Logistikos organizavimas į Angliją su patikimais mikroautobusais – ką verta žinoti prieš keliant daiktus?

Na, jei jau nusprendėt, kad reikia kraustytis į Angliją ar tiesiog nugabenti ten daiktus, turbūt ieškote, kaip čia viskas suorganizuoti. Aš šitame versle jau, velniai žin, kiek metų – turbūt virš dvidešimt gal net, tai mačiau visko. Tikri mikroautobusai, ne kokie nauji blizgantys, o patikimi, patikrinti – čia pagrindas. Bet svarbiausia – ne mašina, o žmonės, kurie ją vairuoja, ir kaip viskas suplanuota. Tai šiandien pakalbėsim apie logistikos organizavimą į Angliją su patikimais mikroautobusais taip, kaip kalbėčiau su jumis prie kavos. Be slidžių frazių.

Pradžiai – apie techniką ir transportą

Koks mikroautobusas geriausiai tinka daiktų gabenimui į Angliją?

Na, žinot, visi volai čia nesvarbu. Dažniausiai naudojam Mercedes Sprinter ar Ford Transit – ne naujausius, bet prižiūrėtus. Aš turiu tokį baltą Sprinterį, 2016 metų, rida kaip kosminiam laivui, bet varyklis dar traukia. Svarbu, kad būtų didelė erdvė, nes Anglijos keliai... tai ne autostrados visur. Kartais vežam stalus, kuriems reikia stovėt. Jei mikroautobusas žemas, kaip koks kombi – nu, sorry, pora kėdžių ir viskas. Tai patikimas mikroautobusas reiškia, kad nepaliks jūsų daiktų prie Lilio pakelėj, kai užsiliepsnos. O taip, mačiau filmų iš kitų kompanijų.

Ar galiu įlipti į tą patį mikroautobusą kartu su daiktais?

Tai čia toks populiarus klausimas. Jei kalbam apie logistikos organizavimą į Angliją su patikimais mikroautobusais, dažnai žmonės galvoja, kad bus vietos ir jiems. Teoriškai – taip, praktiškai – jei telpa ir sutarėm, kodėl ne. Bet žinokit, tai ne autobusas į Palangą. Miegosite ant savo dėžių, jei bus vietos. Būna, kad klientas sako „aš tikras, kad tilpsiu“, o paskui skambina iš Lenkijos, kad nugara atsipo. Aš linkęs nuo to atkalbėt, bet pinigai pinigus veža. Kaina šiek tiek pasikeičia, nes svoris ir taip, ir anaip.

Ką reiškia „patikimas mikroautobusas“ jūsų supratimu?

Patikimas – tai ne tik kad užsiveda ryte. Tai kad stabdžiai nevalgo pusę kelio, kad padangos neplikės kaip mano galva, atleiskit, perdaug? (Juokauju, dar plaukučių yra.) Bet rimtai – patikrintas techniškai, nes kai važiuoji į Angliją pro tris šalis, paskutinę ko nori – stovėti Vokietijos motoway su defektu. Aną savaitę vaikinas iš kitos firmos skambino, prašė pasukt, nes jo „patikimas“ Fordas liko be generatoriaus. Tai patikimas – kai turiu šansą 95%, kad grįš be gedimų ir be jūsų spintos viduje sulūžusios.

Kaip dažnai jie važiuoja į Londoną ir atgal?

Pilnai užpildytas mikroautobusas važiuoja maždaug dukart per savaitę. Kartais tris, jei sezonas – rugsėjis, birželis, kai studentai kraustosi kaip skruzdėlės. Žiemą – rečiau. Jei jums reikia greičiau, galim derėtis dėl eksporto, bet tada kaina... na, nebe studentiška. Geriausia rašyti bent porai savaičių į priekį. Kai sakau „patikimais mikroautobusais“ – turiu omenyje, kad nevežam kasdien pilnu tempu, nes pavargsta ir mašinos, ir vairuotojai, ir jūsų daiktai, jei per skubiai kraunama.

Ar mikroautobusai tikri ar būna perpildytų kaip pilni lagaminai?

