Lankstus siuntų pervežimas į Angliją su individualiu planavimu – kaip tai iš tiesų veikia?

Žinai, kai sėdi prie kavos ir bandai išsiaiškinti, kaip nukeliausi daiktus į Angliją... Aš jau kokius 22 metus sukuosi tarp konteinerių, sandėlių ir muitinių. Per tą laiką mačiau visko – ir tobulų siuntų, ir tokių, kur iškrito iš kartono dėžės, nes kas nors taupė ant juostos. Taip, lankstus siuntų pervežimas į Angliją su individualiu planavimu skamba gražiai, bet ką tai reiškia paprastam žmogui, kuris tik nori, kad jo sofa pasiektų Birmingemą? Papasakosiu kaip žmogui – be tos sausos oficialybės, kuri užknisa. Kartais nusižengsiu taisyklėm, bet taip jau būna realybėje.

Ko realiai klausi prieš pakuojant daiktus

Kiek prieš išvažiavimą reikia pradėti planuoti pervežimą į Angliją?

Planuoti geriau pradėk tris ar keturias savaites prieš tai. Žinoma, buvo atvejų, kai klientas paskambindavo pirmadienį, o antradienį mašina jau turėjo stovėti kieme. Išvežėm, bet tai buvo kažkoks kosmaras dėl popierių. Šiaip individualus planavimas leidžia mums derinti datas, bet jei skubi – gali kainuoti papildomai. Kartais net nežinau, kaip mes spėjame, bet spėjame. Geriau neturėt to streso ir užsirašyt anksčiau. Jei turi standartinę siuntą į Londoną, dvi savaitės irgi realu, bet prieš Kalėdas viskas užsipildo mėnesiui į priekį.

Ar galiu vežti ne tik dėžes, bet ir, pavyzdžiui, dviratį ar nedidelį kilimą?

Žinoma. Vežame viską – dviračius, kėdes, kartais net augalus, nors dėl augalų į JK taisyklės griežtos, reikia phytosanitarinių. Kilimai irgi dažnai keliauja, tik juos geriau suvynioti folijoje, o ne palikt taip, kad dulkės įsisavint. Vieną kartą klientas vežė dešimt dviračių – sakė, parduos Anglijoj. Susipakuojom prie rėmų, pritvirtinom. Lankstus siuntų pervežimas į Angliją reiškia, kad nesuspaudžiam tavęs į standartinį šabloną. Kas netelpa į formulę – irgi įmanoma, tik reikia pasakyti iš anksto.

Ar tikrai reikia viską taip kruopščiai vyniot į burbulinę plėvelę, jei važiuoja tik iki Londono?

Reikia. O jei dar žinai, kad pervežimo komanda... na, sakysim, "ne pati švelniausia"? Nejuokauju, visai rimtai. Iki Londono tai gali būt pusantro tūkstančio kilometrų. Mašina braškisi, stabdou, sukasi ratai. Jei dėžė silpna – jos turinys paviršiuja. Buvo atvejis, kai vaikinas sutaupė ant pakuočių, panaudojo senus maišelius iš parduotuvės... na, atspėk, kas nutiko jo kompiuteriui. Anglija per toli, kad rizikuot. Šiaip faktas: geriau porą eurų investuot į juostą, nei vėliau verkt dėl subyrėjusios technikos.

Ar mano daiktai bus apdrausti nuo vagystės ir gaisro, ar tik nuo avarijos?

Klausimas geras. Draudimas dažniausiai apima transportavimo riziką – avariją, apgadinimą. Vagystė iš mašinos stovėjimo aikštelės? Hmm, čia jau priklauso nuo policijos ir draudimo sąlygų. Gaisras... na, jei mašina užsidega, brangiai kainuos, bet toks atvejis retas, kad net neprisimenu paskutinio karto. Draudimo sutartyje visada aiškiai parašyta, kas įeina. Aš patarčiau paklausti tiesiai: "o jei vairuotojas pames raktus ir kas nors atrakinęs pavogs mano PlayStation?" Nes dėl tokių dalykų kyla ginčai. Visada checkink smulkųjį šriftą.

Kainos, laikas ir blogi ženklai

Kiek kainuoja lankstus siuntų pervežimas į Angliją? Gal turi kokią tai formulę?

