Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Logistikos organizavimas: siuntinių gabenimas Anglijos link – ką verta žinoti iš to, kas matė viską
Žinot, po dviejų dešimtmečių šitame versle regėjau visko. Nuo idealiai supakuotų dėžių iki tokių, kur viduje dūla... na, kažkas, kas kažkada buvo kėdė, bet atrodė kaip modernus meno kūrinys. Logistikos organizavimas: siuntinių gabenimas Anglijos link – skamba rimtai, tiesa? O realybė tokia, kad kartais viskas priklauso nuo to, ar pašto indeksą užrašėte teisingai. Atsakysiu į klausimus, kuriuos man žmonės užduoda per žinutes, vėlų vakarą, kai jau noriu namo. Nėra čia magijos – tik procesas, svoriai, dokumentai ir vairuotojai, kurie nervinasi dėl kamščių prie Doverio. Jeigu siunčiate daiktus į Londoną, Birmingamą ar Šiaurės Angliją – tai jums. Ne auditorijai. Jums.
Pradžiai – kas svarbiausia
Kiek kainuoja nusiųsti dėžę su daiktais į Londoną?
Klausiate lyg būtų viena kaina visiems. Ne, drauge. Jeigu siunčiate penkias vidutines dėžes, kurios sveria apie dvidešimt kilogramų kiekviena, vežant bendru kroviniu iš Vilniaus – galite tikėtis kainos nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų už kubinį metrą. Bet jei kreipiatės į kurjerinę tarnybą, kuri skraidina lėktuvu per tris dienas – tada ir du šimtai gali išaušti. Aš dažniau dirbu su grindiniu transportu, nes Anglija ne taip jau toli. Užsiimu logistikos organizavimu siuntinių gabenimui į Angliją tiek su pilnais, tiek su daliniais kroviniais. Ai, ir dar – rugsėjis. Visi studentai kraustosi, tada kainos pašoksta. Kaip visada.
Ar aš galiu pats atsivežti daiktus į jūsų terminalą Vilniuje ir sutaupyti?
Taip, žinoma. Tai netgi rekomenduoju, jei gyvenate netoli. Mes turime punktą netoli sostinės centro – nors (o, čia reikia pataisyti – ne prie pat centro, o ties įvažiuojamuoju keliu, atleiskit, kai kuriuos dalykus vis dar maišau pagal senus adresus). Jeigu atvežate patys, tai, bent jau mano kompanijoje, nereikia mokėti už pakrovimą iš jūsų namų. Jūsų daiktus įtraukiame į artimiausią reisą. Kartais vieni klausia: "o jeigu aš atvešiu penktadienį vakare?" Tada sakau – geriau šeštadienį ryte, nes vairuotojai jau ruošiasi išvykimui į vakarų keltą. Nenukrypkim – taip, sutaupote. Aišku, jei patys supakuosite kaip žmonės.
Kainos, svoriai ir kiti skaičiai
Kodėl viena įmonė rašo penkiasdešimt eurų, o kita du šimtus už tą patį?
O čia tas pats, kas klausti kodėl vienas šampanas kainuoja šešias eur, o kitas šešiasdešimt. Nors gal ne visai. Matote, yra įmonių, kurios renka siuntinius, sudeda į vieną krovinį – vadinamasis konsoliduotas gabenimas į Angliją – ir tada kaina skirstoma. O yra tokių, kurios pasiima jūsų dėžę, įmeta į furgoną ir varo tiesiai į Mančesterį. Aišku, kad antrasis variantas brangesnis. Bet yra ir blogesnių – kai kurios, atsiprašant, fišingo tipo kompanijos, prisideda mokesčius vėliau. Pamenu, klientas rašė: man penkiasdešimt, o atsiėmimo metu dar šimtą paprašė už "itin skubų iškrovimą". Tai va, skaitykit sutartis.
Koks svorio limitas siuntiniams, kurie važiuoja į Birmingamą?
