Logistikos organizavimas į Angliją nuo durų iki jūsų durų

1 Straipsnis

Įvadas

Logistikos organizavimas į Angliją – tai ne tik krovinio gabenimas. Čia reikia suderinti daugybę detalių: dokumentus, muitinės procedūras, tinkamą transportą, tinkamą laiką ir, žinoma, savo nervus. Aš šioje srityje dirbu jau aštuonerius metus ir galiu pasakyti – kiekvienas perkraustymas yra unikalus, net jei vizualiai atrodo identiškas. Kartais viskas praeina kaip per sviestą, o kartais... na, pasakosiu jums tiesiai šiai. Šiame tekste stengsiuosi paaiškinti, kaip viskas vyksta nuo pirmo skambučio iki momento, kaistatysite savo daiktus naujame name. Ne viskas bus idealu – ir aš jums dėl to nesigailėsiu.

Kaip prasideda viskas

Kada verta pradėti planuoti perkraustymą į Angliją?

Geriausia pradėti maždaug 6-8 savaitės prieš planuojamą išvykimą. Žinau, kad daugelis žmonių pradeda galvoti tik prieš mėnesį, bet tada prasideda tikras chaosas. Ypač jei norite gabenti didesnį krovinį, o ne tik kelis lagaminus. Pavyzdžiui, vasaros sezono metu (gegužė-rugpjūtis) sunkiau gauti vietą keltuose arba konteineriuose, kainos kyla, o terminai trumpėja. Aš pats turėjau klientą, kuris paskambino likus dviem savaitėms iki planuojamos datos – teko jam aiškinti, kad greičiausiai nepavyks visko sutvarkyti taip, kaip jis nori. Galiausiai pavyko, bet kainavo papildomų nervų ir pinigų.

Ar galiu pats viską suorganizuoti, ar verta samdyti įmonę?

Techniškai – taip, galite patys. Bet ar verta? Priklauso nuo to, kiek laiko turite ir kiek patirties. Jei jau esate gabenę krovinį į užsienį, žinote pagrindinius dokumentus ir流程, galite pabandyti. Bet čia yra niuansas – net aš kartais susiduriu su situacijomis, kai nežinau 100% kaip bus su tam tikrais dokumentais, nes Anglijos muitinės taisyklės keičiasi. O ką jau kalbėti apie žmogų, kuris daro tai pirmą kartą. Įmonės prisiima atsakomybę už logistiką, bet jūs vis tiek turėsite rūpintis kai kuriais dokumentais patys.

Kokie pagrindiniai dokumentai reikalingi?

Čia reikia tikslumo, nes be šių dokumentų niekur nepajudėsite. Jums reikės: paso arba asmens tapatybės kortelės (jei esate ES pilietis, JK reikalauja galiojančio dokumento), namų ūkio registracijos pažymėjimo (kartais prašo), sąrašo gabenamų daiktų (invitaras), o jei vežate automobilį – registracijos dokumentų. Dar reikia galimai PVM numerio, jei naudojate tam tikras įmones. Taip pat gali prireikti įrodymo, kad gyvenote JK (nuomos sutartis, darbo sutartis). Vienas mano klientas pamiršo savo automobilio registraciją – teko grįžti namo ir sugaišti papildomas dvi valandas. Tai nėralinksma, bet nutinka.

Transporto pasirinkimas

Kokie yra pagrindiniai gabenimo būdai į Angliją?

Yra keletas pagrindinių variantų. Pirmas – keltas (taip pat vadinamas RO-RO), kai jūsų automobilis arba mikroautobusas pats važiuoja į keltą. Antras – konteineris (FCL arba LCL), kai jūsų daiktai keliauja kartu su kitų žmonių kroviniais arba viename konteineryje. Trečias – oro transportas, bet čia kainos paprastai būna labai aukštos ir tinka tik nedideliams kroviniams. Ketvirtas – geležinkelis, bet šiuo metu tai nėra labai paplitęs variantas individualiems perkraustymams. Aš dažniausiai rekomenduoju keltą, jei vežate asmeninį automobilį, arba konteinerį, jei daug daiktų ir neskubate.

Kiek laiko trunka gabenimas keltu?

Paprastai nuo 20 iki 36 valandų, priklausomai nuo maršruto. Dažniausi maršrutai: Klaipėda-Kylis (apie 22-24 valandas), Karlskrona-Imperial (apie 30 valandų), Ryga-Folkestone (apie 36 valandas). Bet čia svarbu suprasti – tai tik laivas plaukia tiek laiko. Prie to dar reikia pridėti laiką, kol nuvažiuosite iki uosto, kol bus atlikti muitinės formalumai, kol išsikrausite JK pusėje. Realiai viskas gali trukti nuo dviejų iki keturių dienų. Vieną kartą mano klientas labai pyko, kodėl jo krovinys užtruko tris dienas – teko aiškinti, kad keltas neatvyko laiku dėl oro sąlygų. Jūra kartais būna nenuspėjama.

