Lankstus sodo technikos gabenimas į Angliją: nuo durų iki durų

Klausiate, kaip iš tikrųjų atrodo sodo technikos gabenimas į Angliją, kai viską atveža iki pat jūsų durų, o jūs tuo metu geriat arbatą kieme? Aš per dvidešimt metų vežęs baldus, katilų dalis, kartą net akvariumą, mačiau visko. Ypač daug su sodo reikalais – traktoriukai, kultivatoriai, gyvatvorių žirklės. Žmonės dažnai galvoja, kad tai kaip siųsti siuntinį paštu, bet čia visai kitas svorio kategorija. Durų iki durų paslauga čia gelbsti, jei žinot kelias gudrybes, kurias dabar ir išdėstysiu.

Ko klausti dar nesikrovus

Ar mano senas sodo traktoriukas iš viso vertas gabenimo į Angliją?

Viskas priklauso nuo jūsų jausmų, bet ir nuo piniginės. Kartais žmonės atsiveža penkiasdešimtmetę žoliapjovę, kurios čia, Anglijoje, vargu ar kas remontuos pigiau nei nupirks naują. Kita vertus, jei tai John Deere modelis, kurį tėtis dar prieš dvidešimt metų pirko, ir jūs prie jo prisirgę... tada vežkit. Aš mačiau atvejų, kai klientas paskui pardavė jį ten už kelis šimtus svarų, nes JK rinkoje tokie paklausūs. Skaičiuokite sumas, bet nepamirškite ir sentimentų. Jie irgi sveria.

Kiek laiko prieš reikia pradėti ieškoti pervežėjo?

Neper anksti, bet ir ne paskutinę dieną. Jei planuojat rudenį pabaigti darbus Lietuvoje ir pavasarį pradėti Anglijoje, geriau jau dabar parašykit dviems trims vežėjams. Visad atsiranda tokių, kurie turi tuščią vietą mašinoje po dviejų savaičių, o jums tai idealu. Jei skubat, kaina šoka į viršų kaip ant malkų kainų žiemą. Štai praeitą mėnesį vienas ponus skambino penktadienį, o pirmadienį jau reikėjo, kad kultivatorius būtų Mančesteryje. Sumokėjo dvigubai. Taip plaukia dienos.

Ar turiu pats paruošti techniką, ar jie atvažiuos ir suims kaip yra?

Vežėjai fiziškai gali ir suimt, bet jie nėra jūsų sodo pagalbininkai. Dauguma kompanijų reikalauja, kad bent jau kuras būtų nuleistas, daiktai nusausinti. Ne kartą mačiau, kaip vairuotojas atsisako krauti purviną traktoriuką su likusiu benzinu baku – tiesiog draudimas neleidžia. Jie nežino, ar ten nebenzinas, o degalai raketai (na, juokauju, bet principas toks). Paruoškit patys. Bus pigiau, greičiau ir nebus to keisto žvilgsnio, kuriuo jie spokso į jus penkiolika minučių.

Ką daryti, jei aš neturiu supratimo, kiek visa ši technika sveria?

Speju, kad daugelis taip ir sako: „o, gal kokie šimtas kilogramų“. O paskui paaiškėja, kad traktoriukas sveria beveik keturis šimtus. Pasverskite kaimyno svarstyklėmis arba pažiūrėkite internete pagal modelį. Jeigu neturit nei to, nei to, nufotografuokit ir atsiųskit vežėjui – mes per penkiolmetę patirtį akyse įvertinam. Kartą klientas rašė, kad „maža žoliapjovytė“, o pasirodo – komunalinis agregatas. Mašina, kuris turėjo liftą, vos prisispaudė ir... tada reikėjo keisti planus (na, tiksliau – užsakyt didesnį transportą). Skaičiuokit realistai.

Ar privalau žinoti tikslią pristatymo adresą Anglijoje dar būdamas Lietuvoje?

Žinoma, kad privalote, kitaip kur mes varysim? Turėt bent jau pašto kodą. Anglijoj gatvės painios, o su GPS ne visada taikliai. Aš nesakau, kad reikia žinoti kiekvieno kaimyno pavardę, bet miestas, gatvė, namo numeris – būtina. Buvo toks atvejis prieš kelerius metus, kai klientas nurodė „kaimelis netoli Oksfordo“. Na, Oksfordas didelis, o kaimelių aplink – tūkstančiai. Paskui skambinėjom kaip bepročiai. Tai sutvarkykit adresą iš anksto, parašykit ant popieriaus, prilipinkit prie šaldytuvo.

