Lankstūs pristatymo sprendimai į Angliją mikroautobusais kasdien

Taigi, tau reikia kai ko lankstaus. Lankstūs pristatymo sprendimai į Angliją mikroautobusais kasdien – štai kuo aš užsiimu jau dvidešimt ketverius metus. Mačiau visko: ir žmonių, kurie tempė pusę Lietuvos į Londoną, ir tokių, kurie siuntė vieną dviratį. Kasdieniai reisai su mažesne mašina turi vieną grandų pliusą – nereikia laukti, kol užsipildys didelis krovininis automobilis. Mikroautobusas pakankamai mažas, kad prisiparkuotų prie tavo namų, ir pakankamai didelis, kad sutalpintų visą butą. O jei kalbam apie lankstumą – čia jis tikras. Pristatymas derinamas pagal tavo grafiką, ne pagal terminalo darbo valandas.

Kasdieniai reisai – kaip tai veikia?

Ar tikrai važiuojate kasdien į Angliją mikroautobusu?

Klausimas, kurį girdžiu maždaug tris kartus per savaitę. Žiūrėk, taip, maršrutai su mikroautobusais į Angliją vyksta kasdien, bet ne visada iš tos pačios Lietuvos vietos. Vieną dieną mašina išvažiuoja iš Vilniaus, kitą – gal iš Kauno, trečią – paima siuntas iš Klaipėdos. Tai reiškia, kad jei esi iš Panevėžio, gali tekti palaukti dieną, kol vairuotojas atsidurs arčiau tavęs. Bet taip, kasdien kažkur iš šalies važiuoja. Kartais būna techninių pertraukų, bet retai. Prieš porą metų turėjome trijulį, kai mašina sugeso netoli Varšuvos – tada klientai pūtė orą tris dienas, kol susitvarkėme pakaitinį mikroautobusą. Būna.

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Vilniaus iki Londono?

Na, teorijoje apie dvidešimt aštuonias–trisdešimt valandų, jei viskas idealiai. Bet gyvenimas, kaip žinai, idealus nebūna. Praktiškai skaičiuok nuo dviejų iki trijų parų nuo paėmimo. Kartais pasieniečiai Doverio uoste nusprendžia patikrinti pusę mikroautobuso, ir tą dieną prarandi. O jei dar pasitaiko avarija magistralėje... Vieną kartą vairuotojas Rimas įstrigo pusantros paros Belgijoje dėl sniego – gerai, kad klientė siuntė ne šaldytuvą, o drabužius. Žodžiu, geriau nesilaikyti dienos tiksliai, o turėti langą. Bet jau kai artėja prie Londono, mes paskambinam ir suderinam tiksliau.

Ar galiu pasirinkti konkrečią pristatymo valandą?

Galėsi suderinti dieną, o valanda... na, valanda bus apytikslė. Mikroautobusas yra ne pristatymo tarnybos furgonas, kuris važinėja po vieną miestą. Jis kerta visą Europą. Jei vairuotojas ryte atsistoja pagal Lietuvos laiką, o tu gyveni Birmingeme, skaičiuok, kad vakare bus. Mes stengiamės pataikyti į intervalą – pavyzdžiui, tarp penkiolikos ir aštuoniolikos valandų – bet kartais eilės prie Doverio uosto išmuša visą grafiką iš vėžių. Mažesniuose mikroautobusuose privalumas tas, kad jei vairuotojas mato, jog vėluos, gali paskambinti tiesiogiai. Tai jau žmogiškas privalumas prieš didžiules kompanijas.

Kas bus, jei manęs nebus namuose, kai atvažiuoja mikroautobusas?

