Lietuva Anglija mikroautobusu – kas tai iš tiesų ir ką verta žinoti

„Lietuva Anglija mikroautobusu“ – šią frazę pamatai feisbuko grupėje arba draugas numeta kontaktą su komentaru „va, šitas veža“. Aš dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau gal dvidešimt ketverius metus, nors gal ir truputį mažiau, metai kažkaip susilieja. Perkraustymas iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu nėra tas pats, kas sėsti į tolimąjį reisą – čia daiktai važiuoja su tavimi arba be tavęs, bet kartu. Daug kas galvoja, kad tai didelis krovininis benas, bet realybė kiek kitokia. Šiame tekste bandau surinkti tai, ką manęs klausia beveik kiekvienas antras klientas. Nežinau, gal kai kur ir per daug papasakosiu, bet jau gerai – gyvenam kartą.

Pradžiai – apie kainą ir laiką

Kiek maždaug kainuoja daiktų pervežimas iš Lietuvos į Angliją mikroautobusu?

Na, žiūrėk, pilnas mikroautobusas vasarą gali kainuoti nuo šešių šimtų (ai, ne, realiau – nuo penkių, jei sezonas ramus) iki aštuonių šimtų eurų. Sezoniškumas daug lemia. Jei turi du lagaminus ir dėžę su knygomis, tai dalinis krovinys ir kaina visai kita. Žiemą, ypač po Naujųjų, maršrutai tuštėja ir galima derėtis. Tik nepulk į kompaniją, kuri žada pervežti visą butą už du šimtus. Tokių nesu matęs, nors gal egzistuoja kažkur paralelinėje visatoje.

Ar galiu pats važiuoti drauge su savo daiktais?

Teoriškai taip, praktiškai – reikia klausti. Mikroautobuse ne visada yra laisvų sėdimų vietų, nes jis pritaikytas kroviniams, o ne keleiviams. Kartais klientas nusprendžia paskutinę minutę, o salone jau du pailsėję vairuotojai ir šuo. Jei planuoji pirkti bilietą sau, geriau tai pasakyk iš anksto. Aš asmeniškai neskraidau žmonių su savo krovininiais, nes mašina per maža, bet yra įmonių, kurios taip daro. Paskambink ir tiksliai pasitikslink, nes taip gyvenime būna paprasčiausiai.

Kiek laiko daiktai keliauja?

Paprastai dvi–keturios dienos. Kai kurie prižada keturiasdešimt aštuonias valandas, bet čia jei labai pasiseka ir orai nelimpa. Kartais pasiekia pakeliui miegą ir stoja prie Duinkerio ar kur nors prie Kalo. Realiai skaičiuok šešiasdešimt–septyniasdešimt dvi valandas. Buvo toks atvejis, kai vėjas atšaukė keltą į Dovę. Daiktai stovėjo dvi paras. Klientai piktinosi, bet kai stichija, nieko nepadarysi. Eismas tai nėra traukinys, nors labai norėtųsi.

Kas jei mano daiktai neužpildo viso mikroautobuso?

Tada tai bus dalinis krovinys. Daliniesi erdvę su kažkieno sofute arba dubenimis. Būna, kad tavo lagaminai stovi šalia statybinių medžiagų arba kažkokių gipso kartono plokščių. Nemėgstu to slėpti – taip yra. Mokai mažiau, kartais net triskart, bet prarandi dalį kontrolės. Daiktai gali būti perkraunami. Jei tau svarbu, kad niekas neliestų, tik nesakyk „nu gerai, tik greičiau“. Mokėk už pilną vietą ir ramiai sėdėk.

Ar tinka siųsti tik vieną ar du didelius lagaminus?

Tinka, žinoma. Vadinkime tai siunta. Būna, kad klientas atiduoda du lagaminus Kaune, o mes jas įsodiname tarp sofos ir šaldytuvo. Svarbu, kad viduje nebūtų draudžiamų daiktų. Kartą vežiau vieną lagaminą, kuriame buvo džiovintų žuvų. Kvapas salone išsilaikė savaitę. Jei lagamine – tik rūbai, bėdų nėra. Užrašyk ant popieriaus savo adresą Londone didžiosiomis raidėmis, nes etiketės ant kelio nukrenta.

Kaip vyksta pats perkraustymas – nuo durų iki durų?

Ar jie surenka daiktus nuo slenksčio Vilniuje ir atveža iki namų Londone?

