Siuntinių logistika į Angliją sekimo galimybė realiu laiku

Įvadas

Jei siunti ką nors į Angliją – ar tai būtų asmeniniai daiktai, baldai, ar verslo krovinys – vienas pirmųjų klausimų, kurį sau užduodi: „O kaip aš sužinosiu, kur mano siunta šiuo konkrečiu momentu?" Turiu gerų naujienų: šiandien realaus laiko sekimo galimybės yra daug geresnės nei buvo prieš penkerius metus. Bet čia yra ir niuansas – ne visos įmonės siūlo tą patį lygį, ir kartais tenka pasidomėti, ką tiksliai reiškia tas „sekimas", kurį žada perkraustymo bendrovė. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie tai, kaip veikia siuntinių logistika į Angliją sekimo galimybė realiu laiku, ką verta žinoti, ir kur galima susidurti su problemomis. Nes tiesa tokia – ne viskas, kas skamba gražiai reklamoje, yra taip, kaip atrodo pirmą žvilgsnį.

Kaip veikia sekimo sistema

Ar realaus laiko sekimas tikrai veikia visur?

Taip, bet su išlygomis. Dauguma didelių logistikos operatorių, kurie dirba su maršrutu Lietuva–Anglija, turi savo sekimo sistemas. Paprastai tai veikia taip: siunta turi unikalų numerį, kurį įvedus į įmonės puslapį, matote, kur ji šiuo metu yra. Bet čia svarbu suprasti skirtumą – kai kurios įmonės siūlo tikrinimą kas kelias valandas, kitos – tikrinimą kiekvieną kartą, kai siunta pereina naują sandėlį ar postą. Pavyzdžiui, jei vežate konteinerį per Dovero uostą, sekimo sistema gali rodyti, kad siunta yra „tinklo zonoje" – kas konkrečiai reiškia, kad ji kažkur keltuve, bet tikslios vietos nematysite. Tai nėra blogai, tiesiog reikia suprasti, ko tikėtis.

Kuo skiriasi skirtingų įmonių sekimo sistemos?

Skiriasi labai. Mažos perkraustymo įmonės dažnai naudoja trečiųjų šalių sistemas arba netgi paprastą Excelio lentelę, kurioje ranka žymima, kas vyksta. O štai dideli vežėjai, tokiai kaip DHL, UPS arba specializuoti jūrų konteinerių operatoriai, turi labai išvystytas sistemas. Vienas mano klientų buvo labai nustebęs, kai pasakiau, kad jo siunta turi GPS sekiklį – jis galėjo matyti tikslų konteinerio judėjimą žemėlapyje. Bet čia reikia pažymėti, kad tai nėra standartas – dažniau teks matyti tik būsenos keitimą (pvz., „priimta", „krovinys pakrautas", „kelionėje", „pasiekė paskirties sandėlį").

Ar galiu sekti siuntą iš telefono?

Taip, šiandien tai jau standartas. Beveik visos įmonės turi mobiliąsias programėles arba bent jau puslapius, kurie veikia telefonu. Bet čia būna įvairių niuansų – kartais programa rodo senesnę informaciją nei interneto versija, kartais reikia atnaujinti puslapį rankiniu būdu. Aš pats visada rekomenduoju klientams pasižymėti sekimo numerį ne tik programėlėje, bet ir užsirašyti atskirai, nes kartais programos „nulūžta" būtent tada, kai jums reikia informacijos.

Praktiniai klausimai

Ką daryti, jei sekimo sistema rodo, kad siunta stringa?

Pirma – neskubėkite panikuoti. Kartais sistema rodo „stringa", o iš tikrųjų siunta tiesiog laukia eilės uoste arba yra perkraunama. Pavyzdžiui, vasaros sezono metu Dovero uostas kartais būna taip užimtas, kad kroviniai stovi kelias dienas – bet sekimo sistema to gali neatspindėti tiksliai. Geriausia yra tiesiogiai susisiekti su įmone ir paklausti. Jei įmonės atstovas negali paaiškinti, kas vyksta, arba atsako labai miglotai – čia jau raudonas vėliavėlės signalas. Buvo atvejis, kai klientui sekimas rodė, kad siunta „pasiekė Angliją", o iš tikrųjų ji dar buvo Roterdamo uoste – tiesiog įmonės sistema buvo pasenusi.

Ar sekimo numeris galioja visam laikotarpiui?