Oi, pasitaiko visko. Būna pas mus, kad iki galo nesupakuojam dėl laiko stokos – tada tenka ką nors ant viršaus užmest, nepatogu. Bet yra tokių „verslininkų“, kurie pakrauna mikroautobusą taip, kad po to durelės neužsidaro ir tempia virve. Mačiau Klaipėdoj tokį stebuklą. Jūsų daiktai – ne bulvės, jie neturi važiuoti suspardyti. Patikimi mikroautobusai turi fiksuotus rėmus, per kuriuos neperkrausi. Mes sveriam, bent jau apytiksliai. O kai kurie... nu, jie svers tik tada, kai sustos policija. Anglijoj pasienieji dabar tikrūs kaip never.

Kainos, laikai ir kokie ten niuansai

Kiek kainuoja pervežimas iš Vilniaus į Londoną mikroautobusu?

Iš Vilniaus į Londoną, durys-durys, su pilnu Mercedes Sprinterio kroviniu – dažniausiai tarp 850 ir 1200 eurų. Jei tik kelios dėžės, galima sutarti ir už 400–500. Kartais žmonės lygina su autoplius skelbimais, kur vežėjas ima 200. Skirtumas toks: ar gausite draudimą, ar telefono numerį, kuris veikia, kai reikia. Aš paskutinį kartą mačiau kainą 1300, kai reikėjo labai greitai – per dvi dienas. Tada aš pats vairavau, nes niekas nenorėjo. (Čia tie atvejai, kai pats pavargstu.)

Kada verta vežti daiktus, o kada – palaukti geresnio tarifo?

Jei jums negrūmija terminas – palaukite. Rugsėjo pradžioje, prieš didžiąsias šventes, ir gegužės pabaiga – kaip vėžlys vijurkely: brangu, lėta, nervina. Vasario vidurys ar spalio antra pusė – ramiau, galit derėtis. Žiūrint, koks maršrutas. Kartais klientas skambina birželio 28 ir sako, kad liepos 1 jau būtinai turi būti Mančesteryje. Tada mokam dvigubą. Jeigu lėtai renkat daiktus – geriau palaukit. Asmeniškai aš mėgstu, kai žmogus turi savaitę atsargos (ar bent jau keletą dienų – pataisau, savaitė ne visada realu).

Ar kaina priklauso nuo to, ar kraunu pats, ar jūs?

Priklauso, bet ne taip, kaip galvojat. Jei patys nešat daiktus į mūsų sandėlį Vilniuje – ne, taupot tik kelis eurus, nes pagrindinės sąnaudos – kuras, rinkliavos ir laikas. Jei reikia nešti iš penkto aukšto be lifto Kaune, tada taip, bus papildomai. Nes aš ne kartą nusinešęs sofą ir paskui tris dienas gydęs nugarą pas Neringą masažuotoją. Tai jeigu patys kraunat – gerai, bet aš vis tiek dėsiu dėžes. Nes jūsų dėžės gali sugriūti keistai.

Kodėl viena įmonė prašo 800, kita – 1400 eurų?

Oho, čia jautru. Vieni prašo 800, kiti – 1400. Kodėl? Vieni paima seną Opel Vivaro su rida 400 tūkst., neturi draudimo, vairuotojas – žmogus iš skelbimų lentos. Kiti turi CMR, draudimą iki 50 000 eurų, mikroautobusai priklauso įmonei, ne pusbroliui. Plus – paslėpti mokesčiai? Būna, parašyta 800, o paskui mokesčiai už traukinį (na, keltą – žinot, kas po vandeniu), degalų priemoka... Aš mėgstu fiksuotą kainą. Mažiau galvos skausmo visiems ir logistikos organizavimas į Angliją aiškesnis.

Ar būna, kad kaina pakinta pakeliui? (kaip iš tikrųjų?)

Būna, ir neneigsiu. Jei pats neišvardijot daiktų ir paskui pasirodo, kad dar reikia vežti pianiną, tai aha, kaina kis. Arba jei Anglijoje adresas pasikeičia iš Birmingemo į Škotiją. Tai ne šiaip sau. Bet jei viskas pagal planą – fiksuota kaina yra fiksuota. Kartais klientai pyksta: "sakėt 900!" – o aš sakau, kad prie 900 nebuvo dviejų šaldytuvų. Tai čia ne apie logistikos organizavimą į Angliją su patikimais mikroautobusais, o apie sąžiningą sąrašą. Rašykit viską, net jei gėda.

