Lankstus krovinių pristatymas į Angliją – nuo durų iki durų

Žinai, kai su žmonėmis kalbuosi telefonu apie daiktų gabenimą į Londoną ar Birmingamą, dažniausiai pirmas klausimas būna: kiek kainuos? O antras – ar tikrai pristatysite iki durų? Nes lankstus krovinių pristatymas į Angliją – nuo durų iki durų skamba gražiai, bet ne visi supranta, kas slepiasi po tuo pažadu. Aš dirbu šitoje rinkoje jau nuo tada, kai internetas dar ne visur veikdavo, tad matau, kur yra pinklės. Štai ką tau vertėtų žinoti prieš ruošiant dėžes – ne pagal vadovėlį, o taip, kaip yra iš tikrųjų. Ne perfectai, bet realiai.

Pradžiai – apie tai, kas svarbiausia prieš vykstant

Ar galiu vienu metu gabenti ir baldus, ir savo asmeninius daiktus į Angliją?

Žinoma, kad gali, ir tai yra pats dažniausias variantas, kai žmonės keičia gyvenamąją vietą. Viena mano klientė iš Panevėžio kartu su sofa, spinta ir stalu siuntė dėžes su žieminiais drabužiais ir elektriniu griliu. Jokių problemų – svarbu tik, kad viskas būtų normaliai supakuota ir užrašyta sąraše. Kita vertus, jei tarp daiktų bus kažkas degių skysčių ar aerozolių, tada jau bus nemalonu. Vairuotojas prieš pakeldamas daiktus Kaune viską peržvelgia, bet jei tu pats susiruošei – kas ten blogai? Tiesiog atsiskaityk, kad didelė komoda ir dėžė su puodais – skirtingas svoris ir formos. Žodžiu, galima, tik nekrauk šaldytuvo. Jį atiduok kaimynui.

Koks realus laikas, per kurį mano daiktai nukeliaus nuo Vilniaus iki Londono?

Neatsakysiu tiksliai, nes skaičiai kiekvieną kartą šokinėja. Paprastai, jei tai dalinis krovinys (o tokie ir būna dažniausiai), išvyksta per 1–3 dienas po to, kai viskas suruošta. Kelias iki Londono fiziškai trunka apie 2 paras, bet reikia pridėti muitinę, sustojimus kitų klientų daiktams. Tai realiai gaunasi 5–8 darbo dienos. Būna ir greičiau, jei pilnas furgonas – galima per 3–4 dienas. Praėjusį mėnesį į Stoką daiktai važiavo šešias dienas, nes dėl eilių prie Eurotunelio prasivėlėm dieną. O oras, beje, Anglijoje visada keistas. Kartais lietus Londone taip aplauna, kad vairuotojas sako – geriau palaukti rytojaus, nei krauti po smarkia liūtimi.

Ar butas antrame aukšte be lifto Londone yra problema vairuotojui?

Tai štai čia man reikia būti atviram. Yra problema, bet ne tragedija. Britai daug gyvena tokiuose namuose ir vairuotojai tai žino. Tik jei tau reikia išnešti dvivietę odinę sofą, o liftas neveikia – teks mokėti papildomai už rankų darbą. Buvo tokių atvejų, kai klientai Londone Noting Hile… (na, kaip ten, Notting Hill) sakė, kad tik „kelios dėžės“, o paaiškėjo, kad pianinas į penktą aukštą. Tada jau svarbu buvo neišgąsdinti laiptinėje sutiktų kaimynų. Taigi, be lifto galima, tik apie tai pasakyk iš anksto, kad vairuotojas neateitų vienas, jei reikia nešti sunkų krovinį. Ne visi vežėjai tai daro už dyką. Mes, aišku, padedam, bet sąžiningai – lėtas tempas kainuoja papildomai.

Kainos, svoriai ir kiti skaičiai

Kiek maždaug kainuoja perkraustymas iš Kauno į Birmingamą?

Čia toks klausimas, į kurį norisi atsakyti kitaip: o kiek daiktų turi? Nes jei tai dviejų kambarių butas, tai gali būti 900–1400 eurų. O jei siunti vos dešimt dėžių – gal ir 350 eurų pakaks. Kainos nėra kaip parduotuvėje ant etiketės. Aš sakau tau apytikriai, nes realiai skaičiuojam pagal užimtą vietą fūroje. Birmingamas nėra pats populiariausias taškas JK lietuviams, dažnai ten važiuojam pro Londono kryptį ir tik tada vingiuojam į vidų. Kuro sąnaudos dabar nepigios, bet kokiu atveju, maždaug tokios eilės skaičiai. Reikia individualaus skaičiavimo, nes nėra dviejų vienodų perkraustymų, net jei abu – iš Kauno.