Tada mes turim problemą. Ne, juokauju, bet iš tikrųjų tai nemaloni situacija. Vairuotojas negali laukti valandų valandas – jis turi kitų adresų. Paprastai mes prieš tai skambinam ar rašom, kad patikslintume. Jei žinai, kad gali nebūti, būtina informuoti iš anksto. Tada galima palikti daiktus kaimynui, pas draugą, arba – jei pirkai paslaugą su saugojimu – palaukti. Buvo toks atvejis – klientė Londono centre nuomojosi butą, susirgo, neišėjo į duris. Vairuotojas paliko siuntą pašto skyriui pakišti, o po to mes grįžome kitą dieną. Planas B visada egzistuoja, tik kartais jis kainuos papildomai.

Kainos ir mokėjimai – apie ką nesako

Kiek kainuoja pervežti keletą dėžių į Angliją mikroautobusiu?

Keletą dėžių – tai labai slidus terminas. Ar tai penkios batų dėžės, ar dešimt didžiulių pakavimo dėžių su knygomis? Jei pirmas variantas, gali eiti kaip bendrasis krovinys ir kainuos nuo aštuoniasdešimt iki šimto dvidešimt eurų. Jei antras – jau skaičiuosime kubiniais metrais arba vietomis. Mikroautobusai turi apribotą erdvę, ir durelių angos negalima sukišti begalybės. Kartais paskambina ir sako – tik trys dėžės. Atvažiuoji, o ten trys milžiniški konteineriai. Tuomet kaina keičiasi. Aš asmeniškai mėgstu, kai žmonės atsiunčia nuotrauką prieš tai. Taip visiems ramiau.

Ar kaina priklauso nuo svorio, ar nuo vietos, kurią užima daiktai?

Daugiau nuo vietos, bet svoris irgi turi reikšmės. Mikroautobusai turi svorio ribas – negali užsikrauti kaip krovininį laivą. Jei veži betono maišytuvą, svoris taps lemiamu faktoriumi, nors jis užima mažai vietos. O štai čiužinys – sunkus, bet erdvę valgo šimtu procentų. Mes dažnai skaičiuojame pagal abu parametrus. Yra įmonių, kurios žiūri tik į kilogramus, bet kasdieniuose mikroautobusų reisuose svarbiausia, kad daiktai sutaptų. Kartais klientas pyksta, kodėl už plunksninę antklodę moka tiek pat, kaip už sunkų monitorių. Atsakymas paprastas: antklodė pripildo kampą, kur galėjo tilpti kažkas kito.

Ar galima sumokėti grynaisiais, kai atiduoda siuntą Anglijoje?

Techniškai galima, bet aš nepatarčiau. Grynieji prie vairuotojo – tai farsas ir papildomos problemos. Vairuotojai ne restorano padavėjai su pinigine. Mes paprastai renkamės pavedimą iš anksto, o likusią dalį – pervesk prieš atsiimdamas daiktus. Buvo toks klientas Redinge, kuris užsimanė atsiskaityti svarais grynaisiais. Vairuotojas Tomas nesuprato, kiek reikia grąžos, prisiskaičiavo, vėl persiskaičiavo... Užtruko dvidešimt minučių, nors turėjo važiuoti toliau. Geriau per banką. O jei jau tikrai reikia – susitark iš anksto. Nors aš už bankinius pervedimus – ramiau.

Kodėl vieni vežėjai prašo tris šimtus, o kiti aštuoni šimtus eurų už tą patį krovinį?

Aha, klasika. Vieni žiūri į tavo užsakymą kaip į darbą, kiti – kaip į biznį. Šiaip kainos skiriasi dėl paslaugų lygio, draudimo, ar vairuotojas dirba legaliai, ar ne. Pigiausi pasiūlymai dažnai reiškia, kad vaikinas tiesiog turi mikroautobusą, be jokio draudimo, be jokių garantijų. Kartais jie surenka daiktus, o paskui dingsta arba atiduoda sugadintus. Mačiau tokių. Brangesnės kompanijos turi licencijas, sekimo įrangą, draudimą. Aš neinu sakyti, kad pigu – blogai, bet jei pervežimas į Angliją mikroautobusias kainuoja tris kartus mažiau nei rinkos vidurkis, paklausk savęs – kodėl. Aš pats būčiau atsargesnis.

