Lankstūs pristatymo terminai į Angliją su patikima sistema

Sakau tau, lankstūs pristatymo terminai į Angliją su patikima sistema – tai ne tik gražūs žodžiai svetainėje. Aš šioje veikloje jau dvidešimt treji metai, ir matau, kaip klientai suglumsta: vieni žada per dvi dienas, kiti tempia tris savaites, o tu tiesiog nori žinoti, kada tavęs laukti baldais. Tikroji lanksti sistema reiškia, kad tavo siuntai skiriamas langas, o ne adata, gali keisti vietą ar datą, jei nutinka gyvenimas, ir vairuotojas tave pasiekia be pykčio dėl kamščių. Tokia sistema egzistuoja. Tik reikia žinoti, kaip ją rasti.

Apie datas, ko tikėtis ir kaip neapsigauti

Kiek realiai trunka pristatymas į Angliją, jei nereikia skubinti?

Jeigu nestumi dienų iki paskutinės minutės, normalus lankstus terminas į Angliją dažniausiai svyruoja tarp penkių ir dešimties darbo dienų. Aš dažnai sakau – savaitė, pusantros. Tai priklauso nuo to, kaip greit surenkama viskas Lietuvoje. Jeigu kraunamės Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje – reikia laiko susirinkti. Niekas nevažiuoja tuščiu fūron tiesiai tavęs vienam. Turi susidėti keli klientai, tada ir judam. Lankstūs terminai į Angliją su patikima sistema veikia būtent taip – duodi langą, mes optimizuojam, ir daiktai juda be streso. Ne per dvi dienas, bet ir ne per mėnesį.

Ar galiu pasirinkti konkretią savaitę, kai noriu gauti siuntą?

Taip, ir netgi rekomenduoju taip daryti. Sakai – man reikia antrą rugsėjo savaitę, nes pirmą dar esu atostogose. Mes įtraukiam tai į maršrutą. Žinoma, jei tarkim renkamės tą savaitę, kai audra uždarė uostus arba prieš didžiąsias šventes – gali šovinti šoną. Bet aš atsimenu atvejį: klientė paskambino liepos vidury, pasakė, kad naujas butas Londone bus paruoštas tik rugpjūčio gale. Sutarėm. Ir viskas atvažiavo lygiai tą savaitę. Tai taip, tai yra įmanoma. Lankstumas – tai ne pasakyti „bus kažkada", o pasakyti „bus tada, kai tau reikia".

Ar tikrai galima pristatyti ir šeštadienį, ar tai tik mitas?

Mitai? Ne, bet… brangu. Šeštadienis Anglijoje – ypač jei važiuoji į Londono centrą – tai papildomas koeficientas. Aš asmeniškai mėgstu savaitgalius skirti šeimai, bet yra tokių vairuotojų, kurie sutinka. Sistema leidžia. Tik reikia suprasti, kad tai kainuoja. Kartais klientas piktinasi: kodėl brangiau? Oi, draugeli, nes žmogus dirba tą dieną, kai visi ilsisi. Aš nežinau, ar tavo darbdavys leistų tau dirbti šeštadienį už tą patį atlygį. Taip kad taip, galima, bet nesakyčiau, kad tai standartas. Planuok darbo dienoms.

Kas nutinka, jei manęs nėra namuose tą dieną, kai suplanavom?

Sakau, sirgti pradėjai ar į darbą iškvietė. Geriausia – pranešti iš vakaro. Jeigu jau vairuotojas stovi prie durų, o tu – chirurgijoje, tada bėda. Mes bandom derinti su kaimynu, su administracija, palikt sandėlyje. Kartais pavyksta, kartais ne. Buvo – klientas Londone pamiršo, kad pasikeitė pamainos darbe. Daiktai liko mašinoje. Teko vežioti dar dvi dienas, kol suradom laiką. Lankstūs terminai į Angliją su patikima sistema reiškia, kad mes bandom prisitaikyti, bet tu irgi turi būti bent minimaliai pasiekiamas. Tai dviejų pusių šokis, ne monologas.