Taip, bet čia priklauso nuo įmonės. Kai kurios bendrovės sugeneruoja vieną numerį, kuris galioja nuo paėmimo iki pristatymo. Kitos – kiekvienam etapui duodą skirtingus numerius (pvz., vienas numeris Lietuvoje, kitas – kai siunta pereina JK sieną). Čia svarbu pasidomėti iš anksto, nes jei turėsite tik vieną numerį, o jis nustos veikti per vidurį kelionės, galite turėti problemų su informacijos gavimu.

Ar galima sekti kelias siuntas vienu metu?

Dažniausiai taip, jei jos visos registruotos tame pačiame sistemoje. Bet jei naudojate skirtingas įmones skirtingoms siuntoms, teks tikrinti kiekvieną atskirai. Vienas mano klientas turėjo tris skirtingas siuntas – vieną per vieną įmonę, kitą per kitą, trečią pats vežė savo mikroautobusu. Jam teko naudoti tris skirtingas programas, ir jis sakė, kad tai buvo „mažiau patogu nei sekti vieną". Čia tiesiog reikia susitaikyti – kol kas nėra vieningos sistemos, kuri sujungtų visus vežėjus.

Ką reiškia skirtingos būsenos sekimo sistemoje?

Čia labai priklauso nuo įmonės, bet yra tam tikri standartai. „Priimta" – siunta paimta iš jūsų. „Apdorota" – ji jau įėjo į įmonės sistemą. „Krovinys pakrautas" – ji dėlama į transporto priemonę ar konteinerį. „Kelionėje" – važiuoja. „Tinklo zonoje" – yra kažkur tarpiniame punkte, bet tiksliai nežino kur. „Pasiekė paskirties sandėlį" – yra JK, bet dar nepristatyta. „Pristatyta" – gavėjas gavo. Bet čia būna išimčių – kartais sistema rodo „pristatyta", o iš tikrųjų siunta tiesiog palikta prie durų ir niekas nepasirašė. Visada vertina patvirtinti gavimą asmeniškai.

Dažniausios problemos

Kodėl kartais sekimas rodo neteisingą informaciją?

Yra kelios priežastys. Pirma – sistema gali būti pasenusi, ypač jei įmonė naudoja seną programinę įrangą. Antra – žmogiškas faktorius – kartais darbuotojas pamiršta atnaujinti informaciją. Trečia – techninės problemos, pvz., nutrūkęs interneto ryšys sandėlyje. Ketvirta – ir tai nutinka dažniau nei norėtųsi – kai kurios įmonės tiesiogiai neprieina prie sekimo duomenų, o gauna juos iš tarpininko, ir čia informacija gali vėluoti. Vienas nemalonus atvejis buvo su įmone, kuri žadėjo „gyvą sekimą", bet iš tikrųjų jie tik kartą per dieną rankiniu būdu įvesdavo duomenis į sistemą. Tai sužinojau tik po to, kai klientai pradėjo skambinti ir klausti, kodėl informacija neatitinka tikrovės.

Ar galiu gauti pranešimus SMS ar el. paštu?

Dauguma įmonių siūlo šią paslaugą, bet ne visos. Kai kurios siunčia automatinius pranešimus, kai keičiasi būsena, kitos – tik tada, kai siunta pasiekia svarbius taškus. Gali būti ir taip, kad reikės patiems užsiregistruoti gauti pranešimus, o ne visi klientai tai žino. Aš visada patariu aiškiai paklausti įmonės, ar jie siunčia pranešimus, ir kokiu būdu. Nes kartais būna taip, kad įmonė turi sistemą, bet ji neveikia dėl techninių problemų, o niekas jums to nepasako.

Ką daryti, jei sekimas rodo, kad siunta pristatyta, bet aš jos negavau?

Čia reikia veikti greitai. Pirma – patikrinkite, ar tikrai niekas negavo siuntos: gal kaimynas, gal šeimos narys, gal ji palikta prie durų. Antra – nedelsiant susisiekite su įmone ir reikalaukite paaiškinimo. Trečia – jei įmonė neatsako arba atsako neaiškiai, kreipkitės į JK transporto inspekciją arba naudokitės vartotojų teisių apsaugos tarnybomis. Buvo atvejis, kai siunta buvo „pristatyta" pagal sistemą, bet iš tikrųjų ji buvo prarasta sandėlyje – ir tik po dviejų savaičių aiškinimosi pavyko išsiaiškinti, kas nutiko. Čia labai svarbu turėti visus dokumentus: sutartį, sekimo numerį, korespondenciją su įmone.

Ar sekimo sistema veikia per šventes?

