Lankstus krovinių transportavimas Anglijoje mūsų mikroautobusais

Žinai, per tuos dvidešimt kelerių metų, kai tempiame daiktus pirmyn ir atgal per tą Angliją, mačiau visko. Nuo to, kaip klientas Hendone (Hendone? Hmm, gal šiaip Hendonas, bet nesigilinu) bandė įgrūsti dviejų kambarių butą į vieną mikroautobusą, iki to, kaip vieną kartą Birmingame teko krovinius perkrauti į kitą mašiną, nes po tiltu paprasčiausiai nepralipome. Jeigu esi čia, tai greičiausiai galvoji, kaip pervežti daiktus Anglijoje lanksčiai, greitai ir be tų milžiniškų furų biurokratijos. Mūsų mikroautobusai tam ir skirti. Ne visada idealu, ne visada tobula – kartais būna spūsčių, kartais lyja kaip iš kibiro – bet tikrai gyvenimiškai ir paprastai. Supranti, ką turiu omenyje.

Iš archyvo – kaip čia viskas prasideda

Koks skirtumas tarp jūsų mikrobuso ir didelės furaus pervežimo paslaugos Anglijoje?

Oho, geras klausimas. Fura – tai konteineris, tvarkingas, bet jei gyveni siauroje gatvėje Braitone ar Kente, ten jis nepasikraus. Mūsų mikroautobusai – lankstūs kaip kumštinės pirštinės, gali prisprausti prie pat durų. Aišku, talpa mažesnė, bet dažnai tos talpos užtenka butui perkraustyti iš Mančesterio į Liverpulį ar net visam privačiam kroviniui. Didelės tos kompanijos kartais meta ant tavo sofos kito žmogaus daiktus, nes taupo vietą. Mes taip nedirbame. Kaina kitokia, bet jei nesi verslininkas, perkeliantis fabriką, mikroautobusas yra žmogiškesnis pasirinkimas. Ir ne, nereikia laukti dvi savaites, kol prisistatys ta fura.

Kiek kainuoja lankstus krovinių transportavimas Anglijoje vidutiniškai?

Čia tai nebūsiu originalus, bet – priklauso. Iš Londono į Birmingamą gali kainuoti apie 80–120 svarų, jei daiktai sutelpa į standartinį krovinį. Bet jei turi pianiną ar šaldytuvą amerikietiškų išmatavimų, tada jau kita kalba. Kartais klientai sako: „ai, tik trys dėžės“, o atvažiuoja keturiolika. Tada kaina auga. Aišku, stengiamės bendradarbiauti, bet kadangi dirbame jau dvidešimt metų, žinome, kai žmogus „pamiršta“ paminėti tą spintą. Neišsižadame pasiūlymo, bet ir dovanų nevežame. Žodžiu, skambink, pasakysiu tiksliau pagal situaciją.

Apie kainas ir liūdnas istorijas

Ar galiu sutaupyti, jei pats kraunu daiktus į mikroautobusą?

Žinoma. Iš tikrųjų, jei pats susikrauni ir pats iškrauni, sutaupysi solidžią sumą. Paprastai paslauga „durys–durys“ su mūsų vyrais krautojais kainuoja daugiau, bet tikėk, kartais verta. Prieš metus turėjau klientą – gal iš Kembro, gal iš Kardifo, jau neprisimenu tiksliai (o, taip, iš Kardifo) – kuris nenorėjo mokėti už pakrovimą. Pats nešė sofa-lova iš trečio aukšto be lifto. Prakaitavo, piktinosi, bet sutaupė kokius keturiasdešimt svarų. Aš sakyčiau, jei esi jaunas ir sveikas – pirmyn. Jei turi stuburo problemų arba sofa iš natūralios odos – geriau palik mums. Rimtai.

Kodėl vienos įmonės Anglijoje siūlo krovinių gabenimą mikroautobusais pigiau nei jūs?