Ruošimasis ir pakavimas

Iš kurio bako reikia išvaryti benzininę vejapjovę – ar palikti truputį mažai, kad neužgestų?

Visiškai tuščias. Negali būti lašo, nes važiuoja per tris keturias valstybes, ir kontrolė gali prisikasti. Aišku, jūs galvojat – o jei prireiks užvest? Užvesim pas mus kieme arba jau ten Anglijoj patys susitvarkysit. Aš mačiau, kai palieka truputį „paleidimui“ ir tada todėl kyla prieštaravimų kelyje. Kai kurie vežėjai, jei pauodžia benziną, išvis atšaukia krovinį. Ne tausiokit ir nebandysit slėpti po bulvėm. Neveiks.

Ar galiu palikti alyvą variklyje, ar ją visgi reikia nupilti?

Alyvą variklyje galima palikt, jei tik nebėga per tarpines. Tai yra – normalios darbinės alyvos. Bet jei keitėt vakar ir prisipylėt naujos, nepamirškit užsukti dangtelį kietai. Kartą klientas pamiršo, visa mašinoje (ta prasme, pervežimų mašinoje) buvo alyvos bala. Smeigtas galas vairuotojui, kuriam priklauso priekaba. Sodo technikos gabenimas į Angliją paprastai neapima valymo paslaugų. Taigi patikrinkit lygį, spaudimą, bet pilnai nupilti nereikia. Variklis be alyvos – blogiau nei bakas be kuro.

Kaip supakuoti sodo traktoriuką, kad neatlūžtų vairo trauklės važiuojant per Vokietiją?

Imkite storas bangplentes arba medines dėžes ir pritvirtinkite ratukus. Svarbiausia – ratai neturi važinėtis laisvai. Vairo trauklės, pedalais apriškit burbuline plėvele arba rankšluosčiais. Kelias per Europą kartais būna banguotas, ypač nykstant amortizatoriams pasenusiam vilkikui. Jeigu traktoriukas gabena kaip atskirą vienetą, paprašykit, kad padėtų ant guminio kilimėlio. Dėlto... hmm... dėl sodo traktoriukų svorio ribų ant liftų gal ten 500 kg? Ne, palauk, čia gal į smulkmenas. Svarbu, kad neišrautų durų rėmus iš vietos pakrovimo metu.

Ar pakakt ant paletės užkrauti kultivatorių ir suvynioti į plėvelę?

Užteks ir per akis, jei kultivatorius tilps ant euro paletės ir neviršys kraštų. Ratai turi stovėti ant paletės plokštumos, ne kibti ore. O jei jūsų kultivatorius toks mažas, kad paletėje plaukios kaip laivas? Tada įsprauskit kartono, kad neslidinėtų. Plėvelė – gerai, bet jei liks proplyšys, visas transportas per Angliją bus išmėtytas vandens. Tiesą pasakius, aš labiau mėgstu pervežti techniką, kai ji įdėta į medinį rėmą. Bet jei taupot – paletė ir sutvirtinimas diržais irgi praeis pro akis.

Ką daryti su peiliais, grandinėmis ir kitais aštriais daiktais prieš kraunant?

Nuimkit ir supakuokit atskirai į medžiagą, kuri neperpjauna. Aš esu matęs, kaip nepastabiai pritvirtinta grandinė nušveičia šalia stovinčio sofos kampą, kai mašina staigiai stabdo. Ir tai dar ne blogiausias scenarijus. Peiliai turi būti arba išimti, arba uždengti specialiomis apsaugomis. Kitas dalykas – muitinėje gali paklausti, kas tai per metalas. Jei žiūrės aštriai... (na, aštriai ne metalas, o muitininkai) greitai viskas praeis. Bet geriau saugiai nei skubiai. Prisiminkit: tų peilių nereikia gabenimo metu – jie nenaudingi kelyje.

Kainos ir mašinos

Kiek kainuoja gabenimas durų iki durų vienai vejapjovei, palyginti su pilnu perkraustymu?

