Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Lankstumas ir individualus požiūris užtikrina sėkmę iš UK
Įvadas
Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei 20 metų, esu matęs, kaip vienas skambučias pakeičia visą maršrutą. Kartais viskas juda kaip laikrodėlis, kartais vienas dokumentas arba neteisingas adresas sustabdo visą pervežimai iš UK į Lietuvą. Kai sakau, kad lankstumas ir individualus požiūris užtikrina sėkmę iš UK, turiu omenyje ne gražią frazę, o sprendimus: kurį keltą gauti, kada laukti muitinės patikros, kaip sutalpinti prekes ant euro padėklų, ką daryti, kai klientas pamiršta dokumentus. Kartais tai būna gražu. Kartais – 2 val. nakties ir vairuotojas stovi prie terminalo, o mes dar tik ieškome, kur dingo viena CMR kopija.
DUK
Kaip lankstumas ir individualus požiūris užtikrina sėkmę iš UK maršrutuose
Ar tikrai lankstumas ir individualus požiūris užtikrina sėkmę iš UK?
Taip, bet ne taip, kaip parašyta reklamoje. Lankstumas čia reiškia, kad mes nekalame plano į betoną: jei keltas vėluoja, ieškome kito langelio; jei krovinys neatvyko iki 17 val., perstumiame maršrutą, o ne laukiame kaip kvailiai. Todėl lankstumas ir individualus požiūris užtikrina sėkmę iš UK todėl, kad realybė dažnai nesutampa su Excel lentele. Vienas sandėlis gali krauti lėčiau, kitas uždarytas penktadienį, trečias pamiršta eksporto deklaraciją. Geras pervežėjas mąsto ne tik „nuo taško A iki B“, bet ir „kas dar gali atsitikti iki Z“.
Kokius maršrutus iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą dažniausiai renkatės?
Dažniausiai dirbame maršrutais per Tilbury, Immingham, Hull, Dover, Calais, Zeebrugge, Rotterdamą, tada Lenkiją ir į Lietuvą. Jei krovinys nedidelis, dažnai patogiau grupuoti per kontinentinius terminalus. Pilnam sunkvežimiui kartais geriau eiti tiesiai per keltą ar Eurotunnel, ypač kai terminas griežtas. Dar būna, kad klientas nori iš Mančesterio į Kauną, o mes dėl kainos ir laiko planuojame per Nyderlandus. Nėra vienos magijos: pervežimai iš UK į Lietuvą visada prasideda nuo krovinio, datos ir kantrybės.
Ar geriau vežti krovinius iš UK grupiniu būdu ar pilnu sunkvežimiu?
Jei turite 1–3 euro padėklus, grupinis transportas dažniausiai pigesnis. Jei turite 10–15 padėklų arba prekes, kurios negali būti maišomos su svetimais kroviniais, pilnas sunkvežimis ramina labiau. Yra ir vidurinis variantas – dalinis krovinys, kai vietos užsakomos pagal svorį ir tūrį. Bet čia reikia aiškiai pasakyti, kas yra krovinys, nes „maža siunta“ kartais reiškia 700 kg ir keistą formą. Aš visada klausiu ne tik kainos, bet ir rizikos: kas atsitiks, jei vienas klientas vėluos?
Kiek trunka pervežimas iš UK iki Lietuvos?
Paprastai nuo 3 iki 6 darbo dienų, bet sakau atsargiai, nes UK pervežimai po „Brexit“ mėgsta staigmenas. Jei dokumentai tvarkingi, krovinys paruoštas, vairuotojas atvyko laiku, viskas gali judėti gana sklandžiai. Jei trūksta komercinės sąskaitos, HS kodo ar klientas neatidarė sandėlio, laikrodis pradeda mušti kitaip. (Pataisau: ne visada 3–6 dienos, kartais būna ir 7, ypač prieš šventes.) Todėl terminą reikia derinti su rezervacija, ne po fakto.
Ar galima derinti kelis klientus vienoje reise?