O velnias. Niorsiu būti mandagus – ten kur mėšlas. Yra tokių, kurie pasiima krovinį už trisdešimt svarų, o paskui dingsta. Arba pamato, kad daiktų daugiau, meta viduryje gatvės. Mačiau tokių atvejų ne vieną. Jie neturi draudimo, neturi licencijų, kartais net vairuotojo pažymėjimo neturi. Mūsų kaina yra kaina, nes mokam mokesčius, draudimą ir algas. Kartais gal pabrangstam, bet daiktai pasiekia tikslą. Jei nori pramogų – rinkis pigiausią. Bet aš nepatariu. Per tiek metų matem per daug ašarų dėl tokių sprendimų.

Techniniai reikalai ir apribojimai

Kiek daiktų tilps į tą mikroautobusą? Aš visai neįsivaizduoju.

Na, įprastai – mažo buto turinys, jei nekaupi senų knygų kaip mano teta. Standartinis mūsų mikroautobusas nusiveža apie 8–10 kubinių metrų krovinį. Tai realiai du kambariai, gal kiek prispaudus trys. Kartais žmonės bando sutalpinti keturių kambarių namą iš Noridžo – tada jau reikia antro reiso arba tiesiog didesnės mašinos. Aš visai nesenai galvojau, kad tilps viskas į vieną, bet paskui pamatiau tuos dvylika kartoninių dėžių su batais. Batų dėžės. Na, žodžiu, jei abejoji, atsiunti nuotrauką – mes pažiūrime ir pasakome. Paprasta.

Ar reikia man ką nors parengti prieš atvažiuojant mikroautobusui?

Idealu, jei daiktai sukrauti, o ne paskutinėje minutėje metaisi po kambarius. Bet gyvenimas neidealus – žinau. Svarbiausia: patikrink ar gatvėje galima sustoti. Londone ULEZ zona yra ten šiek tiek sudėtinga, neįsiūsiu visų taisyklių mintinai, bent jau ne po tos naujos tvarkos pakeitimo, bet mes padedame susigaudyti. Dažnai reikia leidimo rezidentams kieme – kalbėk su kaimynu, anglai kartais pikti dėl parkingo, bet paprastai susitari. Jei gyveni daugiabutyje be lifto – perspėk. Ne dėl to, kad bijom laiptų, bet dėl to, kad reikia dviejų porų rankų. Atsimink – pakavimas padeda gyvenimui nepaprastai.

Kas vyksta kelyje ir po jo

Kaip elgiatės, jei kelyje Anglijoje nutinka avarija ar gedimas?

Tai va, šitą klausimą myliu, nes jis realus. Būna. Prieš kokius penkerius metus M1 greitkelyje prie Lutono įvyko būtent taip – sankaba paliko mus bėdoje. Ką darei? Iš karto skambinau klientui, pasakiau: „look, bus pavėluota“. Klientas piktas buvo, bet suprato. Turime draudimą, turime kontaktus su šalutiniais pervežėjais – perkraudavom daiktus į kitą mašiną per pusantros valandos. Nepatikima? Taip. Bet vadyba tokia – jokių dingimų, jokių „vėliau paskambinsiu“. Aišku, jei lauke minus penki ir lyja, tada ir mums nesmagu. Bet daiktai nenukliuia.

Ar dažnai vėluojate dėl kamščių Anglijoje?

Nu, ne aš vėluoju – ten eismas toks. A14, M25 aplink Londoną tenka praslysti, kartais tai pavyksta, o kartais jau nebesigavo. Pasakysiu atvirai: jei reikia būti Oksforde dvyliktą valandą, mes išvažiuojame aštuntą ryto. Bet jei avarija, jei sniegas – būna, kad pavėluojame pusvalandį, valandą. Stengiamės įspėti iš anksto, žinote, SMS ar skambutis. Didelių vėlavimų per dvidešimt metų buvo gal dešimt. Tiesiog neplanuok visko paskutinę sekundę. Anglijos keliai nuspėjamai nenuspėjami, ypač penktadienio popietę prie M6 tilto.

Ar tikrai saugu patikėti daiktus mikroautobusui, o ne didesnei transporto priemonei?