Ar saugu gabenti daiktus konteineryje?

Taip, bet yra niuansų. Konteineriai paprastai yra sandarūs ir apsaugoti nuo oro sąlygų, bet jūs vis tiek turėtumėte naudoti tinkamą pakavimo medžiagą. Kartais, ypač jei krovinys maišomas su kitais (LCL), yra rizika, kad kažkas bus šiek tiek apgadinta. Aš pats mačiau atvejų, kai konteineris buvo atidarytas muitinėje ir vėl uždarytas – niekas nebuvo pavogta, bet buvo šiek tiek netvarkingai sudėta atgal. Rekomenduoju visada fotografuoti daiktus prieš kraunant ir naudoti kokybiškas dėžes.

Kas yra FCL ir LCL?

FCL reiškia "Full Container Load" – tai kai visas konteineris priklauso tik jums. LCL – "Less than Container Load", kai jūsų krovinys dalijamas su kitais žmonėmis. FCL yra brangesnis, bet saugesnis ir greitesnis (nes nereikia laukti, kol bus surinktas pakankamas kiekis krovinių). LCL yra pigesnis, bet reikia laukti, kol bus suformuotas konteineris, ir yra šiek tiek didesnė rizika dėl kitų žmonių krovinių. Aš visada aiškinu klientams skirtumą, nes daugelis mano, kad skirtumas tik kainoje. Nėra – skirtumas irgi patikimumas.

Kainos ir mokėjimai

Nuo ko priklauso perkraustymo kaina?

Čia yra keletas veiksnių, kurie lemia galutinę kainą. Pirma – krovinio dydis ir svoris. Antra – pasirinktas transporto būdas (keltas, konteineris, oras). Trečia – atstumas iki uosto ir nuo uosto JK pusėje. Ketvirta – papildomos paslaugos (pakavimas, sandėliavimas, draudimas). Penkta – sezoniškumas. Šešta – kuro kainos. Taip pat kartais įtakos turi ir valiutų kursai, nes daugelis įmonių dirba su tarptautiniais partneriais. Vienas mano klientas labai nustebo, kodėl kaina padidėjo likus savaitei iki perkraustymo – paaiškėjo, kad kuro kainos šoktelėjo. Tai tiesiog gyvenimas šioje srityje.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, bet ne visada veiksminga. Kai kurios įmonės turi gana standartines kainas, ypač didžiosios. Mažesnės įmonės kartais gali derėtis, ypač jei turi tuščių vietų konteineriuose arba jei jūsų krovinys tiksliai telpa į jų planus. Bet čia reikia būti atsargiam – jei kaina per maža, gali būti, kad paslaugos kokybė bus prastesnė. Aš pats siūlydavau klientams palyginti bent tris pasiūlymus, bet ne visada pigiausią rinktis. Kartais verta mokėti šiek tiek daugiau, kad ramiau miegotum naktį.

Ar verta rinktis draudimą?

Būtinai. Aš asmeniškai visada rekomenduoju draudimą, net jei jūsų manymu gabenami daiktai nėra labai vertingi. Kodėl? Nes per transportavimą gali nutikti visko – nuo交通事故 iki oro sąlygų ar net vagystės (nors pastaroji retas atvejis). Draudimo kaina paprastai yra nedidelė palyginus su galima žala. Vienas mano pažįstamas nusprendė taupyti ir nedraudė savo krovinio – per gabenimą buvo šiek tiek apgadinta televizorius ir kelios dėžės su indais. Galutinė žala buvo keli šimtai eurų, o jis galėjo gauti kompensaciją. Išmoko brangiai, bet išmoko.

Kada reikia mokėti?

Čia vėlgi priklauso nuo įmonės. Kai kurios reikalauja dalies sumos iš anksto (paprastai 20-30%), o likusią sumą – prieš pristatymą arba po jo. Kitos ima viską iš karto. Aš pats esu matęs abiejų variantų ir galiu pasakyti – geriau yra mokėti dalimis, jei įmanoma. Taip turite tam tikrą kontrolę. Bet čia jau kiekvieno asmeninis sprendimas. Kartais įmonės siūlo ir finansavimo galimybes, bet tai jau kitas pokalbis.