Oficialiai taip, durų iki durų. Bet realybė yra truputėlį sausesnė. Jeigu gyveni Senamiestyje, kur gatvelės siauresnės už mano alkūnę, teks išnešti iki sankryžos. Buvo atvejis Žvėryne, kai mudu su vairuotoju nešėme dėžes penkis šimtus metrų. Automobiliui nebuvo kur prisispausti. Londone tas pats – jei tavo rajone raudona zona arba mūrinis arkas, nepulsiu rizikuoti savo bamperiu. Kitaip tariant, nepulk tikėtis stebuklų centrinėje gatvėje.

Reikia man pakuoti viską pats ar jie padeda?

Pakuotė – tavo galvos skausmas, ne mano. Mes turime lipniosios juostos ir kartono, jei kas, bet daiktus suvynioti turi pats. Ypač indus. Kartais žmonės sudeda puodelius vien į dėžę be popieriaus, tada skambina ir stebisi, kodėl visi skilę. Yra įmonių, kurios siūlo pilną pakavimą, bet tada kaina daug platesnė. Nors kai kurie mano kolegos tai daro už simbolinį mokestį. Aš – ne. Aš atvažiuoju paimti, o ne vynioti kiekvieno stiklano.

Kas jei sofa netelpa pro duris ir išnešti neišeina?

Tada arba laužome, arba paliekame. Geriausia išmatuoti prieš tai, bet būna, kad klientas pasako „standartinė dvivietė“, o ji – kaip iš kokio provincijos teatro. Kartą teko matyti, kaip vairuotojas su pusiaukelniu bandė sukišti per langą. Nerekomenduoju. Kartais tenka ieškotis krano paslaugų, ypač Londone, bet čia jau tavo kišenė ir didžiulė problema. Pasakyk iš anksto, jei sofos kojos nenuimamos. Sutaupysime nervų.

Ar galima vežtis dviratį ir žoliapjovę?

Dviratis – be problemų, vežame dažnai. O štai žoliapjovė su vidaus degimo varikliu yra problematiškesnė, nes lieka benzino kvapas ir lašai. Mes paimame, bet tik tuščia. Buvo atvejis, kai klientas norėjo siųsti mažą sodo traktoriuką. Paėmėme, išpylėme kurą, suvyniojome. Tuo metu dar kažką vežėme... nu, bet tai jau nebesvarbu. Svarbiausia – nieko degaus ir sprogių. Tai ne pokštas, o reali saugumo taisyklė.

Kai viskas stringa arba nutinka neidealūs dalykai

Ar daiktai visada pasiekia Angliją laiku?

Ne. Nėra tokio daikto kaip „visada“. Gali strigti keltas, subyroti padanga arba vairuotojui ištikti miego trūkis. Kartą muitinėje atidarė visą krovinį, nes šuo užuodė kažkokį maisto produktą. Vėlavom dvi paras. Klientas rašė piktas žinutes, bet aš juk nematau ateities. Sako, kad kitur garantuoja tikslų laiką. Aš nepasakosiu pasakų – eismas tai eismas. Geriau nusimanyk tai iš anksto ir nesitikėk stebuklo per kelias valandas.

Kas jei kelionės metu kažkas apgadinama?

Būna. Nėra to, ko mes visiškai išvengtume. Yra draudimas, bet jis dengia ne viską. Kartą vežėme stiklinį kavos stalą, žinoma, per šventes, kai keliai siaubingi. Stuktelėjo per duobę. Draudimas sumokėjo, bet klientas rėkė, kad ir centriniai rėmai nukentėję. Negi žinosi, kur kokia duobė po sniegu. Gerai pakuok daiktus, kaip žmogui, ne kaip dievui, ir bus mažiau bėdų. Abi pusės liksiam patenkintesnės ir mažiau šaukiam.

Ar pasitaiko, kad mikroautobusas tiesiog neatvažiuoja paimti daiktų?

Pasitaiko. Rinka pilna vaiduoklių, kurie pasiima užstatą ir dingsta kaip į vandenį. Aš pats esu matęs tokį atvejį Panevėžyje – žmonės šaldė lauke balandines sąlygas, o mašina niekur. Telefonas išjungtas, žinutės nebeatkeliauja. Blokuoja feisbuke. Jei kaina žemiau rinkos trigubai – bėk kuo toliau. Verslas yra verslas, bet yra ribos. Deja, šioje srityje jas kartais peržengia ne vienas banditėlis.

Ką daryti, jei muitinėje stringa krovinys?

