Logistikos paslaugos į Angliją 24/7 su efektyviu transportu: ką verta žinoti prieš kraustantis?

Dvidešimt treji metai tarptautinių perkraustymų srityje, o žmonės vis dar galvoja, kad logistikos paslaugos į Angliją 24/7 su efektyviu transportu – tiesiog numeris, kuriam paskambini ryte, ir vakare daiktai jau Londone. Realybė kitokia. Aš kas savaitę kalbuosi su šeimomis iš Kauno, Vilniaus, Kuršėnų ar Panevėžio, kurios bando suprasti, kaip visa jų buitis persikels per Lamanšą be praradimų. Šiame tekste – atsakymai į klausimus, kuriuos vadinate kvailais, o aš vadinu normaliais. Ir nereikia čia jokių vadovėlių – paprastai, kaip paaiškinčiau savo kaimynui, kuris pirmą kartą gyvenime kraustosi į Bristolį ar Birmingemą. Nes iš tiesų, niekas nežino, kas bus, kol neišbando.

Kainos ir pirmieji žingsniai

Kiek maždaug kainuoja pilnas perkraustymas į Angliją su baldais?

Visada priklauso nuo tūrio. Turite dviejų kambarių butą Kaune? Skaičiuokite apie 900–1300 eurų. Tai nėra taisyklė akmenyje raižyta, nes jei turite trijų metrų spintą iš IKEA ir akvariumą su beždžione, tiek daiktų netilps standartinėje mašinoje. Dažnai žmonės man sako: „man tikrai mažai daiktų“, o paslaugos į Angiją 24/7 prasideda nuo to, kad pasirodo penkios dešimtys dėžių. Efektyvus transportas pigesnis nei du atskiri važiavimai, bet kaina auga su kiekvienu kubiniu metru. (žinote, kartais ir pats nustebstu, kiek daiktų prikaupiama per dešimt metų)

Ar galima rasti logistikos paslaugas į Angiją 24/7 su efektyviu transportu net jei kraustausi jau šiandien?

Taip, bet pasiruoškite mokėti daugiau. Buvo atvejis, kai paskambino moteris iš Panevėžio penktadienio vakarą – jai reikėjo išvykti iki sekmadienio, nes pirmadienį naujas darbas Londone. Radome furgoną per mūsų partnerius Klaipėdoje, bet kaina buvo beveik dviguba. Ne todėl, kad mes sukčiai, o todėl, kad reikėjo perkrauti kitus užsakymus ir vežėjas dirbo viršvalandinį. 24/7 pasiskambinti galima, ir daiktus efektyviai paimsime, tačiau apie malonę ir gerą kainą tokiu atveju pamirškite. Planuokite bent porą savaičių į priekį, jei norite sutaupyti. Skubūs kroviniai į Angiją visada kainuoja brangiau, nes sutrinka visas maršrutas.

Kodėl vienas vežėjas prašo 800, kitas 2500 eurų už tą patį būtą?

Čia kaip su tais automobiliais – yra „Audi“, yra ir kaimyno projektas iš aikštelės. Pigus variantas dažnai reiškia, kad krovinys keliauja konsoliduotai su kitomis siuntomis, perduodamas Belgijoje ar Olandijoje, ir jūsų baldai savaitę stovi sandėlyje. Brangiau kainuoja tiesioginis reisas su mūsų furgonu. Be to, pigūs veikėjai kartą pametė stiklinę vitriną mano klientui, nes pakrauti viską į vieną krūvą. Jie dirba be draudimo, be licencijų. Nekalbu apie visus, bet susiraskite bent jau atsiliepimus internete prieš pervesdami avansą. Tikrai.

Ar verta patiems pakuoti daiktus, ar palikti jūsų komandai?

Jei yra laiko – pakuokite patys, sutaupysite. Bet žinote ką? Septyni iš dešimties žmonių nupakuoja taip, kad puodeliai byra kaip krapai. Mūsų žmonės naudoja dvigubas dėžes ir putų plėvelę. Kartais žiūriu į kliento „profesionaliai“ supakuotą televizorių ir žinau – jis subyrės. Pakavimo paslauga prideda 150–250 eurų, bet kai pagalvoji apie sugadintą šaldytuvą, tai mažiau nei remontas. Jūsų pasirinkimas. Tik nekiškite knygų į didžiausias dėžes, furgono grindys nėra iš guminio konditerijos – vairuotojai pyksta.