Formulės nėra, nebent nori, kad meluočiau. Kaina priklauso nuo kubinių metrų, svorio, maršruto, sezono... ir nuo to, ar esi malonus telefone (ne, paskutinis šposas, bet kartais taip atrodo). Maždaug... šiaip 1 kubas į rytinę Angliją gali kainuoti nuo 120 iki 200 eurų, bet čia labai apytiksliai. (Vėliau pataisau: buvo atvejų ir už 90, kai pildėm tuščias vietas). Individualus planavimas leidžia sumesti tavo daiktus su kitų siuntomis – tada mokai mažiau. Jei kažkas iš Varšuvos pažadėjo pervežti butą už 300 eurų – būk atsargus.

Kodėl vienoje įmonėje kaina 400, o kitoje 850 už tą patį kiekį?

Nes vieni dirba su savo autoparku, kiti perparduoda pas trečius. O dar yra tokių, kur... na, žinai. Tik pretenzijų rašyt vėliau nenorės. Brangesnė įmonė dažnai turi draudimą, sekimo sistemą, žmogų, kuris atsako telefonu sekmadienį. Pigesnė – kartais tiesiog vairuotoją, kuriam rupi arba jis pavargęs. Ne visada brangu = gerai, bet jei tavo daiktai verti daugiau nei mašina, kurioj jie vežami... tai pagalvok. Žinau, kad šitas atsakymas nepatiks visiems kolegoms, bet taip yra. Lankstumas turi savo ribas, kai kalba eina apie saugumą.

Ar galiu pasitikti mašiną šeštadienį, nes dirbu keturias iki penkių?

Šeštadienis... hmm. Šiaip taip, galima, bet reikia tartis iš anksto ir kai kurie mūsų vairuotojai į Rusą vykus nenori dirbti savaitgali. (Turiu omeny ne Rusiją, o... na, miegamąją zoną kabinoje). Anglijoje pristatymas savaitgalį kartais sunkesnis, nes daugelis sandėlių nedirba. Bet individualus planavimas irgi reiškia, kad deriname pagal tavo grafiką. Jei turi tik tą šeštadienį – sakom, darom. Tik nepiktink, jei vairuotojas bus dvidešimt minučių vėlavęs, nes M1 greitkelyje kamštis kaip visada. O ten be sustojimo nestovi.

Kas vyksta muitinėje ir kelyje

Ar mano siunčiami daiktai bus tikrinami pasienyje? Net jeigu tai seni rūbai ir puodai?

Taip, gali būti tikrinami. Jungtinė Karalystė nebe EU, todėl muitinė žiūri kitaip nei anksčiau. Dabar net seni rūbai gali sukelti klausimų, jei atrodo per daug "komerciškai" – pavyzdžiui, penkiolika porų identiškų batų. Muitininkai ne kvaili. Kartais tikrina, kartais praleidžia. Buvo situacija, kai moteris vežė rankų darbo žvakes – muitinė pagalvojo, kad prekybai. Teko aiškinti dvidešimt minučių. Jei siuntinys į Angliją yra pripildytas asmeninių daiktų, deklaruok sąžiningai. Paslėpti negalima. Rimtai.

Ar vairuotojas pats tvarko popierius, ar aš turiu ką nors vežti į muitinę?

Priklauso nuo sutarties. Lankstus pervežimas į Angliją dažnai reiškia, kad mūsų vairuotojas turi CMR arba krovinių sąrašą, bet tu turi pateikti packing list – ką ir kur dedi. Aš asmeniškai visada sakau klientams: parašyk sąrašą net jei tingi. Nes jei muitinėje atidarys dėžę, o ten... hmm... dvidešimt tokių pačių telefonų, bet neparašyta – bus problemų. Vieną kartą klientas neįrašė stalinės lempos, o ji buvo antikvarinė. Stabdymas, vertinimas, nervai. Geriau persidirbt popieriuose nei stovėt pasieniečių kabinete.

Ar man reikia mokėti muitą ar PVM asmeniniams daiktams?

Asmeniniai daiktai, jei persikraustai gyventi – turi tam tikras lengvatas. BET... Didžioji Britanija po Brexit viską apsunkino. Jei daiktai nauji, nepanaudoti, arba atrodo kaip prekės – muitas gali būti taikomas. Buvau matęs, kai vaikinas vežė nenupjautų etikečių drabužių. Muitininkai pasakė: "pardavimui?". O paskui – sąskaita. Skaičiuokite apie dvidešimt procentų nuo vertės plius, na, nežinau, muitinės tarpininko mokestis. Geriau vartotojų prekes palikti namie arba pirkti Anglijoje. Seni daiktai, naudoti metų metus – paprastai praeina ramiai, jei parašai paaiškinimą.