Kiek laiko trunka kelionė nuo durų iki durų?

Vilnius–Londonas su mikroautobusu – trumposios versijos trys dienos. Realiai – keturios, nes reikia pervažiuoti per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Prancūziją, tada keltas arba tunelis. Vairuotojai turi poilsio laiką, juos kontroliuoja tachografas. Negaliu pasakyti „rytoj bus“, jei šiandien išvažiavom. Būna, kad per Kalėdas eilės prie Doverio – tada ir šešios dienos nesinervinti. Kartais greičiau nei lėktuvas su rankiniu bagažu, jei skaičiuoji visas oro uosto procedūras. Bet čia jau lyginu obuolius su apelsinais, pardon.

Dokumentai, muitai ir tie Brexit dalykai

Ko reikia, kad mano daiktai praeitų muitą po Brexit?

Brexit viską apsunkino, ir aš pats kartais pasimesdavau tuose popieriuose. Reikia sąrašo daiktų angliškai – ne "sofos, stalas", o su vertimu, kad muitininkai suprastų. Kartais reikia deklaracijos, kartais – įrodymo, kad daiktai jūsų seni, ne pirkimui. Nuo kada tiksliai reikia C88 formos... hmm, ar nuo 2022 sausio? Ne, gal tik nuo 2021 liepos? (Nežinau dabar 100%, pasitikrinkite pas brokerį, aš pervežėjas, ne muitininkas.) Be popierių – rizika, kad sulaikys. Ypač jei baldai be žymių.

Ar galiu vežti maistą, prieskonius, alkoholį mikroautobusu?

Ne. Arba tikrai nealkoholį ir ne mėsą. Mikroautobusai kartais vadinami "mažaisiais keltais", bet tai nereiškia, kad galima dešrelių rinkinį mamai į Londresą. Alkoholis – limituotas, maistas – draudžiamas be veterinarinių pažymų. Turėjau atvejį, kai klientė slėpė šokolado likerio butelį vidury dėžių. Muitininkai Doverio pasienyje rado, grasino sąskaita, vėlavom tris valandas. Nuostoliai didesni nei tas likeris. Tai jei norit nudžiuginti tetą – nusipirkit ten vietoj Tesco. Paprasčiau, saugiau, ir nervų mažiau.

Kas atsitinka, jei dokumentuose klaida – sulaiko daiktus?

Būna. Mačiau, kad žmogus parašė sofos metus – 2020, o ji pirkta 2023. Muitininkai ne kvaili, jie tikrina. Jei atrodo, kad prekybai – stabdoma. Tada arba brokeris tvarko, arba atgal. Kartais mokate muito mokestį, nors nereikėtų. Geriausia – turėti pirkimo kvitus arba nuotraukas daiktų name. Aš pats turiu susirašęs su vienu anglu pasieniečiu Bobu, tai kartais paskambinu, pasiklausiu. Bet jis ne visada atsiliepia, todėl – tvarkykite dokumentus iš anksto. Ne taip, kaip aš savo mokesčius.

Pakavimas, ruošimasis ir realybė

Ar privalau išardyti baldus prieš kelionę?

Nebūtinai, bet labai rekomenduoju. Ypač lovas, spintas su stiklais. Kai mikroautobuse viskas remiasi į viską, didelis monstras prasiveržia per judančias dalis. Turėjau atvejį su lova iš Panevėžio – neatardė, tilpo, bet kelyje į Šiaulius, kur pasiėmėm papildomą krovinį, uždaromos durys prispaudė kampą. Įbrėžimas. Jei būtų atsukta – plokščiau būtų. Tai šešiakampis raktas jūsų draugas. Ne, ne penkiakampis – tai aš ir vėl suveliu. Šešiakampis. Visada naudokit šešiakampį.

Ką daryti, jei mano sofėlė netelpa į duris?