Ką reiškia frazė „efektyvus transportas“ – mašina lėks greičiau nei leidžia ženklai?

Ne, čia ne lenktynės. Efektyvus transportas į Angiją reiškia, kad maršrutas suplanuotas taip, jog nevažinėjama tuščiomis ar pusančiomis mašinomis. Pavyzdžiui, mums iš Kauno einantis furgonas paima krovinį Šiauliuose, pakrauna dar dalį Taline, o jau Doverio uoste tuščias grįžta su kitu užsakymu. Tai mažina jūsų kaštus ir mūsų degalų sąnaudas. Greitis – ne raktas. Svarbiau, kad krovinys atvažiuotų sveikas ir nereiktų savaitę laukti. Taip daroma ir todėl, kad ekologiškiau važinėti pilnu furgonu.

Transporto realybė

Ar mano baldai važiuoja tiesiai iš Lietuvos į Angiją, ar bus kraunami dešimt kartų per kelias šalis?

Tiesiogiai – tik jei mokate už visą furgoną. Realybė tokia, kad 80% krovinių važiuoja konsoliduotai. Jūsų daiktai gali būti perkraunami Klaipėdoje arba tam tikrame terminale prie Varšuvos. Buvo situacija, kai kliento fotelis porą dienų „pasivaikščiojo“ po Belgiją, nes tenkino kito kliento siuntą. Galiausiai atsirado sveikas, bet aš pats buvau nesmagioje pozicijoje kai skambino piktas vyras iš Birmingemo. Dėl to ir klauskite iš anksto – kiek kartų krovinys keis mašiną.

Kaip žinoma kur mano daiktai, kai jie važiuoja į Mančesterį?

Pripažinsiu atvirai – ne kiekvienas furgonas turi gyvą GPS stebėjimą, nors daugelis taip sako. Mes turime sekimo sistemas, bet kartais dėl sienos ar paprasčiausio šlamšto technika stringa. Paskambinsite per pietus – aš pamatysiu, kad vairuotojas dar tik pakeliui per Olandiją. Naktį nemiegokite prie telefono laukę žinių. Jei labai nerimaujate, geriau rinkitės pervežimą, kur garantuojamas tiesioginis reisas. Tada žinote bent jau išvykimo ir atvykimo datas be tarpinių stotelių.

Ar vairuotojai tikrai dirba 24/7 ar tiesiog kažkas kelia ragelį biure?

Vairuotojai ne robotai ir jiems reikia miego (o ir tualeto, jei apie tai rimtai pagalvojome). 24/7 paslaugų pavadinimas nereiškia, kad nuo muitinės posto kasdien mus jungia į konferencinį pokalbį vidurdienį. Atsiliepiame telefonu bet kada, bet jei skambinsite tris valandas nakties su prašymu pakeisti pristatymo adresą, tikėtiniausiai sulauksite pikto vyro balso. Toks jau darbas tarptautiniame furgone.

Koks yra standartinis laikas, kai vežate baldus iš Kauno į Londoną?

Paprastai nuo durų iki durų – keturios šešios dienos. Tai priklauso nuo to, ar furgonas pakraunamas iš karto, ar laukia kitų siuntų. Kartais pasitaiko vilkikų eilė Doverio uoste, ypač penktadieniais. Vieną kartą mes buvome įstrigę ten septynias valandas dėl muitinės patikros. Klientas skambino kas dvi valandas. Suprantu, jaudinasi, bet aš ten buvau su vairuotoju ir irgi nervinausi. Taigi planuokite ne pagal idealų scenarijų, o su šiek tiek atsargos.

Ar galima vienu metu gabenti ir mano automobilį, ir baldus?