Daiktai, kuriuos galima vežti – o kurių geriau ne

Ar privalau pats supakuoti daiktus, ar jūs tai padarysite?

Geriau pats, bet jei nespėji – mes galime padėti, tik ne nemokamai, aišku. Pakavimas užima laiko, o laikas mikroautobuse, kuris kasdien važiuoja į Angliją, yra brangus. Aš visada sakau klientams: jei gali susipakuoti į normalias dėžes – pakuok. Nereikia naudoti maišelių iš parduotuvių, nes jie plyšta. Buvo atvejis, kai moteris supakavo visą virtuvę į šiukšlių maišus. Vairuotojas atidarė duris – viskas išbyrėjo kaip iš konfeti aparato. Sutaupė ji ant popieriaus, bet prarado tris lėkštes. Taip kad pakuok tvarkingai, o jei nežinai kaip – mes patarsim.

Ar galima vežti šaldytuvą mikroautobusu į Angliją?

Galima, bet turi būti paruoštas. Šaldytuvą reikia atitirpinti, išvalyti, išdžiovinti. Vanduo viduje – tai pražūtinga klaida. Vieną kartą klientas pasakė, kad viskas sausa, bet viduje buvo ledo sluoksnis. Kelionė per Prancūziją buvo karšta... Na, atspėk kas buvo. Vanduo prasisunkė per dangtį, sudrėkė čiužinys, kuris stovėjo šalia. Moralas: patikrink. Pats šaldytuvas lengvai telpa į mikroautobusą, jei neįjungtas – keliauja vertikaliai. Jei labai didelis, gali tekti skirti jam kelias vietas. Pranešk iš anksto – tada mes neprimsime kitų klientų į tą zoną.

Ar imsite vežti dviratį be jokios dėžės?

Nu, imsim, bet pats žinai – bus purvinas, subraižytas, o gal sulenktas prie kitų daiktų. Aš rekomenduoju bent jau nusimauti pedalus ir suvynioti rėmą į putų plėvelę. Buvo vaikinas, kuris atnešė dviratį taip, kaip stovi – ir padavė. Mes įdėjome į mikroautobusą, bet kelionės metu jis vartėsi, subraižė šalia buvusią komodą. Nepykau ant jo, bet pats supranti – krovininė dalis nėra limuzinas. Ta prasme, viskas ten stringa viena prie kitos. Geriau jau sumokėk dešimt eurų už pakuotę, nei po to gailekis subraižyto dviračio ar dar blogiau – subraižytų baldų.

Ką daryti, jei noriu per kasdienį reisą pasiųsti svarbius dokumentus – ar tai saugu?

Žiūrėk, dokumentai dažnai keliauja geriau nei dideli baldai. Mikroautobuse jie gali gulėti dėžėje ant galinės lentynos ir nieko neliesti. Bet tu turėtum žinoti – jei dokumentai labai vertingi, geriau naudok pervežimą su sekimo numeriu, net ir kasdieniu reisu. Nes mes turime daug stotelių, durelių atsidarymų. Buvo atvejis, kai pasas gulėjo atviroje aplankoje ir darsyk... atsiprašau, ir dėl vėjo (vairuotojas pravėrino langą) prasidėjo puslapių civilizacija danguje. Dabar aš dokumentus visada įdarbinu į antrąją kišenę arba sandarią dėžutę. Dėl paprastų popierių nesijaudink. Dėl paso – jaudinkis labiau.

Ar galima per kasdienį reisą vežti augalus į Angliją?