Muitinė – atskira valstybė su savo taisyklėmis. Jei veši senovinius baldus, gali paklausti apie kilmę. Kartais prisikabina prie dviračio, nes atrodo per brangus. Turėsi pateikti sąskaitas, deklaracijas. Mes padedame pildyti popierius, bet šimto procentų garantijų neduodu. Ypač po to, kai įvyko Brexit, viskas pasikeitė. Kartais net patys muitininkai nežinioje. Čia reikia kantrybės ir kartais papildomų mokesčių. Tokia jau realybė.

Ar teko matyti, kad klientas būna apgautas vežėjų?

Taip, ir ne kartą. Yra tokių įmonių, kurios matuoja kubus dirbtinai, prisideda svorio, o Londone pareikalauja antros įmokos. Teko matyti, kai paėmė daiktus iš mamos Kaune, o Jungtinėje Karalystėje pasakė: sumokėk šimtą svarų arba neišduosime. Tokie veikėjai egzistuoja. Aš tokių vairuotojų prie savęs nelaikau, bet rinka plati. Geriau mokėk šimtu eurų daugiau, bet žinok, kas perveža tavo daiktus. Nepirk katės maiše.

Popieriai, draudimas ir kiti kamščiai

Ar reikia kokių nors popierių siuntiniui?

Paprastai pakanka sąrašo daiktų. Jei veši naujus baldus – reikia sąskaitų faktūrų, kad įrodytum, jog tai nekomercinis krovinys. Kartais užtenka ranka rašyto popieriaus, kartais prašo CMR. Nežinau, kodėl vieniems reikia, o kitiems ne. Prireikia paaiškinti, kodėl neštas televizorius be dėžės. Imkit popierius visus, kuriuos turite, nebūkite kaip tas studentas, kuriam pasas – vienintelis dokumentas visam gyvenimui.

Ar daiktai laikomi apdrausti kelyje?

Bent jau pas mus – taip. Bendra draudimo suma paprastai dengia visą mikroautobusą, pavyzdžiui, dvidešimt tūkstančių eurų. Jei veši vertingą meno kūrinį ar antikvarinę komodą, pasakyk iš anksto. Būna klientų, kurie sako: „čia tik sena spinta“, o paskui paaiškėja, kad XIX amžiaus eksponatas. Tada problemos, nes draudimas nemoka rinkos vertės be įrodymų. Skaidrumas padeda. Aš nemėgstu staigmenų tokiose vietose.

Ar privaloma pildyti muitinės deklaraciją?

Po Brexit dažniausiai taip, reikia. Yra toks dalykas kaip Transfer of Residence, bet aš nesu muitinės agentas, todėl tiksliai visų formų raidžių nepamenu (čia geriau pasitikrinti su specialistu). Esmė paprasta – negali tiesiog atsivežti viso buto turto be paaiškinimų. Jei gyveni Lietuvoje seniai ir kraustaisi į Angliją, gali būti išimčių. Bet aš pilnai neišvardinsiu visų, nes pasenus info pavojinga dalintis. Paklausk tiesiogiai prieš veždamasis.

Kas jei vežu svarbius dokumentus ir nešiojamą kompiuterį?

Dokumentai – paprasta. Kompiuteriui problemų neturėtų būti, jei vienetas. Jei gabeni dešimt nešiojamųjų – jau verslo logistika. O štai originalūs dokumentai su notaro antspaudais kartais keliauja saugiau atskirai. Aš asmeniškai tokius dalykus dedu į salono kuprinę, ne krovininę dalį. Kartą pasų dėtuvė atsidūrė ne ten, kur reikia, bet nieko, per klaidą radome palei kelią. Geriau pažymėk ryškiai savo vardą.

Ypatingi atvejai, kuriuos verta aptarti

Ar galima vežtis augintinį mikroautobusu?

Galima, bet augintinis turi turėti veterinarinį pasą, visus skiepus, o dar reikia patikrinimo prieš kelionę. Katės dažniausiai ramiai guli, šunys loja ir jaudinasi. Vežiau kartą triušį. Triušiai tylūs, bet gamina gamtinius reikalus be sustojimo. Salone kvapas buvo... specifinis. Aš asmeniškai siūlyčiau rinktis gyvūnų pervežimo specialistus, bet jei labai reikia ir negali kitaip – sutarsim. Tik iš anksto perspėk, kad nesitikėčiau vien rūbų.

Kas laukia, jei reikia vežti pianiną?

