Mažų gabaritų siuntų gabenimas į Angliją mikroautobusu

Jau gal kokią dešimtį metų vežioju daiktus į Angliją ir atgal. Maži kroviniai, keli lagaminai, kartais komoda ar dviejų dėžių siunta – visas tas reikalas, kur netraukia didelės fūros paslaugos, o per brangu courieriams. Daug kas galvoja, kad mažų gabaritų siuntų gabenimas į Angliją mikroautobusu – tai paprasčiausiai sukišti daiktus į mašiną ir pūstelti per Prancūziją. Realybė kiek kitokia: čia krūva niuansų, kuriuos žinant sutaupysite nervų, laiko, o dažnai ir pinigų. Žemiau atsakau į klausimus, kuriuos man užduoda beveik kiekvienas pirmą kartą siunčiantis daiktus į Londoną, Birmingemą ar kur ten toliau.

Kainos, užsakymas ir mokėjimo tvarka

Kiek kainuoja mažų gabaritų siuntų gabenimas į Angliją mikroautobusu?

Maža siunta iš Vilniaus į Londoną dažniausiai kainuoja nuo šimto iki dviejų šimtų eurų. Į Glazgo ar Velso kalnus – brangiau, nes ten nuo Londono dar toli. Kaina priklauso ne tik nuo svorio, bet ir nuo to, kiek vietos užima daiktai. Kartą klientas piktinosi, kad dvi dėžės su knygomis brangiau nei maišas drabužių. Ogi todėl, kad knygos – švinas, o drabužius suspaudžiu. Erdvė mikriuke brangesnė už svorį, todėl taikau ne kilograminį įkainį.

Ar galiu nustatyti tikslią valandą, kada atvažiuosite pristatyti?

Įsivaizduokite – aš pats nežinau, kiek laiko pralauksiu Kale uoste. Vakar buvo keturiasdešimt penkios minutės, o prieš mėnesį dėl audros laivai vėlavo ir kylojome šešias valandas. Taip kad jei žadame trečiadienį po pietų, tai reiškia "trečiadienis, kažkur tarp vienuoliktos ir penktos". Stengiamės paskambinti valandą prieš atvažiuodami, bet prašau, neplanuokite procedūros pagal mūsų laiką.

Ar verta vežti vos vieną dėžę, ar tai per brangu?

Jei tai tikrai viena maža dėžė – mikroautobusas gali būti per didelė prabanga. Geriau tada paštu ar courieriu. Bet jei toji dėžė sveria keturiasdešimt kilogramų ir joje senelės kristalai, kurių nenorite mėtomiems per terminalus Lenkijoje – tada taip, verta. Aš dažnai surenku kelis smulkius krovinius į vieną reisą, tad jūsų dėžė keliauja šalia kito žmogaus dviejų kėdžių ir kažkokio printerio. Bet aišku, minimali kaina vis tiek gali būti aštuoniasdešimt eurų.

Kaip mokama – prieš kelionę ar gavus daiktus?

Čia įmonių įvairovė didelė. Aš paprastai pirmą kartą dirbantiems su manimi klientams prašau pusės sumos, ypač jei tenka važiuoti į Šiaulių rajoną užsikrauti. Paprastai likutis – pristatymo metu grynaisiais arba pavedimu. Bet jei radote skelbimą internete ir vaikinas sako "mokėk viską iš anksto į privačią sąskaitą" – gerai pagalvokite. Patikimos įmonės turi registraciją, o ne tik gražų Facebook puslapį.

Ar kaina skiriasi, jei siunta iš Kauno, o ne iš Vilniaus?

Iš esmės taip, bet ne drastiškai. Jei Kaunas pakeliui – kaina beveik tokia pati, gal dvidešimt trisdešimt eurų daugiau už degalus ir laiką. Bet jei tenka specialiai ritinti į Marijampolę, maršrutas stringa ir visiems brangsta. Aš renkuosi klientus pagal logiką. Kartą buvau suplanavęs reisą, bet paskui supratau, kad vieno kliento adresas dvidešimt kilometrų žvyro keliu, ir teko atšaukti – nenorėjau sugadinti nei važiuoklės, nei kitų siuntų.

Pakavimas, pristatymas ir kas iš tikrųjų nutinka prie durų

Kaip supakuoti siuntą, kad ištvertų kelionę iki Anglijos?