Taip, ir tai dažnai būna protingiausias sprendimas. Pavyzdžiui, vienas klientas veža automobilių dalis iš Birmingamo, kitas – įrankius iš Midlands, trečias – mažą partiją į Vilnių. Visus galima sujungti į vieną maršrutą, jei kroviniai nesiginčija tarpusavyje ir terminai sutampa. Tik svarbu, kad niekas nemeluotų apie svorį, matmenis ir iškrovimo adresą. Grupavimas yra puikus, kol visi žaidžia sąžiningai; kai vienas „pamiršta“ 4 padėklus, kiti pradeda keikti grafiką.
Kainos, terminai ir dokumentai
Kodėl kaina pervežimui iš UK kartais pasikeičia per kelias valandas?
Kaina keičiasi todėl, kad vežimas nėra fiksuotas produktas kaip kavos pupelės lentynoje. Keltas, kuro kaina, vairuotojo darbo laikas, terminalo mokestis, laisvos vietos grupei – viskas juda. Kartais pasiūlymas galioja tik iki tos dienos vakaro, nes rytoj keltas brangesnis arba nėra vietos. Būna ir taip, kad klientas pakeičia adresą iš Londono į Škotiją, o tada kalba visiškai kita. Geriausia imti kainą raštu ir aiškiai pasakyti, kas į ją įeina.
Kokios išlaidos slepiasi už „pigaus pasiūlymo“?
Už labai pigaus pasiūlymo dažnai slepiasi „paskui pamatysim“. Gal nėra aiškios draudimo sumos, gal krovinys ilgai lauks terminaluose, gal jus perduos subrangovui, kurio niekas nematė. Ne visos įmonės blogos, toli gražu, bet rinka turi tokių, kurios parduoda tik duris, o tada ieško, kas jas atidarytų. Aš nemėgstu gąsdinti, bet esu matęs, kai 80 svarų „sutaupymas“ vėliau kainavo 600 eurų nervų ir vėlavimo. Kainų skaičiavimas turi būti skaidrus.
Kokius dokumentus reikia paruošti prieš siunčiant krovinį iš UK?
Prieš siunčiant reikia komercinės sąskaitos, pakuočių lapo, CMR, eksporto deklaracijos duomenų, EORI numerio, prekės kodo ir tikslios aprašymo. Jei vežate medieną, maistą, chemiją ar dalis su baterijomis, gali prireikti papildomų leidimų ar MSDS. Atrodo daug, bet be šių popierių krovinys tiesiog stovi. Daugybė vėlavimų prasideda ne kelyje, o biure, kai sąskaitoje parašyta „used parts“, o realybėje – 12 dėžių su skirtingais kodais. Todėl dokumentus tikrinkite prieš pakrovimą, ne kai vairuotojas jau sėdi kabinoje.
Ar po „Brexit“ vis dar sunku gabenti prekes iš UK?
Sunkiau negu anksčiau, taip, bet ne neįmanoma. Pagrindinė problema – ne fizinis kelias, o popieriai, muitinės duomenys ir tai, kad klaidos dabar kainuoja brangiau. Anksčiau daug kas važinėdavo „kaip paprastai“, dabar reikia galvoti prieš siunčiant. Jei įmonė turi tvarkingus procesus, pervežimas iš UK į Lietuvą eina normaliai. Jei procesų nėra, kiekviena siunta tampa mažu gaisru, o vežėjas tampa gesintuvu. Nežinau, ar visi klientai tai supranta, bet popieriai yra pusė kelionės.
Kada individualus požiūris pervežimuose iš UK tampa svarbesnis už pigiausią pasiūlymą?
Individualus požiūris tampa svarbesnis tada, kai pigiausias variantas gali sustabdyti visą jūsų prekybą. Pavyzdžiui, sandėlis priima tik ryte, klientas Lietuvoje laukia prieš akciją, o krovinys turi būti iškrautas pirmadienį iki 10 val. Pigus vežėjas pasakys: „turime vietą penktadienį“. Geras logistikos žmogus paklaus, kas svarbiau – kaina, laikas ar rizika. Kartais verta mokėti daugiau už vieną tiesioginį reisą, nei taupyti ir paskui aiškintis, kur dingo padėklas. Čia jau prasideda pervežimai iš UK su galva.
