Logistikos paslaugos į Angliją su pilnu krovinių draudimu

Kai kas nors klausia apie draudimą vežant daiktus į Angliją, aš atsidūstu – ne blogai, o todėl, kad per dvidešimt ketvirtus metus teko matyti visko. Klientai kartais galvoja, kad pilnas draudimas – magiškas skydas, po kuriuo viskas apsaugota šimtu procentų, o jei kas nutiks, atsiųs kariuomenę gelbėti sofos. Realybė kitokia. Anglija – ne kiemas, ten keltis per Lamanšą, muitai, kitokios kelių taisyklės. Logistikos paslaugos į Angliją su pilnu krovinių draudimu reikalauja supratimo, ką draudimas dengia, o ko ne. Čia bandysiu paaiškinti paprastai, kaip bičiuliui, kuris kraustosi į Bristrolį ar siunčia krovinį į Londoną.

Apie draudimą – ką svarbu žinot

Kuo skiriasi pilnas draudimas nuo standartinio CMR?

Standartinis CMR draudimas – tai įstatymo numatyta minimali apsauga. Jei vežėjas kaltas, atlygina pagal svorį, o ne pagal vertę. Pavyzdžiui, jei sugadins dvidešimt kilogramų svorio dėžę, kurioje yra nešiojamasis kompiuteris, gausite ne eurą už eurą, o kelis eurus už kilogramą. Pilnas draudimas, arba All-Risk, dengia tikrąją daiktų vertę – jei tik deklaruojate teisingai. Mes visada siūlome papildomai apdrausti, nes Anglijos kelyje nutikti gali visko, o standartas čia dažnai būna per mažas.

Ar mano sofa bus apdrausta, jei važiuoju su jumis?

Jei deklaruosite sofos vertę ir pasirinksite pilną draudimą – taip, bus. Bet yra niuansas. Kai kurios firmos apskritai neklausia daiktų vertės, kad nereikėtų popierizuotis. Tada, suprantama, jei kas nutiks, draudikai atsižvelgs tik į bendrąjį CMR limitą. Buvęs atvejis: klientas kėlėsi į Birminghemą, vežėsi antikvarinę odinę sofą, bet manė, kad draudimas automatiškai padengs viską. Nebuvo nieko deklaravęs. Laimei, niekas nenutiko. Bet jei būtų įbrėžę – būtų buvę problemų rimtų.

Kas jei vežėjas neturi jokio draudimo – ar mano daiktai tampa bevertčiai?

Teisiškai – taip, beveik beverčiai. Yra tokių "verslininkų" su vienu senašiu Sprinteriu ir jokių įsipareigojimų. Pažįstu atvejį, kai žmogus susirado vežėją per skelbimą, kaina buvo žema kaip niekur, o paskui paaiškėjo, kad vyrukas neturėjo jokio draudimo. Jei būtų pamesęs krovinį, teisiškai būtų buvę labai sunku ką nors išieškoti. Todėl prieš perkraustymą visada paprašykite draudimo poliso kopijos. Neužtenka žodžio – reikia dokumento. Kitaip rizikuojate važiuoti į nežinią.

Ar draudimas galioja jau tada, kai krovinys kraunamas į mašiną?

Pilnas draudimas paprastai galioja nuo durų iki durų, jei taip sutarta. CMR įsipareigojimai dažnai prasideda nuo krovinio įkėlimo į transporto priemonę. Bet jei renkatės All-Risk draudimą, galiojimas pradedamas jau nuo pakrovimo jūsų namuose ar sandėlyje. Štai kodėl svarbu perskaityti sąlygas. Kartais žmonės mano, kad draudimas veikia tik kelyje. Ne, jis dažnai dengia ir pakrovimo metu padarytus nenumatytus pažeidimus, pavyzdžiui, jei krovikai netyčia numeta dėžę. Aišku, jei tai tyčinis chuliganizmas – tada jau kita kalba.

Ką reiškia "pilnas draudimas" – juk visko negalima apdrausti?