Dėžės. Tikros, kartoninės dėžės, ne prekybos centrų maišai. Prieš kelis mėnesius vežiau siuntą, kurioje baldų surinkimo įrankiai buvo dėti į "Rimi" maišą. Maišas sudrėko, suplyšo, o raktų komplektas išbyrėjo po visą pakabą. Jei daiktai bus gerai įpakavęs užklijuosite juostą ir apvyniosite burbuline plėvele, didžioji dalis bėdų aplenks. Drabužius galima maišuose, bet tik storo nailono, ne celofano.

Ar reikia sudarinėti daiktų sąrašus anglų kalba?

Po Brexit viskas pasikeitė. Muitinėje gali paklausti, kas viduje, ir jūs turėsite kažką parodyti. Aš rekomenduoju sąrašą angliškai – bent jau apytikslį. "Personal used clothing", "kitchen items", "books". Jei rašysite lietuviškai, Doverio pareigūnams bus vis vien. Kartais klientai sako "ten juk mano asmeniniai daiktai, kam sąrašas". Atsakau – nesunku padaryti, o jei muitininkas nuspręs tikrinti, vėluosim valandą. Sutaupykime nervų.

Ar pristatote tiesiai prie durų, ar tik iki gatvės kampo?

Mes vadiname tai "durų durimis" paslauga, bet Londone, ypač centrinėje dalyje, su mikroautobusu neprivažiuosi prie paties įėjimo. Vieną kartą Brikstone sustojau dvidešimt sekundžių – gavau kelionę padarginti aštuoniasdešimt svarų sterlingų. Dabar jei gatvė siaura kaip senamiestyje prieš dešimt metų, deriname iš anksto. Kartais klientai patys išeina, kartais susitariame prie artimiausio Tesco. Bet jei privažiavimas normalus – taip, krovinys atkeliauja iki namo durų (na, tiksliau, iki tos vietos prie namo, kur galiu sustoti be baudos).

Kas nutinka, jei pristatymo metu nieko nėra namuose?

Skambiname. Laukiame penkiolika dvidešimt minučių. Jei žinojome, kad esate darbe, dažnai susitariame su kaimynu. Buvo atvejis Birmingeme – vyriškis pamiršo siuntą, telefonas išsikrovęs. Turėjome luktelėti, kol kaimynė surado jo žmoną. Jei visiškai niekas neatsiliepia, vežame atgal arba į terminalą, bet tada papildomi mokesčiai. Todėl prašau – laikykitės susitarto laiko.

Ar reikia palikti raktus, jei pats negaliu būti iškrovimo metu?

Jokių raktų palikti nepatariu, nebent tai labai artimas giminaitis. Yra buvę, kad klientas davė raktus nuo Londono buto. Bet tai didelė atsakomybė – jei dings kažkas viduje, kaltę gausiu aš. Geriau susitarkite su kaimynu gavėju. Jei tai tik sandėlis ar garažas – paprasčiau. Bet butas su asmeniniais daiktais – čia jau per daug rizikos mano skoniui.

Ar galima siųsti dviratį mikroautobusu į Angliją?

Žinoma, dviratis – puikus daiktas mikriukui. Nuimame priekinį ratą, apmuturiuojame, pridedu prie kitų daiktų. Tiesa, jei tai elektrinis dviratis su didelėmis ličio baterijomis – tada kita kalba. Kai kurios krovinių taisyklės dėl baterijų griežtos, ypač keltuose. Paprastas kalnų dviratis – jokių problemų. Užmaunat, pritvirtinat, viskas tvarkingai keliauja drauge su kitais kroviniais.

Dokumentai, muitinė ir draudimas – erzina, bet būtina

Kam reikalingas visas tas popieriaus lankstymas po Brexit?

Buvo ES, dabar nebe. Nuo 2021-ųjų tai trečioji šalis, ir jei siunčiate daiktus ne savo lagaminuose, gali prireikti trumpo aprašymo. Aš pats ne muitininkas, nepainiokite manęs su brokeriu. Jei daiktai nauji ir viršija tam tikrą sumą – gali tekti mokėti PDV ar muitus. Asmeniniams naudotiems daiktams paprastai taikomos lengvatos (turiu omenyje – ne daiktams pirktiems vakar, o tikrai naudotiems), bet reikia įrodyti. Kasdieniams daiktams pakanka sąrašo ir vežėjo pažymos.

Ar reikia EORI numerio siunčiant dėžes į Angliją?

EORI... tiesą sakant, verslininkams tikrai reikia, o štai fiziniams asmenims vežant antrą mašiną ar labai vertingus daiktus – aš nesu šimtu procentų tikras, ar privačiam asmeniui, siunčiančiam dėžes, visada reikia EORI (bent jau anksčiau ne visada reikėdavo, bet dabar kai kas pasikeitę). Mūsų praktikoje dažnai pakanka asmens dokumento ir sąrašo. Bet jei gabenate verslo prekes, klauskite savo siuntėjo. Geriau kartą per daug paklausti, nei stovėti Doverio uoste be atsakymo.