Ką daryti, jei mano siunta stringa muitinėje dvi savaites?

Skambini vežėjui ir klausi – kas per velnias. Jei jis nežino arba atsakinėja miglotai... na, tu supranti. Dvi savaitės yra per daug. Standartiškai siuntos į Angliją per muitinę praeina per kelias dienas. Delsti gali dėl netinkamų dokumentų arba jei muitinė įtaria nelegalias prekes. Kartais tiesiog jie perkrauti arba sistema užlūžo – taip buvo lapkritį, kai mano kolegos siunta į Birmingemą užstrigo vienuolika dienų. Mes skambinom kasdien. Pabaiga gerai – bet nervai nukentėjo. Individualus planavimas čia padeda, nes turi atsakingą žmogų, ne robotą.

Apie pristatymą Anglijoje ir smulkmenas

Ar visada siunta atvažiuoja tiksliai iki namų durų, ar gali palikt kokiam nors sandėlyje vedlyje?

"Duras iki durų" – taip mes tai vadinam, bet realiai... kartais durys būna tokioj vietoj, kur sunku privažiuoti su aštuoniolikos metrų sunkvežimiu. Tada skambina vairuotojas ir sako: "braliuk, ateik iki gatvės galo" (arba "sesute", žinoma). Londono centre kartais tenka naudotis liftais, porteriais arba pervežimu mažesne mašina. Jei nurodei, kad reikia pristatymo į duris, mes stengiamės. Bet jei tavo namas – siauram kieme Londone, kur net furgonas netelpa... na, tada ieškom išeičių. Svarbu – kad apie tai žinotum iš anksto, o ne tą pačią akimirką.

O jei aš negaliu tą dieną būti namie – ar gali kaimynas priimti?

Gali, bet tik su tavo sutikimu ir jei jis pasirašys CMR arba kažkokią priėmimo formą. Žinok, aš mačiau situacijų, kai kaimynas priėmė sofą, o tikrasis savininkas grįžo iš darbo po trijų valandų... na, ir nebegalėjo jos iš ten išimt be mūsų pagalbos. Kaimynai būna geranoriški, bet jie nežino, ko tikėtis. Geriau susitart, kad vairuotojas paskambina pusvalandį prieš. Lankstus siuntų pervežimas į Angliją reiškia, kad galim pabandyt derint laiką tavo anglų kalbos kursams arba pietų pertraukai. Jei reikia – paliekam sandėlyje kelias dienas nemokamai.

Kaip supakuoti stiklines ar lempas, kad nesudužtų? Ypač jei pats mikčioji nuo rankų dužnumo?

Stiklo pakavimas – tai menas, kurio aš irgi gerai neišmanau... (nors, aišku, moku). Kiekvienas daiktas – į burbulinę plėvelę, tada į dėžę, tada tarp dėžių – drabužiai arba antistatinis popierius. Jokio tuščio ploto! Nes jei dėžėje ką nors jautresnio – ir lekia iš kampo į kampą. Vieną kartą vežėme porceliano rinkinį – klientas pats supakavo į laikraščius. Laikraščiai. Du tūkstančiai kilometrų. Atspėk, ar atvyko ramiai? Ne visiškai. Tai naudok dvigubas dėžes, ženklink "DĖMESIO, STIKLAS". Ir nepagailėk juostos.

Realybė, apie kurią niekas nekalba

Kodėl kartais siunta vėluoja, nors viskas buvo suplanuota kaip laikrodis?

Nes laikrodis sugeda. Oi, rimtai – orai, streikai, keltai, gedimai. Buvo sausis, vadinamas "visi keliai slidūs" – mano vairuotojas įstrigo ties Calais pusvalandžiui ilgiau nei planavom, nes uoste sistema nulūžo. O dar Anglijoje vėjas... žinai tuos gandus, kad britai kalba oru labiausiai? Tai yra priežastis. Tiltai užsidaro, keltai nedirba. Lankstus individualus planavimas čia ir padeda – mes ne metame tavęs eilėje, o ieškome alternatyvos. Kartais reiškia, kad keičiam keltą, kartais – maršrutą per Vesterdamą (Roterdamą? Kuris ten uostas... aha, Roterdamas). Svarbu, kad daiktai atkeliauja.

