Lankstūs pristatymo sprendimai į Angliją: modernūs mikroautobusai

Žinai, kai dirbi perkraustymuose jau... hmm, gal 22 metai, tai matai, kaip viskas pasikeitė. Anksčiau į Londoną varydavo tik dideli furgonai ar vilkikai. Dabar klientai dažnai prašo lanksčių pristatymo sprendimų į Angiją – modernūs mikroautobusai tam yra kaip tik. Jiems nereikia milžiniškų leidimų miesto centre, jie prisiderina prie siauroms Londono gatvelėms, o svarbiausia – gali vežti mažesnius krovinius be to didžiulio ūkio. Aš čia tiesiog atsakysiu į klausimus, kuriuos man užduoda kas savaitę. Jei nori pasiskaityti prieš skambindamas – prašom, bet jei skubiai – rinkis telefoną, ten paprasčiau.

Kiek tai kainuoja – ar bent įmanoma nuspėti?

Kiek kainuoja pervežimas į Angliją mikroautobusu?

Kaina... blinas, viskas priklauso. Jei veži iš Vilniaus į Londoną pilną mikroautobusą, kainuoja maždaug nuo 800 iki 1500 eurų. Labai plačiai, bet taip yra dėl kuro, pagalbos pakrovime ir ar grįžta tuščias. Būna, kad vienas klientas sumoka 900, o kitas tą pačią savaitę jau 1200, nes mašinos užimtos. Lankstūs pristatymo sprendimai į Angiją ne visai reiškia pigu, reiškia prisitaiko tavo poreikiams. Kartais pigiau nei vilkikas, nes nereikia milžiniškų dokumentų.

Ar kaina skiriasi, jei vežu iš Vilniaus, o ne iš Kauno?

Iš Kauno... nu, teoriškai arčiau, bet realiai ne visada. Mes dažnai startuojam iš Vilniaus bazės, tad jei tave reikia paimti iš Kauno, tai tenka nukrypti nuo trasos. Todėl kaina gali būti tokia pati ar net didesnė, nors kilometrų mažiau. (Jei gyveni prie autostrados, gal koks 50 eurų mažiau). O jei vežėjas tuo metu ir taip važiuoja pro Kauną – gali nieko nepridėti. Reikia klausti konkrečiai tą savaitę.

Ar modernus mikroautobusas brangiau nei senas furgonas?

Šiaip moderni technika turėtų kainuoti brangiau – variklis ekonomiškesnis, baldai ne taip apkraunami. Bet kaina dažniausiai priklauso ne nuo metų, o nuo vežėjo sąžinės. Mačiau 2018-ųjų VW Crafterį tvarkingesnį nei 2022 metų senatvišką variantą. Kartais naujas mikroautobusas net pigesnis, nes mažiau degalų suvalgo. O senas gali suryti dvigubai. Tai gal net sutaupai. Svarbiau – kas viduje kaip sutvirtinta, o ne metai ant valstybinio.

Ar reikia mokėti už muitinės procedūras atskirai?

Jei veži asmeninius daiktus – paprastai nieko mokėti nereikia. Po Brexit kažkiek pasikeitė, bet jei turi sąžiningą vežėją, jis C3 formą suformins be papildomų 200 eurų. Buvo atvejis, kai klientui į Doverį prireikė mokėti 80 svarų, nes dažnai nebuvo apmuitinti gerai – vežėjas tingėjo. Tada aš pats nebesu tikras, kiek čia kaltas vežėjas, kiek muitininkas. Geriau dokumentus tvarkyti rimtai iš anksto.

Kodėl viena įmonė sako 800, kita – 1400?

Oho, čia klasika. 800 gali sakyti tas, kuris neturi licencijos ir važiuos trečia eile be draudimo. Arba tas, kuris vėliau privers mokėti priemokas. O 1400 gali reikalauti solidi įmonė su draudimu. Aš neimu 800, nes neapsimoka rizikuoti licencija. Yra tokių, kurios ima 600 ir paskui velkasi po Europą savaitę. Taip kad jei per pigu – pagalvok. Yra toks posakis: jei pigi mėsa, arba gera data, arba ne mėsa.

Technika ir trasos – kas realiai važiuoja?

Koks mikroautobusas tinkamiausias perkraustymams į Londoną?

