Lankstus krovinių transportas į Angliją patogiais mikroautobusais

Dirbu tarptautiniuose perkraustymuose jau kokių 22 metus, jei gerai suskaičiuoju, o jei ne – maždaug taip. Per tiek laiko pervežiau daiktų iš Lietuvos į Angliją tiek, kad jei viską sudėtume į eilę, nusitiestų nuo Vilniaus iki pat Doverio, na, gal kiek trumpiau. Bet esmė ta, kad lankstus krovinių transportas į Angliją patogiais mikroautobusais yra daugeliui paprasčiausias kelias. Mikroautobusas įslenka į siauras gatves, privažiuoja prie pat durų, nereikia pervežinėti daiktų į didžiules fūras. Aišku, jei turite didelį namą prigrūstą daiktų – tada jau fūra. Bet dažniausiai žmonėms reikia pervežti butą, keletą baldų ar siuntinių.

Kiek kainuoja ir kaip rezervuoti

Kiek maždaug kainuoja krovinio gabenimas į Angliją mikroautobusu?

Na, žiūrėkite, čia kaip su taksi – jei važiuoji vienas į oro uostą, tai viena kaina, o jei septyniese su lagaminais – kita. Pilnas mikroautobusas, užkrautas iki pat lubų, iš Vilniaus į Londoną kainuos kur nuo 800 iki 1100 eurų, priklauso nuo sezono. O jei vešit keletą dėžių ir vieną sofą – gal ir už 400 pavyks. Aš pats mačiau atvejų, kai žmonės prisikrauna daugiau negu planavo, o tada vairuotojas turi inventoriuoti – ar sutalpins, ar reiks antros kelionės. Ir antra kelionė – tai jau dviguba kaina, logiška. Sezoniškumas irgi žaidžia: rugsėjį ir birželį viskas brangsta, nes visi važiuoja tuo pačiu metu. Bet jei lankstus krovinys nestandartinis, su nedideliais pervežimais – visada galim derėtis.

Ar galiu pats važiuoti kartu su daiktais?

Taip, žinoma, jei yra vietų. Standartiškai mūsų mikroautobusai turi 3-4 sėdimas vietas be vairuotojo, tai jei krovinys nedidelis – sėdėkite, keliaukite. Būna smagu, kartais žmonės visą kelią išbūna budrūs, kartais užmiega ant savo kuprinės. Tik perspėju – kelionė truks apie 30-32 valandas su pertraukomis, ir tai neskaitant eilių prie Lamanšo. Tai jei turite nugaros problemų, pagalvokite. Vienas klientas kartu važiavo su katinu narvelyje – prisipažinsiu, tas katinas buvo kur kas ramesnis už kai kuriuos keleivius. Kainos keleiviams nepridedam, bet jei reikia pavalgyti per kely – tai jūsų rūpestis, ne mano.

Kam mikroautobusas, jei yra didžiulės fūros?

Fūra yra fūra – 90 kubų erdvės, bet ji negali įvažiuoti į senamiesčio kiemą prie keturių aukštų, kur durų plotis metro penkiasdešimt. Mes su mikroautobusu prisiglaudžiame tiesiog prie laiptinių, net Londono centre būna atvejų, kai didelis sunkvežimis stovi už kilometro, o mes – prie pat. Tiesa, jei vežate visą namą, mikroautobusu teks važiuoti kelis kartus. Bet va, lankstumas – tai raktas. Dar vienas dalykas – muitinėje mažesnės mašinos kartais pralekia greičiau, fūros stringa ilgiau. Ne visada, bet taip nutinka. Tiesiog mažiau biurokratijos stebėtis dėl mažos siuntos negu dėl pilno 40 pėdų konteinerio.

Kaip daiktus paruošti ir ar viskas telpa

Ar būtina viską sukišti į dėžes?