Na čia jau sritis, kurioje aš nebe taip ir nesu tikras visas taisykles. Po to brexito... kai kurie augalai turi fitosanitarinius sertifikatus, kiti – ne. Vieną žmogų mes vežėme su palmėmis ir jis turėjo popierius. Bet aš tiksliai nežinau, ar kasdienis pervežimas mikroautobusu į Angliją čia ką nors keičia. Šiaip mažas augalas puodelyje, slėptas tarp dėžių, pravažiuoja. Bet didelis, pastebimas – gali kilti klausimų pasienyje. Geriau pasitikrink su Veterinarijos tarnyba arba... na, pasiduok – nevežk didelių sodų. Aš pats savo motinai nevežiau pomidorų daigų – per sudėtinga buvo.

Kai nutinka tikras gyvenimas – ne tik gražus planas

Ar daiktai neatšąla žiemą krovininėje mikroautobuso dalyje?

Tai labai geras klausimas. Mikroautobuso krovininė dalis nėra termo-kambarys. Žiemą temperatūra ten gali kristi žemiau nulio, kai stovi. Bet važiuojant oro srautai... vis tiek šalta. Jei veši skystą ploviklį ar dažus – jie gali sutirti. Buvo atvejis, kai butelis su alyva sutiršo. Baldų pervežimui į Angliją tai neturi reikšmės – sofos nuo šalčio nesubyrės. Bet elektroniką, skysčius, dažus – gal geriau nevešk žiemą be papildomos apsaugos. Arba palepink – suvyniok į antklodę. Mikroautobusas mažas, greičiau įšyla saulėje, bet nakčiai stovint – krosnies ten nėra.

Kas jei mikroautobusas pavėluoja dėl audros prie Lamanšo?

Tuomet lauki. Kaip ir mes. Oro sąlygos – vienintelis dalykas, kurio negali paspausti pinigais. Vairuotojas sėdi Doverio eilėje, o tu skambini kas tris valandas. Aš tau pasakysiu – geriau neskambinti. Kai galės pajudėti – jis pats paskambins. Pernai vienas mūsų vairuotojų strigo ten beveik dvi paras dėl vėjo. Visi klientai pravirko, bet ką padarysi. Lankstūs pristatymo sprendimai į Angliją mikroautobusais turi tą minusą – visi esate priklausomi nuo oro. Bet pliusas toks – didžiuliame tiry tai būtų katastrofa, o čia – tik dvi dienos. Supranti, mažas mikroautobusas lankstesnis, bet ne išmaniaučiau uz orą.

Ar buvote turėję klientų, kuriems daiktai dingo pakeliui į Angliją?

Sakyti "dingo" – gal ir per stipru, bet būta, kad atsidarė durys ir dėžė iškrito. Radome ją vėliau, bet jau sudraskytą. Dar buvo atvejis, kai vairuotojas paliko siuntą draugo garaže Belgijoje "pasiimti pakeliui", o tas draugas parduotuvėn nuėjo ir užrakino garažą. Dvi dienos be žinių. Daiktai nerandami, vairuotojas išproto kraustosi. Bet tikrai dingęs daiktas – nebūna. Blaškosi, taip. Pametamas, taip. Bet jei dirbi su normalia kompanija, viskas surandama. Per dvidešimt keturis metrus turėjome gal tris tokius incidentus. Kai kurie neprofesionalūs vežėjai apskritai pasiima daiktus ir dingsta – su tuo teko susidurti. Normali įmonė niekur nedings.

Kas atsakingas, jei mano sofa subraižyta pristatymo metu?

Paprastai vežėjas, bet turi būti draudimas. Jei samdai bičiulį su furgonu, jis gali pasakyti "o tu pats blogai supakovojai". O jei dirbi su rimta kompanija, kuri siūlo kasdienius reisus mikroautobusais – turėtum gauti žalos atlyginimą. Tik reikia faktų. Būna, kad klientas pasirašo aktą, jog viskas gerai, o paskui randa subraižymą. Tada jau... sunkiau. Aš patariu: tikrink daiktus atsivedęs draugą. Abiems akims daugiau matyti. Ir filmuok. Aš pats nuoširdžiai kvailai jaučiuosi, kai žmogus atidaro dėžę po trijų parų ir randa įbrėžimą, kurio nepastebėjo. Tai didelės problemos. Dėl sofos – rašyk į aktą, jei matai. Iškart.