Galima, bet sudėtingiau nei skamba. Personalo perkraustymai dažniausiai apima buities daiktus, o automobilis keliauja atskirai ant autovežio. Jei bandote sutalpinti mašiną į furgoną, kur pilna dėžių – neveiks. Buvo atvejų, kai klientai pykosi, kad negalėjo sėsti į savo „Honda“ ir kartu vykti, bet furgone nėra vietos keleiviui. Vežame abu daiktus, tačiau atskirai. Tai dvigubai kainuoja, nors galima rasti ir kombinuotų pasiūlymų daliniams kroviniams.

Popieriai, draudimai ir muitinė

Kokia popiergalynė laukia po Brexito – ar apskritai dar įmanoma vežti daiktus?

Įmanoma, bet ėriukai virtę ožkais, jei taip galima pasakyti. Dabar reikia pakuočių sąrašo, vertės deklaracijos, kartais T1 dokumento. Aš nesu visiškai tikras, ar ateityje jie dar ką nors pridės, nes po pusės metų taisyklės vėl keičiasi. Daugelis klientų manęs klausia: „ar dabar skaudžiau nei anksčiau?“ Atsakymas – taip, biurokratijos daugiau, bet jei turite sąrašą ir vertę, muitinė praleidžia. Personalinis turtas paprastai neapmokestinamas, jei turite gyvenimo vietos įrodymą.

Ar mano daiktai apdrausti, jei vežėjas sudaužys nuotraukų rėmelį?

CMR draudimas daugelį tenkina, bet žinokite – jis dengia ne viską. Buvo istorija, kai sudužo krištolinė vaza, verta tūkstančio, o draudimas atseikėjo tris šimtus. Kodėl? Nes dažnai vežėjas turi minimalų atsakomybės draudimą, kuris skaičiuojamas pagal svorį, o ne tikrąją vertę. Jei vežėjas dirba be licencijos, jūs apskritai nieko nematysite. Aš patariu pasidaryti savo turto draudimą perkeliant viską. Kainuoja šiek tiek, bet miegoti ramiau verta.

Ar reikia sąrašo kiekvienos knygos ir šaukštelio muitinei?

Ne, neviršykite. Pakanka bendro inventoriaus anglų kalba – „household goods“. Nerašykite kiekvienos stiklinės atskirai. Aš matęs sąrašus, kur surašytos net skirtingos kiaulienos konservų rūšys. Muitininkai to nenori. Jiems reikia bendros vertės ir nurodymo, kad tai asmeniniai daiktai. Puslapio ar dviejų pakanka. Viską detalizuoti – tik veltui eikvojate savo ir mūsų laiką. Žinoma, jei vešate antikvarinius kilimus vertais po keturis tūkstančius, tada verta juos išskirti, kad nekiltų abejonių.

Kas jei muitinėje suims krovinį – jūs skambinsite man trečią valandą nakties?

Skambinsime, bet ne 3 val. nakties, nes ir mes, ir agentai, miegame. 24/7 paslaugų pavadinimas nereiškia, kad nuo muitinės posto kasdien mus jungia į konferencinį pokalbį vidurdienį. Paprastai kilus nesklandumams skambiname ryte, kai atsidaro biurai. Jei prireiks papildomų dokumentų, mes jums parašome ar paskambiname. Svarbu, kad telefonu atsakytumėte, nes kelias dienas nelaiduoti vamzdelis – blogiausias variantas. Tada daiktai tikrai įstringa.

Ar dviratis su elektriniu akumuliatoriumi laikomas pavojingu kroviniu?

Taip, ir tai yra didžiulė galvos skausmo dalis. Ličio jonų baterijos, didesnės nei 100 Wh, reikalauja specialaus ženklinimo. UN3480 – jei kam įdomu. Daugelis vežėjų slapčia veža tokius dviračius „po kilimėliu“, bet jei kils gaisras furgone... na, nebus gerai. Efektyvus transportas į Angiją nereiškia, kad galima pažeisti saugumo taisykles. Patikrinkite, ar bateriją galima išimti ir pervežti atskirai, arba naudokitės specializuota siuntų tarnyba. Mes vieną kartą atvežėme, bet buvome pasiruošę dokumentus iš anksto.