Pakrovimas, iškrovimas ir specifiniai kroviniai
Ką daryti, jei klientas sako „tik keli padėklai“, bet iš tikrųjų jų yra daugiau?
Čia prasideda klasikinis „tik keli padėklai“. Pirmiausia sustabdau pokalbį ir klausiu: kiek tiksliai, koks svoris, ar telpa ant vieno aukšto, ar galima krauti vieną ant kito. Nes „keli“ kartais reiškia 4, o kartais 14, ir tai nėra tas pats. Turėjau situaciją, kai klientas atsiuntė nuotrauką, o nuotraukoje stovėjo ne padėklai, o kažkoks metalo miškas. Tada teko keisti transportą iš grupinio į atskirą, nes kitaip būtume sugadinę svetimus krovinius. Geriau pasakyti per daug nei per mažai.
Ar gabenate negabaritinius ar sunkius krovinius iš UK?
Taip, gabename, bet čia jau reikia techninio plano, ne gražaus pažado. Reikia žinoti ilgį, plotį, aukštį, svorį, centravimo taškus, ar reikia tentinės platformos, lowbed ar tiesiog stipresnio borto. Neganbaritas iš UK dažnai reiškia ne tik kainą, bet ir leidimus, palydą, specialų maršrutą. Kartais klientas sako „tik šiek tiek ilgesnis“, o tas šiek tiek užblokuoja visą keltą. Todėl prieš rezervuojant reikia matmenų brėžinio, ne apytikslio pasakojimo prie kavos.
Ar galima vežti automobilius, dalis, statybines medžiagas ar baldus?
Automobilius, dalis, statybines medžiagas, baldus – taip, tik kiekvienam savo sąlygos. Automobiliams reikia CMR, kartais registracijos dokumentų, dalims – tikslių kodų, statybinėms medžiagoms – apsaugos nuo drėgmės, baldams – pakavimo ir iškrovimo plano. Jei baldai iš Londono buto keliauja į Klaipėdą, jie nėra tas pats, kas nauji baldai iš gamyklos. Vienur reikia atsargumo, kitur – greičio. Svarbiausia nesakyti „tiesiog baldai“, nes „tiesiog“ logistikoje dažniausiai baigiasi įbrėžimais.
Kodėl svarbu žinoti pakrovimo vietos aikštelę ir prieigą?
Pakrovimo vieta yra didesnis dalykas, negu žmonės mano. Jei sunkvežimis negali pravažiuoti pro vartus, jei aikštelė maža, jei sandėlis krauna tik rankiniu keltuvu, grafikas griūva. Yra buvę, kad vairuotojas atvyksta į pramoninį kiemą, o ten stovi automobiliai taip, kad 13,6 m puspriekabė neturi kur pasisukti. Tada visi skambina visiems, o laikas tirpsta. Todėl prašau nuotraukos, adreso, kontakto, darbo laiko ir, jei reikia, pakrovimo instrukcijos. Skamba smulkmeniškai, bet tai taupo pinigus.
Kaip apsaugoti krovinį nuo pažeidimų kelyje?
Apsauga prasideda nuo pakavimo, ne nuo juostos ant kėbulo. Euro padėklai turi būti stabilūs, kampai apsaugoti, sunkios dėžės pritvirtintos, o trapūs daiktai atskirti nuo chemijos ar šlapių medžiagų. Jei krovinys judės grupiniu transportu, jis bus kraunamas ir iškraunamas kelis kartus, tad reikia manyti, kad jį kas nors pastums. Ne visada malonu tai sakyti klientui, bet geriau žinoti. Turime matę, kaip vienas blogai apvyniotas kampas po 1 200 km tampa pretenzija ir bloga nuotaika.