Matuokit. Rimtai. Aš ne kartą grįžęs su spinta žemyn į laiptinę, nes aukštis buvo 5 cm per didelis. Mikroautobusas stovi gatvėj, šalinasi policija, laikas pinigai. Jei netelpa – galim palikti laiptinėje? Nebent sutarėt su kaimynais. Arba aš turiu pjūklą, bet tai drastiška. Geriau prieš išvykstant pažiūrėkite internete, kaip išardyti sofą – Youtube pilna. Aš pats kartais ten žiūriu, kai pamirštu, kur kaip varžtas. Ne, rimtai. Yra gėda, bet prisipažįstu – instrukcijos kartais reikia visiems.

Ar verta pačiam pakuoti dėžes, ar palikti jums?

Galit patys, jei turit pakankamai dėžių ir juostos. Bet mes atvežam dėžių už papildomą kainą – kokią 2 eur už vienetą, kartais pigiau jei likučiai. Patys pakuojat – mes neatsakom, kas sulūš viduje, jei dėžė bloga. Nes su maišais nuo maximos sunku ką nors gražiai nuvežti iki Mančesterio. Vieną kartą klientas supakavo indus į laikraščius... be dėžių. Rezultatas – skiedrai. Laikraščiai sugeria (nu gerai, ne visai, bet man taip patinka sakyti). Tiesiog nusipirkit storų dėžių, rimtai.

Kokių daiktų jūs neimate dėl saugumo?

Degių, sprogių, trumpai – viskas, kas sprogtų. Bet yra niuansų: dažų flakonus, dujų balionėlius degikliams, net kai kurias baterijas vežti draudžiama arba ribotai. Būna, žmogus įmeta į dėžę hairsprayą užmirška. Mes tikrinam vizualiai, bet ne visada atidarom kiekvieną dėžę – tai jūsų atsakomybė pasakyti. Kartais žmonės veža augalus – kai kurie draudžiami dėl fitosanitarijos. Buvau vežęs fikusą į Bristolį, praleido, bet... nepatikėkit, kad visada taip bus. Geriau paklauskit prieš pakraudami. Čia jūsų daiktai, bet mano mikroautobusas.

Kas gali eiti ne taip (o tai normalu)

Ar pasitaiko, kad mikroautobusas sugestų kelyje?

Pasitaiko. Prieš dvejus metus – ne, gal trejus, laikas greitai bėga – prie Liuksemburgo krito generatorius. Stovėjom 8 valandas. Klientas iš Lietuvos pyko, bet aš papasakojau – žiūrėkit, geriau stovėti ir sutaisyti, nei sugesti su jūsų daiktų. Turėjau kviest pagalbą, 300 eurų sąskaita. Bet daiktai saugūs, vėluojam tik dieną. Patikimi mikroautobusai irgi turi laidus, kurie perdega. Svarbu, kad bendrovė turėtų planą B: kitas vairuotojas, draudimas, ir kad nepabėgtų į krūmus, kai skambina telefonas.

Ką daryti, jei vairuotojas neatvažiuoja tiksliai sutartu laiku?

Atsiprašau, bet būna. Dažniausiai ne dėl to, kad vairuotojas tingi, o dėl avarijos kelyje, arba pasienyje sekli patikra. Kartais jie pavargę – nu, žmonės, ne robotai. Tada skambiname, perspėjame, deriname kitą laiką. Jei tai jūsų perkraustymas į Angliją ir butas nuomojamas iki penktadienio – stresas. Aš patariu visada turėti planą: duokite rakinius kaimynei, arba mes paliekam konteineryje. Nes vėluoti nėra gerai, bet realybė tokia, kad 100% tikslumo niekas neduos. Net ir aš, nors dirbu jau ketvirtį amžiaus šituose reikaluose.

Ar buvo atvejų, kai daiktai atsirado subraižyti ar sulūžę?

Buvo. Ne dažnai, maždaug 2-3 proc. kelionių, bet būna. Dažniausiai dėl prastos pakavimo, kartais – kelių duobių Olandijoje. Vieną kartą stiklinis staliukas lūžo, nes klientas sake "jis tvirtas", o aš patikėjau. Draudimas padengė, bet stresas. Yra klientų, kurie paskui sako, kad mes suplėšėm sofą, o ji jau buvo suplyšusi. Aš taip nedarau, bet darykit nuotraukas prieš pakrovimą. Tai apsaugo ir jus, ir mus. Būna, kad mikroautobusas pakratęs labiau nei turėtų, jei amortizatoriai – na, ne idealūs. Tada atsakomybė dalijasi.