Saugiau nei saugu. Klausyk, didelė fura neatidžiai važiuoja ir jos inercija didesnė. Mikroautobusas – mažesnis, manevringesnis, vairuotojas mato, ką daro. Mes rišame krovinius, dėliojame taip, kad niekas negriūtų. Buvo atvejis, kai vežiau stiklų dėžę – storų langų stiklus, žinai. Kelias iš Velso buvo baisus, duobėtas kaip... na, kaip duobėtas kelias. Bet viskas atvažiavo sveikai, nes pakavome gerai. Žinoma, jei pasamdėte vaiką be patirties – rizika. O mes jau nebe vaikai. Turime draudimą, bet stengiamės, kad jo išvis nereikėtų naudoti.

Apie vietas, miestus ir keistenybes

Vežate tik po Londoną ar ir į mažesnius Anglijos miestelius?

Drąsiai vežame visur. Lankstus krovinių transportavimas Anglijoje mūsų mikroautobusais reiškia, kad nebijome nuvažiuoti į kaimą netoli Šrousbury ar į tokias vietas kaip Šeeš berries... palauk, Šrozberi? Nu, tu supratai – į šiaurės rytus, kur sunku ištarti. Anglijoje yra tokių kampelių, kur didelės kompanijos tiesiog nesivargina. Mes varginamės. Aišku, kaina kuo toliau nuo stambaus miesto – Londono, Birmingamo, Mančesterio – tuo labiau auga, nes tenka ir laiko, ir kuro. Bet jei turi stiklinę vitriną, kuriai reikia į Kornvalį – mes atvažiuosime. Kartais net gražu ten, tik važiavimas siauru keliu bauginantis.

Ar reikia ką nors žinoti apie parkingą Londone, kai kraunasi mikroautobusas?

Oi. Tai čia skaudi tema. Yra rajonų, kur parkingas mokamas ir prižiūrimas kaip sargybos šuo. Kartais būna dvigubos geltonos linijos – ten stoti negalima nieko. Turime kelis vairuotojus, kurie žino triukų, bet ne viskas legalu, taigi neskleidžiame čia. Geriausias patarimas: jei gyveni centre, susitark dėl kiemo arba laikinio leidimo. Buvo atvejis Knightsbridge – klientas gyveno milžiniškame name, bet parkingas požeminis, o mūsų mikroautobusas netilpstų – buvo poros centimetrų situacija. Teko nešti daiktus iš gatvės. Gyvenimiška. Svarbu perspėti iš anksto apie aukščio apribojimus.

Dokumentai, draudimai ir kiti niuansai

Ar man reikia draudimo, jei jūs vežate mano daiktus?

Mes turime savo draudimą – CMR, vežėjo atsakomybės draudimą, kaip ten bebūtų. Bet jei veši vertingus daiktus – antikvarą, meno kūrinį – verta pagalvoti ir apie papildomą. Aišku, jei tai tavo senelės komoda, kuri brangi širdžiai, bet rinkoje verta šimtą svarų, čia jau kitaip. Mes dengiame pagal standartus, bet rinkis pats, kiek sau nori ramybės. Kartais klientai pyksta, kai sužino, kad elektronika reikalauja atskiros deklaracijos. Ne aš sugalvojau tuos įstatymus – aš tik dirbu čia. Pasitarkime individualiai, jei turi ką nors ypatingo. Nėra taip, kad viskas yra automatiškai padengta milijono vertės suma.

Ar pildote kokią nors dokumentaciją, jei vežu daiktus iš Lietuvos į Angliją ar atgal?

Taip, kai krovinys kerta sieną – dokumentai privalomi. CMR važtaraštis yra standartas. Bet jei vežame tik Anglijos viduje, tai paprasta, kaip du saujos bulvių. Iš Lietuvos į Angliją reikia muitinės deklaracijos, kartais PVM dokumentų. Šitoje vietoje turiu prisipažinti – muitinės taisyklės po Brexit pasikeitė kelis kartus, ir aš ne visada seku visas smulkmenas kaip buhalteris, nors turėtumėm. Turime partnerius, kurie tvarko. Jei esi nepilnai informuotas – geriau klausk anksti. Mes nebijome pasakyti „nesu tikras, bet susišnėkėsiu“, nei duoti neteisingą informaciją. Taip dirbome visada.