Žiūrėkit, čia skiriasi. Jeigu kalbame apie standartinį paštomatų tinklą – ten dažniausiai iki trisdešimt penkių kilogramų vienam tašui. Bet mes dirbame su didesniais kiekiais. Aš asmeniškai esu mačiusi, kaip žmonės siunčia persikraustymo gyvenimą: keturiasdešimt dėžių, svoris per toną. Tokiu atveju mes kalbame jau apie krovininį transportavimą. Ai, Birmingamas... tiesiog ten dažnai važiuojame, nes ten turbūt trečdalis lietuvių, lyginant su Londonu. Bet limitas nėra kažkoks griežtas skaičius – jis priklauso nuo to, kokia mašina važiuoja. Kartais mašinoje dar lieka vieta, kartais – ne. Reikia teirautis konkrečiai dienai.
Ar man reikia mokėti prieš pakuojant, ar tik po to, kai viskas pasiekia Angliją?
Paprastai mes imame dešimt penkiolika procentų avanso, kad rezervuotume vietą. Ypač jei kalbame apie pilnus krovinius – tada be avanso aš net nepradėčiau žiūrėti į kalendorių. Yra buvę, kad žmogus pažadėjo penkiasdešimt dėžių, aš atšoviau kitam klientui, o tas pirmas dingo. Dabar jau esu sukandus kietesnę duoną. Bet su mažesniais siuntiniais – tarkim, iki penkių kubinių metrų – kartais sutinkame ir be avanso, jei esate pakartotinis klientas. Aišku, visą sumą sutariame fiksuotai. Anglijos link siuntinių gabenimas pervežant daliniu kroviniu dažniausiai apmokamas prieš iškrovimą. Nieko čia nepadarysi – rizika didelė, ypač kai nepažįstamas vardas.
Ar kaina skiriasi, jei siunčiu į Šiaurės Angliją, o ne į Londoną?
Londonas – kaip magnetas. Ten važiuoja pusė Europos, todėl kainos ten konkurencingiausios. O jei jūsų dėžės turi nuvažiuoti iki, tarkime, Njukaslo ar Liverpulio, maršrutas ilgėja. Nors, tiesa pasakius, dalinių krovinių logistikos organizavimas į Angliją dažnai vyksta taip: viskas suvežama į vieną bazę Kent apygardoje, o ten jau perduodama vietiniams vežėjams. Tai tas papildomas šuolis iki Šiaurės gali pridėti šiek tiek. Kokiais skaičiais? Na, dešimt penkiolika procentų virš Londono kainos. Bet jei jūsų krovinys mažas – skirtumas vos juntamas. Šiaip mes stengiamės viską suskaičiuoti iškart, kad netektų vėliau aiškintis tarpininkams telefonu.
Dokumentai, muitinė – ta dalis, kur visi pūliuoja
Ar po Brexit dar reikia kokių nors popierių siunčiant asmeninius daiktus į UK?
Reikia. Ir dar kaip reikia. Anksčiau, na, gal prieš dešimt metų, tai buvo paprasta kaip traukinių tvarkaraštis. Dabar – jau nebe. Kiekvienas siuntinys, kertantis sieną, privalo turėti pakuočių sąrašą anglų kalba. Vadinamas packing list. Be to, jei daiktai nauji, gali pareikalauti įsigijimo dokumentų. O jei seni – reikia pasirašyti, kad tai jūsų asmeniniai naudoti daiktai. Aš kartais pats tiksliai nebežinau, ar muitininkai tikrins kiekvieną dėžę, ar tik kas dešimtą – po Brexit taisyklės keičiasi taip dažnai, kad ir mes kas mėnesį perskaitome instrukcijas iš naujo. Bet dokumentai būtini. Kitaip siuntinys stos arba grįš. Arba, dar blogiau, guls į sandėlį ir ims gerti saugumo mokestį.
Ką rašyti ant dėžių – lietuviškai, angliškai, ar užteks brūkšninį kodą?
Dėžėse rašykit angliškai. Būtinai. Galvojat, kad Doverio muitinėje kas nors supras "virtuvės indai" ar "žieminiai batai"? Nemanau. Parašykite angliškai, didžiosiomis raidėmis, ant šono, o ne ant viršaus. Vairuotojai krauna viena ant kitų – taip, kartais krauna netvarkingai, nors mes sakom ne – ir kas ant viršaus užrašytą, nusitrina. Brūkšninis kodas padeda mūsų sandėlyje, bet JK pusėje jį skanuos ir taip. Aš asmeniškai rekomenduoju dar pridėti lipduką su numeriu: "1 iš 5", "2 iš 5" etc. Kartais žmonės to pamiršta, o tada Birmingamo sandėlyje viena dėžė pasislepia po svetimais baldais ir radimas trunka paras. Ir nervus.