Ar visi perkraustytojai, kurie skelbiasi geriausi, iš tikrųjų persikraustymus vykdo patys?

Ne. Dalis jų – brokeriai. Jie paima užsakymą, įmeta į platformą ir kažkas kitas veža. Tu net nežinai, kas atvažiuos. Buvau mačius, kai "įmonė" su gražiu logotipu paskambino paprašyti, ar mes galim paimt jų krovinį, nes jie pardavė pigiai, o patys neturi kamioniuko. Tai atrodo kaip lankstus siuntų pervežimas, bet tai tiesiog perpardavimas. Tikri perkraustytojai turi savo parką, žmonės dirba metų metus. Jei kaina per maža – kažkur taupoma. O taupoma dažniausiai ant tavo daiktų saugumo arba draudimo. Tai faktas, su kuriuo derėtis nereikia.

Ką daryti, jei atidarius dėžę randu sulaužytą daiktą? Kas mokės?

Pirmas žingsnis – fiksuoti. Nuotraukos, vaizdo įrašai, iškart pranešti vežėjui. Jei turi draudimą (o jį turėtum turėti, jei renkiesi rimtą įmonę), rašai prašymą. Bet štai kur bėda – jei pats supakavai neprofesionaliai, draudimas gali neatlyginti. Aš mačiau, kai žmogus vežė televizorių, padėjo jį į dėžę be putų, o paskui stebėjosi, kad ekranas atrodė kaip Voronoi diagrama. Draudimas padarė išvadą – netinkamas pakavimas. Mes stengiamės, kad taip neatsitiktų, bet... hmm... kartais klientas nenori klausyt. Tada padėti sunku, nors ir norisi.

Ar tu pats kažkada esi buvęs Anglijoje su kroviniu ir prisimeni ką nors juokingo?

Oi, tas klausimas... 2019-ųjų vasara, kokia ji buvo karšta. Vykau su konteineriu į Mančesterį, o oro kondicionierius sugedo ties Lile. Sako, trys dienos be AC per Prancūziją... Aš senas vilkikas, bet nepasiruošęs krosniai važiuoti. O tada Anglijoje pasiklydau kaimo keliukuose, nes GPS rodė, kad galiu pravažiuot po tiltu, o tiltas buvo trys metrai penkiasdešimt... o mes trys metrai aštuoniasdešimt. Reikėjo apsisukt aplinkėlėje, kur vietiniai augino avis. Viena žiūrėjo į mane lyg sakyčiau: "tu čia nepralįsi, seni". Ir nepralindau. Lankstus planavimas kartais reiškia net keturiasdešimt kilometrų ratą, bet daiktai pasiekė.

Techniniai dalykai, kuriuos verta suprasti

Koks skirtumas tarp dalinio krovinio ir pilno automobilio siuntai į Angliją?

Pilnas auto – tai tik tavo daiktai. Mašina atvažiuoja pas tave, kraunasi tik tavo sofą, dėžes, gitarą ir veža tiesiai. Dalinis krovinys – sumestam kelių klientų siuntas į vieną furgoną arba konteinerį. Tu moki už savo dalį. Jei turi dviejų kambarių buto daiktus – paprastai užtenka dalinio. Jei tau reikia privežt penkias dėžes ir šaldytuvą – irgi dalinis. Pilno reikia... na, gal jei trijų aukštų namo baldai. Lankstus siuntų pervežimas į Angliją su individualiu planavimu leidžia mums pasakyti: "tavo daiktams reikia pusės mašinos, tai pusę ir paimk, o kitą pusę – kitam klientui". Ekonomiška ir protinga.

Ką reiškia "CMR" ir ar man jį reikia pildyti?

CMR – tai krovinio važtaraštis. Tarptautinis popierius, kuris lydi siuntą. Tu nepildai jo taip, kaip aš – tu pasirašai, kad perdai daiktus. Aš (arba vairuotojas) pildo restą. Bet tu privalai pasitikrint, ar įrašyta teisingai. Buvo atvejis, kai vairuotojas (ne iš mūsų įmonės, o partneris, kurį pasamdėm ekstra) įrašė keturias dėžes, o klientas turėjo šešias. Kur dvi? Pagalvok. Jei pasirašai neatidžiai, paskui įrodinėk. Aš visada sakau: perskaityk prieš dedamas parašą. CMR – tai tavo draudimas, kad krovinys neatsidurs niekur kitur, o kur nors... ai, žinai. Svarbiausia – skaičius sutaptų.