Vienai vejapjovei, jei gabename kartu su kitais kroviniais, gali ir nuo šimto dvidešimt eurų kainuoti. Jei imat pilną perkraustymą su sofa, spintelėm, trombonu ir dviem dviračiais – kaina skaičiuojama kubiniais metrais. Durų iki durų paslauga visada brangesnė nei sandėlis–sandėlis, nes vairuotojas turi atvažiuoti pas jus, palaukti, važiuoti iki jūsų kito adreso. Bet gabenti vieną vejapjovę atskira mašina? Tai jau prabanga, nebent tai vejapjovė-zondas iš Marso. Taupesni variantai – palaukti, kol atsiras laisva vieta mikroautobuse.

Kodėl vieni vežėjai sako 300, o kiti 800 eurų už tą patį traktoriuką?

Todėl, kad vieni skaičiuoja kuro sąnaudas ir savo algą sąžiningai, o kiti meta lėbauti. Nekenčiu to sakyt, bet yra tokių, kurie žemai sumeta kainą, paskui ima už kiekvieną laiptelį, už kiekvieną popieriaus lapą. Solidus pervežėjas paaiškins, kodėl ta kaina: ar tai pilnas krovinys, ar dalinis, ar reikia liftuoti, ar savaitgalis. Pigiausias dažnai reiškiasi blogiausia apsauga. Buvo konkurentas, kuris vežė sodo traktoriuką už du šimtus, o klientas gavo jį subraižytą kaip seną katiną. Neatidarykit durų visiems, kuriem patinka tik žodis „pigiai“.

Ar pigiau bus, jei pats atvežu į jų sandėlį Vilniuje, o jie tik Anglijoje atiduos?

Tikrai pigiau, bet tik jei gyvenat netoli to sandėlio. Jei važiuosit iš Panevėžio į Vilnių su treileriu, degalai plus jūsų laikas suvalgys tą skirtumą. Turit paskaičiuot: kelionė iki sandėlio, pakrovimas ten, ar jie padės, ar ne. Durų iki durų transportas brangesnis, tačiau jūsų nervai sutaupyti. Aš sakau klientams – jei turite kaimyną su platforma, vežkit; jei neturite, nesivarkykite. O dėl kainos – paprašykit skaičiavimo abiem variantais. Sodo technikos gabenimas į Angliją turi būti skaidrus, be paslėptų mokesčių, kaip kad ir perkraustymo paslaugos į Londoną.

Kiek papildomai kainuoja, jei reikia liftuoti sodo traktoriuką ant antro aukšto kiemo?

Antras aukštas kieme? Na, gal turit terasą ar šlaitą. Liftai ant mašinų turi svorio ribas, dažniausiai iki keturių šimtų kilogramų. Jei traktoriukas sunkesnis, reikia kranuoti, o tai kainuoja. Papildomai gali būti dvidešimt penkiasdešimt eurų priklausomai nuo vietos. Jei kieme žemė, o ne asfaltas, dar sudėtingiau. Prisiminiau atvejį Šiaurės Londone, kur kieme nebuvo net privažiavimo, ir mes su vairuotoju traukinėjom kultivatorių ant virvės kaip arkties lokį. Ne, taip neturėtų būti. Geriau tegu mato vietą prieš kainuodami.

Ar kaina priklauso nuo to, ar veža pilnu kroviniu ar tik mano technika draugystėje su sofa?

Taip, žinoma. Jūsų vejapjovė su sofos draugija dalinasi važiuoklės kainą, ir tai sumažina jūsų kaštus. Pilnas krovinys reiškia, kad mokat už visą plotą, o dalinis – tik už vietą, kurią užimate. Sodo traktoriukas užims maždaug du tris kubus. Sofa – irgi kokius du. Kartu sudėjus, gaunasi logistinis tetris. Aš visad sakau: jei turite daugiau daiktų vežtis, gerkim arbatą ir sudėliokim viską į vieną krūvą. Taip durų iki durų siuntos į Angliją gaunasi ekonomiškai išmintingos. O atskirai siųsti vejapjovę, o paskiau komodą – kaip pirkti du tualetus vietoj vieno bidė.

Popieriai bei muitai

Ar sodo technikai iš Lietuvos į Angliją dar reikalingi muitinės dokumentai?