Man asmeniškai patinka Mercedes Sprinteriai, bet ne bet kokie – tik tie, kurie praeina į požemines aikšteles. Nes Londone, ypač Camden ar Kensington, neįvažiuosi su aukštu furgonu. Kartą bandėm stotis prie kliento – nepavyko, teko tempti dėžes 300 metrų. Dabar renkamės kompaktiškas mašinas. Būtent todėl mažesni mikroautobusai laimi prieš vilkikus siaurose Londono gatvėse – pralenda ten, kai didesnis transportas tik sulaužo veidrodžius.

Ar vienu reisu gali išvežti visą 2 kambarių butą?

Taip, jei neturi 500 porų batų ir keturių spintų. Standartinis 2 kambarių butas telpa į 15-20m3, o didelis mikroautobusas turi 16-18m3. Viskas priklauso nuo pakavimo. Jei mūsų komanda pakuoja – išnaudojam kiekvieną kampą. Jei pats supakavai "kaip tetrisas"... na, tetrisas būna su spragomis. Kartais tenka palikti kokį krėslą antram reisui, bet paprastai vienas pilnas mikriukas pakankamai.

Kaip dažnai važiuojama į Birminghamą ar Manchesterį?

Kas savaitę, kartais dukart. Nors tiesa, kad Londonas – 80% visų reisų. Birmingemas antroj vietoj, o Manchesteris jau rečiau. Jei turi daiktų į Liverpulį – gali tekti palaukti dvi savaites, kol surinksim krovinį pakeliui. O jei skubu – mikroautobusai turi pranašumą, kad gali išvažiuoti ir tuščiai, jei klientas moka. Vilkikas tuščiai nevarys, o mikriukas gali. Todėl tai lankstus pasirinkimas mažesniems perkraustymams.

Ar vairuotojai vieni važiuoja, ar keičiasi?

Paprastai važiuoja vieni, bet jei maršrutas į Škotiją ir transportas juda be sustojimo – keičiasi per Kalaisą ar Olandijoje. Jei per dvi paras nespėja atgal – bus partnerinė įmonė arba keisis ekipažas. Ne visada žinau iš anksto, kas sėdės prie vairo, nes priklauso nuo grafiko. Būna, kad veža lietuvis iki Kalaisai, o toliau – lenkas ar vokietis, jei dirbama per tarpusavio tinklus.

Ką daryti, jei negalima statyti prie namų Londone?

Londonas... čia pragaras dėl parkavimo. Kartais gaunam pusvalandį leidimų ir viskas. Tada vežame vežimėliais arba naudojame mažesnį kurjerį. Yra buvę, kad Redbridžo rajone policija išvarydavo, nes stovėjom dvipusėje gatvėje. Klientas pasiuto, bet aš suprantu – jis nesitikėjo tokios siauros gatvės. Planas B: parkuojam centre ir kraustomės per 100 metrų. Sunkiau, bet įmanoma.

Popieriai, muitinė ir Brexit blefas

Kokius dokumentus reikia paruošti siuntiniams į Angliją?

Pagrindinis – sąrašas su daiktų verte ir aprašymu. Jei perkraustymasis – dar reikia C3 formos. Daugelis klientų net nesupranta, kas ten parašyta. Svarbu, kad daiktai būtų naudoti daugiau nei 6 mėnesius. Aš visada paprašau sąrašo likus savaitei, nes paskutinę dieną rašyti ant popieriaus laužo – tai ašaros. Vežėjas turėtų padėti, bet deja, ne visi padeda, ypač tie mažesni individai.

Ar po Brexit labai pasikeitė perkraustymų taisyklės?

Taip, 2020-aisiais viskas apsivertė. Dabar reikia daugiau popierių, dažniau kontroliuoja kelyje Doveris-Kalaisas. Kartais muitininkai elgiasi... na, palaukim, nenoriu čia pykti. Bet būna neaiškumo. Ypač su maisto produktais ar augalais. Anksčiau į Londoną numesdavo beveik be klausimų, dabar nori viską žinoti. Bet jei dokumentai tvarkingi ir daiktai asmeniniai – praeina. Būna tik nemalonus pasibuvimas eilėje.

Jeigu vežu asmeninius daiktus, ar turiu mokėti muitus?