Na, idealu būtų, žinoma. Bet realybė? Dažnai žmonės turi nebent likusias prie dėžių. Aš sakau – jei tai yra trapius daiktas, tai be dėžės tikrai ne. O štai sofą galima aptraukti filmu, čia mums įprasta praktika. Kartais klientai sako, kad jie dar neišsikraustė, o daiktai sudėti į maišus. Priimame ir taip, tik tada viską kraunam atsargiau. (O gal ne visai atsargiai, priklauso nuo to, kaip vairuotojas pavargęs – na, bet mes stengiamės visada atsargiai.) Yra buvę, kad kažkas atvežė statybinių atliekų vietoj baldų – atsiprašau, bet tada jau nevežam. Pakuotė turi būti bent jau padori.

O kiek iš anksto reikia viską planuoti?

Geriau savaitę, dvi. Ypač jei judate spalio ar balandžio mėnesiais – ten visi rezervuojasi kaip pašėlę. Kartais man paskambina ir sako rytoj reikia – būna, surengiam, bet tada kaina gali būti aukštesnė, nes reikia tempti vairuotoją iš kito reiso. Vieną kartą paskutinę minutę teko varyti į Klaipėdą dėl siuntos, kurią žmogus pamiršo fabrike. Suradom, suspėjom, bet aš pats tąkart praleidau pietus ir buvau piktas kaip širšė. Taigi – kuo anksčiau, tuo ramiau jums ir mums. Nors aš ir pats kartais viską palieku paskutinei minutei, tai negaliu moralizuoti per daug.

O jei aš gyvenu kaime – ar privažiuosite iki durų?

Privažiuosim, bet žiūrėkit – jei pas jus kelias žvyrkeliu ir tiltelis svorį riboja, tada jau gali reikėti iš anksto susitarti. Anglijoje irgi taip: kaimai Kente, Šiaurėje – viskas gerai. Bet štai Škotijos kalnuose ar Velsio kaimeliuose gali prireikti pervežti į didesnį kelią. Aš tiksliai nežinau kiekvieno tilto svorio ribų, bet vairuotojai mūsų žino. Paprastai mikroautobusu nuvažiuojame ten, kur fūrai jau draudžiama įvažiuoti. Tai kaip ir privalumas. Kartais tenka parkuotis prie vartų ir rankomis nunešti dėžes 200 metrų – nepatogu, bet juk ne visą gyvenimą tą darysi. Tiesa?

Kas dedasi pakeliui ir kaip ten viskas veikia

Kiek laiko trunka kelionė Lietuvos–Anglijos maršrutu?

Teoriškai – apie 28 valandos. Realiai – 32-36. Faktiškai – kartais 40. Kodėl? Nes pasienis, eilės, oras, vairuotojas privalo pailsėti pagal taho – oi, išsidirbu su tais žodžiais, tachografą turiu omeny. Dar plaukimas keltu – jei Doveris-Kalais spūstis, prisėda dar 3-4 valandos. Vieną kartą snigo Belgijoje taip, kad mūsų senas Opel Vivaro vos neįklimpo prie degalinės – stovėjom keturias valandas. Klientas skambinėjo kas valandą. Suprantu jį, bet aš čia oro fėja – pakeisti negaliu. Tai planuokite su atsarga. Kuo toliau į šiaurę Anglijoje – tuo ilgiau, Londonas dar pakenčiamas.

Ar galiu realiu laiku matyti kur yra mano daiktai?

Daugelis mūsų mašinų turi GPS, bet ar visos? Na, ne visada. Kai kurie vairuotojai naudoja telefono programėles, kiti – tiesiog paskambina kas kelias valandas. Jeigu jums tai absoliuti būtinybė – pasakykite užsisakydami, tada bus įrengta papildoma sekimo įranga. Bet žinokit, kad aš asmeniškai nenoriu, jog klientai matytų, kad vairuotojas kartais sustoja pagerbti kavos 20 minučių vietoj 10. Tai žmogiška. Sekimas skirtas tam, kad žinotumėte apytikslę atvykimo valandą, o ne kad šnairuotumėte į kiekvieną manevrą. Realybė tokia: paskambiname likus valandai iki atvykimo, jei kas – vairuotojas pats atsiliepia.