Praktiniai dalykai

Kaip tinkamai supakuoti daiktus?

Pirmiausia – naudokite kokybiškas dėžes. Jos nebūtinai turi būti naujos, bet turi būti tvirtos. Antras dalykas – viską gerai užpildykite (naudokite burbulinę plėvelę, popierių, drabužių). Trečias – aiškiai žymėkite dėžes (kambarys, ypatingai trapu). Ketvirtas – sunkius daiktus dėkite į mažesnes dėžes, lengvus – į didesnes. Penktas – neperpildykite dėžių, nes jos gali plyšti. Vienas mano klientas sudėjo visą savo biblioteką į vieną didelę dėžę – ji neatlaikė. Knygos buvo išmėtytos po visoje mašinoje. Pamoka buvo aiški.

Ką draudžiama gabenti į Angliją?

Yra sąrašas dalykų, kurių negalima gabenti arba reikalingi specialūs leidimai. Draudžiama: ginklai, sprogmenos, narkotinės medžiagos, kai kurie maisto produktai (ypač mėsos ir pieno produktai iš ne ES šalių), augalai su šaknimis, tam tikros cheminės medžiagos. Taip pat yra apribojimai dėl vertingų daiktų – jei vežate brangius papuošalus ar meno kūrinius, gali prireikti įrodymų apie jų kilmę. Aš visada patariu klientams pasitikrinti JK muitinės puslapį, nes taisyklės keičiasi. Kartais net aš pats nežinau 100% dėl kažko naujo – geriau pasitikrinti.

Ar reikia mokėti muitinės mokesčius?

Jei esate ES pilietis ir persikraustote gyventi į Angliją (tai yra jūsų naujoji gyvenamoji vieta), paprastai muitinės mokesčių nereikia mokėti už asmeninius daiktus. Bet yra sąlygos: daiktai turi būti naudoti jums asmeniškai, turite gyventi JK bent metus po perkraustymo, ir negalite parduoti šių daiktų pirmus metus. Jei vežate naujus daiktus arba prekes, skirtas pardavimui, tada muitinės mokesčiai bus taikomi. Čia reikia būti atsargiam – aš mačiau atvejų, kai žmonės bandė gabenti naujus baldus ir gavo baudą. Geriau viską išsiaiškinti iš anksto.

Kaip elgtis su muitine?

Muitinėje JK pusėje reikės pateikti dokumentus ir leisti patikrinti krovinį. Paprastai tai trunka nuo keliolikos minučių iki kelių valandų, priklausomai nuo to, kiek užimtas uostas. Jums reikės: paso, invitaro (sąrašo daiktų), o kartais ir kitų dokumentų. Jei viskas tvarkoje, paprastai paleidžia greitai. Bet jei yra neaiškumų, gali užtrukti. Vienas mano klientas labai pyko, kad jo mašina buvo tikrinama dvi valandas – teko aiškinti, kad taip jau būna, ypač jei vežate daug dėžių su neaiškiais daiktais. Muitininkai tiesiog darbo savo darbą.

Laikas ir terminai

Koks geriausias laikas perkraustymui?

Viskas priklauso nuo jūsų situacijos, bet jei turite lankstumo, vengčiau vasaros sezono (gegužė-rugpjūtis) ir gruodžio mėnesio. Vasarą kainos aukštesnės, terminai trumpesni, uostai perpildyti. Gruodį – šventinis laikotarpis, taip pat gali būti problemų. Geriausi laikai: kovas-gegužė (ne pats sezono pradžia) ir rugsėjis-lapkritis. Bet čia vėlgi – jei jūsų aplinkybės reikalauja konkretaus laiko, tada teks derintis prie realybės. Aš turėjau klientą, kuris galėjo perkraustyti tik liepą – nieko tokio, tiesiog reikėjo planuoti iš anksto.

Kiek iš anksto reikia užsakyti paslaugas?

Kaip minėjau, idealiai – 6-8 savaitės iš anksto. Bet jei jums reikia skubiai, kai kurios įmonės gali sutvarkyti greičiau, bet tai kainuos papildomai. Aš pats esu turėjęs atvejų, kai viską pavyko suorganizuoti per savaitę, bet tai buvo tikrai intensyvus darbas ir ne visada įmanoma. Kuo didesnis krovinys, tuo daugiau laiko reikia planavimui. Jei norite konteinerį tik sau, gali prireikti daugiau laiko nei mažesniam kroviniui keltu.

Ką daryti, jei mano daiktai vėluoja?