Čia labai svarbus klausimas, nes daugelis problemų kyla būtent per šventes. Paprastai sekimo sistema veikia visą parą, nes ji automatizuota. Bet žmonės, kurie atnaujina informaciją, dirba tik darbo valandomis. Taigi jei siunta stringa sekmadienį arba per Kalėdas, greičiausiai pamatysite tai tik kitą darbo dieną. Be to, per šventes uostai ir sandėliai dirba ribotai arba nedirba, tad informacija gali vėluoti. Vienas mano patarimas – jei siunta turi ateiti svarbią datą, visada turėkite planą B, nes per šventes viskas gali vykti lėčiau nei įprastai.

Kainos ir kokybės santykis

Ar geresnis sekimas kainuoja brangiau?

Čia priklauso. Kai kurios įmonės siūlo aukštesnio lygio sekimą kaip papildomą paslaugą, kitos – įtraukia jį į bendrą kainą. Paprastai jei mokate už premium paslaugas (pvz., greitesnį pristatymą, pilną draudimą), sekimas bus geresnis. Bet čia būna išimčių – kartais mažesnė įmonė turi geresnę sekimo sistemą nei didelė, nes ji investavo į technologijas, kad pritrauktų klientus. Rekomenduoju tiesiog paklausti konkrečiai, ką jie siūlo, ir palyginti. Nes kartais permoki tik už vardą, o ne už realią naudą.

Ar verta mokėti už papildomą sekimą?

Jei siunčiate brangius daiktus arba jei jums svarbu tiksliai žinoti, kur siunta yra – taip, verta. Bet jei siunčiate paprastus daiktus ir galite palaukti kelias dienas be informacijos – galbūt nėra prasmės. Aš visada sakau klientams: jei jums ramiau žinoti, kur daiktas, mokėkite už papildomą sekimą. Bet jei esate kantrus žmogus, galite sutaupyti. Čia tikrai asmeninis pasirinkimas, o ne privaloma sąlyga.

Kaip palyginti skirtingų įmonių sekimo sistemas?

Geriausia būdas – tiesiog paprašyti demonstracijos arba pasižiūrėti, kaip sistema veikia su jų puslapiu. Jums nereikia siųsti siuntos, kad patikrintumėte – paprašykite parodyti, kaip atrodo sekimo sąsaja. Jei įmonė rodo tik paprastą tekstą „siunta kelionėje", o kita rodo žemėlapį su tikslia vieta – skirtumas akivaizdus. Be to, pasiskaitykite atsiliepimus – kartais žmonės rašo, kad sekimas buvo „niekam tikęs" arba „veikė puikiai". Tai geras rodiklis.

Specifinės situacijos

Kaip sekti konteinerinį pervežimą į Angliją?

Konteineriai turi savo sekimo sistemas, kurios yra atskiros nuo paprastų siuntų. Konteineriai turi unikalų numerį (container ID), kurį galima sekti per specializuotas sistemas, pvz., MarineTraffic arba pačių laivybos linijų puslapius. Bet čia yra niuansas – jei jūsų konteineris yra dalis didesnio krovinio (FCL vs LCL), sekimo gali būti skirtingas. FCL (pilnas konteineris) – jūs turite visą konteinerį, tad sekimas tikslesnis. LCL (dalinis konteineris) – jūsų daiktai keliauja su kitų žmonių kroviniais, tad informacija gali būti mažiau detali. Vienas mano klientų labai pyko, kad negalėjo matyti tikslios konteinerio vietos jūroje – o pasirodo, jo įmonė naudojo tik uosto duomenis, o ne realaus laiko GPS.

Ar galima sekti siuntą, jei ji keliauja per kelis pervežėjus?

Taip, bet čia gali būti sudėtinga. Jei viena įmonė paima siuntą Lietuvoje, perduoda kitai JK, o trečia pristato iki galutinio adreso – gali būti taip, kad kiekviena turi savo sistemą, ir jums reikės sekti kiekvieną atskirai. Arba – jei viskas perduodama sklandžiai – galėsite matyti visą kelią per vieną sistemą. Čia labai priklauso nuo to, kaip įmonės tarpusavyje dalinasi duomenimis. Geriausia iš anksto paklausti, kas bus atsakingas už sekimą ir kaip tai veiks.

Ką daryti, jei siunta keliauja oro, jūrų ir kelio transportu?

Kiekvienas transporto tipas turi savo sekimo sistemą. Oro siuntos dažnai turi labai gerą sekimą, nes oro linijos investuoja į technologijas. Jūrų – sekimas gali būti mažiau tikslus, nes laivai neturi nuolatinio interneto ryšio. Kelio – priklauso nuo vežėjo. Jei siunta keičia transporto tipą, gali būti taip, kad sekimo numeris pasikeičia, arba informacija neperduodama automatiškai. Vienas mano patarimas – visada turėkite kontaktą žmogui, kuris gali jums pasakyti, kas vyksta, jei sistema rodo neaiškius duomenis.