Kas jei pakeliui mikroautobusas sugesta?

Būna. Ne dažnai, bet būna. Tada skambiname techniniam pagalbai, jei tai nesutvarkoma per valandą – keliame krovinį į kitą mašiną, jei turime laisvą. O jei visi užimti? Tada tenka palaukti. Atsiprašau, bet taip yra. Turime draudimą, bet draudimas nepadės jums gauti sofos laiku. Kartais vairuotojai pataiso gedimą patys – laidukas atšoko, filtras užsikimšo – ir važiuojam toliau. Didelės įmonės tuo momentu jumis pasirūpins greičiau, nes turi 50 mašinų. Mes turime mažiau, bet ir su jumis elgiamės ne kaip su numeriu eilėje. Aš kartais pats važiuoju gelbėti situacijos, jei tik tądien niekur nereikia.

Dokumentai, muitinė ir draudimai

O dėl Brexit – ar dabar sudėtingiau vežti daiktus?

Dievuliau, taip. Prieš metus būčiau pasakęs kitaip, bet dabar – reikia deklaruoti. Ne taip baisiai kaip su prekyba, bet muitinė gali paklausti: kas viduje, kokia vertė, ar ne alkoholis, ar ne cigaretės. Jei siunta nekomercinė, asmens daiktai – paprastai einame per žaliąjį koridorių. Bet kartais jie tikrina. O jei siuntimas kaip dovana draugui? Tada gali pakliūti į kitą kategoriją. Aš neapsimenu visų naujausių taisyklių detalių iki kablelio – pasikeičia taip dažnai, kad galva apsisuka. Todėl svarbu sąžiningai užpildyti sąrašą, ką vežame. Mūsų darbas – pristatyti, jūsų – teisingai pasakyti, kas yra viduje. Nenorite problemų Doverio? Aš irgi nenoriu, nes tada vėluojam kitiems.

Kokius popierius reikia paruošti?

Praktiškai – sąrašą daiktų su apytikslėmis vertėmis eurais. Asmens dokumentą, pasą arba ID kortelę. Jei vežate techniką – paimkite sąskaitas faktūras, kad įrodytumėte, jog tai ne pirkta Duty Free. Kartais žmonės veža senelės komodą – vertė 50 eurų, nors emociškai – milijonas. Rašykit realią rinkos vertę, ne sentimentų. Dokumentų nereikia krūvos, bet jei pamenate, kad kažkur turite gyvenamosios vietos Anglijoje patvirtinimą – pasiimkite, gali praversti. Muitininkai žmonės, kai kurie draugiški, kiti – kaip pirmadienio rytą be kavos. Tada kuo tvarkingesni popieriai, tuo geriau.

Ar galiu vežti maistą, alkoholį ar augalus?

Maistas – nešviežias, pakuotas, taip. Šviežią mėsą, pieną – geriau ne, nes pasienyje gali išmesti. Alkoholį – ribotas kiekis asmeniniam vartojimui, deklaruot reikia jei viršijate. Aš nežinau tiksliai litražo dabar – gal du buteliai, gal daugiau, tiksliai nepasakysiu (bent jau šią akimirką neprisimenu, reikia pasitikrinti). Augalai – čia jau pavojinga zona. Viskas su žemėm, šaknimis, gali būti laikoma biologine grėsme. Vienas klientas vežė pomidorų sodinukus – Doverio muitiniai pasodino juos į šiukšlių konteinerį tiesiog. Buvo liūdna. Tai jei augalai – geriau palikite kaimynei.

Ar reikia drausti siuntą atskirai nuo jūsų draudimo?