Kodėl vieni vežėjai siūlo viską po 200 eurų, o pas jus kaina didesnė?

Aha, pagaliau kas paklausė. Klausyk, yra tokių „verslininkų“, kurie paskambina, pasako, kad už šimtą su viršum nuveš tavo baldus, paima avansą – ir dingsta. Praeitais metais klientas vėl skambino po kelių savaičių, nes pirmosios firmos telefonas išsijungė visam laikui. Be to, kai kurie pažada pilną aptarnavimą, o realiai meta daiktus prie durų perkrautoje mašinoje. Nesakau, kad visi pigūs blogi. Bet 200 eurų už kambario baldų gabenimą yra nerealu. Tų pinigų neužtenka nei kurui, nei ES mokesčiams. Tad jei per daug gražu – tikėkis problemų. Lankstus pristatymas nuo durų iki durų kainuoja tiek, kiek kainuoja technika, draudimas ir normalus žmogaus darbas. Kitaip neišeina.

Ar man reikia mokėti prieš pakrovimą, ar galima atsiskaityti gavus daiktus?

Dažniausiai veikia taip: 30% avansas patvirtinti užsakymui, likusieji 70% prieš iškrovimą arba per gavimą. Bitcoinais, žinoma, nepriimame. Nors buvo juokingas atvejis, kai klientas klausė apie pavedimą į Revolutą. Sako, kodėl ne. Tik ne visi nori mokėti grynaisiais Londone, nes ten sąskaitos faktūros vėliau reikia buhalterijai. Mes nereikalaujame visko iš karto, nes patys suprantam, kad žmonės nori matyti, jog daiktai sveiki atvyko. Bet pilnai už dyką niekas neveža, o jei kas nors sutinka – klausk, kur stringa. Avansas reikalingas tiesiog tam, kad abi pusės būtų įsipareigojusios. Būna, kad žmogus sutaria, o paskui sako, jog pakeitė planus. Tada fūra tuščia važiuoja.

Kaip apskaičiuojama kaina – pagal svorį, kubus ar kambarių skaičių?

Kubais. Na, ir svoriu, bet pakrovime pirmiausia žiūrime, kiek vietos užims. Svoris irgi svarbu, jei vežame buitines technikas – skalbimo mašina sveria nemažai, bet užima mažai erdvės. O sofos yra lengvesnės, bet plokščios ir ilgos. Kambarių skaičius labai apytikslis. Kartais žmonės sako: dviejų kambarių butas. O ten baldų kaip penkiuose kambariuose, nes hobis – antikvariniai komodų rinkimas. Tai aš siūlau: pamatuok savo daiktus arba atsiųsk nuotraukas per WhatsApp. Pagal jas jau galima orientuotis. Taip būna tiksliau nei pagal kvadratų skaičių ant buto paskutinio mėnesio sąskaitos. Svarbu faktas, kiek fūros suries.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, kuriuos sužinau tik vėliau?

Pas mus – ne. Bet aš gi nežinau, kaip dirba kiti. Mes viską įrašom į sąskaitą iš anksto: kuro mokestis, muitinės procedūros, jei reikia papildomo krovėjo, jei reikia saugoti sandėlyje prieš pristatymą. Kartais žmonėms kyla mokestis, kurio nesitikėjo – tai kai Londone centrinėje gatvėje reikia mokėti už įvažiavimą į congestion zone. Tada vairuotojas gali paprašyti apmokėti parkavimą arba įvažiavimą. Tai nėra paslėpta, tiesiog toks yra Londonas. Būna, kad klientai nori pristatymo sekmadienį, o sekmadienis brangesnis dėl papildomo kurso. Tai ne paslėptas mokestis, o tavo pasirinkimas. Visada prašyk išankstinės sąskaitos su visais stulpeliais. Nemėgstu staigmenų, ir tu tikrai nemėgsi.

Dokumentai, muitinė ir Brexit

Ar dar reikia CMR važtaraščio gabenant į Londoną?