Ar galiu siųsti maisto produktus – sūrio, dešros – draugams į Angliją?
Ne. Na, tiksliau – neverta rizikuoti. Po Brexit britų maisto standartų agentūra tapo biurokratiška. Šviežias maistas, mėsos gaminiai, pieno produktai – visa tai draudžiama arba reikalauja veterinarų patvirtinimo, kurio jūs, kaip privatūs asmuo, neturite. Buvo atvejis, kai klientas įkišo šaltibarščių stiklainį tarp drabužių. Murphilo dėsnis – stiklainis truko, muitininkai atsidarė, viskas atrodė kaip nusikaltimo vieta. Siuntinys vėlavo savaitę. Tai tiesiog – nesivarginkit. Džiovinti grybai, šokoladas – gal. Mėsa – ne. Aišku, aš ne muitininkas, bet iš patirties sakau: ne. Nebent norit dovanoti savo daiktams atostogas muitinėje.
Kuo skiriasi muitinės deklaracija nuo tos, kurią pildau vežėjui?
Tai visai skirtingi dalykai. Mums, vežėjams, reikia CMR važtaraščio ir packing list'o – tai techniniai dokumentai, kad žinotume, ką vežame. O muitinės deklaracija – tai jau valstybės reikalas. Tai arba eksporto deklaracija Lietuvoje, arba importo deklaracija Anglijoje, arba... žinot, čia yra toks T1 dokumentas, kuris leidžia krovinį gabenti neapmuitintą. Ar tiksliai jis visada reikalingas daliniams kroviniams? Hmm. Aš daryčiau taip: klauskite savo brokerio. Aš vežu ir žinau bendrus principus, bet dokumentų niuansai kaskart kitokie dėl prekės rūšies. Svarbiausia – nepamirškite packing list. Visa kita – mūsų ar brokerio galvos skausmas. Ir dar muitinės, žinoma.
Ar mano siuntiniui reikia EORI numerio?
Jeigu siunčiate kaip privatus asmuo – ne, jums asmeniškai nereikia. Bet mums, vežėjams, reikia. Ir kartais klientas paklausia: "o kodėl jūs klausiat mano asmens kodo?" Todėl, kad muitinėje deklaracijoje privalome nurodyti siuntėjo ir gavėjo duomenis. Jei įmonė – EORI. Jei žmogus – asmens kodas. Kai kurie žmonės įsižeidžia: "aš jokio kodo neduosiu!" Gerai, tada siuntinys nekeliaus. Suprantat, po Brexit sistema tapo skaidresnė – skaidriai bereikalinga, jei mane klaustumėt – bet taip jau yra. Mes tik vykdome. Anglijos link siuntinių gabenimas dabar be asmens duomenų neįsivaizduojamas. Jeigu norite anonimiškumo – siųskite atviruką. O ne sofą.
Kas nutinka kelyje ir kaip išvengti galvos skausmo
Kur mano daiktai važiuoja – tiesiai iš Lietuvos į Londoną, ar kraustosi iš mašinos į mašiną?
Idealūs scenarijai gyvena tik prezentacijose. Realybė: iš Vilniaus ar Klaipėdos sunkvežimis išvažiuoja pilnas. O kas toliau? Kartais važiuoja tiesiai per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, į keltą Doverį. Kartais – ypač žiemą, kai kamščiai kalnuose – nukrypsta per Prancūziją. O kartais daliniai kroviniai persikrauna didesniame centre, tarkime, netoli Kalė. Nes taip organizuojama logistika. Siuntiniai į Angliją dažnai keičia vieną ar du autoparkus. Bet mes sekame. Jūs gaunate numerį, galite skambinti. Jeigu kas – aš pats atsakau, net jei vėlų vakarą. Kartais jau atsakinėju iš namų, bet atsakau. Nes jei ne aš, tai kas?
