Lankstus siuntų gabenimas į Angliją pagal individualų grafiką

Aš čia jau... kiek? Dvidešimt ketvirti metai eina. Siuntos, perkraustymai, kroviniai į Angliją – mačiau visko. Ir vežėjų, kurie pažada auksą, o pristato labai ne auksą. Ir klientų, kurie paskambina vakare klausdami, ar galima rytoj paimti daiktus iš Panevėžio. Lankstus siuntų gabenimas į Angliją pagal individualų grafiką skamba kaip reklaminis šūkis, bet kitapus jo sėdi žmogus, kuris turi sudėlioti maršrutus, kad visi spėtų. Ne visada pavyksta tobulai. Tiesiog pasakysiu, kaip yra iš tiesų.

Kaip tai suplanuoti, jei pats dar nežinai tiksliai?

Sveikas, o ką daryti, jei aš dar nežinau savo išvykimo datos, bet jau noriu užsakyti lankstų gabenimą į Angliją?

Žinai, taip būna turbūt dažniau nei pusę kartų. Žmonės skambina sausio mėnesį, o išvyksta kovą. Mes dedame tave į rezervų sąrašą be jokių advance mokesčių – na, kartais simbolinį, jei pilnas krovinys. Bet jei tik keletas dėžių, tai tiesiog žinome, kad tu nori "kažkada kovo pirmajame." Kai jau turi bent savaitę – skambini, derinam realų laiką. Tik nepamiršk: kuo anksčiau pasakai "aš čia", tuo daugiau laiko turiu sugalvoti, kaip tave įkišti į grafiką.

Ar galiu pasirinkt ne tik dieną, bet tikslią valandą? Sakai – individualus grafikas.

Valanda... Tu rimtai? Ne, nepykstu, aš suprantu, kad nori tvarkos. Bet valanda, Žygimantai, yra viena iš tų vietų, kur aš visada sakau: duok intervalą. 13–15 valandų. Nes taip, mes galim planuoti 14 val., bet Vilniaus centre, Trakų gatvėje, piko metu? Mano vairuotojas ne Dievas. Jis geriausiu atveju bus 14:15, blogiausiu – 15:30. Tai jei tu prašai lankstaus siuntų gabenimo į Angliją, suprask: lankstumas yra abiejų pusių. Tu lankstus su datomis, mes – su valandomis.

O jei aš gyvenu ne sostinėje, o kokioj Šilutėje? Ar individualus grafikas galioja ir man, ar turėsiu laukti, kol prisirinks krovinys?

Šilutė... gražus miestas, buvau ten lyg prieš dvejus metus (ar pernai? ne, tikrai prieš dvi vasaras). Tai va, vežame ir iš ten. Bet faktas – jei esi toli nuo magistralės, tavo lankstumas turi ribas. Mes negalim varyti fūros į Šilutę vienos dėžės. Variantai: susitinkame didesniame mieste, arba, jei turi daugiau daiktų, fūra gali nuvažiuoti. Bet vienai klebonijai? Neapsimoka nei gamtai, nei tavo kišenei. Tada paštomis arba partnerių mašinomis vežame iki Vilniaus ar Klaipėdos, o tada – pagrindinis reisas.

Kaina – kodėl vieni moka šimtą, kiti tūkstantį?

Klausyk, kodėl man pirma pasakėt vieną kainą, o kai paminėjau, kad galiu palaukti savaitę, kaina staiga nukrito?

Oho, atspėjai mūsų slaptą ginklą. Taip, lankstyumas veikia ir į kainą. Jei tau reikia "rytoj", aš turiu mušti kitus maršrutus, galbūt siųsti mašiną pusiau tuščiai. Tai kainuoja. Bet jei sako "galiu palaukti iki gegužės 10–15 d.", aš turiu laiko sukomplektuoti pilną krovinį. Fūra važiuoja pilnesnė – kilometras atsieina pigiau. Tada dalinuos ta santaupą su tavimi. Tai ne šiaip sau "padarom nuolaidą", o paprasta logistikos aritmetika. Kuo tu lankstesnis, tuo pigiau gaunasi.

Sakai, kad kaina priklauso nuo kubų. Tai kiek maždaug kainuoja siųsti dešimt standartinių dėžių į Londoną pagal mano grafiką?