Ar mano daiktai drausti, jei kas nors nutiks kelyje?

Techniškai taip, per CMR konvenciją, bet žinokite – ji moka pagal svorį, o ne pagal vertę. Tarkim, sugedo jūsų močiutės fortepijonas, sveriantis šimtas penkiasdešimt kilogramų. Pagal standartinį CMR gausite kelis eurus už kilogramą – iš viso gal du šimtus, nors pianinas vertas dviejų tūkstančių. Aš matęs, kai konkurentas žadėjo "pilną draudimą", o kai sugriuvo gitaros korpusas, sumokėjo trisdešimt eurų. Jei vežate vertingus daiktus, paprašykite išplėstinio draudimo. Tai brangiau, bet miegoti ramiau.

Ar galima vežti maistą, sūrį, veterišką brendį?

Su alkoholiu viskas labai sudėtinga. Be akcizo ir licencijų komercinis alkoholio gabenimas į UK – nelegalus. Kartą vienas klientas norėjo įvežti penkiolika butelių – sako, "doVanoms". Aš pasakiau – du tris butelius kaip asmeninius galima, bet visa kita rizikinga. Jei muitininkai suras, konfiskuos, o man gali būti bėdų. Rūkalų – visai ne, net elektroninių. Mikroautobusai kartais vadinami "šiltais", bet tai nereiškia kontrabandos.

Kelionė: keltai, kamščiai ir kodėl taip ilgai

Keliaujate keltu per Lamanšą ar Eurotuneliu?

Dažniausiai keltu iš Kalė į Doverį. Yra keli operatoriai, DFDS ar P&O. Tunelis greitesnis, bet brangesnis, be to, jei mikroautobusas aukštesnis nei du metrai – ten gali būti apribojimų. Aš renkuosi keltą, nes per tą pusantros valandos galiu nusnūsti, suvalgyti sumuštinį, pasitikrinti krovinį. Žiemą per audras keltai vėluoja – kelias dienas atgal vėlavome pusdienį, klientai jau galvojo, kad pabegau į Ispaniją.

Ar saugu gabenti kompiuterius ir monitorius mikroautobusu?

Saugiau nei dideliuose fūrose, kur daiktai perkraunami penkis kartus. Mikroautobusu krauname vieną du kartus – išsikraunate, užkrauname, vėliau iškrauname. Jei elektronika, apjuosiu diržais prie sienelės, apačioje nieko sunkaus nepadedu. Kartais pridedu antklodę. žmonės klausia "o gal lėktuvu patikščiau"? Lėktuvas saugus, bet brangus, o čia – tiesioginis pervežimas. Aš vežioju monitorius ir fototechniką. Kol pakavimas geras, baimintis nėra ko.

Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos iki Anglijos mikroautobusu?

Grynai vairavimas – apie dvidešimt dvi (na, tiksliau, dvidešimt keturias) valandas, priklauso nuo oro. Bet mes nevairuojame be miego, tai nebe 2005-ieji. Paprastai išvažiuojame ryte, per naktį miegame Belgijoje, kitą dieną per keltą. Plius sustojimai kitiems klientams. Realiai – dvi trys dienos. Kartą bandžiau be miego su draugu – prisiprašiau. Nebedarysiu, pavojinga ir kvaila.

Ar kelionės metu galiu skambinti ir teirautis, kur mano daiktai?

Taip, bet nereikia kas pusvalandį. Aš parašau žinutę, kai išplaukiame, kai išsilaipiname, kai esu valanda nuo pristatymo. Yra GPS, bet jūsų dėžėms atskiro sekimo įrenginio neturime, tik mašinos. Jei skambinsite vidury nakties Belgijoje – miegu. Kitą rytą pats paskambinsiu. Tai ne express pica, kad galima sekti kas penkias minutes.

Ar galiu pats važiuoti drauge su savo siunta mikroautobusu?

Jei pats kraunate daiktus į mano mikroautobusą – ne, negalite važiuoti kartu, nes komercinis pervežimas neleidžia keleivių be atskiro draudimo ir licencijų. Nors... atsiprašau, tiksliau, yra keleivių pervežimo licencijų reikalas, kurio aš neturiu. Kartą senyva ponia labai prašėsi, nes bijojo skristi lėktuvu. Supratau ją puikiai, bet teko atsisakyti. Nei draudimas, nei leidimai to neleidžia padaryti legaliai.