Taip, reikia. Nors ir nebe ES, bet CMR konvencija galioja tarp Lietuvos ir Britanijos – tiek vežėjui reikia, tiek tavo saugumui. Tai toks lapas, kuriame surašyta, kas vežama, nuo kur iki kur ir kokia transporto priemonė. Jei kas nors nutinka kelyje, draudimas žiūri į CMR. Kartais klientai sako, kam tas popierius, mes gi draugai. Ne, biurokratija yra biurokratija. Be to, šiuo metu po Brexit važtaraščiai dar svarbesni negu anksčiau. Kiekvienas krovinys turi turėti savo dokumentų paketą. Kitaip fūra stovi uoste ir niekur nevažiuoja. O stovėjimas Dovre kainuoja nemažai. Geriau jau teisingai sutvarkyti popierius iš pat pradžių.

Ką daryti, jei mano daiktai sustoja muitinėje Dovro uoste?

Pirma – nesijaudink, tai nereiškia, kad konfiskavo. Dažniausiai sustoja dėl dokumentų, kuriuose trūksta parašų arba neteisingai nurodytas EORI. Buvo atvejis, kai klientas įrašė savo lietuvišką asmens kodą vietoj EORI – sistema to nepripažino. Tada muitinė prašo patikslinti. Paprastai mes tarpininkaujame, bet jei tu pats tvarkaisi eksportą – teks pabendrauti su muitininkais. Dabar, pavyzdžiui, Dovre tikrina krovinukus dažniau nei anksčiau. Kiek girdėjau, jie dar labiau sugriežtins taisykles dėl neaiškių prekių kodų. Tad geriau teisingai deklaruoti iškart, nes sustojimas prailgina pristatymą dienomis. O ne savaitėmis, dienomis. Dažniausiai taip ir būna.

Ar galiu vežti maisto produktus kartu su baldais?

Čia yra toks dalykas. Asmeninius maisto produktus, pavyzdžiui, dėšrą ar šaldytą kugelį, teoriškai muitinė gali patikrinti. Yra draudžiama vežti mėsą ir pieno produktus į GB komerciniais tikslais. Bet jei tai tavo asmeniniai daiktai persikraustymui... Aš nesu šimtu procentų tikras, ar jie tikrins kiekvieną dėžę su makaronais. Buvo atvejis, kad muitinės šuo uoste labai susidomėjo dėže su rūkyta dešra, bet kai pamatė, kad kartu yra ir kilimų ritinys, nuleido uodegą. Geriausia maisto produktų nevežti, o jei labai reikia – turėti sąrašą ir gamintojo pakuotes. Taip saugiau, nors man asmeniškai dešros kvapas fūroje nėra pats maloniausias.

Ar reikia daryti daiktų sąrašą verčių ir kodėl jis turi būti taip detalus?

Taip, reikia. Ir ne toks sąrašas, kur rašo: „drabužiai – 50 eur“. Reikia apytiksliai nurodyti, kas yra viduje: „5 poros batų, 3 striukės, stalinis kompiuteris“. Dėl to, kad muitininkai turi matyti, jog tai naudoti asmeniniai daiktai, o ne prekės pardavimui. Kartais žmonės bando įrašyti tiesiog „dėžės“ – tada pakliūni į apskaitos pinkles. Aš pats darau sąrašus su klientais, nes tu tikrai pavargsi rašyti, bet taip reikia. Dėl to, kad per daug detalių gali ir atrodyti, bet paskui prisimenu incidentą, kai klientas nerašė, jog veža dešimt naujų dviračių – muitinė pagalvojo, kad prekyba. Rašyk detaliai. Ir data, ir parašas. Svarbu. Kitaip tenka aiškintis po savaitės.

Kas bus, jei aš neturiu EORI numerio, nes tiesiog važiuoju gyventi?

Tada reikia jį gauti. Ypač jei veži didesnį kiekį daiktų. EORI nereikia tik labai mažoms siuntoms, o persikraustymas – jau rimtas krovinys. Anglijos muitinė reikalauja, kad importuotojas turėtų identifikatorių. Jeigu neturi, dalinis krovinys gali būti atidėtas. Ką daryti? Kreipiesi į verslo ar muitinės tarpininką, arba mes padedame sutvarkyti. Tai užtrunka kelias dienas, todėl geriau pasirūpinti prieš pakraunant mašiną. Nesigilinant į biurokratines smulkmenas, be EORI sunku bus vėliau registruotis vietiniame elektros tiekėje. Štai tau ką: dokumentų pasaulis sukasi aplink tuos numerius, ir nuo jų priklauso viskas.