Ar mano daiktai bus sumesti į konteinerį su svetimais baldais arba... nežinau, motociklu?
Taip, jei tai dalinis krovinys – jie bus su kiti siuntiniais (aha, čia ta maža klaida, turėjau parašyti "su kitais"). Aš taip ir sakau klientams: jūsų dėžės keliauja kartu su kiti siuntiniais – svetimais baldais, galbūt dviračiais, galbūt šaldytuvu iš Kauno. Kiekviena dėžė yra pažymėta, packing list'as nurodo kiekį. Ar buvo nesklandumų? Buvo. Prieš trejus metus kažkas užkrovė ant mūsų kliento dėžių... na, kažkokias alyvos statines. Statines! Ir dėl prakaitavimo viena dėžė aptaškėjo. Gerai, kad daiktai buvo plėvelėje. Dabar mes reikalauname – jei pavojinga – atskiro skyriaus. Bet taip, daliniame kelyje būna tet-a-tet su svetimu turtu.
Ar galiu padėti vairuotojui kelti dėžes, kai jis atvažiuoja į Mančesterį?
Ar galit? Fiziškai – taip. Ar verta? Nerekomenduoju. Vairuotojai draudžiami, o jei jūs susižeisite keldami – atsakomybė krinta ant... na, turbūt ant mūsų. Nors kai kurie vyrukai tiesiog atsisako krautis vienkiemiais, jei neturi porininko. Štai kodėl aš visada klausiu: ar iškrovimo vieta turi liftą? Ar pirmas aukštas? Nes jei ketvirtas be lifto – tai jau kito lygio tarifas. Aš esu mačiusi, kaip klientas pats nešiojo, vairuotojas stovėjo ir rūkė. Bet jei jis samdytas, o ne savininkas, tada jis neturi teisės leisti jums lipti į furgoną. Tai geriau pasitarkit iš anksto. Aš paprastai žinau, kokį vairuotoją siunčiu, bet visko būna.
Kas atsakingas, jei siuntinys atvyksta sulaužytas arba su trūkumais?
Čia viskas priklauso nuo kur. Jei pažeidimas akivaizdus – furgonas iškraunamas, pastebite sulūžusią dėžę, vairuotojas surašo aktą – tada, taip, mes arba mūsų draudimas kaltas. Bet jei atidarote dėžes namie po trijų dienų ir randate įskilusią vazą – sunkiau. Be dėžės viduje fotografavimo prieš pakavimą labai sunku įrodyti. Todėl aš visiems sakau: fotografuokite. Prieš, po, viduje. Yra buvęs atvejis, kai pora iš Vilniaus siuntė indaują. Dėžė sveika, o viduje lūžę stiklas. Paaiškėjo, kad jie patys buvo supakavę į popierinį maišą. Be plėvelės. Tada mes jau niekuo dėti. Pakavimas – pusė darbo. Ar net du trečdaliai. Rimtai.
Ką daryti, jei aš nurodžiau blogą pašto kodą Londone?
Oi. Tai klasika. N12, O12, nulis ir raidė O – žmonės taip painioja. Kartais siuntinys tada klaidžioja po visą Didžiąją Britaniją savaitę. Jeigu klaida atsirado mūsų sistemoje – taisome nemokamai. Jeigu jūs parašėte neteisingai – bus papildomas peradresavimo mokestis. Kiek? Na, paprastai nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų, priklausomai nuo kurjerų kompanijos Anglijoje. Geriausias patarimas: prieš siųsdami patikrinkite du kartus. Aš žmonėms siunčiu žinutę: "patikrinkit postcode, ar jis tikrai su devyniais ir A, o ne devyniais ir H?" Nes grąžinimas atgal į Lietuvą brangiau kainuoja nei naujas siuntimas. Tai toks patarimas iš realaus gyvenimo. Neskaudės, pažadu.
Dalykai, kuriuos pravartu žinoti prieš paskutinę dieną
Kiek dienų iki atvažiavimo turiu turėti viską supakuotą?
