. Retai kada vienas klientas užpildo viską, nors būna. Viena studentė iš Kauno vežėsi visą butą – sofą, lovą, dviračius. Tada taip, ji turėjo visą mašiną sau. Bet jei vežate keturias dėžes, tikėkitės, kad šalia važiuos kažkieno lagaminai arba virtuvės technika. Kita vertus, kiekvienas krovinys fiksuojamas sąraše, niekas nesusimaišo. Ne taip kaip dideliuose konteineriuose – čia viskas matoma.

Kiek kilogramų galiu sutalpinti į standartinį mikroautobusą?

Sprinteris ar Transit Jumbo teoriškai – toną ar kiek daugiau, bet realiai mes nevežame daugiau nei aštuonis šimtus kilogramų per vieną klientą jei jie maži. Kodėl? Nes paskui nebetelpa mūsų kroviniai kitiems. Be to, tiltai Anglijoje griežtai stebi svorį. Buvęs atvejis kolegai – per daug prigrūdo sofos ir skalbinių mašinos, sustabdė svarstyklėse prie Manchesterio. Bauda, vėlavimas, drama. Mažų krovinių pervežimas mikroautobusais turi pranašumą – mes neperkrauname tiek, kiek vilkikai, bet ir čia yra ribos. Standartinė dėžė apie dvidešimt penkis kilogramus.

Kokios yra pagrindinės skirtingos maršrutų kryptys į UK?

Dažniausiai važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus, Belgiją, tada keltas arba tunelis. Kiti renkasi per Prancūziją tiesiau. Iš Klaipėdos ar Kauno į Londoną – dažniausiai per Doverį-Calais. Į Škotiją – jau dažniau keltas iš Nyderlandų į Newcastle arba važiuojama palei estuariją. Šiaurės Anglija – artimesnė per Hull. Kiekvienas maršrutas turi savo kainą ir laiką. Asmeniškai nemėgstu maršruto per Paryžių, nes ten spūstys beprotiškos. Bet mažų siuntų gabenimas mikroautobusais į Londoną lengviausias per senąjį gerąjį Doverio kelią. Nors pasieniečiai ten dabar griežtesni.

Ar mikroautobusai važiuoja naktį ar tik dieną?

Abu variantus, bet vairuotojai – irgi žmonės. Naktį važiuojame per Europą, nes mažiau kamščių. Prancūzijoje ir Belgijoje ypač. Bet Lamanšo sąsiauryje keltai turi grafikus, tai ten priverstinė pauzė. Anglijoje vairuotojas privalo laikytis poilsio laiko – tachografas prikabintas. Kartais klientai skambina vidurnaktį: „kur jūs?“ – o vairuotojas miega stovėjimo aikštelėje pagal įstatymą. Mažų krovinių pervežimas į JK nereiškia, kad kažkas vairuoja be perstojo. Reisas trunka keturiasdešimt aštuonias valandas, bet tai ne keturiasdešimt aštuonios valandos vairavimo. Tiksliu – devynios valandos per dieną.

Koks yra pats didžiausias privalumas vežant būtent mikroautobusu, o ne dideliu vilkiku?

Lankstumas. Vilkikas negali sustoti prie mažų Londono gatvių, pakiemiuose, prie kotedžų su žaliomis zonomis. Mikroautobusas – kaip didelis automobilis. Užsuka į Brixtoną, Hampsteadą, Cambridge centrą. Nereikia didžiulių krovos rampų. Vairuotojas pats gali nunešti dėžes. Greičiau kraunama, mažiau biurokratijos. Jei vežate visą trijų kambarių butą – jau reikia dviejų reisų. Bet mažų krovinių pervežimas mikroautobusais į JK – auksinis vidurys tarp oro siuntų ir jūrinių konteinerių. Mano manymu – protingiausias pasirinkimas asmeniniams daiktams.

Dokumentai, muitinė ir ko klausinėja pasieniečiai

Mano draugas sakė, kad nereikia jokių lapų kai veža mikroautobusu – tiesa?

Draugas neteisus. Nuo Brexit viskas pasikeitė, ir aš tai sakau kiekvieną savaitę. Net mažam kroviniui per Lamanšą reikia muitinės deklaracijos, EORI numerio, packing listo. Jeigu vežate be dokumentų – geriausiais atveju sustabdys pasienyje, blogiausiu – konfiskuos arba grąžins. Buvęs atvejis, kai vyrukas vežė įrankių dėžę į Birminghamą be jokių popierių. Prarado dieną aiškindamasis su muitininkais. Ai, ir dar – CMR sąsiuvinį reikia. Kartais (na, dažniausiai) klientai to nežino, bet tai mūsų darbas padėti su dokumentais. Ne pateikti pasakų – o tiesiog padėti.