Lankstus pristatymas – nuo durų iki durų realybė

Ką reiškia „nuo durų iki durų“ praktiškai – ar vairuotojas tikrai atvažiuoja iki mano buto Anglijoje?

Taip, būtent tai ir reiškia. Iš tavo senųjų durų Lietuvoje – iki naujųjų Anglijoje. Bet yra niuansas: privažiavimas. Jei tavo namas yra siauroje gatvelėje, kur didelė fūra netelpa, tada pristatymas vyksta iki artimiausios vietos, kur galima saugiai sustoti. Įsivaizduok senamiestį Liksilyje arba aptvertą privažiavimą prie daugiabučio. Vairuotojas su mažesniu furgonu gali privažiuoti arčiau. Mes planuojam lankstų krovinių pristatymą į Angliją – nuo durų iki durų būtent taip, kad paskutiniame etape naudojame local shuttle paslaugą, jei reikia. Kartais tenka paėjėti šimtą metrų su dėže. Tai nėra pasaulio pabaiga, bet tiksliai taip – vairuotojas turi pasiekti tavo adresą arba kuo arčiau jo. Štai kur esmė.

Ar galiu prašyti, kad daiktai būtų pristatyti ne iš karto, o kai aš jau atvyksiu į Londoną?

Gali. Tokių atvejų yra labai daug. Žmonės dažnai išsiunčia daiktus anksčiau, o patys atskrenda vėliau lėktuvu. Tada mes saugome daiktus mūsų sandėlyje Londone arba artimiausioje lokacijoje kelias dienas – kartais net savaitę. Tik reikia apie tai pasakyti iš anksto, nes jei fūra jau laukia tavo adreso ir tu dar Vilniuje – neišeina. Yra skirtumas tarp saugojimo ir pačio pervežimo. Saugojimas kainuoja papildomai, bet nežmoniškai. Aš asmeniškai mėgstu, kai viskas sutvarkyta iš eilės: paimame, vežame, palaukiame tavo skambučio ir tik tada atvežame. Lankstumas čia yra viskas. Nereikia manęs gąsdinti trumpais terminais, jei tu pats dar nepasiruošęs atsiimti.

Kaip veikia dalinių krovinių sistema – ar mano daiktai bus perkraunami kitoje mašinoje?

Taip, dažniausiai būna vienas persikrovimas. Tarkim, Kaune pakraunam tavo daiktus į furgoną, kuris veža kelių klientų siuntas. Vėliau, prieš tunelį arba Prancūzijoje, dalis krovinių persikrauna į didesnę mašiną, kuri važiuoja į Londoną. Arba atvirkščiai. Tai logistikos optimizavimas. Tačiau kiekvienas daiktas pažymėtas tavo vardu ir adresu. Buvo tokių nervų prieš dešimt metų, kai etiketės nulupdavo, bet dabar naudojam atsparias QR kodo žymes. Tavo daiktai neprapuls. Kartais klientai mano, kad viskas važiuoja viena mašina tiesiai. Taip būna tik tada, kai užsakai pilną furgoną. O daliniam kroviniui – vienas persikrovimas yra normalu ir netgi pigiau. Taip sumažinam ir tavo sąskaitą, ir degalų kiekį.

Ar galima pristatyti daiktus į centriniame Londone esantį butą, kur negalima stovėti?

Tai čia... ach. Londonas. Redžent gatvė, Viktorijos apylinkės – ten stovėjimo vieta yra prabanga. Kai kuriuose rajonuose gali gauti baudą per kelias minutes. Mes žinom tai. Jei pas tave sankryžoje draudžiama sustoti, vairuotojas su dideliu furgonu negali rizikuoti. Variantai du: mažesnis shuttle furgonas, kuris įslenka į kiemą (jei leidžia aukščio ribos), arba tu sutinki atsiimti prie artimiausio parkingo. Kartais paprasčiausiai sumokam už valandą stovėjimo – bet tai tavo išlaidos. Realybė tokia, kad Anglijos centro gatvės nepritaikytos lietuviškoms moving truck'ams. Planuok iš anksto, nes paskutinę minutę ieškoti vietos – košmaras. Aš turėjau situaciją, kai klientas sakė, kad gatvė „plati“, o ten telpa tik taksi. Teko dirbti greitai.