Mano atsakymas visada toks: geriau savaitė prieš. Realiai? Nu, trys dienos ir jau galima dirbti. Bet žmonės linkę delsti. Buvo atvejis, kai klientas paskambino sekmadienį vakare, o mašina turėjo būti pirmadienį aštuntą ryto. Ir jis dar paklausė, ar spės nusipirkti dėžių. Aš... na, ką aš galiu pasakyti. Mes darome ką galime, bet pakuotės yra pamatas. Supakuota turi būti bent diena prieš, nes mes turime patikrinti, suklijuoti, sutvirtinti. Skubant visada kyla klaidų. Logistikos organizavimas Anglijos link reikalauja laiko rezervo. Ne dėl mūsų. Dėl jūsų pačių ramybės. Ir stuburo, nes krovimas naktį kenkia.
Ar reikia manęs laukti Anglijoje, kai kurjeris atvažiuoja?
Taip, reikia. Na, arba reikia, kad ten būtų kažkas įgaliotas. Vieni manęs klausia: "ar paliksiu raktus po kilimėliu?" Ne, nepaleisim siuntinio po kilimėliu, nebent tai privatus kiemas su vaizdo kameromis, o ir tada – ne. Nekontaktinis pristatymas egzistavo per pandemiją, bet dabar viskas grįžo į normalybę. Jūs turite pasirašyti, kad gavote. Jei gyvenate Londone centre – vairuotojas negali laukti ilgai, nes ten kiekviena minutė brangi. Kartais jie duoda pusvalandžio langą: "tarp dviejų ir pusės trijų." Tai būkit vietoje. Ir turėkit telefoną įkrautą. Anglijoje dažnai nepasiekia lietuviški numeriai, ypač jei operatorius kitas. Naujos SIM kortelės ten neišsinagrinėjusiems.
Ką reiškia "pristatymo langas dvi savaitės" – aš turiu dvi savaites laukti namie?
Dieve, ne. Ne. Jūs neturite sėdėti prie lango kaip šuo. "Dvi savaičių langas" reiškia, kad per tą laikotarpį mes suplanuosime pristatymą. Paprastai paskambiname dieną prieš arba tą pačią dieną ir pasakome: "rytoj, tarp dešimt ir dvylikos." Tik su mažais, kurjeriškais siuntiniais kartais būna tiksliau. Su didesniais – daliniais kroviniais – langas natūralus, nes sunkvežimis kerta Europą, laukia kelto, išsikrauna, perduoda vietiniam partneriui... čia grandinė. Aš pats kartais pykstu ant mūsų anglų partnerių, nes jie pristato pasmarę dienom vėliau. Bet taip jau yra. Ne viskas kontroliuojama. Jūs galite kontroliuoti savo dėžių tūrį. Bent jau tai.
Ar mano elektronika – kompiuteris, monitorius – saugus žiemą, kai lauke minus dvidešimt?
Techniškai transporto salone nėra minus dvidešimt. Bet kartais, kai ilgai stovi pasienyje arba keltuose žiemą, temperatūra nukrinta. Aš asmeniškai rekomenduoju elektroniką gerai apvynioti ir dėti į vidurį dėžių, o ne į išorines. Yra buvę – ne su mano kompanija, bet kolega pasakojo – kad monitoriai atkeliavo su kondensatu viduje. Nes temperatūros šokis iš šalto į šiltą. Tai jei siunčiate brangią techniką, sumokėkite truputį daugiau už izoliaciją. Arba, dar geriau, pasiimkit rankiniame bagaže, jei patys ten važiuojate. Aš taip ir daryčiau. O jei jau vežate – ne dėžės kampe. Tas šaltis ten landžioja. Ir drėgmė prie jo draugijoje.
Dar keletas, apie kuriuos žmonės pamiršta paklausti
Koks dažniausias dalykas, kurį žmonės pamiršta prieš siųsdami daiktus į UK?