Ką reiškia EORI numeris ir ar man jis tikrai reikalingas jei siunčiu tik dėžę draugui?

EORI – tai Economic Operators Registration and Identification. Na, jei jūs – fizinis asmuo, siunčiantis draugui asmeninius daiktus... žinote, aš šimtu procentų nepasakyčiau kad visada būtinas, bet muitinėje jis labai pagreitina procesą. Verslui – privalomas. Fiziniams asmenims... kartais prašo, kartais ne. Aš asmeniškai visada patariu jį pasidaryti – tai nemokama, užtrunka kelias dienas, ir išvengiate vėlavimų. Buvo atvejų, kai žmonės be jo stovėjo pasienyje papildomas tris valandas. Geriau turėti ir nereikėti, nei atvirkščiai. Mažų krovinių vežimas į Angliją dabar be EORI – rizikingas žaidimas.

Koks skirtumas tarp T1 ir EXS procedūrų, ar čia man svarbu?

T1 – tranzitinė procedūra, EXS – eksporto deklaracija. Jei klausiate manęs asmeniškai... tai priklauso. Jeigu krovinys važiuoja tiesiai iš Lietuvos per Vokietiją, Prancūziją – T1 leidžia neapmokestinti mokesčių kol neatvyksta į UK. EXS reikalinga, kad Lietuvos muitinė žinotų: „aha, daiktai išvažiuoja“. Dauguma klientų to nesupranta ir nereikia – mes tai tvarkome. Bet kartais žmogus pats veža savo mašina ir turi žinoti, kad be šitų popierių jo sustabdys. Realiai aš pats EXS tiksliai kasdien nesusiduriu, nes mūsų brokeriai tai daro. Bet be jų – nuvažiuotumėte tik iki Klaipėdos.

Ar reikia man kur nors registruotis Anglijoje kai gaunu daiktus iš Lietuvos?

Kaip gavėjas – ne, nereikia. Jei tai asmeniniai daiktai, jokių papildomų registracijų. Bet jei tai – prekės pardavimui, tada taip, yra taisyklės apie PVM ir importą. Skirtumas slaptas, bet realus. Aš pats visada klausiu: „ar tai jūsų seni daiktai?“ Jei taip – problemų nėra. Jei perkate iš Lietuvos parduotuvės – kita kalba. Kartais klientai nenori sakyti ir tampa nepatogu. Bet mes privalome žinoti, nes deklaracija skiriasi. Asmeniniams daiktams taikoma lengvata, verslui – muitai. Tiesa, tiksliai pasakyti kaip bus po šių metų sausio... sunku, nes taisyklės keičiasi. Reikia tikrinti vietoje.

Kas dedasi su daiktais – pakuotė, taisyklės ir svoris

Ar turiu pats supakuoti ar jūs galite tai padaryti už mane?

Supakuoti turėtumėte patys, bet jei nežinot kaip – pasakysiu. Kartonai turi būti dvigubi, ne tiek svorio, kiek nuo presavimo kraštų. Jaučiu, kad per dvidešimt metų mačiau viską – ir porcelianą suvyniotą į laikraščius, viskas sudužo, ir profesionalias dėžes su putų sistema. Mes fiziškai galime atvažiuoti ir padėti, bet tai kainuoja papildomai. Geriausias patarimas: netaupykite ant juostos. Aš asmeniškai mėgstu juodą armuotą – brangesnė, bet kroviniai iškrenta mažiau. Kartais net ir gerai supakuoti daiktai... na, kelias ištreniruoja.

Ar galiu pridėti į bagažinę keletą butelių alaus ir dešrų?

Alus – taip, jei ne pramoninis kiekis. Dešros – ne, nekelkite. Mėsos produktai – JK reguliavimas griežtas kaip niekur. Buvę atvejų, kai žmonės bandė vežti šaldytuvą su kiaušiniais ir sūriu. Muitinė atėmė viską. Tai tos kategorijos dalykai, kuriems reikia veterinarinių pažymėjimų. Kalbant apie alkoholį – iki tam tikro kiekio asmeniniam naudojimui galima, bet jūs sakote „keletas butelių“, kas gali reikšti dvidešimt keturis. Tada jau verslas, ne asmeninis. Šiaip, prieš Brexit taip laisviau buvo... bet dabar ne. Nepykite ant manęs, aš tik perduodu ką sako pasieniečiai.