Kaip ta sistema sukasi viduje (nes tai ne stebuklas)

Ką reiškia „patikima sistema" – jūs turite omeny sekimo puslapį ar žmones?

Va čia geras klausimas. Sistema – tai ne tik GPS taškelis ekrane. Tai žmonės, kurie žino, kad tu emigruoji turi du vaikus ir tavo sofa – didelė. Tiksliai neprisimenu, ar tą kartą, kai daiktai vėlavo dėl Doverio eilės, paskambinau aš pats ar mano kolegė Monika, bet paskambinom. Tai yra sistema. Žinai, kad tavimi pasitiki. Dėl to kad (čia turėtų būti „todėl, kad") informacija eina ne vieną kanalą. O sekimo puslapis… na, jis irgi faina, bet jei jis rodo, kad tavo daiktai Klaipėdoje, o iš tiesų jie jau Kento rajone – tai sistema sugedusi, o ne patikima.

Ar mano daiktai važiuoja tiesiai, ar bus perkraunami kažkur pakeliui?

Tiesiai? Tik jei užsakinėji pilną fūrą. O jei dalinis krovinys – bus perkraunami. Punktas. Nieko čia blogo, jei daro profesionalai. Blogai, kai meta į kampą Didžiosios Britanijos sandėlyje ir pamiršta savaitę. Aš mačiau tokių. Mūsų sistemoje perkrovimas vyksta per labai trumpą laiką, dažniausiai tame pačiame terminale, kur jau stovi išvežiojimo mašina. Kartais nukeliaujame nuo temos, bet štai: tavo daiktai gali pasikeisti mašiną Kalė ar net Vokietijoje. Svarbu, kad būtų saugiai sukrauti ir ne palikti viduryje niekingo lauko.

Ar vairuotojas paskambins prieš atvažiuodamas, ar tiesiog atvažiuos ir stovės?

Skambina. Arba turėtų skambint. Aš negaliu prisiekti už kiekvieną vairuotoją pasaulyje – jie irgi žmonės, kartais pamiršta, kartais baterija išsikrovusi. Bet standartas pas mus – skambutis prieš trisdešimt minučių. Kartais anksčiau, jei mato, kad spauskia. Buvo atvejis – vairuotojas Juozas paskambino iš Lutono, klientas Mančesteryje sakė „o aš dar parduotuvėj, grįšiu per dešimt minučių". O jis jau prie vartų. Lankstus terminas nepadės, jei tu pats nesiorientuoji laike. Skambutis – tai pagalba, ne stebuklas. Pasiruošk.

Kaip žinoti, kur siunta yra tuo metu, kai jau penktą dieną niekas neskambina?

Žinai, kai jau žviegia ausyse, reikia rašyti arba skambint. Geriausia – turėti vieną kontaktą, ne bendrą paštą. Aš stengiuosi, kad klientai turėtų mano tiesioginį numerį. Kartais klientas rašo man naktį, aš atsakau rytą. Lankstūs pristatymo terminai į Angliją su patikima sistema nereiškia, kad informacija liejasi kiekvieną valandą. Bet reiškia, kad gali gauti atsakymą per kelias valandas. Jeigu tavo vežėjas dingo ir neatsako tris dienas – blogas ženklas. Tai nėra lankstumas, tai nekompetencija. Aš drąsinu rinktis tuos, kurie nebijo telefono.

Realios istorijos iš kelių

Ar buvote turėję klientų, kurie labai vėlai pakeitė adresą Londone?