Kaip atpažinti pervežėją, prie kurio geriau neprisidėt?

Oho, čia jau tampa nemalonu, bet reikia. Kai žmogus telefonu tik kašlėja „nu, kiek? gerai, atvažiuosim", nieko nepasirašo – pabėkite. Kai nėra internete apie juos nė vieno atsiliepimo, arba ten tik šventos žvaigždės – irgi atsargiai. Tikras ženklas – ar klausia, KĄ reikia vežti, o ne tik KADA. Kai pas mus skambina, aš klausiu dešimt klausimų. Kai kurie pikdžiugiškai atsiliepia: "kodėl tiek klausinėjat?" – o aš galvoju, kodėl tiek nepatogumų. Patikimos įmonės į Angliją turi svetainę, sąskaitas, tikrą adresą. Ne tik WhatsApp numerį su klaipėdišku kodu.

Pabaigai – apie pristatymą ir kas toliau

Ar galima vežti į Angliją ir pristatyti ne į Londoną, o į kokį Birmingemą?

Žinoma, Birmingemas, Liverpulis, Bristolius – viskas UK teritorija. Bet kaina skirsis nuo Londono, nes mikroautobusui reikės grįžti arba važiuoti toliau nuo pagrindinio maršruto. Kartais Londone pasiimame papildomą krovinį į Lietuvą, todėl į pietus važiuojam pigiau, o į Šiaurę – brangiau. Jei adresas kaime Škotijoje, gali reikėti mažesnės mašinos paskutiniam kilometrui, nes didieji Sprinteriai ten neprasisuks pro vartus. Turėjom, kad į vienkiemį nuvykome su samdytu pilnu, na, su mažesniu transportu (perbraukiu mintį – tiesiog perdalijam krovinį).

Kas vyksta pristatymo metu, jei manęs nėra namie?

Turite būti, arba įgaliotas asmuo. Mes nenunešam kambario vidun be jūsų – galit galvot, kad esam atsargūs, bet tai dėl saugumo. Jei jūsų nėra, paliekam kieme, jei sausa, arba derinam kitą dieną. Kartais kaimynai pasiima – bet tik su jūsų sutikimu raštu, nes jei kas dings, aš negaliu atsakyt. Būna, kad žmonės pamiršta, kad važiuoja, ir skambina iš oro uosto: "o mes jau Dubajuje!" Tai gerai, kad daiktai Anglijoj, bet jūsų ne. Dalinuosi patirtimi, rimtai.

Kaip su jumis sklandžiausia bendrauti – telefonu ar el. paštu?

Geriau skambinkit. Aš senas, žinau, el. paštas jaunimui, bet kai rašote dešimt laiškų – aš ne visada spėju atsakyt per valandą. Skambučiu per penkias minutes suderinam datas, kainą ir ar telpa jūsų dviratis. SMS gerai, bet ne po vidurnakčio (nors esu pripratęs, nes kartais klientai Anglijoj skaičiuoja neteisingai laiką). Patikimas mikroautobusas svarbu, bet patikimas ryšys – dar svarbiau. Jei aš neatsiliepiu – skambinkite vėl, gal tiesiog važiuoju pro Lenkiją ir ryšys blogas. Nesu piktas, tik užsiėmęs.

Išvada

Per dvidešimt metų supratau, kad patikimas mikroautobusas – tai tik 30 proc. sėkmės. Visa kita – sąžiningumas, planavimas ir žmonės. Logistikos organizavimas į Angliją su patikimais mikroautobusais nėra raketa, jei viskas padaryta laiku ir be slėpimo. Nepasitikėkite tais, kas žada aukso kalnus už šakę. Mes nesame šventieji, bet daiktus pristatom. Ir jei suklystam – prisipažįnam, o ne kitur metam akmenį. Sėkmės kraustantis, skambinkit, jei kas – pakelsiu, jei tik nevairuoju.