Po Brexito – taip. Dabar jau nebe ES laisvas judėjimas. Reikia eksporto deklaracijos, o Anglijoj – importo. Jei veža profesionali įmonė, jie dažniausiai tvarko arba padeda. Jūs turite pateikti prekės aprašymą, vertę. Kai kurie klientai galvoja, kad „savoms reikmės“ literatūra apsaugo nuo muitų. Neapsaugo. Muitinė gali uždėti mokestį, jei vertė viršija tam tikrą ribą. Štai kodėl klausykit, ar pervežėjas įtraukė muitinių formalumus į kainą, ar tai jūsų galvos skausmas.

Ką rašyti sąraše – „sodo traktoriukas“ ar tikslus modelis ir serijinis numeris?

Rašykit tikslų modelį. „Sodo traktoriukas“ muitininkui pasako tiek, kiek „mašina“ pasakytų man. O jei ten dar ir priekaba, o gal kitos padargai prikabinti? Tada jau − nebe traktoriukas, o komplektas. Serijinis numeris paprastai nebūtinas, jei ne pavogtas (nors tikiuosi, kad ne), bet modelis svarbus vertės nustatymui. Aš patariu nufotografuoti identifikacijos lentelę ant rėmo. Taip greičiau praeis patikra. O jei rašysit tiesiog „žalias“, gausit klausimą, koks žalias, nes tokių tūkstančiai. Būkit konkretūs, sutaupysit laiko.

Ar gali kilti bėdų, jei technika buvo pirkta naudota iš turgavietės ir nėra pirkimo čeko?

Gali, bet nebūtinai. Jeigu nėra čeko, minkite deklaruot žemesnę vertę? Ne, taip negalima. Turit sąžiningai įvertinti, kiek tai kainuoja rinkoje, ir parašyti pareiškimą. Aš turėjau klientą, kuris pirko traktorių iš kaimyno už butelį ir tris šimtus eurų grynais. Popieriaus nėra. Muitinėje skaičiavo įtartiną vertę. Galiausiai sumokėjo muitą nuo vidutinės rinkos kainos, kurią nustatė pagal internete matytus skelbimus. Taigi – įrodykite kilmę gerai, o jei ne – pasiruoškit paaiškinti realistiškai. Ir atsivežkit kaimyną liudyti (juokauju... nors kas žino).

Kiek laiko technika stringa muitinėje ir ar aš galiu ten ką nors pagreitinti paskambinęs?

Paprastai eina per tranzitą per dvi tris dienas, jei dokumentai švarūs. Bet gali strigti savaitę, jei muitinėje padvėsina sistema arba trūksta parašo. Jūs paskambinę greičiau nepadarysit – ten dirba pagal savo taktą. Skambinkit vežėjui, o ne muitininkui. Perkraustymo paslaugos dirba per brokerius, kurie turi „savo žmonių“. O jei jūs vežat patys ir paskambinsit į Doverio terminalą su klausimais lietuviškai... ne, ten nelabai pagelbės. Tiesiog kantriai laukite. Kava padeda. Man taip aiškino kolega prieš penkerius metus.

Ar reikia kokias nors CE žymes ar sertifikatus turėti prie vejapjovių variklių?

Na, čia aš ne šimtu procentu tikras... Jei technika nauja ir parduota ES rinkoje, ji turėtų CE. Bet naudotai gabenamai kaip asmeninis turtas? Man rodos, kad neprivaloma. Kita vertus, jei gabenate komerciniu kiekiu, muitinė gali imti ir paklausyt. Geriausia turėti prie rankos gamintojo lapą su parametrais. Kartą sena vokiška vejapjovė prasisuko be jokių žymių – aš pats stebėjaus. Bet jei kils abejonių, CE ženklas ramina institucijas. Atsispausdinkit ką nors iš interneto apie modelį. Neoficialiai – tai paprasčiausiai palengvina kelią.

Pristatymas ir kiti niuansai

Kas atsitinka, jei aš net ne Anglijoje, o sode aplinkui namą, kai jie atvažiuoja?

Tada jūsų bėda. Vairuotojas paskambins, atvažiuos, palauks standartiškai penkiolika-dvidešimt minučių. Jei neatsiliepsit ir neatrakinat, turės važiuoti toliau arba palikti kaimynui. Durų iki durų paslauga reiškia, kad atveža iki jūsų nurodyto taško, bet ne sėdės dieną ant kelmo. Pasamdykit draugą, giminaitį, samdins. Arba bent palaikykit ryšį telefonu. Buvo atvejis – vyrukas užsiėmęs žvejyba prie ežero, telefonas užsilikęs mašinoj. Technika parvežta atgal į sandėlį, o paskui reikėjo mokėt dar kartą. Nemalonu. Ir prieš pateikdami užsakymą – įspėkit, jei nebusit vietoj.