Buvo, buvo… Na, ne Londone, o Braitone, bet tai tas pats regionas. Klientas patvirtino adresą, o tą pačią dieną, kai fūra jau riedėjo Eurotuneliu, jis paskambino: „Oi, aš persikėliau į kitą gatvę." Kitą gatvę? Na, Braitone dar įmanoma. Bet jei būtų iš Londono į Edinburgą – katastrofa. Mes lankstūs, bet ne cirkas. Pakeitėm. Vairuotojas paplūdo, bet sutvarkėm. Tokios istorijos pamoko, kad sistema turi turėti rezervą laiko ir nervų. Lankstumas – ne guminė juosta, bet kilimo juosta. Gali tempti, bet iki ribos.

Kokia buvo keisčiausia vieta, kur teko pristatyti krovinį Anglijoje?

Aš jau galvojau, kad nieko nebestebins, bet tada atsidūrėm prieš sodininkų bendriją netoli Birmingemo. Ne namas, ne butas – sodas. Klientas ten gyveno visus metus, legaliai. Vartai siauri, kelias žvyrinis, o ji turėjo fortepijoną. Aš iki šiol nežinau, kaip ten tilom. Vairuotojas grįžo iš Vilniaus ir dar savaitę pyko ant manęs. Lankstus terminas čia irgi prisidėjo – nes reikėjo laukti, kol atsiras traktorius, kuris nutempė mūsų mašiną iš griovio. Tai va. Anglija – visko matęs. Svarbu, kad sistema turi numatyti ir tokius maršrutus.

Ar teko vežti daiktus, kurie apgadinti dėl to, kad klientas supakavo blogai?

Norėčiau sakyti, kad retai, bet tai būna. Ypač kai žmonės patys susikrauna į kartonus iš parduotuvės – drabužiams skirtas. Buvo atvejis: porcelianas suvyniotas į laikraščius. Ne į burbulinę plėvelę. Į laikraščius. Kaip 1975-aisiais. Atvažiavo į Angliją – žinoma, trupiniai. Čia ne vežėjo kaltė. Aš pasakiau tai klientui, jis supyko, bet faktas lieka faktas. Patikima sistema reiškia, kad mes galim ir supakuoti, bet jei atsivežei pats, mes tik kraunam. Tavo atsakomybė. Bedančiai kaltinimai niekur neveda. Geriau mokėk daugiau už saugų pakavimą.

Ką daryti, jei muitinėje viskas sustoja – ar tai mano problemą spręsti?

Paprastai – mūsų. Mes turime customs brokerius, žinom, kaip užpildyti CMR, packing listą. Bet jei tavo daiktuose yra kažkas neaiškaus – pavyzdžiui, septyni valdymo pultai, kurie atrodo kaip karinė įranga, arba augalai, kurių negalima vežt – tada gali tekti ir tau įsitraukti. Buvo, kad klientas įmetė obels šaknis į dėžę. Muitininkai išsišiepė, bet stabdė. Teko lietuviškai aiškinti, kodėl veža obelį į Londoną. Neatrakcionas. Lankstūs terminai į Angliją su patikima sistema neveiks, jei tu slėpsi, kas viduje. Būkim atviri – tai pagrindas.

Kas kiek kainuoja ir kodėl vieni brangesni

Ar lankstūs terminai visada brangiau negu fiksuoti?

Ne visada. Kartais net pigiau. Fiksuotas terminas – tai parachute. Turiu atskirti mašiną, pasukti kelyje, paaukoti kitus klientus. O lankstus – tai kelionė autobusu. Lipsi, kai sutarsim. Žinoma, jei sakai „reikia rytoj", o šiandien antradienis – bus brangu. Bet jei duodi savaitę, dvi – aš galiu sugalvoti, kaip tave įkišti į fūrą, kuri jau važiuoja. Sutaupysi. Buvo klientas iš Kauno, davė dešimt dienų – sumokėjo trečdaliu mažiau nei tas, kuris paskutinę dieną šaukėsi. Lankstumas tavo rankose, ne mano. Aš tik siūlau langą.

Kodėl vieni vežėjai sako trys dienos, o kiti – keturiolika?