Vėlavimai, dokumentų problemos ir realios situacijos
Kas nutinka, kai dokumentai neatitinka krovinio?
Blogai. Labai paprastai. Jei sąskaitoje prekės aprašymas neatitinka CMR, muitinė gali sustabdyti krovinį, prašyti paaiškinimų ar naujų dokumentų. Kartais užtenka klaidos viename HS kode, kartais reikia taisyti eksporto deklaraciją. Esu matęs, kaip dėl „sample parts“ be vertės krovinys stovėjo ilgiau negu pats vežimas kainavo. Todėl dokumentai turi atspindėti realybę, ne tai, kas patogiau parašyti per 5 minutes. Popieriai nėra formalumas, jie yra raktas.
Ar vėlavimas prie sienos ar keltų terminalo visada reiškia vežėjo kaltę?
Ne, ne visada. Kartais vėluoja keltas, kartais terminalas perpildytas, kartais muitinė pasirenka patikrą, kartais oro sąlygos uždaro kelią. Vežėjo kaltė yra tada, kai jis nepadarė to, ką privalėjo: ne rezervavo vietos, neatvyko laiku ar neteisingai suvaldė maršrutą. Bet jei klientas atvežė krovinį per vėlai, kaltės perkelti nereikia. Sąžiningas aiškinimas geriau už gražų pasiteisinimą. Logistikoje pasitaiko chaoso, ir tas, kas sako, kad niekada nėra vėlavimų, turbūt meluoja.
Ką daryti, jei klientas vėluoja su pakrovimu?
Jei klientas vėluoja su pakrovimu, pirmiausia skaičiuojame vairuotojo darbo laiką. Jis nėra begalinis: po tam tikrų valandų reikia poilsio, o tai gali perkelti keltą ar visą grafiką. Geras sprendimas – iš anksto sutarti laukimo laiką ir kas jį apmoka. Jei vėlavimas trumpas, dažniausiai susitvarkome. Jei vėlavimas ilgas, reikia naujo plano, o ne pykčio žinučių. Kartais tiesiog nėra ką daryt, bet bent žinant taisykles galima išvengti didesnio nuostolio.
Ar pasitaiko, kad įmonė pažada pervežimą, o tada dingsta?
Taip, pasitaiko. Neįvardėsiu konkrečių įmonių, nes teismai mėgsta popierius, bet rinkoje tikrai yra tokių, kurios paima užsakymą, pažada gerą kainą, o tada dingsta arba ieško vis pigesnio vežėjo. Blogiausia, kai klientas sužino tik prie pat pakrovimo. Todėl reikia tikrinti kontaktus, sutartį, draudimą, kas realiai važiuos ir kas atsakys, jei kas nors nutiks. Pigiau gali būti gerai, bet „tik perveskite avansą“ be aiškumo man visada užsidega raudona lemputė.
Ar lankstumas ir individualus požiūris užtikrina sėkmę iš UK, kai viskas sugriūva?
Kai viskas sugriūva, būtent tada matyti, ar pervežėjas tik kalba, ar moka dirbti. Lankstumas ir individualus požiūris užtikrina sėkmę iš UK ne todėl, kad problemos dingsta, o todėl, kad jos sprendžiamos greitai. Vieną kartą dokumentai neatėjo laiku, krovinys jau buvo terminalo zonoje, o mes keitėme maršrutą per Olandiją, kol kiti dar ginčijosi, kas kaltas. (Ne visada pavyksta idealiai, būna ir pralaimėtų dienų.) Bet geras planas B, C ir D dažnai išgelbsti datą.
Kada lankstumas ir individualus požiūris užtikrina sėkmę iš UK smulkiam verslui
Kodėl lankstumas ir individualus požiūris užtikrina sėkmę iš UK smulkiam verslui?