Standartinė dėžė... 60x40x40? Tada dešimt jų yra maždaug kubo metras. Šiuo metu už fūros vietą mokėsi apie 350–450 eurų, priklausomai nuo sezono. Gegužę ir rugsėjį brangiau, nes visi važiuoja. Žiemą pigiau. Bet čia tik transportas. Jei nori pakavimo, pakrautymo, krovėjo paslaugų – pridėk dar porą šimtų. Kai kurie klientai palygina tai su oro paštu ir sako – oho, o man atrodo, žemės keliu turi būti pigiau. Taip, bet ne tris kartus pigiau, kaip kartais tikisi.

Ar man reikia mokėti iš karto visą sumą, ar galima dalimis – prieš paėmimą ir gavus?

Tai čia priklauso. Mažesni kroviniai – dažniausiai prieš paėmimą šimtu procentų. Ypač jei esi naujas klientas, neatpažįstamas numeris, pirmas bendradarbiavimas. Aš nežinau tavęs, tu nežinai manęs – rizika abipusė. Dideli perkraustymai, pilni butai – galima pusė ir pusė. Paskutinį kartą, berods, praėjusį mėnesį, leidau klientui mokėti trimis dalimis, nes jis persikėlė dėl darbo ir algą gavo tik po mėnesio. Bet tai išimtis. Pilnai atvirai – kai kurios įmonės ima viską į priekį ir dingsta. Mes ne taip.

Kas dedasi kelyje ir ką leidžiama vežti?

Girdėjau, kad po Brexit siųsti daiktus į Angliją tapo sudėtingiau. Ar lankstus grafikas padeda apeiti eiles ar kažką?

Apeiti? Ne, nedėk to žodžio į galvą. Brexitas palietė viską – muitinė, deklaracijos, draudimai. Faktas: dabar net asmeninius daiktus reikia protingai aprašyti, o lankstus grafikas čia nepadės apeiti taisyklių. Greičiau atvirkščiai – jei skubi ir nesi pasiruošęs dokumentų, gali vėluoti ne savaitę, o mėnesį. Mes visada prašome sąrašo su vertėmis. Ne todėl, kad norim kištis, o todėl, kad Doverio uoste muitininkas nepažįsta žodžio "lankstumas", o tik langelius formoje. Mūsų vairuotojai pernai vieną kartą stovėjo aštuonias valandas, nes klientas pamiršo deklaruoti dviratį.

Ar galiu siųstis maisto produktus? Sūrį, dešrą, kalėdinius saldainius?

Čia ta vieta, kur aš visada truputį... Nesiimčiau teigti šimtu procentų. Anglijos taisyklės dėl maisto yra griežtos. Ypač mėsa, pieno produktai – daug kas draudžiama. Kartais praeina saldumynai, sausi produktai. Bet dešra? Ne. Nelegaliai? Neversiu to daryti. Teko matyti, kad žmonės bando slėpti šaldytą kumpį tarp drabužių. Tai baigiasi blogai – kvapas, brokas, dar ir bauda grės. Tad mano patarimas: jei jau labai nori nusivežti močiutės uogienių – geriau siųsk per oficialius maisto kanalus, o ne per mūsų fūrą.

O jei aš vežuosi augalą? Turiu didelį fikųsą, kurį augina močiutė.

Augalai... Aš asmeniškai augalų nekenčiu vežti. Ne todėl, kad nelegalu, o todėl, kad jie numeta lapus, apžėlva pelėsiais, jei ilgai važiuoja. Bet fikąsai paprastai leidžiami, jei turi fitosanitarinį. Tik klausimas – ar turi? Dažnai ne. Ir po to kalti mes, kai pasieniečiai patikrina. Prieš dvejus metus (o gal tris? laikas bėga) vežėm begonijas – viskas buvo gerai, nes dokumentai tvarkingi. Bet be jų? Augalas lieka pasienyje arba šiukšlių konteineryje. Tavo fikųso galva, bet aš perspėju: be popierių neimsiu į atsakomybę.

Ar tikrai negalima vežti elektros įrankių be CE ženklo?