Nes vieni meluoja, o kiti – darbininkai. Aš atsiprašau, bet taip yra. Trys dienos į Angliją su daliniu kroviniu? Tik jei tu vienas fūroje ir jis važiuoja naktį be miego. Realybė – savaitė, pusantros. Keturiolika – gal jie renka du mėnesius ir tik tada juda. Abiejų kraštutinumų reikėtų vengti. Aš sakau – jei išgirsti tris dienas, paklausk, ar tai pilnas fūras tik tau. Jeigu taip – gal įmanoma. Jeigu ne – bėk. Tikra sistema nesistengia pagaut tave ant gražių skambių. Ji pasako taip, kaip yra. Tada visi miega ramiai.

Kiek maždaug kainuoja toks perkraustymas dabar, 2024-ųjų pabaigoj?

Aš nenoriu meluoti su kokia nors magiška suma, nes viskas… na, keičiasi. Dabar kuro akcizai, draudimai, geopolitika. Apytiksliai – jei vieno kambario butas, gali svyruoti nuo penkių šimtų iki aštuonių šimtų eurų, priklausomai nuo to, kiek stuff turi. O jei namas, trys kambariai – tūkstantis, tūkstantis du. Lankstūs pristatymo terminai į Angliją su patikima sistema gali kainuoti šiek tiek daugiau ar mažiau – čia ne fiksacija, o derybų erdvė. Bet jei kas nors siūlo du šimtus eurų už pilną butą – tai afera. Aš tokios kainos nė nematau kur pritempti. Nebent į transporterį su langais.

Ar galima mokėti dalimis, ar tik iš karto?

Mes dalimis leidžiame. Pavyzdžiui, dvidešimt procentų užsakymo metu, penkiasdešimt kai kraunama, likutis pristačius. Tai standartinė praktika. Bet žinok – jei vežėjas prašo visko iš anksto, ir dar į kokį neaiškų sąskaitą – sustok. Aš mačiau, kaip žmonės perveda keturis šimtus eurų, o mašinos niekas nemato. Patikima sistema reiškia, kad mokėjimai eina etapais, su sutartimi, su sąskaitomis. Ne draugo draugui į telefoną. Aš čia gal per griežtai skamba, bet kai du dešimtmečiai versle, matai visokius padarus. Kojos ant žemės – geriausia derybinė pozicija.

FBI įmonių stebėjimas – ką aplenkti

Ką manote apie tuos, kurie žada „per 48 valandas į Londoną iš Lietuvos"?

Juokinga. Ne, rimtai. Aš važiavau į Londoną per 48 valandas – asmeniškai, lengvu mašinu, vienas. Su fūra, daliniu kroviniu, muitinėm? Nebent tai pavienis furgonas su pavojingais ženklais ir be miego. Jeigu tau sako 48 valandos, paklausk, kur jie pakuos daiktus. Ar dieną prieš? Ar viską metė jau vakar? Tokie pažadai – raudona vėliava. Tai arba melas prisivilioti, arba apmokamos beprotiškos sumos už greitąjį pervežimą. Aš tokių nesiūlau. Geriau pasakau – savaite, bet tiksliai. Arba pusantros. Ir visi žinom, ko tikėtis. Skaidrumas svarbiau už greitį.

Ar yra buvę, kad siunta visai dingo – be pėdsakų?

Aš nežinau, ar dingo visai, bet buvo siunta, kuri dingo mums iš akiračio dvi savaites. Anglijos sandėlyje. Pasijungėme ten – rado ją už kampo, suplaktą su kitom dėžėm. Daiktai sveiki, bet niekas nežinojo, kur ieškot. Dėl to ir sakau – patikima sistema yra tada, kai matosi kelias. Ne tik iš Lietuvos. Ir Anglijoje. Buvo ir tokių istorijų, kai mažesni pervežėjai subūrė krovinį, paskui firmėlė bankrutavo, o daiktai liko užrakinti svetimam garaže. Baisu? Taip. Bet taip nutinka, kai renkiesi ne pagal rekomendacijas, o pagal kainą. Kaina – paskutinis kriterijus, atleisk.