Sukčiai, blogi pasiūlymai ir kaip neiškristi iš proto

Kaip atpažinti, kad pervežėjas – neprofesionalus ar sukčius?

Jei skambina iš numerio "RapidKrov18", puslapio neturi, o kaina tris kartus mažesnė nei rinkoje – pagalvokite. Rimtas žmogus atsiunčia sutartį arba sąskaitą. Aš esu girdėjęs istorijų, kai žmonės sumoka avansą į kokį Revolut numerį, o po to niekas nekelia. Yra buvę, kad krovinys atsidūrė Olandijos sandėlyje trims savaitėms. Patikimas siuntų gabenimas į Angliją mikroautobusu visada reiškia bent jau žinomą pavardę ir mašinos numerius.

Ar pigiausias variantas visada blogiausias?

Ne visada, bet dažnai. Kartais "mikroautobusu" parduodama paslauga, o realiai daiktai iškeliauja per Frankfurto terminalą ir lauks savaitę. Tiesioginis reisas – brangesnis. Yra jaunų vežėjų, kurie pradeda ir veža beveik savikaina, kad gautų atsiliepimą. Bet jei kaina ženkliai žemiausia, klauskite, ar tai tiesioginis pervežimas, ar jūsų daiktai bus perkraunami. Jei neskubate – rinkitės terminalinį variantą. Jei reikia per savaitę – mokėkite rinkos kainą.

Ką daryti, jei siunta atkeliavo pažeista?

Fiksuokite iškart. Nuotraukos, video. Nerašykite "gauta tvarkingai", jei dėžė įplyšusi. Kartais vidinė žala pasimato tik išpakuojus, tada be nuotraukų nieko nepasieksite. Rašykite pretenziją pristatymo metu, CMR aktą pildykite sąžiningai. Aš niekad neverčiu žmonių pasirašyti skubant, jei jie abejoja – leidžiu paminėti "su išlyga". Neklumpkite ant to, kad vairuotojas skuba, nes nuostolius prisiimate jūs patys.

Koks skirtumas tarp pervežimo mikroautobusu ir fūros paslaugų?

Mikroautobusas – jūsų daiktai keliauja dviejų trijų žmonių krovinyje tiesiai iš taško A į B. Greičiau, asmeniškiau, galima derinti laikus. Fūros ekonomiškos dideliems kroviniams, bet daiktai gali laukti suformavimo savaitę. Jei turite dvidešimt kubų – mikroautobusas nebeišsivers. O štai pusketvirtos kubo siunta, lagaminai ir dviratis – čia idealus dydis mažų gabaritų siuntų gabenimui į Angliją mikroautobusu. Neperpildysi, bet ir tuščiaus nevažiuosi.

Ar galima pervežti gyvus augalus į Angliją?

Oi. Čia biurokratija. Gyvi augalai turi fitorasertifikatus, o taisyklės nuo šių metų dar griežtesnės. Aš esu vežęs porą atsparių kaktusų, bet neoficialiai. Didelis fikusas ar sodo augalai – tikrai ne, muitinė gali konfiskuoti. Geriau palikite kaimynei, ji laistys. Anglijoje visko nusipirksite. Dirbtiniai augalai keliauja be problemų.

Pristatote ir Šiaulių rajoną, ar tik iš didžiųjų miestų?

Vežame ir iš Šiaulių, Jonavos, Mažeikių. Tik reikia derinti maršrutą, nes nevažiuosime į Naująją Akmenę vien dėl vienos dėžės – nei jums verta mokėti, nei mums temptis. Šiauliai pakeliui, jei važiuojame per Lenkiją. Kartais tenka padaryti lankstą. Na, o jei esate Kuršių Nerijoje ir nėra kelio... tada tenka susitikti Klaipėdoje arba palaukti kol kas važiuos su keltu. Nesame stebukladariai, bet stengiamės atsižvelgti.

Išvada

Mažų gabaritų siuntų gabenimas į Angliją mikroautobusu ir toliau išlieka vienu lanksčiausių būdų persikraustyti ar nusiųsti daiktus artimiesiems. Tačiau sėkmė priklauso nuo to, ar radote normalų vežėją, ar supakavote daiktus taip, kad jie ištvertų, ir ar nesitikite stebuklų dėl laiko. Jei ką – rašykite, skambinkite, klauskite. Geriau užduoti paprastą klausimą prieš kelionę, nei verkti prie sudaužytos dėžės Londone.