Negalima. O jei tiksliau – galima, bet rizika tavo. CE ženklas rodo, kad prietaisas atitinka saugos reikalavimus. Anglijoje dabar nori matyti UKCA, bet CE dar praeina. Muitinėje gali paprašyti patikrinti. Be ženklo? Gali konfiskuoti. Aš esu matęs, kaip žmogus vežė seną sovietinį gręžtuvą be jokio ženklo. Atrodo, nieko tokio, bet pasienyje ištraukė ir patikrino. Įrankis liko poste. Tad jei turi seną techniką – apsvarstyk, ar verta. Kartais pigiau nusipirkti naują ten, nei mokėti už papildomus patikrinimus.

Ką daryti, jei mano daiktai pavėlavo penkias dienas, nors žadėjot konkretų datą?

Hmm... pirmiausia, atsiprašau. Jeigu tai mūsų kaltė – blogas planavimas, sugedusi mašina. Bet kartais taip nutinka dėl oro, uosto spūsčių, muitinės patikrinimų. Prieš ketverius metus vairuotojas pervažiavo vinį Prancūzijoje. Kelios dienos dėl padangos keitimo. Tu negali to suplanuoti. Mes tuomet informavom klientus kasdien. Tik blogiausia, kai klientas skambina kas dvi valandas, nors mes jau sakėm – penktadienį bus. Penktadienį ir buvo. Lankstumas nereiškia magijos. Reikia kartais suprasti, kad kelias yra du tūkstančiai penki šimtai kilometrų.

Sako, kad daug blogų įmonių, kurios prisiima užsakymus, o paskui perduoda tretiems asmenims. Kaip atskirti normalų lankstų pervežimą į Angliją nuo sukčių?

Aha, čia aš užsidegęs. Yra tokių vadinamų brokerių, kurie surenka tavo daiktus, pasiima pinigus, o tada pigiausias pašalines fūras suranda. Dažnai be draudimo, be kontaktų asmeninio. Tuo pačiu jie nuima solidų antkainį. Kaip atskirti? Klausk tiesiai – ar jūs patys važiuosite, ar perduosite kitiems? Ar galiu pamatyti transportą prieš pakrovimą ir kur jūsų bazė, galiu atvažiuoti? Jei atsako vengiamai – pabėk. Normali firma turi adresą, fūras su logotipu, vairuotojas skambina pats, o sukčiai rašo tik per programėlę ir prašo pavedimo į privačią sąskaitą.

Ar jūs drausite mano daiktus, ar tai mano rūpestis?

Tai... priklauso. Sutartyje turėtų būti aiškiai. Mes siūlome CMR draudimą standartiškai – jis apima pagrindinę atsakomybę, bet ten ribos. Jei veži senelės servizą, kur vertinga tik sentimentaliai – CMR to nepadengs. Pilnas visų rizikų draudimas kainuoja papildomai, bet aš patarčiau juo pasinaudoti, jei veži elektroniką, baldus. Teko turėti bylą, kai klientas pasakė, kad dėžėse tik drabužiai, o iš tiesų ten buvo neblogas kompiuteris. Drėgmė kelyje sugadino. CMR pigiai atlygino. Jis piktas liko. Draudimas būtų padengęs. Tai kalbėkim atvirai – kas yra viduje?

Supakuok normaliai, prašau

Ar galiu pats supakuoti daiktus į maišus, ar būtina dėžės?

Maišai... Aš vieną kartą transportavau klientą, kuris buvo supakavęs viską į... O gal geriau nepasakosiu. Ne, pasakysiu. Susiuvimo mašiną eteriniuose maišuose! Pasiekus Londoną ji atrodė kaip modernus menas. Suprantu, maišai pigiau, bet ne. Kartoninės dėžės standartinės – tai amortizacija. Ypač jei fūroje kažkas dar kraunama ant viršaus. Be to, maišai plyšta. Aš pats siūlau dėžes. Jei labai taupai – bent jau tvirtos dėžės su lipnia juosta. Nes blogiausia, kai prieš pat pristatymą maišas nutrūksta ir plaukai sklaidosi po Londono gatvę. Keista, bet taip buvo.

Mano bute liftas sugendo, aš gyvenu ketvirtame aukšte. Ar vairuotojas padės nešti dėžes?