Žinoma, negalima. "Pilnas" nereiškia "absoliutus". Vis dar egzistuoja išimtys: branduoliniai ginklai, karo veiksmai ir tyčiniai veiksmai, kai pats klientas sugadina daiktą. Bet kasdienėms situacijoms – avarijos, gaisrai, vagystės, krovinio apgadinimas kelyje – pilnas draudimas tikrai suteikia ramybę. Aš asmeniškai sakau, kad tai ne skydas prieš viską, o skėtis nuo lietaus. Liūtis gali būti stipri, bet po skėčiu daug mažiau šlapių vietų. Toks jausmas.

Kelionėje – kas gali nepasisekti

Ar dažnai daiktai sulūžta važiuojant į Angliją?

Jei profesionaliai supakuota ir sutvirtinta – ne. Bet realybė tokia, kad žmonės kartais įtraukia minkštas keliones į maišelius susegę lipnia juosta. Buvęs atvejis: vežėm indaują į Readingą, klientas pats supakavo į minkštą užvalkalą. Per keltą susimeistravo bangos, vilkikas pasiūpavęs, ir kabinetas atsidūrė su įbrėžimu. Pilnas draudimas padengė, bet stresas liko. Kita vertus, kai kurie vežėjai krauna kaip į karčemą – meta dėžes vieną ant kitos. Tada net geras pakavimas neišgelbsti.

Kas jei vairuotojas pavagia mano dėžę – ar čia bent įmanoma?

Ypač retai, bet taip, yra buvę. Ne pas mus, kalbu apie rinką apskritai. Pilnas draudimas paprastai dengia vagystę transporto priemonėje ar perkrovimo metu, bet reikia policijos pažymos. Jei vairuotojas pats prisigeria ir pasiima daiktą, čia jau baudžiamoji atsakomybė, o ne draudimo reikalas, nors draudikai gali atsisakyti mokėti, jei vežėjas veikė tyčia. Esminis patarimas: nevežkite grynųjų pinigų ir papuošalų atvirai – jie gali pradingti, ir čia draudimas tikrai nepadės. Tikrai nepadės.

Ar reikia kažkaip specialiai pakuoti, kad draudimas galiotų?

Taip, reikia. Negalite berti porcelianą į pirkinių krepšius ir tikėtis, kad draudimas sumokės. Sąlygose paprastai parašyta, kad daiktai turi būti supakuoti tvarkingai, t. y. į tvirtas dėžes (na, geriau – profesionalų kartoną su kampų apsaugomis, atsiprašau, ne į tuos maišus iš parduotuvės), su burbuline plėvele ar pakavimo popieriumi. Buvęs atvejis: klientas supakavo taurės į laikraštį. Laikraštis sušlapo ant kelto denyje, draudimas atsisakė mokėti, nes pakavimas neatitiko standarto. Už pakavimą atsakingas siuntėjas. Štai taip ir gaunasi.

Kiek laiko daiktai važiuoja iki Londono?

Iš Lietuvos – apie tris–keturias dienas, jei tiesioginis reisas. Bet būna ir penkių dienų, jei daromas surinkimas po Kauną, Marijampolę, o paskui tik derinamas keltas iš Džiunkerko pusės. Kartais vilkikas laukia eilėje pusdienį. Aš skaičiuoju nuo tos dienos, kai krovinys išvažiuoja nuo vartų, o ne nuo užsakymo. Jūsų svajonė, kad rytoj išvažiuos ir poryt bus Londone, dažniausiai neišsipildo, neskaitant kurjerių išimčių, kurių nepapasakosiu, nes čia ne apie paštomatų logistiką kalbam.

Ar galiu pats įsitikinti, kad mašinoje viskas tvarkingai sustatyta?

Prieš užantspauduojant – taip, paprastai galite pažiūrėti. Bet kitas dalykas, kad vairuotojus erzina, kai klientai tampa staiga "pakrovimo direktoriais". Jie moka savo darbą. Jeigu matote, kad dėžės nestabiliai stovi, pasakykite. Bet jau pačioje kelionėje tikrinti negalėsite – jūs ne kabinoje. Kartais žmonės nori važiuoti kartu, bet vilkike vietos nėra, ir draudimas keleiviui čia visai kitas. Tiesiog pasitikėkite arba rinkitės patikimą vežėją iš pradžių. Tai svarbiau nei sekimo GPS.