Gabenimo praktika ir kas nutinka kelyje

Ar vairuotojas padės man iškrauti sofą, ar aš turiu pats viską daryti?

Žiūrėk, aš nemėgstu, kai klientai tikisi, kad vairuotojas – tai krovėjas. Ne, jis yra vairuotojas. Bet. Jeigu tai standartinis pervežimas ir nėra didžiulių laiptų, tai taip, vairuotojas padės, nes tai yra humaniška ir fiziškai neišvengiama. Kitaip neišversi sofos iš fūros. Bet jei reikia nešti į 4-ą aukštą be lifto arba raustis pro aptvertą kiemą – tu turi pasirūpinti pagalbininkais Londone arba mokėti už papildomą darbo jėgą. Aš visada sakau: du stiprūs vyrai gali daug, bet vienas vairuotojas, kuris dar turi vairuoti iki Doverio ir atgal – neturi laužyti nugaros. Neleisiu. Geriau susitark dėl krovėjų iš anksto. Taip bus greičiau ir saugiau visiems. Tai ne šykštumas, o sveikas protas.

Kokios pakuotės reikia, kad indai neišbyrėtų pakeliui?

Oi, čia aš išmanau. Bubble wrap, kartoninės dėžės, ir daug juostos. Buvo atvejis Klaipėdoje, kai klientė supakavo puodus į popierinius maišelius. Sako, „bus gerai“. Mano vairuotojas Mantas vos neatrado ašarą, kai atidarė fūros dureles – puodelių šukės. Gerai, kad ne antikvaras. Tai tau sakau: kiekvieną puodą apvyniojai burbuline plėvele. Tarpus užpildi popieriumi arba senais laikraščiais. Dėžės viduje neturi būti tuščios ertmės – daiktas turi nestirti. Būna, kad žmonės to nepakankamai įvertina. O man skauda širdį, kai matau, kaip gražus servizas... na, ką ten, nebe servizas, o keramikos šiukšlės. Nepinigyk ant pakuotės. Geriau dviguba dėžė nei vienintelė iš parduotuvės, kuri ir be to permirksta.

Kiek laiko vairuotojas gali laukti pakrovimo metu?

Standartiškai – valanda krovimo, valanda iškrovimo įskaičiuotos. Jei reikia ilgiau, mes pradedam skaičiuoti papildomą laiką. Ne todėl, kad norim daugiau uždirbti, o todėl, kad tas pats vairuotojas turi važiuoti pas kitą klientą. Buvo taip, kad Panevėžyje žmonės dar nebuvo susiruošę, o fūra stovėjo tris valandas. Kitas klientas Valmieroje jau skambinėjo nervuodamasis. Tai aš siūlau: būk pasiruošęs. Jei reikia, pasikviesk draugus anksčiau. O jei vėluoji – paskambink. Vairuotojas žmogus, jis supras. Bet fūra nepajudės greičiau dėl to. Svarbu suprasti, kad laikas ant kelio yra pinigai. O nukrypimai nuo grafiko vėliau pasijaučia visoje grandinėje. Net ir geriausias vairuotojas nemoka teleportuotis.

Ar jūsų vairuotojai yra iš Lietuvos, ar samdote vietinius britus Anglijoje?

Priklauso nuo etapo. Dažniausiai pirmąjį etapą – paėmimas Lietuvoje ir važiavimas per Europą – vairuoja lietuviai arba estai, kurie mūsų komandoje jau penkiolika metų. O galutinis pristatymas Londone ar kitur JK kartais vyksta per vietinius partnerius arba tą patį lietuvį, kuris žino londoniečių eismo ypatumus. Neseniai turėjome vaikiną, kuris navigavo Camden Towno gatvelėse kaip vietinis. O anksčiau tekdavo persėsti, nes mūsų fūros per didelės centrui. Dabar turim mažesnius furgonus ir vietinius kontaktus. Svarbiausia, kad vairuotojas žinotų, kur gali apsisukti, kur draudžiama apsisukti, ir kur vietiniai gyventojai nekenčia moving truck'ų. Patirtis čia yra viskas. Nenorėčiau, kad tavo sofos pristatymas baigtis aplinkkeliais dėl draudimo ženklų.

Keblūs dalykai ir specialūs atvejai

Ar galiu kartu vežtis augalą arba katę?