Smulkiam verslui tai dažnai reiškia skirtumą tarp pardavimo ir nemalonaus paaiškinimo klientui. Didelės įmonės turi logistikos skyrių, o mažesnės dažnai neturi nė vieno žmogaus, kuris kasdien matytų keltus, CMR ir muitinės sistemas. Todėl individualus planavimas padeda nenusiplėšti: galite derinti grupinius siuntimus, rinktis konkretų išvykimo langą, klausti apie dokumentus prieš perkant prekes. Kodėl lankstumas ir individualus požiūris užtikrina sėkmę iš UK smulkiam verslui? Nes jis sumažina chaosą. O chaosas mažam verslui kainuoja per daug.
Kaip paruošti pirmąjį užsakymą pervežimui iš UK?
Pirmiausia parašykite, kas yra krovinys: kiek padėklų, svoris, matmenys, vertė, ar galima krauti vieną ant kito. Tada nurodykite pakrovimo kodą ar miestą, iškrovimo adresą, norimą datą ir ar reikia ekspreso. Jei nežinote HS kodo, taip ir sakykite – geriau klausti iš anksto. Mes tada galime pasiūlyti grupinį, dalinį ar pilną transportą. Pirmas užsakymas visada trunka ilgiau, nes reikia sukalibruoti informaciją. Po to jau būna lengviau, jei klientas pats netapo mobila pasaka.
Ar verta turėti vieną nuolatinį pervežėją, ar ieškoti vis naujų kainų?
Mano nuomone, nuolatinis pervežėjas dažniausiai laimi, ypač jei jis pažįsta jūsų krovinį ir klaidas. Naujų kainų ieškoti galima, bet ne kiekvieną kartą. Kai tas pats žmogus žino, kad jūsų baldai netoleruoja drėgmės, o automobilių dalys visada vėluoja su dokumentais, jis ruošiasi anksčiau. Kita vertus, rinka keičiasi, todėl kartais verta pasitikrinti alternatyvas. Tik nedarykite to vien dėl 20 eurų skirtumo, nes pigiausias kartais brangiausiai atsiliepia.
Kokios klaidos dažniausiai kainuoja brangiausiai?
Dažniausiai kainuoja netikslūs matmenys, per vėlyvas dokumentų paruošimas ir klaidingas lūkestis, kad „kažkaip bus“. Dar viena brangi klaida – neįvertinti iškrovimo sąlygų. Jei reikia krautuvo, o sandėlyje jo nėra, niekas stebuklų nepadarins. Taip pat blogai, kai klientas slepia, kad krovinys buvo anksčiau atidarytas ar šlapias. Tokios smulkmenos išlenda kelyje, o tada visi ieško kaltų. Geriau nepatogus klausimas prieš reisą negu nemalonus pokalbis po pretenzijos.
Kaip atskirti profesionalų pervežimą iš UK nuo „tikrai bus pigiau“?
Profesionalus pervežėjas neklaus tik „kiek moka?“. Jis klauso, kas yra krovinys, kada tikrai reikia, kokie dokumentai, kas gali nepavykti ir kas atsakys naktį. Jis pateikia kainą aiškiai, pasako, kas į ją įeina, ir neslepia, kad kai kurie dalykai gali keistis. „Tikrai bus pigiau“ dažniausiai skamba gražiai, kol pradedate aiškintis, kodėl krovinys stovi. Renkantis žiūrėkite į atsakymų kokybę, ne tik į skaičių sąskaitoje. Logistika be komunikacijos yra loterija.
Išvada
Jei ieškote patikimo sprendimo, prisiminkite: lankstumas ir individualus požiūris užtikrina sėkmę iš UK, kai logistika derinama su realybe, ne su gražia prezentacija. Svarbu turėti tvarkingus dokumentus, aiškius matmenis, sąžiningus terminus ir partnerį, kuris nebijos pasakyti, kai kažkas gali nepavykti. Pervežimai nėra visada švarūs ir gražūs, bet gerai suplanuoti jie tampa daug ramesni. O ramybė šiame versle kartais verta daugiau nei mažiausia kaina.