Praktiški dalykai prieš užsakymą

Kiek laiko prieš pervežimą turiu užsakyti mikroautobusą Anglijoje?

Kuo anksčiau, tuo ramiau mums visiems. Bet realiai per savaitę dažniausiai suspėjame. Kartais ir kitai dienai gauname, bet tada jau kabiname ant ausų – skambiname vairuotojams, deriname maršrutus. Sezoniškai viskas keičiasi: vasarą, ypač birželį–rugsėjį, visi kraustosi, tada geriau užsakyti dvi savaites į priekį. Žiemą laisviau. Paskutinį kartą, kai paskambino vakare, kad rytoj reikia vežti iš Oksfordo, suradau vairuotoją tik todėl, kad jis atšaukė pasimatymą. Nespėsime visada, bet pasistengsime. Jei data lanksti – parašyk. Rezervuok vietą ankščiau.

Ar galiu važiuoti kartu su daiktais mikroautobuse?

Paprastai taip, jei yra vieta salone ir jei kelionė ne per ilga. Bet atvirai – nepatariu. Mikroautobusas skirtas daiktams, o ne komfortui. Vairuotojas koncentruojasi į kelią, o tu sėdi ant dėžės su bulvių traškučiais ir klausi, kiek valandų liko. Jei labai nori – sutarsime, bet žinok, kad draudimas keleiviams yra ribotas. Kartais klientai mano, kad tai pigesnis būdas nuvažiuoti iš Leičestro (taip, iš Leičestro, o ne iš Lito) į Gloučesterį. Galėtum imtis traukinį. Mūsų darbas – pervežti krovinius, ne vežioti keleivius. Nors kai šuo ar katė reikia – tada kitaip.

Kai daiktai jau pakeliui arba vietoje

Ką daryti, jei mano daiktai atvažiavo pažeisti?

Pirmiausia – nepanikuok. Padaryk nuotraukas iš karto, kol vairuotojas dar ten. Jei pakavimas buvo silpnas – kartais kalta ne mūsų mašina, o dėžė, kurią perpjauna savo svorio. Bet jei matome, kad mums nepasisekė – prisimame atsakomybę. Turime procedūrą: fiksuojame, rašome aktą, siunčiame draudimui. Buvo atvejis, kai šviestuvas sutrūkinėjo vežant iš Bristolio. Pakavimas buvo prastas, bet mes vis tiek radome kompromisą. Svarbiausia – nepriimk daiktų tylėdamas, o paskui rašyti atsiliepimus po mėnesio. Tiesiog kalbėkis su mumis.

Ar privalau būti namuose, kai atvažiuoja mikroautobusas?

Idealaus atveju taip. Ypač jei reikia mokėti grynais arba pasirašyti popierius. Bet jei darbe esi užsiėmęs, o butas turi prižiūrėtoją – galime susitarti, kad jis priima. Kartais paliekame raktus kaimynui, jei pasitiki. Buvo atvejis, kai klientė buvo operacijoje – ligoninėje, rimtai – o daiktai turėjo išvykti iš jos buto. Vyras atidavė raktus agentui, mes viską susikrovėme. Tiesa, paskui pusvalandį ieškojau jos katės, kuri buvo prisikraus po lova, katė nevežama buvo, tiesiog bijojo. Žodžiu, esame lankstūs, bet reikia komunikacijos. Jei dingsti be žinios – niekaip nepadėsime.

Ar galima transportuoti gyvūnus jūsų mikroautobusais po Angliją?

Štai kur smulkmena. Jei tai katinas ar šuo mažos rūšies – dažniausiai galima, bet reikia narvo. Didelių gyvūnų – ne, tam yra specializuotos tarnybos. Aš asmeniškai vežiau vieną kartą triušį iš Redingo – tylėjo visą kelią, puikus keleivis, geresnis už kai kuriuos žmones. Juokauju. Ne, visai nejuokauju. Reikia veterinarinio paso, jei kertame sienas. Anglijos viduje – taisyklės švelnesnės, bet nepulk į kraštutinumą. Jei gyvūnas bijo važiuoti – ramink, neduok avokado prieš kelionę, tai mano patarimas, ne dėl to, kad žinau viską apie veterinariją. Svarbu, kad narvas būtų stabilus.