Kodėl kai kurios įmonės taip vėlai atsakinėja į laiškus – ar jos taip užsiėmusios?

Ne, jos tinginės. Atsakau kaip žmogus, kuris pats kartais vėlai atsako – bet dėl to, kad vairuotojas paskambino dėl avarijos, o ne dėl to, kad žiūriu telefoną. Kai kuriose firmose tiesiog nėra žmogaus. Dirba vienas vairuotojas, žmona ir penalto senelis. Rašai laišką – o jie Londone, pakelėje, be interneto. Lankstūs pristatymo terminai į Angliją su patikima sistema reikalauja, kad kažkas sėdi biure ir „laiko ranką" ant kliento. Jeigu atsakymo lauki tris dienas – tai ne didelė apkrova, tai chaosas jų galvoje. Bėk nuo tokių.

Smulkmenos, kurios pražiopsomos

Ar reikia draudimo, kai daiktai keliauja į Angliją lanksčiais terminais?

Taip. Aš kartais pamirštu pasiūlyti, ir tai mano klaida. Reikia. Kelių draudimas padengia fūros gedimą, bet ne tavo porceliano lūžimą, jei kelias duobėtas. Mes siūlome krovinio draudimą. Kartais klientas sako „o ką, jūs nepristatysit sveikų?" Pristatysim, jei viskas ok. Bet kas, jei avarija? Jeigu tu pats supakavai prastai ir neatidengei – tada irgi pats kaltas. Buvęs atvejis: spinta apgadinta dėl to, kad dėžė buvo per silpna. Draudimas nepadengė, nes pakavimas – kliento rankose. Taip kad – daryk viską tvarkingai.

Koks skirtumas tarp perkraustymo ir siuntų, kai kalba eina apie terminus?

Perkraustymas – tavo daiktai. Siunta – gal ir tavo, bet gali būti, kad ir prekė iš interneto. Skirtumas didelis. Perkraustymo terminai lankstūs, nes mes einam iš namų į namus. Siuntos – turi rinkti taškus, sutalpinti į fiksuotus grafikus. Aš sakau klientams: jei turi dvigubą lovą, tris spintas ir šaldytuvą – tai perkraustymas. Ne siunta. Siuntų tarnybos atsisakys arba privers išardyti. Terminai irgi skirsis: siunta – per keturias dienas arba ne, perkraustymas – tą savaitę, kuri tinka tau. Du skirtingi pasauliai. Nekliski tarp jų.

Ar galiu vežti automobilį drauge su baldais, ar tai skirtingi procesai?

Gali, bet fūroje vietos nedaug. Automobilis užima maždaug keturias penkias paletes. Reiškia – mažiau baldų. Arba reikia dviejų mašinų. Aš dažnai klausiu: ar tikrai reikia to automobilio? Kartais parduoti Lietuvoje ir nusipirkti ten – paprasčiau. Bet jei sentimentas – suprantu. Automobilis keliauja atskiru CMR, gali būti, kad muitinėje reikia papildomų dokumentų. Ne viskas iš karto išsprendžiama. Buvo atvejis – klientas vežė Audi A4 ir šaldytuvą. Tilpo. Bet sumokėjo dvigubai nei planavo. Muitai. Taip kad apsvarstyk variantus. Lankstūs terminai taikomi ir tam, bet kaina elastinga.

Ar adresas Londone be leidimo parkuotis – jūsų bėda ar mano?