Turi teisę įsivežti be muito, jei daiktai naudoti daugiau nei pusę metų ir judi gyventi. Taip bent jau buvo, kai tikrinau paskutinį kartą... (Gal ir truputį pasikeitė tvarka, nes Brexit vis koreguojasi). Patikrink prieš du mėnesius, nes 100% negaliu laiduoti. Kai kuriems praleido viską, o vienam pritaikė mokestį už naują televizorių. Jį tesė išpirko. Tai atsargiai su nauja technika, kuri atrodo nepanaudota.

O jei Anglijoje jau nieko neturiu – kaip įrodyti, kad tai mano daiktai?

Paprastai pakankama nuomos sutartis ar darbo sutartis Anglijoje. Jei dar neturi buto – laiškas iš darbdavio. Sudėtingiausia tiems, kurie dar niekur neįsiregistravę – muitininkas gali pagalvoti, kad prekiauji. Porą kartų teko padėti rašyti paaiškinimo laišką. Ne visada juos skaito, bet reikia turėti. Geriausia jau turėti sąskaitą banke ar NIN numerį. Kitaip gali tekti paplušėti su įrodinėjimais, kad čia tavo gyvenimo daiktai.

Blogos įmonės, sugedęs transportas ir kitos bėdos

Ar pasitaiko kompanijų, kurios apsiima perkraustymais, bet nieko neišmano?

Pasitaiko, ir ne taip jau retai. Yra tokių, kurios turi didelį vilkikų parką, bet mikroautobusų logistikos nesupranta. Pasiūlo kainą, paima krovinį, o paskui tris savaites neranda mašinos. Arba krauna tavo baldus su chemikalų paletėmis. Buvo, kad kliento daiktai atsidūrė šalia pramoninių dažų – viskas pakvipo thinneriu. Aš neįvardinsiu įmonės, bet jos pavadinimas prasideda „Trans“ ir baigiasi „Logistika“. Geriau rinkis tuos, kas specializuojasi perkraustymuose.

Kas būna, jei mikroautobusas sugedo kelyje į Bristolį?

Kuriam laikui apsiverkia. Rimtai – jei gedimas rimtas, reikia techninės pagalbos. Jei krovinys nestrigęs Pariziuje, stengiamės pervesti į kitą mikroautobusą netoliese. Buvę, kad sugedo Vokietijoje, palaukėm 8 valandas. Klientas pasiuto, bet gedimo nesuplanuosi. Dėl to renkamės tik tvarkingus modernius mikroautobusus, nes rizika mažesnė. Bet visko pasitaiko, net ir su geriausiu Mercedes. Svarbiausia, kad vežėjas turi planą B.

Ar tikrai mano daiktai bus saugūs – girdėjau visokių istorijų?

Girdėjai, nes jų būna. Yra skirtumas – ar pritvirtinti, ar dar ir apdrausti. Daugelis neišduoda atskiro draudimo lapo. Mes darome sąrašą su nuotraukomis prieš pakrovimą. Kartais klientai kaltina dėl sulūžusios lovos, o pasirodo, ji buvo sulūžusi jau prieš tai. Nuotraukos gelbėja. Jeigu vežėjas tingi fotografuoti – pats fotografuok. Geriau per daug įrodymų nei per mažai. Yra blogų vilkikų, bet yra ir sąžiningų mikriukų.

Ar normalu, kad vežėjas prašo visą sumą į priekį?

Ne, mano galva tai įtartina. Mes imam 30-50 proc., likutis – gavus arba pristačius. Yra tokių, kurie prašo 100 proc., nes gal nori dingti. Žinau atvejų, kai žmonės sumokėjo 1200 eurų, o vežėjas neatvažiavo ir pradėjo šnekėti apie vėlavimus. Jei visą sumą ima į priekį – reikalauk sutarties su baudomis už vėlavimą. Kitaip rizikuoji likti be sofos ir be pinigų. Aš taip nedarau, bet deja, rinka pilna visko.

Ką daryti, jei daiktai atvažiavo sulaužyti?

Pirmiausia fiksuok viską telefonu prieš iškrovimą. Jei pasirašei, kad gavai gerai, o paskui radai įskilimą – bus sunku įrodyti. Mes prašome tikrinti drauge. Vežėjas (ne mūsų) numovė šaldytuvo dureles Doverio uoste. Nufotografavo, per draudimą atsidekojom, bet truko tris savaites. Blogiausia, kai vežėjas sako „taip buvo jau“. Tuomet reikia liudininkų arba vaizdo iš aikštelės. Tad nepasirašinėk tiesiog taip.