Kelti... dėžes... į ketvirtą? Na, aš norėčiau pasakyti, kad taip, visada padeda, bet Žygimantai, vairuotojas veža, o ne dirba sporto klubą. Viena ar dvi dėžės – nieko tokio, padės, bet jei pilnas butas, tada reikia krovėjo komandos. Mes galim užsakyti pagalbą už papildomą mokestį – dažniausiai 20–30 svarų per valandą. Tik nepulk pretenzijų, kai vairuotojas atsisako kelti šaldytuvą vienam – jie turi nugaras irgi. Ir dar vienas niuansas: jei laiptinė siaura ir butas Londone centre, kur negalima stovėti – nešimas trunka ilgiau. Tai įtakoja ir grafiką.

Ar jūs teikiate dėžių ir pakavimo medžiagų, ar tai mano reikalas?

Teikiame, bet... na, aš pats norėčiau, kad visi pirktų pas mus, bet faktas – gali nusipirkti ir statybų tinklą. Mūsų dėžės yra perkraustymams pritaikytos, dvigubos sieneles, skirtos ilgoms kelionėms. Kaina – 2–4 eurai už vnt., priklausomai nuo dydžio. Lipni juosta, burbulinė plėvelė, kampų apsaugos. Kartais žmonės sako "o gal laikraščiais?" – na, ne. Dėl dviejų svarų sutaupysi, bet tvarkingai supakuotas daiktas išgyvena. Aš mačiau, kaip klientas sutaupė penkiolika eurų pakavimui, o po to gavo sudaužytą monitorių. Nežinau, ar sutaupymas vertas.

Anglija – ji turi savų taisyklių

Ar Londono ULEZ mokestis keičia pristatymo kainą?

Jeigu pristatome į centrą – taip, pridėk ~12,50 svaro per dieną. Mūsų fūros paprastai atitinka Euro 5, kartais Euro 6 standartą, tačiau jei važiuojam į vidinį Londoną, ten ribojimai griežti. Klientai kartais to nežino. Prieš porą savaičių turėjom pristatymą Southwark'e. ULEZ plus dar viena rinkliata. Klientas stebėjosi, kodėl priemoka. Na, nes Londonas nėra Kauno rajonas. Tą sumą mes įskaičiuojam į pasiūlymą, jei žinom adresą. Jei pristatymas Croydon'e ar Barking'e – dažniausiai nieko papildomo. Tai sakyk tikslų pašto kodą iš karto.

Ar galiu siųsti daiktus studentui į Bristoli? Ar reikia kažkokių specialių leidimų?

Studentams dažniausiai paprasčiau. Jie turi laikiną adresą – mes pristatom į butą arba reception. Bet dėl Brexit studentai turi patvirtinti, kad daiktai yra asmeninio naudojimo, ne prekybai. Kartais universitetai reikalauja, kad siunta būtų pažymėta studento vardu ir kambario numeriu. Atsimenu vieną istoriją – vežėm daiktus į Bristolio universitetą, o ten saugos neįleido fūros į kiemą. Teko nešti per visą kiemą rankomis. Studentas laimingas, vairuotojas – mažiau. Tai jei pristatymas į universitetą – perspėk iš anksto, kad galėtume suplanuoti mažesnį automobilį arba krovėjus.

Koks realus terminas, kai siunčiu standartinį krovinį į Angliją pagal mano pasirinktą datą?

Vilnius–Londonas, jei vyksta tiesiogiai, apie 3–5 paras kelio. Bet čia varomoji dalis. Jei tu renkiesi datą paėmimui – sakykim, antradienį – pristatymas dažniausiai būna šeštadienį arba pirmadienį. Ne dėl to, kad lėtai važiuojam, o dėl to, kad fūroje yra ir kitų krovinių. Ji važiuoja per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Prancūziją... Jeigu nori ekspres – viena fūra, vienas krovinys – terminas 48 valandos. Bet kaina tada visai kitokia. Standartinis lankstus gabenimas į Angliją reiškia, kad tavo daiktai važiuoja kartu su kitais, bet paimami kai tau patogu.

Ar siuntėjas privalo padėti pakrauti, jei aš vienas gyvenu?