Tavo. Deja. Mes pasistengsim rasti vietą, bet Londone parkavimas – tavo galvos skausmas. Ypač Islingtone, Hackney. Buvo – klientas gyveno gatvėje, kur stovi tik gyventojų automobiliai. Vairuotojas riedėjo aplink kvartalą keturiasdešimt minučių. Degantis pinigas. Aš nuo tokių dalykų neapsaugosiu, jei tu manęs neįspėji. Sutartyje netgi parašyta – klientas atsako už saugų privažiavimą. Mes galim pasistumti, pakalbinti kaimynus, bet jei policija ateina – tu bilietą gausi. Geriausia – iškart pasakyti: „Sunkvežimis dvylika metrų, nėra kur sustoti." Tada ieškom alternatyvų.

Kas, jei aš gyvenu penktame aukšte be lifto – ar vairuotojai nepyksta?

Pyksta. PriKlauso. Jei suplanuota, kad aš turiu įkėlimo komandą – tai darbas. Jei vairuotojas važiuoja vienas ir pamato penkis aukštus – oi, ne jo diena. Lankstūs pristatymo terminai į Angliją su patikima sistema apima ir lanksčią darbo jėgą. Bet tai kainuoja. Pats kelti dėžes – galima, jei esi jaunas ir stiprus. Aš jau nebekeliu. Per daug metų. Bet jei sakai iš anksto – mes atsiunčiam du vyrukus, liftu ar be jo. Nustatom laiką, kuris realus. Ne dešimt minučių penktam aukšte. Buvę tokie kur bandė mainytis – du šimtai svarų ir šokoladas. Sakau – sutartis, o ne šokoladas.

Ar mano šuo gali važiuoti drauge su baldais į Angliją?

Aš čia ne visai ekspertas gyvūnų gabenime, bet šuo ne daiktas. Jam reikia paso, skiepų, mikroschemos, kartais karantino. Daiktai keliauja fūroje, o šuo – geriau su savininku lėktuve ar specialiai tam pritaikytam transporte. Aš esu keleivęs šunį, bet atskirai, ne tarp sofos ir dviračio. Lankstūs terminai galioja baldams. Gyvūnams – kiti įstatymai. Konsultuokis su veterinaru. Būna, kad žmonės manęs klausia to paties tris kartus. Atsakau taip pat – šuo nėra dėžė. Jam reikia daugiau. O gal ir neatsakau kaip reikiant – bet nuoširdžiai. (Nesu veterinaras, tik pervežėjas, tai pasitikrink.)

Iš kur žinoti, kad sistema tikrai patikima, o ne tik taip parašyta?

Paklausk kaimyno. Ir dar paklausk Google apžvalgų, bet nepasitikėk žvaigždutėm vien – jas nusiperka. Aš sakau – skambink. Pajusi, ar kitoj linijos pusėj žmogus, ar robotas su Niujorko akcentu. Tikra sistema turi atsakymus, net jei nepatogius. Ji nesakys „viskas bus tobula", sakys „taip, bus sunku, bet padarysim". Lankstūs pristatymo terminai į Angliją su patikima sistema matosi tada, kai tavo klausimas neįeina į sąrašą, o tau vis tiek atsako. Kai vėlai vakare gauni SMS, kad fūra saugiai perėjo kanalą. Kai žmogus prisimena tavo vardą. Tai dalykai, kurių nenusipirksi už dešimt eurų. Jie dalinasi šiaip sau.

Tikiuosi, dabar aiškiau. Lankstūs pristatymo terminai į Angliją su patikima sistema – tai ne reklaminė antraštė. Tai dvidešimt metų klaidų, sėkmių ir sutarimų. Rinkis vežėją, kuris nebijo telefono, pasako kainą be paslapčių ir nesiūlo pervežti šuns kartu su baldais vien dėl to, kad „taip pigiau". Būk atviras dėl savo daiktų, datos, aukšto be lifto ir adreso. Tada ir mes galim būti atviri su tavim. Ir dar vienas dalykas – jei kas nors žada per dvi dienas ir kainą kaip už bilietą į kino, neskambink daug kartų. Sėkmės kraustantis.