Ar galima paskutinę minutę pakeisti pristatymo adresą Londone?

Gali pabandyti. Jei mikroautobusas dar Lenkijoje – taip, nesunku. Jei jau važiuoja po M25 žiedą – labai sunku. Kartais klientas pamato, kad nuomotojas nebeišnuomojo buto, ir reikia vežti kitur. Mes stengiamės, bet tai sukelia grandininę reakciją. Vairuotojas turi apskaičiuoti maršrutą gerai, kad nepavėluotų kitiems. Buvo atvejis – adresas iš Stou (turiu omenyje, iš Stou-on-Trento, o gal iš Redingo – nebeatsimenu tiksliai) perkeltas į Kovenrį. Užtrukome papildomai pusdieni. Tai įmanoma, bet pasiruošk mokėti už papildomus kilometrus. Ir pranešk kuo anksčiau – ne tada, kai vairuotojas jau laukia po laiptais.

Paskutiniai patarimai prieš paskambinant

Kaip atskirti normalią įmonę nuo pažymėtojo?

Pirmiausia – ar turi svetainę, ar tik skelbimą portale? Antra – ar prašo viso mokėjimo iš anksto? Normalios kompanijos ima trisdešimt–penkiasdešimt procentų avansą, o likutį – gavus. Trečia – ar duoda sutartį? Jei "taip, taip, atvažiuosim rytoj" – ir viskas – pabėk. Būna tokių pervežėjų, kurie turi vieną seną furgoną ir tris telefonus. Aš pažįstu rinką. Kartais jie paima daiktus, o tada ima kainą dvigubai didesnę prie iškrovimo. Tai vadinama "laikymo mokesčiu". Tai neteisėta, bet vyksta. Normali įmonė atsako į klausimus, net jei klausimai kvaili. Sukčiai pyksta ir skuba baigti pokalbį.

Ar verta vežtis baldus iš Lietuvos, ar pigiau nusipirkti naujus Anglijoje?

Skaičiuok. Kampinė sofa iš IKEA – tiesiog pasižiūrėk internete. Bet jei tai tavo močiutės baldas iš ąžuolo – vešk. Anglijoje tokie kainuoja tūkstančius svarų. Mikroautobuso vieta tokiems daiktams – sudėtingesnis skaičiavimas. Jei perki pigų komodą iš Druskininkų – gal palik. Kaina už pervežimą gali viršyti pačio baldo vertę. Aš dažnai sakau: vešk tai, kas brangu arba sentimentinga. Kasdieniai reisai į Angliją geri tuo, kad gali pasiųsti ne visą butą, o tik tai, kas svarbu. Ne visi supranta – kiekviena vieta mikroautobuse turi savo kainą.

Ar mikroautobusas gali atvažiuoti į kaimą Škotijoje, ar tik iki Londono?

Gali iki tavo durų Aberdynšyre, bet kainuos. Škotija nuo Doverio – koks tūkstantis kilometrų? Kelios dienos. Kasdieniai reisai paprastai apima visą Jungtinę Karalystę, bet tolimi regionai reikalauja papildomų derinimų. Kartais mes pristatome iki Edinburgo, o toliau – perduodame vietiniam partneriui. Bet tikrai galima. Tik netikėk, jei tau sako, kad mikroautobusas rytoj bus Škotijoje, jei šiandien išvažiavo iš Lietuvos. Aš netgi žemėlapį parodau, kad suprastum atstumą. Nors kartais žmonės galvoja, kad Anglija – tai mažas kaimelis prie Kauno. Tokių irgi pasitaiko.