Ruošimasis, pakavimas ir ką dažnai pamirštate

Ar privalau pats pakuoti, ar tai daro perkraustytojai?

Gali pats, gali mes. Jei pats – sutaupysi. Jei mes – ramiau. Man patinka mišrus variantas: mes pakuojame baldus, o tu – drabužius ir knygas. Nes knygas... su dievuliau, kiek teko pervyniinėti popieriuje. Nereikia rašyti ant šono „brangi vaza“, pakankamai „stiklas – atsargiai“. Svarbu žinoti, kas viduje. Kartais klientai apkrauna dėžes iki 40 kilo – tada kelne jos nebeneša. Penkiolika kilų, ne daugiau, nebent mašinos nešikai veš.

Kokia pakuotė geriausia siuntiniams į Angliją?

Dvigubos dėžės, burbuliniai vyniojimo popieriai (ai, popieriai – plėvelė, visai susipainioju terminuose). Kartonas turėtų būti b bangos. Buvo klientas, kuris viską sukrovė į naudotas bananų dėžes – po kelionės ten liko vien trupiniai. Aš dievinu specialias perkraustymo dėžes, bet jos brangesnės. Jeigu antrą kartą gyvenime kraustaisi – gal neverta pirkti. Paprašyk iš vežėjo arba surink kokybiškas dėžes iš draugų, kurie neseniai kraustėsi.

Ar galima vežti augalus į Jungtinę Karalystę?

Galima, bet... palauk, iš tiesų noriu pasakyti – po Brexit augalai turi fitosanitarinius reikalavimus, ypač dirvoje. Bet vazonuose... žinok, ne, aš jų nevežu. Per daug rizikos, kad sustabdys pasienyje ir sunaikins. Buvo klientė su fikusu – palikom pas mamą Kaune. Verčiau taip, nei kad muitinė išmestų. Jei labai reikia – ieškok specialios augalų siuntos, bet su standartiniu mikroautobusu nešdinti nepatariu.

Dviratis, slidės, ginklas – ar galima sudėti viską vienoje kelionėje?

Dviratis – taip, slidės – taip. Ginklas – ne, jei šaunamasis. Jeigu medžioklinis – galima, bet reikia leidimų, o aš... na, nesu tikras, kaip tiksliai su JK muitais čia. Geriau klauskis pasieniečių. Būna klientų, kurie nori amunicijos – tada aš atsisakau. Mikroautobusai skirti daiktams, ne sprogmenims. Dviratį suvyniok į putplastį, o slidės keliauja šalia. Tik nepamiršk – ginklui reikalingi dokumentai.

Kiek laiko prieš persikraustymą reikia pradėti ruoštis?

Idealiau – dvi savaitės. Bet realiai žmonės skambina likus trims dienoms. Jau pripratau. Jei nori ramiau – pradėk dvi savaites prieš. Ypač jei turi sudarytą sąrašą. Morališkai ruoštis gal visą gyvenimą, heh. Bet fiziškai savaitės pakankamai. O netikėtumų būna. Kuo anksčiau susitarsime dėl datos, tuo didesnė tikimybė, kad mikroautobusas bus laisvas ir neskubėdamas pakraus tavo daiktus.

Jei turiu tik sofą ir kelias dėžes – ar verta kviesti mikroautobusą?

Verta. Būtent tam ir yra tie lankstūs pristatymo sprendimai į Angiją – nereikia mokėti už pusiau tuščio vilkiko. Mikroautobusą galima pakrauti dalinai. Buvęs klientas vežė vieną sofą ir du lagaminus į Leedsą. Sumokėjo mažiau nei DHL, nes sofos dydis viršija standartus. Pritvirtinome viduryje, aprišome – ir per Kalaisą. Vilkiko niekas neužsakinėtų dėl vienos sofos, o mikriukas – prašom. Tik pasakyk išmatavimus iš anksto.

Aš gal per ilgai čia šnekėjau, bet tikiuosi, kad aiškiau darosi. Lankstūs pristatymo sprendimai į Angiją modernių mikroautobusų pagalba – tai ne raketų mokslas, bet reikia žinoti kelias detales. Nes jei nežinosi – bus tikrai brangesnė pamoka nei šitie patarimai. Skambink jei kas neaišku, nors aš žinau, kad pirmiausia googlinsi. Bet rimtai – kartais geriau dešimt minučių telefonu nei dešimt valandų skaitant. Sėkmės kraustantis.