Mes turime CMR draudimą, kuris dengia pagrindinius dalykus, bet ypač brangiems daiktams – kompiuteriams, antikvariniams – rekomenduoju papildomą draudimą. Tai kainuoja papildomai, žinoma. Daugelis to nedaro. "O kam, juk važiuojam viena dieną" – taip galvoja. Bet aš mačiau, kaip mikroautobusui nutiko avarija Vokietijoje – niekieno kaltė, tiesiog užkliuvo už apledėjimo. Turinys išsibarstė. Kuriam laikui. Draudimas padengė, bet be papildomo draudimo buto sofa būtų buvęs nuostolis. Vertinkite patys, aš tik siūlau. Pinigai yra jūsų.

Ką galima vežti ir kaip daiktai saugomi

Ar mano daiktai keliaus drauge su svetimais?

Daugumoje atvejų – taip, jei nevežate pilnos mašinos. Tai vadinama daliniu kroviniu. Vienas klientas į Priekulę, kitas į Birmingemą, trečias į Londoną – viskas sukrauta tvarkingai, atskirta, bet viename mikroautobuse. Jei norite privačios kelionės – mokate už pilną užsakymą ir mašina tik jūsų. Bet žinokit, daliniai kroviniai yra sėkmė – taip sumažinam kainą kiekvienam. Kartais žmonės bijo, kad svetimi daiktai sumaišysis – na, mes turime sistemą: kiekvieno zona pažymėta. Būna, kad vienas klientas turi šunį, kitas alergiškas – tada planuojama atskirai. Bet šiaip taip, daliniai – standartas. Ir fūrose taip pat, tik ten daugiau svetimų daiktų.

Kaip apsaugoti labai trapius daiktus, pavyzdžiui, stiklą?

Stiklas – pavojingas. Nekrauname jo laisvai, be apsaugos. Mūsų darbuotojai naudoja antklodes, putų vokus, kartoninius kampuočius. Bet žinokit, jei turite milžinišką veidrodį be rėmo – net ir su pakavimu rizika lieka. Kelias yra ilgas, vairuotojai stabdo, suka. Aš rekomenduoju trapius daiktus vežti atskirai, gal net gabenti patiems automobilyje, jei labai jautru. Kartais klientai sako, o gal tiesiog apvyniosim minkštu drabužiu – drabužis nelaiko smūgio. Buvo atvejis, kai lėkėm per duobėtą kelią Prancūzijoje ir stiklinis staliukas nepajėgė. Atlyginome žalą, bet sentimentinės vertės neatgausi. Pakuokite taip, lyg numestumėte iš metro aukščio.

Ar imate vežti tik vieną šaldytuvą ar panašų monstriuką?

Imame. Mikroautobusas tam ir lankstus – vieną daiktą, penkis daiktus, viską imame. Šaldytuvą tik išleiskite vandenį prieš tai, nes priešingu atveju visas mikroautobusas bus aklinai per šlapias. Vieną kartą kažkas taip neatliko ir vairuotojas važiavo šlapiomis kelnėmis iki Kalio. Prancūzijoje buvo nejauku. Skalbimo mašiną vežam dažnai, jos lengvai pritvirtinamos. Tik atminkite – vieno daikto pervežimas į Angliją gali kainuoti kiek brangiau proporcingai, nes degalai, muitai ir vairuotojo laikas tie patys, kad vežtumėte vieną daiktą ar pilną krovą. Bet mes neatsisakome ir maži užsakymų. Net vieną dviratį vežėm. Užtat koks dviratis!

Ar žiemą mašinoje nešąla daiktai?

Žiemą krosnys veikia, taip. Daiktai nesušąla, nebent vežate orchidėjas ar kažką ultra jautraus temperatūrai. Bet standartinė buitinė technika, baldai, drabužiai – jiems šalta nebaisu. Kita vertus, drėgmė gali kauptis, jei daiktai įnešti šlapi. Tai kruopščiai džiovinkite prieš pakavimą. Aš nekalbu apie specialias šaldetes – tiesiog apie paprastą transportą. Kartais žiemą langai apledėję viduje, tada vairuotojas nušluosto. O jei jūs vežate vyno kolekciją – tada jau reikia galvadėžės, ne mikroautobuso. Nors ir mikroautobusu galima, tik reikia žinoti riziką.