Kai technika kalba pati už save

Kaip dažnai reikia techniškai prižiūrėti mikroautobusus, kurie vežioja krovinius?

Dažniau nei savo asmeninį automobilį, tikėk. Kiekvieną kartą po ilgesnės kelionės darome apžiūrą. Padangos, stabdžiai, dyzelio purkštuvai – jei kas nekvepia gerai, remontuojame nedelsiant. Anglijos keliai, ypač šiaurėje, kartais žiauriai duobėti. Vienas mūsų mikroautobusų praėjusiais metais sutraukė amortizatorių – ne pats maloniausias atradimas M6 greitkelyje. Bet važiuoklė buvo pakeista tuoj pat. Saugumas svarbiau nei grafikas. Klientai kartais pyksta, kai perkeliame laiką dėl techninės apžiūros, bet geriau jau tai, nei kad devyniolikto amžiaus baldai išsibarstytų kelyje dėl sulūžusio rato. Rimtas reikalas.

Ar galima vežti augalus mikroautobusu po Angliją? Ypač didelius?

Augalai – keistas krovinys. Jie gyvi, pavojingai šakoti, ir aš asmeniškai bijau, kad monšerija nutrypės man sėdynes. Bet taip, vežame. Svarbu, kad jie būtų pritvirtinti, nes pasukus į Šiaurės rytų Anglijos žiedą, ten tokie kamščiai, augalas gali apsiversti ir apipilti žemėmis grindis. Rekomenduoju uždengti folija arba perkloti mūsų tentą. Žiemą problema – šaltis. Mikroautobusas nėra šiltnamis. Jei veši palmę gruodį – rizikuoji. Buvo atvejis, kai į Hastingso vežėme egzotinį medį. Atvežėme sveiką, bet vairuotojas visą kelią laikė įjungtą džiovinimo režimą, na, oro kondicionieriaus mygtuką, tu supranti. Išrankūs tie augalai.

Koks yra didžiausias svoris, kurį galima sutalpinti į jūsų mikroautobusą?

Legaliai – priklauso nuo mašinos. Mūsų didieji mikroautobusai tempti apie pusantros tonos krovinį, neskaitant pačios mašinos svorio. Bet realybėje žmonės nori sugrūsti akmenų, plytų arba keturių spintų iš IKEA. Tada jau matuojame ne tik svorį, bet ir tai, ar ratai nepraras oro. Buvau prisikrovęs knygų kartą – biblioteka, rodos, iš Kembridžo. Svoris buvo kaip dramblys, bet knygos kompaktiškos. Nepražuvome. Jei turi ką nors sunkaus, papasakok. Mes susitvarkysime, bet norime žinoti iš anksto. Nes jei priekis pakyla ir vairavimas tampa kasinėjimu nosimi į dangų – niekam negerai.

Ar pristatote krovinius tiksliai iki durų Anglijos apartamentuose?

Stengiamės. Bet pabrėšiu – durys–durys reiškia, kad nešame iki tavo buto durų, ne iki lifto, ne iki laiptinės. Nors iš tikrųjų dažnai padedame ir iki lifto, ir net vidun, jei matome, kad žmogus vienas ar pagyvenęs. Tai jau ne paslaugos dalis, o žmogiškumas. Bet jei gyveni dešimtajame aukšte be lifto – čia turėk pagalbininką. Mūsų vyrai stiprūs, bet ne Halkai. Buvo atvejis Noting Hilte, taip, čia ta vieta su spalvotais namais, kur klientas prisipirko knygų. Dešimt aukštų. Vairuotojas Petras, vardas pakeistas, jis žino, prakaitavo, bet viską atnešė. Tada gavome arbatpinigių. Būk sąžiningas dėl aukštų.