O jei keltas atšaukiamas – mano krovinys kur nakvoja?

Taip, Doverio uoste ar kelyje link jo, arba krovinių terminale. Priklauso nuo vežėjo sutarčių. Pilnas draudimas paprastai galioja ir laikinojoje saugojimo vietoje, bet ne ilgiau nei sutartyje numatyta. Jei keltas atšauktas dėl audros – keltų bendrovės turi savo aikšteles. Krovinys ten saugus. Kitas dalykas, jei stovėjimas užsitęsia savaite dėl streikų – tada reikia žiūrėti sutartis. Aš pats mačiau, kaip kroviniai stovi keturias dienas Doverio eilėse. Niekas nepasikeitė, bet nervai būna įtempti labai.

Ką daryti, jei vežėjas vėluoja savaitę?

Skambinti. Labai daug skambinti. Realybėje techniniai gedimai pasitaiko. Praeitą mėnesį turėjom atvejį: Mercedes Actros nulūžo turbina netoli Amjeno. Vairuotojas savaitę lauke remonto. Mes informavom klientą, bet jis, aišku, pyko. Kai kurios blogos firmos šiuo atveju meluoja, kad "rytoj bus" – taip savaitę priverčia laikyti žmogų tamsoje. Pilnas draudimas čia nepadės nuo vėlavimo. Bet vėlavimo sąlygos sutartyje turėtų būti aiškios. Dėl to ir reikia pirkti paslaugą iš žmonių, kurie nedings su jūsų antikvariniu veidrodžiu.

Realios situacijos, kai viskas ne taip jau tiesmuka

Pasakokit, kaip ten būna – ar viskas vyksta pagal scenarijų?

Retai pagal scenarijų. Planas: pakraunam, važiuojam per Lenkiją, Vokietiją, keltu per Lamanšą, M20 link Londono, iškraunam. Realybė: pirma, Londono centre gatvės siauros kaip mūsų kaimeliuose. Vežėm baldus į Fulhamą – vilkikas netilpo į kiemą, teko nešti rankom ketvirtį kilometro. Antra, UK policija vairuotojus stabdo kitaip nei pas mus. Trečia, muitai po Brexitą gali pristabdyti net asmeninius daiktus. Draudimas nuo muitų neapsaugo, tik nuo fizinių pažeidimų. Biurokratija spaudžia labiau nei duobė kelyje.

Ar buvote situacijų, kai draudimas nepadėjo?

Buvo. Klientas vežėsi biuro techniką iš Kauno į Notingemą. Deklaravo sumą, bet reali vertė buvo gerokai didesnė. Kelyje prasidėjo liūtis, vilkiko priekabos tarpinės nebūtent naujos, ir dalis drėgmės pateko vidun. Kompiuteriai apsivalė. Draudimo bendrovė ėmė tikrinti deklaruotas vertes ir rado neatitikimų. Aš nebuvau visiškai tikras, kaip ten galų gale išsisprendė juridiškai, nes tiesiogiai nedirbau su ta byla, bet žinau, kad sumokėjo gerokai mažiau nei nuostoliai. Pamoka: deklaruokit tikrąją vertę. Kitaip gaunat selectinį draudimą, kurio niekas nenori.

O jei aš pats supakavau daiktus ir jie sulūžo – kas kaltas?

Priklauso nuo pakavimo lygio. Jei dėžės tvirtos, daiktai suvynioti, o vis tiek kelyje lūžo dėl duobės – pilnas draudimas dengia. Bet jei indai beriami į parduotuvių dėžes be apsaugos, draudimo ekspertas gali nuspręsti, kad sugadinimas dėl netinkamo pakavimo. Čia jau jūsų atsakomybė. Aš patariu: investuokit į porą profesionalių dėžių brangiems daiktams. Kartais žmonės taupo dvidešimt eurų pakavimui, o paskui praranda du šimtus eurų vertės televizorių. Matematika paprasta, bet ne visi ją supranta iškarto. Gaila.

Kainos, svoriai, kitokios smulkmenos

Kiek maždaug kainuoja pervežimas su pilnu draudimu į Londoną?