Gyvūnai, vaikai ir kiti gyvi priedai

Ar galiu vežtis augintinį?

Taip, bet su sąlygomis. Šunys ir katės privalo turėti čipą, vakcinaciją, sveikatos pažymą. Anglija yra sala, ir jie labai saugosi įvežamų ligų. Be to, keltas – ten gyvūnai turi būti mašinoje arba specialiuose narveliuose, priklauso nuo kompanijos. Mes nevežame gyvūnų be dokumentų, taškas. Buvo atvejis, kai šeima norėjo vežti triušį – triušiams taisykles žinau dar silpniau, bet manau, kad reikia. Pasitikrinome – reikia. Paprastai augintiniai keliauja kur kas ramiau negu žmonės, tik karts nuo karto apsišlapina ant antklodės. Tada oras salone įdomus tampa, ypač jei kažkas ką tik sumuštinio su sūriu suvalgė.

O jei važiuoja ir vaikai?

Gali. Įsitaiso į autokėdutes, kaip ir bet kur. Tik kelionė ilga, tai vaikai pavargs. Aš pats kai važiavau su savo trimete į Londoną – na, ne darbo reikalu, o asmeniškai – tai supratau, kodėl tėvai duoda planšetes. Vairuotojas nėra auklė, neaiškins, kas yra taisyklės. Bet jei reikia sustoti tualetui ar nusipirkti spurgą – sako, mes stojame. Neprivaloma registracija ar papildomi mokesčiai vaikams, tiesiog praneškite, kad žinotume, kiek žmonių ir kiek daiktų. O jei vaikai verkia visą kelią – tai jūsų rūpestis. Nors ir mano ausys nukentės, bet ką padarysi.

O technika – dviratį, žoliapjovę?

Dviratis – taip, atsisukame, pritvirtiname. Žoliapjovė – taip, bet išpilkite kurą, gerai? Jei benzinas viduje – atsisakysime krauti. Elektriniai įrankiai – taip. Motociklai – maži, sulankstomi, gal ir taip, bet standartinis motociklas jau per didelis mikroautobuso vidui, nebent specialus furgonas su priekaba. Kartais žmonės nori vežti ginklus sportinius – ne, neimsime. Dėl to – paprasčiausias atsakymas: klauskite individualiai, kai rašote sąrašą. Aš negaliu žinoti visų dalykų, kuriuos žmonės sandėliuose turi. Buvo atvejis, kai vežėme 30 alaus statinių – tai techniškai ne technika, bet irgi jautru Doverio muitinei.

Atgal į Lietuvą ir kiti maršrutai

O galima vežtis daiktus iš Anglijos atgal į Lietuvą?

Žinoma, maršrutas dažniausiai būna suplanuotas dvipusis. Mes vežame daiktus į Angliją, o ten pasiimame kitą krovinį arba tuščias, o tada surenkame grįžtamajam reisui. Tai ekonomiškai ir ekologiškai logiškiau, negu važiuoti tuščiu. Jei jums reikia grįžti atgal irgi su daiktais – pasiūlysim datą, kai turėsime laisvą vietą arba jei kaupiasi pakankamai užsakymų – skubiai suorganizuosime. Dažnai lietuviai, gyvenantys Londone ar Bristolyje, siunčia daiktus tėvams į Kauną ar Panevėžį. Tas pats mikroautobusas tarnauja kaip tiltas. Taip, bus kaina, bet žymiai mažesnė nei siųsti oro paštu 80 kilogramų sveriančią dėžę.

Kaip nepasimauti su įmone ir mokėjimais

Kaip mokama – prieš kelionę ar po?