Ar vežate keturračius, motociklus ar tai jau per didelė?

Vežame, bet ne visada ekspresu. Moto – dažnai pritvirtiname ratų sąvaržomis prie palečių, sukrauname šalia dėžių. Kartais klientai nustemba, kaip tai tilpsta. Keturratis – priklauso. Jeigu mažas, gal būt tarp sofų. Jeigu tenka polaris didelis – jau reikia trailerio arba krovininio. Tiesa sakant, pernai vežiau senovinį motociklą į Brightoną. Klientas pats jį sutvarkė į lovelį – buvo gražu. Tik atsiminkite, benziną reikia nuleisti. Kartais tokius dalykus pamirštame paminti, bet saugumas pirmiausia. Ai, ir dar – motociklui reikia atskiro deklaravimo.

Ar galima vežti augalus ar sėklas į UK?

Taip, bet... čia vėl muitinės zona. Augalai be fitosanitarinio sertifikato – ne. Buvo mūsų klientas, vežėsi citrusinį medelį tėvams į Readingą. Gražus medelis, bet sustabdytas pasienyje. JK labai saugo savo ekosistemą nuo kenkėjų. Sėklos – vienodai. Jei tai maisto produktai, pavyzdžiui, konservuoti agurkai, galima, bet su apribojimais. Aš asmeniškai nerekomenduočiau žaisti su gyvais augalais. Dirbtinės gėlės – jokių problemų. Kartais žmonės pyksta, kodėl negalėjo atsivežti šiltnamio pomidorų, bet... na, taisyklės. Kita vertus, jei tai suvytintas maistas, taisyklės kitos.

Kodėl kartais geriau nepirkti pigiausio varianto

Kodėl vieni pervežėjai siūlo žemą kainą, o kiti dvigubai brangiau?

Čia jautri vieta. Kai kurie vežėjai dirba be draudimo, be licencijos, samdo atsitiktinius vairuotojus. Mačiau įmones, kurios surinktą krovinį perkrauna pasienyje į kitą mašiną, daiktai dingsta, o gražinti niekas nieko nebegrąžina. Kaina maža, nes jie nemoka mokesčių. Jūs galite sutaupyti šimtą eurų, bet prarasti dviejų tūkstančių vertės kompiuterį. Aš nesakau, kad brangiau visada geriau, bet jei skirtumas didelis – klauskite apie CMR draudimą, licenciją, ar vežėjas pats važiuoja, ar perduoda kažkam kitam. Daugelis nelicencijuotų neišeina į kelią žiemą.

Kodėl kai kurie vežėjai prašo viską mokėti prieš paėmimą, o jūs – ne?

Mes imame avansą – dažniausiai trisdešimt procentų prieš paėmimą. Likusį – po pristatymo. Tai pasitikėjimo reikalas. Tie, kurie prašo visko iš anksto, dažnai sukčiauja. Mes taip darome tik su atokiais regionais Škotijoje, kur baiminamės, kad žmogus neatsiras. Esu matęs, kai klientas pradingsta Londone ir vairuotojas su daiktais blaškosi po rajoną. Nejuokinga. Bet standartiškai mokate dalį prieš, dalį po. Tai saugo mus abu. Be to, grynaisiais mes nebeimame. Tik pavedimas arba kortelė. Taip saugiau visiems.

Kai viskas ne pagal planą – žmonės, vėlavimai, dūžiai ir draudimas

Ar turėtųu būti namie kai atvažiuojate paimti daiktų, ar galiu palikti raktus kaimynui?

Kaimynui? Na... galima, jei pasitikite. Mes vežame tiesiogiai iš durų į duris, bet dažniausiai klientas pats priima ir perduoda. Buvo istorija, kai panelė paliko raktus kaimynei, o ta užrakino juos viduje ir išvažiavo į turgų. Mes laukiame pusantros valandos. Dabar aš visada klausiu: „ar tikrai bus kas atidarys?“ Ypač jei laiptinė su kodu. Dar vienas variantas – palikti saugojimo patalpoje, bet tada jau nebe tiesiai iš buto. Mano patarimas: jei galite būti – būkite. Bent jau pirmas ir paskutinis kontaktas svarbus kai vežate mikrobusu į UK.

Kaip vyksta iškrovimas Londone – ar aš turiu vairuotojui padėti?