Ar galiu sekti savo siuntą realiu laiku kaip per DPD ar Amazon?

Didieji vaikščioja su GPS, be abejo. Mažesni vežėjai... na, priklauso. Mes siunčiam atnaujinimus, bet ne visada tai yra žemėlapis su tašku. Kartais tai yra "vairuotojas išvažiavo iš Kauno", "vairuotojas prie Varšuvos", "vairuotojas uoste". Žinai, senesni žmonės tai vadina "sekimu telefonu". Aš asmeniškai paskambinu klientui, kai artėja prie Londono, ir parašau žinutę. Ar tai tobula? Ne. Ar tai žmogiška? Taip. Jei tau reikia milimetrinės precizijos – renkiesi FedEx už trigubą kainą. O mūsų lankstus pervežimas į Angliją veikia kitaip – mes bendraujam tiesiogiai, be botų.

Ko dar žmonės klausia paskutinę minutę

Ar galiu į dėžes dėti maistą, pavyzdžiui, lietuviškų dešrų mano mamai Anglijoje?

Aš suprantu nostalgiją. Tikrai suprantu. Deja, JK maisto importo taisyklės yra griežtos. Ypač mėsa, pienas, kiaušiniai – be atitinkamų sertifikatų nepraeis. Kartais paslysta dėl saldumynų – šokoladas dar niekam nepakenkė (bent jau muitinei). Bet dešros... na, rizikinga. Buvo toks atvejis, kai vyrukas bandė vežt šernienos dešrų vyniotinių. Muitinėje atidarė, paėmė, parašė aktą. Motina liko be skonio, o sūnus be pinigų ir dešrų. Jei labai nori – siųsk per oficialius maisto kanalus arba pirk vietoj. Aš ne advokatas, bet patarčiau – nesiųsk mėsos. Itin svarbu tai suprasti.

Ar verta vežtis baldą iš Lietuvos į Angliją, ar pigiau nusipirkti vietoje?

Hmm... naujas sofos vidutiniškai Anglijoje kainuos... nežinau tiksliai, kokius keturis–aštuonis šimtus svarų? O sena Galindos spinta iš sovietinių laikų – sentimentali vertė didelė, o piniginė – nulis. Jei baldas geras, medinis, brangus – vešk. Jei IKEA surinkta spintelė – palik kaimynams. Pervežimo kaina turi atsipirkti. Kartais žmonės veža dėl emocijos, o ne logikos. Aš ne toks, kad sakyčiau "nevešk", bet paskaičiuok. Šaldytuvą gabenti į Londoną – brangu. Komodą tėčio, kurią jis pats darė – be abejo. Lankstus individualus planavimas leidžia įvertint, ar verta, ar geriau palikt.

Koks patarimas paskutinis, prieš renkantis pervežimą į Angliją?

Pasitikėk pilvu. Jei skambini, klausi, o tau atsako su šūsnimi terminų ir pažadais, kurių negali išpildyti – bėk. Rimtas vežėjas paklaus, KADA, KIEK, KOKS TURINYS, o paskui sako realią datą. Neatsimenu tikslios sentencijos, bet kažkuris protingas žmogus yra sakęs: pigūs daiktai brangiai kainuoja. Lankstus siuntų pervežimas į Angliją su individualiu planavimu turi kainuoti tiek, kad vežėjas galėtų sumokėti vairuotojui, kuritas (a, ne, kuras!) ir sau liktų. Jei per pigu – kažkas ne taip. Aš tai žinau po dvidešimt dvejų metų. Ir dar – pakuok geriau nei manai reikint.

Išvada

Taigi, jei ieškai, kaip pervežti daiktus į Angliją be streso – neieškok stebuklų už centą. Lankstus siuntų pervežimas į Angliją su individualiu planavimu yra apie tavo laiką, tavo daiktus ir tavo ramybę. Aš per savo karjerą supratau, kad geriau dešimt kartų paklausti nei vieną kartą nespėti. Rinkis vežėją, kuris kalba žmogiškai, nebijo pasakyti "nežinau, bet patikrinsiu", ir turi savo mašinas. Tada daiktai pasieks tave sveiki. Ar tai garantija? Ne. Bet šansai geresni nei loterijoje. Sėkmės tvarkantis.