Pianinas – tai jau rimtas faktas. Ne kiekvienas mikroautobusas išlaiko tokį svorį, be to, reikia mažiausiai trijų vyrų. Buvo tokia istorija Marijampolėje: klientas pamiršo paminėti, kad pianinas viršutiniame aukšte. Atvažiavome mudu. Teko šaukti kaimyną, kuris buvo gana piktas, kad sekmadienį žadina. Kainą, žinoma, perskaičiavome vietoje. Jei pianinas – pasakyk iš karto. Būk kaip nebūs kaip tas ponas. (Geras vyras buvo, tik truputį pamiršo.)

Ar mikroautobusas važiuoja tik į Londoną, ar ir toliau, į Skotiją?

Važiuoja ir toliau. Mes vežame ir į Birminghamą, ir į Manchesterį, ir iki Edinburgh. Tik žinok, kad kaina auga atstumui. Kartais tenka derėtis atskirai dėl Škotijos, nes iš Londono dar ilgas kelias. Highlands jau retesnis maršrutas. O Šiaurės Airiją pasieksi sunkiau, nes reikia dar vieno keltos per jūrą. Bet Anglija, Velsas, Škotija – viskas įmanoma. Lietuva Anglija mikroautobusu dažnai reiškia ir visą Britanijos apėjimą.

Ką reiškia „dalinis krovinys“ ir ar tai saugu?

Dalnis krovinys – kai mikroautobuse vietos dalinamos. Tavo daiktai užima trečdalį, kažkieno – pusę, ir taip išpildomas visas bagažinės plotas. Būna labai gerai, nes moki mažiau. Būna blogai, nes kažkas primeta šaldytuvą šalia tavo čiužinio. Atsakymas į saugumą – priklauso nuo rikiuotojo rankų. Mes stengiamės neberti sunkaus ant lengvo, bet realybė tokia – dalinis krovinys sutaupo pinigų, bet neatperka visiškos ramybės.

Rinkis protingai, kad nepatektum ant eilinio pažadukų

Kaip atskirti normalią įmonę nuo apgavikų?

Aš manau kad pirmiausia reikia paskambinti. Jei atsiliepia tik raštu, jei nėra sąskaitos faktūros, jei vietoj sutarties duoda lapelį su daug simbolių – bėk kuo toliau. Tikra įmonė turi svetainę, registro numerį, CMR draudimą. Klausia apie tavo adresą, aukštą, liftą. Apgavikai sako „viską sutvarkysim, tik mokėk į priekį“. Aš taip nedarau. Man nesmagu net girdėti, kai žmonės pakliūva ant tokių. Būk gudresnis.

Ar didelė kaina automatiškai reiškia gerą paslaugą?

Ne, ir dar kartą ne. Būna brangių kvailių ir užtektinai pigių profesionalų. Matęs šešių šimtų eurų pervežimą auksu apipintu aptarnavimu ir tūkstantį penkis šimtus su totaliu nesusipratimu. Patikrink atsiliepimus, paklausk kaimynų, pažiūrėk grupėse. Nors šiaip dabar rinkoj tikrai pigių variantų nebelieka, viskas brangsta. Degalai, keltai, draudimai. Bet patikėk, kaina – ne vienintelis rodiklis. Kartais tai tiesiog drąsus antkainis.

Kada geriau rinktis ne mikroautobusą, o kažką kita?

Jei turi tik vieną lagaminą – siuntinių tarnyba bus geresnis variantas. Jeigu visas dviejų aukštų namas – jau reikalingas konteineris. Mikroautobusas iš Lietuvos į Angliją labiausiai tinka, kai kraustaisi iš vieno–dviejų kambarių buto. Ne per daug, ne per mažai. Jei sofų penkios, trys pianinai ir sodo namelis – jau reikia sunkvežimio. Čia logika paprasta kaip du kart du. Pasiskaičiuok erdvę ir niekada nepasigailėsi.

Išvada

Tai va, daugmaž viskas, ką šiuo metu prisiminiau apie maršrutą Lietuva Anglija mikroautobusu. Kiekvienas perkraustymas skirtingas, kaip ir žmonės. Jei ką ne taip supratai ar turi papildomų klausimų – klausk, nėra kvailų klausimų, yra tik tie, kuriuos nepaklausei ir paskui gauni problemą. Rinkis ramiai, lygink ne tik kainas, bet ir sąlygas. O mes savo darbą žinom – vežame jau dvidešimt ketvirtus metus, ar kiek ten yra, tikrai seniai. Sėkmės kraustantis.