Pirmiausia – susisiekite su įmone, kuri organizavo gabenimą. Jie turėtų žinoti, kas vyksta. Vėlavimai gali įvykti dėl įvairių priežasčių: oro sąlygos, uostų perkrova, muitinės problemos, transporto priemonės gedimas. Kartais tai trunka kelias valandas, kartais – kelias dienas. Jei vėlavimas labai didelis ir jums reikia kompensacijos, tai jau kitas klausimas, kuris sprendžiamas pagal sutarties sąlygas. Aš pats esu matęs atvejų, kai žmonės labai pyko dėl vėlavimo, bet po to paaiškėdavo, kad tai buvo force majeure situacija, kurios niekas negalėjo numatyti.

Problemos ir jų sprendimai

Kas blogiausia gali nutikti?

Įvairių dalykų. Daiktai gali būti pamesti, pavogti, apgadinti. Krovinys gali vėluoti labai stipriai. Gali kilti problemų su dokumentais. Gali būti, kad jūsų automobilis nepavyks registruoti JK. Gali būti, kad radę naują būstą, suprasite, kad jis neatitinka jūsų lūkesčių. Visi šie dalykai yra įmanomi, ir aš pats esu matęs beveik viską. Svarbiausia – nepanikuoti ir spręsti problemas po vieną. Kartais geriau tiesiog priimti situaciją ir ieškoti sprendimo, o ne pykti. Žinoma, lengviau pasakyti nei padaryti, bet taip yra.

Ką daryti, jei daiktai buvo apgadinti?

Pirmiausia – dokumentuokite žalą. Nuotraukos, video, viskas, kas gali įrodyti, kad žala įvyko per gabenimą. Antras žingsnis – kreipkitės į įmonę su pretenzija. Jei turite draudimą, tuomet į draudimo bendrovę. Paprastai yra tam tikras laikas (dažniausiai 14 dienų), per kurį reikia pranešti apie žalą. Aš pats esu padėjęs keliems klientams spręsti tokius klausimus, ir galiu pasakyti – viskas priklauso nuo konkrečios situacijos. Kartais įmonės pripažįsta kaltę ir atlygina žalą, kartais ginčijasi. Čia jau reikia kantrybės.

Kaip išvengti sukčių?

Čia labai svarbu. Yra daug nepatikimų įmonių arba tiesiog sukčių, kurie žada puikias paslaugas už labai mažą kainą, o po to nieko nepadaro arba padaro blogai. Kaip atpažinti? Pirma – patikrinkite įmonės registraciją, atsiliepimus, veikimo laiką. Antra – jei kaina per gera, kad būtų tiesa, tikriausiai taip ir yra. Trečia – niekada nemokėkite visos sumos iš karto, jei įmonė to reikalauja. Ketvirta – pasirašykite sutartį, kurioje aiškiai nurodytos sąlygos. Penkta – jei kažkas jums kelia abejonių, ieškokite kitos įmonės. Aš pats žinojau žmonių, kurie buvo apgauti, ir tai buvo labai nemalonu.

Ar galima kažkaip sumažinti stresą?

Galima. Pirma – planuokite iš anksto. Antra – nesikraustykite per daug daiktų – galvojate, kad jums viskas reikalinga, bet po perkraustymo dažnai suprantate, kad didelė dalis buvo nereikalinga. Trečia – pasitikėkite profesionalais, bet vis tiek patys prižiūrėkite procesą. Ketvirta – turėkite atsarginį planą (pavyzdžiui, kelių dienų viešbutį, jei namas dar neparuoštas). Penkta – priimkite, kad kažkas gali nepavykti pagal planą. Gyvenimas nėra idealus, ir perkraustymas – taip pat. Kartais tiesiog reikia nusileisti ir suprasti, kad ne viskas priklauso nuo mūsų.

Išvada

Perkraustymas į Angliją nėra paprastas procesas, bet jis įmanomas. Svarbiausia – planuoti iš anksto, rinktis patikimas įmones, neignoruoti detalių ir būti pasirengusiam netikėtumams. Aš per savo darbo metus mačiau daug sėkmingų perkraustymų, bet taip pat mačiau ir problemų. Dauguma jų galėjo būti išvengtos, jei žmonės būtų geriau informuoti. Tikiuosi, kad šis tekstas jums padės geriau suprasti, ko galite tikėtis. Jei turite konkrečių klausimų – klauskite, bet nepamirškite, kad kiekviena situacija yra kitokia ir bendrų atsakymų kartais nepakanka. Sėkmės su perkraustymu – ir nepamirškite, kad po viso to prasideda naujas gyvenimo etapas, kuris vertas viso to streso.