Dviejų kambarių buto turinys Vilnius–Londonas kainuoja nuo tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų. Prikilauso nuo sezono, kuro kainų, ar reikia liftų. Komercinis krovinys – maždaug nuo aštuonių šimtų eurų už kelis paletes. Pilnas draudimas kainuoja papildomai – dažnai apie vieną–du procentus nuo deklaruotos vertės, kartais fiksuota suma, pavyzdžiui, šešiasdešimt eurų virš pagrindinės kainos. Kiekvienas brokeris skaičiuoja kitaip, todėl palyginkite ne tik vežėjo įkainį, bet ir draudimo sąlygas. Skaičiai turi dėtis logiškai.

Ar draudimas įskaičiuotas į kainą, ar už jį mokėti atskirai?

Paprastai atskirai, nors kai kurios firmos pateikia "viskas įskaitę" kainą. Aš mėgstu, kai parašyta aiškiai eilutėmis: vežimas – tiek, pakavimas – tiek, draudimas – tiek. Tuomet matote, kur kas. Būna, kad pasiūlo žemą kainą, o paskui prisideda draudimas, keltų bilietai. Aišku, kai kurios kompanijos specialiai slepia tikrąją kainą. Ne visos – yra sąžiningų. Bet kai matau skelbimą "į Londoną per dvi dienas nuo trys šimtai eurų", jau žinau, kad ten draudimo nėra nė kvapo. O jei nėra draudimo, dažnai nėra ir licencijų.

Kaip skaičiuojate svorį – juk visi ką nors "pamiršta"?

Realus svoris arba kubatūrinis. Jei vežate plunksinę pagalvę, kuri sveria kilogramą, bet užima daug vietos, mokėsite už kubatūrą – kubinį metrą prilyginam šimtui šešiasdešimt septyniems kilogramams. Klientai dažnai "pamiršta" rūsį, garažą, sodą. Buvęs atvejis: ponia vežėsi penkiasdešimt kilogramų bulvių "netyčia" įkištų į krovinių tarpą. Aš nesakau, kad negalima, bet svoris turi atitikti sutartį. Jei perkrova – keičiasi ir draudimo sąlygos, nes mašinos leistinas svoris ribotas. O jei policija svers Europoje – gali tekt atidavinėti dalį krovinio.

Kokius popierius reikia pasirašyti?

Užsakymo sutartį, CMR važtaraštį, daiktų sąrašą (inventory), draudimo polisą. Kartais dar sąskaitą faktūrą iš anksto. Anglijoje pristatymo metu klientas pasirašo Aktą, kad krovinys gautas. Tikrinate, ar nėra išorinių pažeidimų. Jeigu pasirašote "gauta tvarkingai", o paskui randate įskilimą – bus labai sunku įrodyti, kad tai nutiko kelyje, o ne jūsų svetainėje. Todėl pasirašinėkite tik apžiūrėję. Mano kolega sako, kad čia svarbiausias popierius gyvenime. Gal ir ne, bet labai svarbus. Nepasirašinėkit skubėdami.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Aš dirbu jau dvidešimt ketvirti metai, ir per tą laiką mačiau, kaip žmonės gailisi sutaupę du šimtus eurų. Buvęs atvejis: pora vežė daiktus iš Panevėžio į Angliją. Atvažiavo neaiškus vilkikas be jokio draudimo. Sofos vertė du tūkstančius atsidūrė su įbrėžimais. Draudimo nebuvo. Rašė skundus veltui. Pigiausia kaina dažnai reiškia, kad kažkas nutrinama – oda, draudimas, saugumas. Geriau mokėti šimtu eurų daugiau ir miegoti ramiai, nei taupyti ant savo paties daiktų.

Anglija – specifika ir paskutiniai niuansai

Ar Brexitas ką nors pakeitė draudimo pervežimuose?