Ar reikia drausti siuntą atskirai, jei naudoju kasdienį reisą?

Jei vežėjas turi vežėjo civilinę atsakomybę – turi ir pagrindą. Bet aš rekomenduoju brangesniems daiktams papildomą draudimą. Yra skirtumas. Vežėjo draudimas dengia žalą dėl jo kaltės. O jei audrą, katastrofą...? Tada jau kitaip. Per visas šias metus mačiau keistų atsitikimų. Geriau permokėk trisdešimt eurų ir miegoti ramiai. Beje, kai kurios kompanijos tuo paslepia kainą, kai duoda pasiūlymą "be staigmenų". O paskui draudimas – extra. Klausiu aš jų tada – o kas pagrindiniame pasiūlyme?

Ar kasdieniai reisai tinka ir verslo siuntoms, ar tik asmeniniams daiktams?

Verslui irgi tinka, jei siuntos nedidelės. Kasdieniai mikroautobusai į Angliją dažnai veža elektroniką, dokumentus, prekių pavyzdžius. Jei esi verslininkas ir reikia pristatyti siuntą į Londoną skubiai – tai geriau negu oro paštas. Bet jei turi penkis paletes – mikroautobusas netilps. Tada jau reikia krovininio automobilio. Aš asmeniškai mėgstu mažas verslo siuntas, nes ten tvarkingai supakuota, adresai aiškūs. Buvo atvejis, kai vežėme iš Panevėžio į Mančesterį specialias detales. Atėjo laiku, klientas atidarė šampaną. Tiesa, aš šampano negavau, bet džiaugsmas buvo bendras.

Kiek iš anksto reikia užsisakyti vietą mikroautobuse į Angliją?

Na, jei turi šventę ir tikslia datą – bent savaitei ar dviem. Jei tau lankstu – dažnai pakanka dviejų trijų dienų. Žiemą vietų daugiau, vasarą – mažiau. Rugpjūtį visi kraustosi, tada geriau planuoti anksti. Aš sakau: paskambink kuo greičiau, net jei dar nežinai tikslios dienos. Mes įrašome į rezervavimo sąrašą ir pranešam, kai artėja. Būna, kad paskambini ketvirtadienį, o penktadienį vairuotojas jau pas tave. Būna ir taip, kad lauki savaitę. Kasdieniai reisai vyksta, bet vietos juose nėra begalinės. Mašinos fiziškai turi ribas.

Koks pats svarbiausias dalykas, kai renkuosi pervežimą mikroautobusu?

Žmogus kitoje laido galą. Ar gali su juo pasikalbėti? Ar jis atsako į klausimus, net jei jie kvaili? Jei bendrauji tik per pokalbį programėlėje ir niekas nieko nežino – pabėk. Lankstūs pristatymo sprendimai į Angliją mikroautobusais kasdien – tai ne technologija, o žmonės. Aš per daug metų supratau: geras vairuotojas svarbiau už naują mašiną. Jis gali paskambinti, pasitarti, nukelti laiką. Blogas vairuotojas – tik tempia. Tai vertink kompaniją pagal tai, kaip su tavimi elgiasi prieš paimant daiktus. Jei jaučiesi kaip skaičius – rinkis kitur. Na, ir apie kainą pakalbėk.

Aš jau dvidešimt ketverius metus žiūriu į tuos kelius tarp Lietuvos ir Anglijos. Mikroautobusai kasdien važiuoja – tai faktas. Bet ne faktas yra svarbiausias, o tai, kad tu jaustumeisi saugiai atiduodamas savo daiktus. Lankstūs pristatymo sprendimai į Angliją mikroautobusais kasdien suteikia laisvę rinktis laiką, buvimo vietą ir kiekį. Tik visada atsimink: paskutinį žodį taria žmogus, kuris rūpinasi tavo kroviniu. Pasirink protingai. Ir pakuok geriau, negu galvoji, kad reikia.