Kas vyksta realybėje

Ar visi Anglijos krypties vežėjai sąžiningi, ar pasitaiko sukčių?

Pasitaiko, ir ne tik pasitaiko. Yra žinoma keletas vyrų, kurie renka avansus per Facebook, prisistato kaip tarptautiniai vežėjai ir dingsta. Aš pats turėjau klientą, kuris pervedė 300 eurų depozito, o numeris pasidarė nebepasiekiamas. Galiu net pasakyti, kad tokių atvejų per metus išgirstu apie dešimt. Tikros logistikos įmonės turi licenciją, ECMT leidimus ir banko sąskaitą įmonės vardu. Ne vardą „Krovinių Karalius 123“. Jei kaina per maža ir viskas daroma tik Messengeriu – bėkite.

Ką daryti jei atvykęs vairuotojas sako, kad netelpa pusė baldų, nors prieš savaitę viskas sutarta?

Atsitinka. Labai dažnai klientai pamiršta pasakyti apie sandėliuką rūsyje arba paliktas lentynas garaže. Vairuotojas mato realybę – 15 kubinių metrų, o žadėta 8. Tada prasideda teatras: ar vešame du kartus, ar dalį paliekame. Kartais aš pats važiuoju pas kraustytojus ir padedu apskaičiuoti, bet jei žmonės meluoja dėl kiekio... na, stebuklų neatversiu. Geriausia – nemeluokite sau apie savo turimą turtą. Nufilmuokite butą nuo kampo iki kampo ir atsiųskite. Taip išvengsite streso.

Ar tiesa, kad lietuviški vežėjai Doverio uoste lenktyniauja kas greičiau paleisti krovinį?

Yra toks nervinis karštligiškumas, bet nemanau, kad tai lenktynės. Problema ta, kad uostas brangus stovėti. Kuo ilgiau lauki eilėje, tuo mažiau uždirbi. Vairuotojai skuba ne todėl, kad blogi, o todėl, kad degalai ir karšti kebabai kainuoja. Aš pažinau laikus, kai iš Doverio iki Londono nuvažiuodavome per dvi valandas, o dabar reikia sėdėti spūstyse kaip visi. Kartais vairuotojai net nesipeša, tik garsiai atsidūsta prie pilno kilimėlio kavos. Toks jau furgono gyvenimas.

Kodėl dėžės kartais atvažiuoja aplūžusios net ir su „efektyviu transportu“?

Nes furgone vyksta fizika. Dešimt tonų svorio, aštri posūkių kreivė, ir jūsų dėžė su autografais prasideda. Aš pats mačiau, kai net „profesionaliai“ supakuoti paveikslai slenka per du metrus, nes nepakankamai sutvirtinti. Efektyvus transportas reiškia greitą ir saugų logistikos procesą, bet jis neatšaukia trinties. Jei norite idealios apimties siųskite oru, bet tada kainuoja dešimteriopai. Realybė tokia, kad aksominis fotelis kartais įgauna minimalią žymę. Dėl to ir tiekiamos draudimo sąlygos.

Kas jei naujame name Anglijoje lifto nėra, o baldai reikalingi į šeštą aukštą?

Tada vairuotojai keikiasi. Rimtai, niekas nenori sėsti sofos į šeštą aukštą už standartinį įkainį. Mes turime specialius vežimėlius ir diržus, bet jei aukštas virš trečio – taikomas papildomas mokestis. Buvo atvejis Liverpyje, kai klientas nupirko butą senoviniame name su siauru laiptų vingiu. Teko tempti dvigulę čiužinio dalį pro langą. Kainavo papildomai, įskaitant mano aukštesnį kraujo spaudimą tą dieną. Visada pasakykite iš anksto apie laiptus – taip apsaugosite ir vairuotojų nugaras, ir savo piniginę.

Gyvūnai, keistenybės ir paskutiniai patarimai

Ar galiu įkipti katę į tą patį furgoną su šaldytuvu ir skalbimo mašina?