Jūs neturite, bet jei padėsite – ačiū. Vairuotojas vienas gali išnešti iki slenksčio, bet jei laiptinė be lifto ir ketvirtas aukštas... na, čia jau etika. Daugelis dirba po dvylika valandų, ir nėra jų darbas kopti su sofa. Jei krovinys iki trisdešimt kilogramų ir liftas veikia – vienas susitvarko. Jei ne – derėkitės dėl pagalbos iš anksto. Kartais už papildomą mokestį prisideda antras žmogus. Aš Londone mačiau, kai klientas atidarė duris ir dingo, o vairuotojas stovėjo su šaldytuvu rankose. Ne pats maloniausias vaizdas.

Kas jei mano krovinys vėluoja ir man labai reikia tų daiktų tiksliai sutartą dieną?

Štai kodėl aš visada sakau – nereikia žadėti stebuklų. Jei tai vestuvių suknelė kitai dienai – mes nesame kurjeriai oro uoste. Mikroautobusų gabenimas į UK turi grafiką, ir jį keisti brangu. Kartą klientė pažadėjo motinai vaistus, o keltas atšaukė dėl audros. Viskas vėluoja parą. Tokiems atvejams siūlau planą B – siųskite prieš savaitę, arba rinkitės skrydžio siuntą. Nemanipuliuokite su paskutine minute. Bet jei nutiko – skambiname, ieškome sprendimų. Kartais galima perduoti kitam reisui, kuris važiuoja ankstesnis.

Ar dažnai dingsta daiktai kai veža mikroautobusu?

Čia turiu pripažinti – rečiau nei dideliuose konteineriuose, bet pasitaiko. Pernai turėjęs atvejį, kai kažkur tarp Vilniaus ir Londono prapuolė nedidelis kartonas su knygomis. Mes kompensavome pagal CMR, bet knygos – emocinė vertė. Paprastai dingsta kai perkeliama iš vienos mašinos į kitą, o tai, tiesa sakant, daro tik neprofesionalai. Mūsų atveju daiktai važiuoja nuo paėmimo iki pristatymo toje pačioje transporto priemonėje. Užrakinta, saugoma. Bet jei renkatės pigiausią variantą rinkoje – rizika išauga. Aš nesakau kad viskas puiku, sakau kad sąžiningumas dabar retesnis nei anksčiau.

Ką daryti jei gavau daiktus, bet dėžė sulamdyta viduje viskas sudužę?

Fotografuokite viską nedelsiant. CMR draudimas galioja, bet jis padengia tik tą, kas įrodyta. Jeigu dėžė iš išorės atrodo nepažeista, o viduje porcelianas sutrupėjęs – vadinasi, blogai supakavote. Aš žinau, kad tai skamba niūriai, bet mes negalime atsakyti už turinį, jei pakuotė buvo prasta. Kita vertus, jei matyti išorės pažeidimai – rašykite aktą, skambinkite nedelsiant. Mūsų praktikoje... hmm... apie septyniasdešimt procentų tokių skundų baigiasi pripažinimu, kad kaltė ant pakuotės. Bet likę trisdešimt – mūsų problema, ir mes taisome. Svarbu nepasirašyti sąsiuvinio be apžiūros.

Ar mano daiktai apdrausti ir kiek galėčiau atgauti jei viskas prapultų?

CMR konvencija – tai standartas. Tačiau ji draudžia ne rinkos vertę, o svorinę vertę. Tai reiškia, kad jei pavežėte kompiuterį, kurio nepakartojami failai, CMR atgausite tik kilogramo kainą – maždaug nuo kelių eurų už kilogramą. Buvo atvejų, kai klientas piktinosi, bet taip veikia tarptautiniai įstatymai. Jei norite pilnos vertės – reikia papildomo draudimo. Mes galime padėti tai įforminti, bet daugelis to nenori mokėti. Pats rodau tą aktą ir sakau: „žinokite, tai – max aštuoni šimtai eurų visam kroviniui.“ Jei daiktai brangesni – drauskite atskirai. Tai nepatogus faktas, bet sąžiningas.

Taigi... mažų krovinių vežimas mikroautobusais į UK nėra raketų mokslas, bet turi savo taisyklių. Rinkitės vežėją ne pagal kainą, o pagal tai, ar su juo galite pakalbėti. Pakuokite dvigubai geriau, nei manote reikalinga. Ir visada – visada – pasidarykite EORI. Jei turite daugiau klausimų, rašykite. Aš čia ne dėl to, kad parduotčiau, o kad padėčiau suprasti. Kartais gi per tiek metų prisirenki patirties, kurią gaila nepasidalinus. Sėkmės renkantis kelią jūsų daiktams.