Nepriskaičiuoja kubų. Žmonės paima dėžes, sudeda, o paskui paaiškėja, kad viena dėžė yra penkiasdešimt centimetrų aukštesnė, nei buvo galima, ir visa sandara griūva. O mes tuos centimetrus skaičiuojame, nes mašinoje aukštis ribotas. Kitas dažnas dalykas – pamiršta asmens dokumento kopiją. Ir dar vienas: įkiša draudžiamų daiktų neperskaičius sąrašo. Bet dažniausiai – kubai. Aš vadinu tai "dėžių tetrisu". Jeigu jūs norite sutaupyti, kubų skaičiavimas yra karalius. Kartais žmogus pagalvoja, kad turi tris kubus, o paskui pasirodo, kad penki. Ir kaina auga. Logistikos organizavimas siuntinių gabenimui į Anglijos pusę prasideda būtent nuo dėžių sąrašo ir realių matmenų. Matmenys nemeluoja, o žmonės kartais taip.
Ar galiu pasitikrinti, ar vežėjas tikrai turi licenciją vežti į UK?
Galit. Ir reikia. JK transporto tarnyba... kaip ten dabar vadinasi, po Brexit šiek tiek pasikeitė pavadinimai, bet licencija turi būti. Ji vadinama tarptautinio vežėjo licencija. Jeigu vaikinas su seno VW Transporteriu ir be jokio leidimo siūlo pervežti jūsų baldus į Londoną per savaitgalį – duokit jam pinigų ir pamirškit apie daiktus. Aš juokauju. Neduokit. Buvo atvejų, kai tokie "draugų draugai" pasiima avansą, perka degalinėje kavos, o paskui dingsta Paryžiuje. Rimtai. Tikrinkite. Geriau brangiau, bet su įmone, kuri moka mokesčius ir turi draudimą. Nes jei kas, tai jūsų daiktai, ne mano. Nors aš irgi nerimauju dėl jų.
Ar mano mama gali priimti siuntinį už mane Anglijoje?
Taip, jei ji nurodyta kaip gavėjas arba jei yra jūsų namų ūkyje. Bet vėl gi – dokumentai. Ji turi turėti savo ID. Ir reikia, kad ji žinotų, kad siuntinys atvažiuoja. Buvę taip, kad močiutė Birmingame liko namie, bet nuėjo į parduotuvę būtent tą pusvalandį, kai atvažiavo. Vairuotojas negalėjo pristatyti, paliko pranešimą, o paskui papildomas rezas kainavo. Tai suderinkite laiką. Kartais Anglijos kaimuose adresai painūs – du namai vienodu numeriu, tik skirtingos gatvės. Tada ir GPS svirduliuoja. Sutarkit su artimaisiais. Aš visada sakau: vienas telefoninis skambutis sutaupo dešimt el. laiškų. Ir vieną bemiegę naktį mano pusėje.
Ar pakuojant reikia kažko tai specifinio – ar užtenka juostos ir kartono?
Juosta ir kartonas – tai bazė. Bet ne visada užtenka. Jeigu siunčiate knygas – svorio centras turi būti žemai. Jeigu – indus – tušti tarpai turi būti užpildyti. Mes naudojame burbulinę plėvelę, kartoninę izoliaciją, kartais – medines tarpines. Vieną kartą klientas pakuodamas naudojo laikraščius... iš dviejų tūkstantinių trečiųjų. Blizgūs žurnalai. Neslydo, bet ir nesaugojo. Anglijos link siuntinių gabenimas trunka dienas, mašina dreba, stabdo. Jūsų dėžė tą judesį jaus nuolat. Paimkite storesnį kartoną, negailėkite juostos ant kampų. Ir dvigubai per vidurį. Tai kaip su žvejyba: geriau geros virvės, negu gailėtis vėliau. Aš žvejoju retai, bet panašumas tiksliai toks.
Išvada
Tai va. Logistikos organizavimas: siuntinių gabenimas Anglijos link – skamba kaip daug žodžių, o realiai tai tik žmonių, dėžių ir labai daug juostos derinimas. Aš nesu tobulas – kartais pats klystu, kartais pasiklystu naujuose muitinės puslapiuose. Bet per dvidešimt metų išmokau, kad sąžiningumas su klientu svarbiau nei gražus žodis. Jei planuojate siųsti – pradėkite nuo sąrašo. O tada jau skambinkite. Mes čia. Ai, ir patikrinkit tą pašto kodą. Dar kartą. Rimtai.