Ar jie tikrai atgabens iki pat namų durų, ar tiksliau iki privažiavimo ir metė ten ant žolės?

Tiksliai priklauso nuo sutarties. Durų iki durų – tai ne visada „iki verandos“. Jei jūsų privažiavimas yra žvyruotas irklas, kur prasmegs vilkikas, vairuotojas privažiuos kiek gali ir tada šaukštai. Jie nėra visureigiai. Aišku, maži mikroautobusai pravažiuoja giliau. Bet jei nurodėt, kad privažiavimas yra tvarkingas asfaltas, o pasirodo dykvietė – pyks abiem pusėm. Užrakinat duris, o jūsų traktoriukas stovi šimtą metrų toliau ir nėra jūsų galvos skausmas? Deja, taip nutinka. Rašykit sąžiningai apie kelio sąlygas būdami Lietuvoje.

Ką reiškia „durų iki durų“, kai mano kaimas neturi asfaltuoto kelio paskutinius du kilometrus?

Reiškia, kad reikės tartis atskirai. Kaimo keliai – mūsų galvos skausmas. Du kilometrai žvyrkelio gali būti pravažiuojami, jei sausa. Po lietaus – vilkikas įsmigs kaip tankas. Tuomet galimas variantas – sutartis su lokaliu traktorininku Anglijoj (ar kaimynu su padidinta mašina) arba filmuokite kelią iš anksto. Kai kurie vežėjai turi 4x4 mikrobusus ir sutiks, bet brangiau. Aš asmeniškai mieliau pristatau iki artimiausio tvirto paviršiaus ir paskui jau – jūsų teritorija. Kaip sakoma: mano darbas baigtas ten, kur baigiasi asfaltas (nors kartais ir už jo palieku padangų žymes).

Ar galiu atsisakyti priimti techniką, jei matau, kad kažkas nutrūko kelionės metu?

Taip, ir neturit pasirašyti priėimo akto. Bet pirmiausia – fiksuokit viską telefonu, kol vairuotojas dar ten. Jei matot akivaizdų lūžį, kurio nebuvo prieš, rašykit pretenziją. Sunku apginti, jei pasirašėt be priekaištų, o paskui, grįžę iš parduotuvės, radot bėdą. Kiti vežėjai – garbingi, padės surašyti aktą. O kiti... na, spėkit kas. Sodo technikos gabenimas į Angliją, kaip ir bet koks tarptautinis perkraustymas, remiasi pasitikėjimu. Pasitikėjimas – gerai, bet nuotraukos – geriau. Darykit jas prieš pakrovimą ir pristatymą. Aš visada tai kartoju, nors žmonės paskui pamiršta.

Ar sumokėjęs už gabenimą dar turiu duoti arbatpinigių vairuotojui, kuris padėjo nuimti nuo mašinos?

Ne, neprivalote, bet jei vyrukas tikrai pavargo, vieni rankščiai padėjo ištraukti per purvą, aš sakyčiau – dešimt svarų nepadarys jūsų skurdo. Tai nėra taisyklė, o kultūrinis dalykas. Kai kurie klientai pasiūlo kavos, kaimiškų lašinių (na, mėsos deklaracijos gal problema), šiaip malonaus žodžio. Kiti stovi rankas į kišenes ir žiūri. Aš nepriekaištauju, bet galiu pasakyt: vairuotojas tą įsimena. Kita karta gal pasistengs daugiau, kai mato geranoriškumą. Bet jei jis atsivėdė sugadintą daiktą – jokių arbatpinigių. Tuomet tik formali pretenzija.

Išvada

Sodo technikos gabenimas į Angliją durų iki durų nėra raketų mokslas, bet ir ne pašto ženklas ant voko. Reikia truputio kantrybės, sąžiningo aprašymo ir tinkamo kuro nuleidimo. Per dvidešimt metų mačiau visko – nuo tobulai suplanuotų kelionių iki tokių, kuriose viskas ėjo kiaurai. Bet kai viskas padaryta žmogiškai, be slėpimosi, su tikru vežėju – vejapjovė saugiai stovi angliškame kieme ir pjauna tą aukštesnę žolę, kurią augina angliškas lietus.