Paprastai – avansas prieš kelionę, likutis pristačius. Tiksliau, 30 proc. pervedate rezervuojant datą, o 70 proc. kai matote daiktus savo naujame adrese. Kartais, ypač seniems klientams, darome ir be avanso, pasitikėjimo principu. Bet žinokit, buvo atvejų, kai žmonės atsisako mokėti pristačius, nes sofos kampas ne toks kaip anksčiau. Na, jis ne toks, nes jūs patys ją sudaužėte prieš penkerius metus, o dabar prisiminėte. Tai avansas apsaugo abu. Grynaisiais Anglijoje mokėti galima, bet reikia turėti ką duoti kaip kvitą – mes duodame. Verslo liudijimų ir pan., nors aš pats anksčiau dirbdavau be jokių popierių, bet dabar viskas kitaip.

Kaip atskirti normalią įmonę nuo sukčių?

Va čia – jautri tema. Yra tokių, kurie pasiima avansą ir dingsta. Kaip atskirti? Jeigu įmonė neturi adreso, neturi sąskaitos, veikia tik per Facebook'o komentarus ir siūlo pervežti į Londoną už 200 eurų – greičiausiai paslaugos bus prastos arba jų nebus. Patikrinkite įmonės kodą, paieškokite atsiliepimų Google, ne tik Facebook. Ir atminkite – jei kaina per gera, kad būtų tiesa, ji nėra tiesa. Realus mikroautobuso reisas net nesusidės iš 200 eurų degalams ir keltui. Vienas vyrukas prieš metus paliko Lietuvos klientus Paryžiuje – pasiėmė pinigus ir pametė juos stotyje. Skandalinga. Mes dirbam kitaip.

Kas jei atvežus daiktą matau, kad jis sužalotas?

Fotografuokite iš karto. Rašykite aktą. Jei vairuotojas atsisako pasirašyti – skambinkite mums nedelsiant. Nors stengiamės, kad taip nenutiktų, pakavimo brokas pasitaiko. Ypač jei daiktas jau prieš tai buvo pažeistas, bet jūs to nepastebėjote – tada tenka aiškintis. Aš nesu teisėjas, bet stengiuosi būti sąžiningas. Kartais žala minimali – įbrėžimas ant stendo, kurį vistiek uždengsite televizoriumi. Kartais – rimtesnė. Mes nebėgame atsakomybės. Tiesiog prašau – tikrinkite daiktus atvykus, nes po trijų dienų jau sunkiau įrodyti, kad tai įvyko kelyje, o ne jūsų svetainėje. Laikas – esmė.

Paskutinis patarimas prieš išvykstant

Ką svarbiausia žinoti pirmą kartą vežančiam daiktus į UK?

Nepraktiškai krauti daiktų, kurių nenorite. Anglija yra pilna antikvarinių parduotuvių, ten ir taip galite nusipirkti komodą už trisdešimt svarų. Pasiimkite tik tai, kas svarbu: dokumentai, kompiuteriai, drabužiai, nuotraukos. Visa kita – dažnai brangiau vežti nei pirkti vietoje. Planuokite anksčiau, paklauskite dėl visko abejonių, pasitikrinkite įmonę ir nesispauskite dėl poros dėžių pertekliaus. Aš visada sakau – mažiau daiktų, mažiau skausmo. Ir dar vienas – pervežkite gerus prisiminimus, o ne šlamštą, kurį kauptėte dešimt metų. Mes, mikroautobusų vairuotojai, matom daug ašarų pakeliui, bet matom ir šypsenų atvykus. Verta rinktis antrąją.

Išvada

Taigi, jei galvojate apie daiktų pervežimą, nebijokite klausti net kvailų klausimų – aš ir pats ne viską žinau, bet viską išsiaiškinu. Lankstus krovinių transportas į Angliją patogiais mikroautobusais nėra raketų mokslas, bet reikalauja plano, patikimų rankų ir trupučio kantrybės. Raskite žmogų, kuriam pasitikite, – o tada kelionė bus ne kančia, o tik formalumas prieš naują gyvenimą.