Katę – tikrai ne taip paprastai, o augalus – taip pat su apribojimais. Gyvūnai turi turėti veterinarinius dokumentus, skiepų knygelę, ir jie nevežami kartu su baldais fūroje. Tam yra specialūs gyvūnų pervežimo kanalai. Dėl augalų – kiek man žinoma, jei tai kambarinis augalas, vienas kitas, teoriškai galima, bet muitinė gali paprašyti fitosanitarinio sertifikato. Buvo juokinga situacija, kai klientas bandė vežtis dvimetę fikusą, o pasieniečiai sako – „ar jis žydi?“ Tai ne, fikusas nežydi, bet vis tiek sukėlė klausimų. Šiaip aš rekomenduočiau augalus atiduoti mamai arba kaimynei. O katę – perleisti specializuotai kompanijai. Neperkraukime fūros gyvybėmis. Ypak patyrusių vairuotojų tas papildomas gyvumas nervina.

Ką daryti, jei gavęs daiktus Londone aš pastebiu įbrėžimą ant spintos?

Pirma – fotografuok iš karto. Antra – pranešk per 24–48 valandas. Mes turim draudimą, bet draudimas nepadengs to, kas atsirado po to, kai tu keturias savaites naudojai spintą. Būna, kad įbrėžimai būna seni ir žmonės nepastebėjo savo bute. Bet būna ir mūsų kaltė. Jeigu faktas, kad įbrėžta pakrovimo metu, mes prisiimame atsakomybę. Tačiau turi suprasti, kad fūroje daiktai juda, net jei ir surištai. Vieną kartą klientas Londone East Ham rėkė ant mūsų dėl įskilimo ant stiklo, o vėliau paaiškėjo, kad taip buvo jau išėmus iš buto. Taip kad dokumentuok. Be to, mes prieš pakrovimą darom nuotraukas. Tai padeda. Aš tiesiog prašau – nedaryk skubotų išvadų, bet ir neužgulk faktų, jeigu jie akivaizdūs.

Ar galima gabenti vežimėlį vaikui su priekabos sistema?

Vežimėlį gabenti galima, jis dažniausiai net nebus problematiškas, nes susilanksto. Tiesiog supakuok į maišą arba apvyniok plėvele, kad neapteptų kitų klientų daiktų. Buvo atvejų, kai vaikų autokėdutės vežamos kartu su spintomis, ir viskas gerai. Svarbu tik, kad metaliniai rėmai nebraižytų televizoriaus ekrano. Tu turi pats padėt pasitikrinti, kaip jis surištas. Mes negalime žinoti, ar ten kažkas atsivėlęs. Žodžiu, vežimėlis – ne klausimas. Tik jeigu tai elektrinis keturratis – tada jau kita kalba. Tada reikia aiškintis su taisyklėmis atskirai. Standartinis vaikiškas vežimėlis yra paprasta siunta.

Ar jūs teikiate servisą, kai reikia ne tik nuvežti, bet ir išrinkti bei surinkti baldus?

Taip, galime, bet tai nėra automatiškai įskaičiuota. Išrinkimas Lietuvoje ir surinkimas Londone yra atskira paslauga. Turiu du solidžius vaikinus, kurie tai daro greitai, be super daug žinučių. Bet jei tavo lova yra IKEA su slėptais varžtais, kuriuos tu pats praradai prieš penkerius metus – tada gali tekti improvizuoti. Aš pats nebeinu į tokius statybos laukelius, nes nugaros nebeturiu, bet mūsų komanda turi. Reikia apie tai pranešti prieš savaitę, nes surinkėjai turi planuoti grafiką. Nepamiršk – laikas Londone brangus, ir jei mes laukiam tavo sofos išrinkimo tris valandas, kitas klientas nelaukia. Tai taip, galima, bet planuok iš karto. Nesibaigsiu darbo dienos viduryje pas tave, jei nesu suderinęs.

Na, štai tau pasakiau daugiau negu ketinau, bet taip jau būna, kai žmogus klausia tiesiai. Lankstus krovinių pristatymas į Angliją – nuo durų iki durų yra įmanomas, greitas ir sąžiningas, jei renkiesi tuos, kurie ne tik skelbimus internete lipdo, bet ir realiai važinėja tais keliais. Spausk redagavimo mygtuką savo sąraše, susitark dėl datos ir nebijok klausti net kvailų klausimų. Aš jau atsakiau į šitokius šimtus kartų. Tavo daiktai bus saugūs, jei ir tu prie to prisidėsi. Sėkmės kraustantis.