Žodis "privalo" čia netinka. Jei tu užsisakei tik transportą – pakrauti turi tu. Bet realybė? Vairuotojai dažnai padeda, jei mato, kad žmogus vienas, senjoras ar tiesiog draugiškas. Tai žmogiškas dalykas, ne įsipareigojimas. Jei nori, kad mes viską supakuotumėm, užkrautumėm, iškrautumėm – tai perkraustymo paslauga, ne transportas. Suprantu, kad norisi visko, bet aš negaliu už dyką siųsti du krovėjus 2500 kilometrų. Būna atvejų, kai klientas tikisi, kad vairuotojas išneš viską iš penkiakambario buto. Jis vairuoja. Kartais trumpam pakiša ranką – OK. Bet planuok taip, kad pagalba būtų mokama arba tavo draugų.

O jei aš persigalvojau ir noriu pristatyti ne Birmingamo centre, o į kaimą netoli Vusterio?

Aš pagalvojau apie tavo klausimą ir... žinok, čia biški sudėtinga. Fūros maršrutas dažniausiai surištas su pagrindinėmis magistralėmis – M1, M6, M40. Nuvažiuoti į kaimą, kur keliai kaip Lietuvoje po lietaus – problematiška. Mes galim pristatyti per... (o, per vietinį kurjerį, taip, tiksliau) mažesniu automobiliu. Bet tai kainuoja papildomai. Arba susitinkame mieste. Būna, kad klientai pakeičia adresą paskutinę minutę. OK, galim, bet turi suprasti – didelė fūra nepasuks į siaurą gatvelę, net jei ir Anglijoje. Ten dviejų aukštų namai, akligatviai. Tai planuok realiai.

Kiek laiko prieš reikia užsakyti, kad tikrai gaučiau vietą pagal savo individualų grafiką?

Hmm... vasarą – bent 2–3 savaitės, o žiemą – savaitės, kartais pakanka ir trijų dienų. Ypač jei turi specifines datas, pvz., "tik rūgpjūčio 5-oji", nes tada tu išskrendi. Visi nori to laiko, nes mokyklos, darbai. Tokiu metu mūsų fūros pilnos. Teko atsisakyti klientų, nes jie skambino rugpjūčio 2 d., o norėjo išvykti rugpjūčio 3. Ne, taip nėra, geriau skambink prieš mėnesį, suderinam datas, ir tu ramus. Tas pats su Kalėdomis – gruodį siuntų gabenimas į Angliją pagal individualų grafiką tampa chaosu, visi skuba, keliai slėgti, uostai kimšti. Planuok atvirkščiai.

Ar galiu siųsti dviratį, slidinę įrangą ir golfo keitus vienu metu?

Dviratis – OK. Slidinė įranga – OK, tik nuimk batus iš apkaustų, nes gali subraižyti. Golfo keitus? Oho, rimtas žaidėjas. Bet taip, galima. Tik slidinė įranga turi būti atskirai supakuota, kad sniegas (jei likęs) neištekėtų ir nesušlapintų kitų daiktų. Buvo toks atvejis – vežėm į Northamptoną slidžių komplektą. Klientas palikęs sniego likučių. Kelionėje atšilo, vanduo... na, supranti. Dviratis geriausia be priekinės šakės, bet čia jau smulkmena. Jeigu turi brangią įrangą – dėžok atskirai.

Keli asmeniški – nebe apie taisykles

Klausyk, o ar tu pats esi kada nors persikėlęs į Angliją, ar tik vežioji kitus?

Atsvirai – ne, aš likau čia, Vilniuje. Bet prieš daug metų porą mėnesių dirbau vairuotoju ekspreso reisuose. Pamenu, kaip praleidau naktį Doverio uoste laukdamas keltą. Rūgas toks, kad nematai savo rankos. O anglų pusėje – arbata, šildymas (ne, šildymo nebuvo, kažkodėl visi galvoja, kad UK visur šilta). Tai tas trumpas nukrypimas tam, kad suprastum – aš žinau, ką reiškia sėdėti kabinoje ir skaičiuotis valandas. Ne tik kabinete planuoju, todėl kai sakau, kad lankstumas kelyje ribotas – tikiu, nes pats matau, iš kur tas lankstumas ateina. O dabar atgal prie tavo daiktų.

Paskutinis klausimas – ar verta rinktis lankstų siuntų gabenimą į Angliją, ar paprasčiau parduoti daiktus čia?