Saugumas ir privatumas

Ar sekimo duomenys yra saugūs?

Paprastai taip, bet čia priklauso nuo įmonės. Didelės įmonės naudoja šifravimą ir kitas saugumo priemones. Mažesnės – kartais ne. Jei jums svarbu, pasiteiraukite, kaip įmonė saugo jūsų duomenis. Be to, kai kurios sistemos leidžia sekti siuntą tik su slaptažodžiu arba kodu – tai gera praktika. Bet čia reikia paminėti, kad kartais saugumo lygis priklauso nuo to, kiek įmonė investuoja į IT sistemą, o ne nuo jos dydžio. Maža, bet moderni įmonė gali turėti geresnę sistemą nei didelė, bet pasenusi.

Ar kiti žmonės gali matyti mano siuntos informaciją?

Jei sekimo sistema yra gerai suprojektuota – ne. Bet jei ji yra prasta, gali būti taip, kad bet kas, žinodamas sekimo numerį, galės matyti informaciją. Tai gali būti problema, jei siunčiate brangius daiktus arba jei nenorite, kad kas nors žinotų, kada jūsų siunta atvyks. Rekomenduoju pasiteirauti įmonės apie jų privatumo politiką. Ir jei jums atrodo, kad sistema yra per daug atvira – galbūt verta rinktis kitą paslaugų teikėją.

Patarimai ir gudrybės

Kaip pasiruošti prieš siųsdami siuntą į Angliją?

Pirma – susitvarkykite visus dokumentus: sąrašą daiktų, vertės deklaraciją, jei reikia – muitinės dokumentus. Antra – užsirašykite sekimo numerį keliose vietose (telefone, kompiuteryje, popieriuje). Trečia – pasiteiraukite įmonės, kaip jie siunčia pranešimus ir kokiu būdu galėsite su jais susisiekti, jei kils klausimų. Ketvirta – jei siunčiate kažką svarbaus, apsvarstykite papildomą draudimą. Penkta – turėkite realistiškų lūkesčių: jei siunčiate per jūrą, sekimas nebus toks tikslaus kaip oro siuntos atveju.

Kada geriausia siųsti siuntą, kad išvengtumėte problemų?

Venkite piko sezonų, jei įmanoma. Vasaros mėnesiai (ypač liepa–rugpjūtis) ir gruodis yra pats intensyviausias laikas – uostai perpildyti, sandėliai pilni, o sekimo sistemos kartais neatspindi greitai besikeičiančios situacijos. Jei galite planuoti iš anksto, rinkitės pavasarį arba rudenį. Bet jei neturite pasirinkimo – tiesiog būkite kantrūs ir supraskite, kad gali būti vėlavimų.

Ką daryti, jei įmonės sekimas neveikia?

Pirma – patikrinkite, ar teisingai įvedate numerį. Antra – pabandykite kitą naršyklę arba įrenginį. Trečia – jei vis tiek neveikia, skambinkite arba rašykite įmonei. Jie turėtų turėti galimybę patikrinti informaciją rankiniu būdu. Jei įmonės kontaktai neveikia arba jie neatsako – čia jau rimta problema, ir verta galvoti apie kitą paslaugų teikėją. Aš pats esu turėjęs atvejį, kai įmonės sekimo sistema buvo „nulūžusi" kelias dienas, o jie net neinformavo klientų – tai buvo blogas ženklas.

Išvada

Siuntinių logistika į Angliją sekimo galimybė realiu laiku šiandien yra daug geresnė nei buvo prieš keletą metų – dauguma įmonių siūlo bent jau pagrindinį sekimą, o kai kurios netgi GPS stebėjimą. Bet čia svarbu suprasti, kad ne visos sistemos yra vienodos: skirtumas tarp paprasto būsenos atnaujinimo ir tikro realaus laiko sekimo gali būti didelis. Prieš rinkdamiesi įmonę, pasidomėkite, kaip veikia jų sistema, kokius pranešimus siunčia, ir kaip greitai atsako į klausimus. Ir atminkite – jei kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa, tikriausiai taip ir yra. Geriausia yra turėti aiškią informaciją, kelis kontaktus ir realistinius lūkesčius. Tada visas procesas bus daug sklandesnis, o jūs žinosite, ko tikėtis.