Nepiktnaudžiaukite. Gyvūnai turi keliauti pagal Pet Passport taisykles. Katė negali būti su buitine technika vienoje erdvėje be veterinarinio patvirtinimo. Vieną kartą klientas bandė įtikinti, kad katė ramiai sėdi narve šalia dulkių siurblio. Tai nelaikoma efektyviu transportu gyvūnams. Reikia mikroschemos, skiepų, o svetur – dar dviejų savaičių karantino. Verčiau augintiniui pirkti atskirą bilietą per specializuotą pervežimo tarnybą ar oro linijas. Nerealu tikėtis, kad furgono vairuotojas dar ir gyvūną prižiūrės kelyje.

Ar tiesa, kad kažkada vežėte karstą su velioniu – ar tai normalu?

Ne velionio, bet urną – taip. Buvo liūdnas atvejis, kai šeima norėjo palaidoti artimąjį Anglijoje. Tai nėra draudžiama, bet reikia specialių dokumentų, mirties liudijimo, vertimo. Aš asmeniškai vengiu tokių krovinių, nes emociškai nelengva, tačiau suprantu, kad žmonėms reikia pagalbos. Ne kiekviena logistikos paslauga į Angiją 24/7 sutiks vežti palaikus, todėl kreipkitės į specifines laidojimo pervežimo agentūras. Mums tai nutiko vieną sykį per dvidešimt metų. Ir to užteko.

Kaip elgtis jei nuomotojas Anglijoje neleidžia stovėti fūrai gatvėje Londone?

Londonas – kosmaras automobiliams. Red routes, rezidentų leidimai, kameros. Mes bandome užsisakyti iškrovimo zoną iš anksto, bet klientai dažnai to nepadaro. Kartais tenka tempti dėžes iš trijų kvartalų. Patarimas: sutarkite su savo lordu – na, su buto savininku – iš anksto. Jei reikia, pateikite mūsų furgono numerius vietos savivaldybei. Red route leidimas kainuoja, bet pigiau nei bauda. Buvęs atvejis – 130 svarų piniginė bauda tik už 20 minučių stovėjimą.

Ar turite patirties su studentais, kurie kasmet važiuoja į Angiją ir atgal?

Studentai – mūsų duona ir sviestas rugsėjį. Jie vežasi savo daiktus į Anglija kiekvienais metais iš Kauno, Vilniaus. Dažnai tai vienas lagaminas, dėžė knygų ir monitorius. Siūlome dalinio krovinio paslaugą, kurios metu kaina skaičiuojama už kubinį metrą. Kartais gaunasi vos šimtas dvidešimt eurų už viską. Tik prašau – darykite pavedimą laiku, nes studentai pamiršta ir paskui rašo: „o gal galima sumokėti grynais po savaitės?“ Ne, negalima. Bet šiaip miela dirbti su jaunimu, jie dar tiki, kad viskas įmanoma per naktį.

Koks buvo pats kvailiausias dalykas, kurį bandėte gabenti į Angliją?

Gyvas žąsinas. Nejuokauju. Vyras iš Marijampolės tikrai manė, kad jis gali nusivežti paukštį kaip „asmeninį turtą“ be veterinarijos pažymų. Atsisakiau. Paaiškinau, kad gyvai paukštinei reikia sertifikatų, o be jų – baudos. Antroje vietoje – triguba porcija šaldytų bulvių plokštainių, kurie išpūtė kartono dėžes per dvi karštas dienas. Logistikos paslaugos į Angiją 24/7 su efektyviu transportu skirtos baldams ir buičiai, ne ūkiniams gyvūnams. Nors pripažįstu, kad tokios istorijos labiau prajuokina nei spintų išnešiojimas iš penkto aukšto.

Išvada

Taigi, jei planuojate persikraustyti, neikite į tai kaip į paslaptį. Efektyvus transportas į Angiją 24/7 veikia, kai abi pusės – ir klientas, ir vežėjas – elgiasi sąžiningai. Nepasitikėkite per mažomis kainomis, nepakuokite knygų į šaldytuvo dėžes ir visada klauskite apie draudimą. Aš ne puolęs dievas, per dvidešimt trejus metus ir pats klydau, bet jei ką – skambinkite. Geriau paklausti prieš, nei gailėtis kai daiktai jau pakeliui į Angiją ir kažkas nutiko.