Dėl paties draudimo – ne, jis liko toks pats. Bet pasikeitė muitinės procedūros. Dabar į Angliją vežant asmeninius daiktus reikia pasirašyti, kad jie ne parduoti, o naudoti. Komerciniams kroviniams – EORI numeriai, sertifikatai. Jei muitininkai stabdo krovinį inspekcijai, o jūs neturite tinkamų popierių, draudimas čia nepadės – jis nedengia muitinės delspinigių ar konfiskavimo. Pilnas draudimas saugo nuo fizinio apgadinimo, bet ne nuo biurokratijos. Štai kur daugelis apsiduria. Biurokratija skaudžiau už duobę kelyje.

Kaip ten su muitais – ar draudimas juos dengia?

Ne. Muitai ir PVM – jūsų arba jūsų angliškojo partnerio rūpestis. Jei perkeliate asmeninius daiktus, galite pasinaudoti atleidimu, bet reikia pateikti dokumentus. Komerciniai kroviniai muitinami kaip įprasta. Čia aš jau ne visai tikras, kaip ten su kai kuriais šviežiais muitinės potvarkiais, nes jie keičiasi dažnai, bet principas toks: draudimas – tai draudimas, o muitas – tai mokestis valstybei. Vienas kito nepakeičia. Kartais klientai pyksta ant mūsų, kad negalime apdrausti muito. Ne, negalime. Eikite pas muitininką arba jo klauskit.

Ar man reikia pats Anglijoje išrašinėti kokių nors lapų?

Ne. Jeigu samdote normalią logistikos kompaniją, jie tvarko CMR, važtaraščius, muitų deklaracijas. Jums tereikia asmens dokumento pasirašant perdavimo aktą. Kartais Anglijos gale reikia parodyti ID, kad esate teisingas recipientas. Jei muitininkai reikalauja papildomų pažymų, apie tai sužino jūsų siuntėjas, ne jūs. Tvarkos čia paprastesnės nei Lietuvos pirkėjams atrodo. Tik nepamirškite pasirašyti priėmimo dokumento be skubėjimo. Patikėkit, daugiausia problemų kilo dėl to, kad žmonės pasirašo nežiūrėję, o paskui skambina man vidury nakties ir klausia, ką daryt.

Ar galiu vežtis maistą į Angliją su draudimu?

Asmeniniam vartojimui – taip, ribotais kiekiais. Pieno produktai, mėsa – griežčiau, bet dešros kelioms savaitėms dažnai praleidžiamos pasieniečių. Draudimas fizinį maistą apdraus, jei sugadins, bet jei muitinė konfiskuos dėl dokumentų trūkumo – draudimas nepadės. Buvęs atvejis: klientas vežėsi šaldytą žuvį be veterinarinio sertifikato. Žuvis atšilo, bet ne tai buvo problema – muitininkai ją paėmė. Draudikas juokėsi mums telefonu. Ne todėl, kad norėjo blogai, o todėl, kad toks prašymas visai ne jo kompetencija. Maistas – atskira filosofija.

Kas jei krovinys grąžinamas atgal – draudimas dar galioja?

Jei apie tai žinoma iš anksto ir deklaruota kaip round-trip, taip. Buvęs atvejis: klientui netilpo sofa pro duris name Braitone. Teko gabenti atgal į Kauną. Kadangi draudimas buvo pirktas kaip dvipusis, galiojo ir grįžtančiam kelyje. Bet jei apie tai neparašyta sutartyje – gali kilti problemų. Paprastai papildomai apdraudžiame tą atgalinį kelią arba darome pataisą sutartyje. Nebūna taip, kad su pilnu draudimu viskas savaime dengiasi kaip šiltas apsiaustas. Reikia aiškiai pasakyti, kur ir kada važiuoja krovinys. Avanscinis planavimas yra tėvas sėkmės.

Kai žiūriu atgal, po tiek metų šitame darbe galiu pasakyti tik vieną: logistikos paslaugos į Angliją su pilnu krovinių draudimu nėra tik formalumas, o savo daiktų ir nervų apsauga. Nepasitikėkite vien skelbimu internete, visada prašykite draudimo dokumentų ir deklaruokite tikrąsias vertes. Anglija nėra ant pasaulio krašto, bet kelias ten per Lamanšą, muitus ir svetimas technines apžiūras reikalauja protingo pasiruošimo. Tegul jūsų krovinys atvyksta sveikas, o jūs pats – ramus ir be papildomų galvos skausmų.