Lankstus dokumentų siuntimas į Angliją su mikroautobusais: kaip tai vyksta be cukraus?

Aš jau dvidešimt trejus metus kai vairuotojai man vadina dėl perkraustymų, bet pastaruoju metu vis daugiau žmonių klausia apie dokumentų siuntimą į Angliją su mikroautobusais. Ne baldai, ne dėžės – tiesiog popieriai, vokai, kartais archyvai. Žmonės nori greičiau nei paštas, pigiau nei lėktuvas, ir taip, kad patektų tiesiai į rankas. Aš nežinau kodėl šita paslauga taip išpopuliarėjo būtent dabar, kai elektroniniai parašai jau lyg ir egzistuoja, bet realybė tokia – mikroautobusai vyksta beveik kasdien, ir jei rasi vietą vairuotojui, sutaupysi laiko. Tiesa, tai ne stebuklas. Pasakysiu kaip yra, su visais trūkumais.

Pradžiai – kas čia per paslauga apskritai

Tai koks skirtumas tarp mikroautobuso ir paprasčiausio kurjerio?

Kurjeris pirmiausia paima iš taško A, veža į B, paskui į C, ir tavo dokumentai keliauja per tris skirstymo centrus, kuriuose būna maisomi. Mikroautobusas, ypač kai vyksta perkraustymas arba planinis reisas, dažnai važiuoja tiesiai. Na, beveik tiesiai – per Kalę, Doverį, bet vistiek. Vairuotojas pasiima tavo voką Vilniuje, kitą dieną jau gali būti Londone. Aišku, jei neužstringa kelyje. Buvę atvejų, kai klientas galvojo, kad mikroautobusas yra kaip kokia dispėčerinė tarnyba, bet ne – tai paprastas vairuotojas su mašina, ir jis kartais sustoja pagerti kavos. Bet dokumentas nukeliauja greičiau nei per DHL pigesniu tarifu, kai nereikia sekti kiekvieno kilometro.

Ar mano dokumentus veš tas pats vairuotojas kuris vyksta į Londoną su baldais?

Dažniausiai taip. Aišku, kartais važiuoja dviejų vairuotojų komanda, bet dažniausiai tai vienas žmogus arba du, kurie keičiasi. Jie turi konkrečią datą, konkretų langą kada turi pristatyti baldus. Ir jei tu ten turi tuščią kampą salone – dokumentai tilps. Bet jei mikroautobusas pilnas kaip kiaušinis, net vokui vietos gali nebūti. Buvę atvejis, kai klientas norėjo nusiųsti vos kelis popierius, o mašinoje nebebuvo net mentės vietos. Dokumentams – vietos beveik visada yra, bet reikia sutarti iš anksto, nes paskutinę sekundę vairuotojas nebenustoja, jis jau suka į Olandiją ir laiko brenžnytis neturi.

Kiek laiko iš tikrųjų važiuoja tas mikroautobusas iš Lietuvos iki Anglijos?

Na, žiūrėk, techniškai mašina gali nuvažiuot per dvi paras, bet realybėje – trys dienos. Kartais keturios. Ne dėl to, kad lėtai važiuoja, o dėl poilsio valandų, keltų eilių Doveryje (o ten būna baisu, ypač penktadieniais), ir dar klientai Londone patingi atsivežti daiktus laiku. Dokumentams tai ne visada blogai – jei reikia rytoj, tada mikroautobusas netiks. Bet jei reikia per savaitę tiksliai į rankas, o ne palikti ant slenksčio – puikus variantas. Aš asmeniškai siunčiau savo vaiko vizos popierius būtent taip, kai paštas gąsdino dviem savaitėmis. O laikas – tavo priešas, jei skubu.

O jei man reikia ne į Londoną, o į Mančesterį ar Birmingamą?

Čia jau kebliau. Į Londoną važiuoja kas antras, o į šiaurę – rečiau. Bet būna maršrutų per Mančesterį, tik jie dažniau vyksta tada, kai kažkas ten kraustosi. Arba vairuotojas gali perduoti dokumentus vietiniam partneriui Londone, o tas trečią dieną nuveš į Birmingamą. Tik tada jau prarandi tą tiesioginį privatumą. Nes jei tai slapti įmonės aktai, geriau kad žmogus veža tiesiai iki durų. Buvo taip, kad vienas verslininkas Lietuvoje nenorėjo, kad archyvai važiuotų per jokius tarpininkus Londone, tai mokėjo iš karto už visą reiso dalį iki Mančesterio. Kainą, žinoma, žinojo iš anksto.

Kainos, laikas ir kaip nekliuvi

Kiek kainuoja išsiųsti dokumentų vokelį į Angliją su mikroautobusu?

Klausimas iš karto apie pinigus, a? Suprantama. Jei vairuotojas jau važiuoja ir pasilieka laisvą vietą salone – nuo keturiasdešimt iki aštuoniasdešimt eurų. Tiesa, mačiau baldų pervežėjų, kurie ima trisdešimt, bet ten kartais dokumentai guli po grąžtų dėže. Jei reikia skirto (o ne, taip rašoma – specialaus) reiso tik tau vienam – tada kaina šoktels iki trijų keturių šimtų eurų arba daugiau. Nes kuras, mokesčiai, keltas. Vienas vokas pigus, bet jei tai visi tavo įmonės steigimo dokumentai – verta mokėti už saugumą, o ne bandyti taupyti ant ridos. Ir nepasitikėk vien gražia svetaine be kontaktų.

Ar galiu patikėti kad kaina nepasikeis pakeliui?

Taip ne. Nu, iškart pasakau – nėra jokios garantijos, jei tu darai tai pirmą kartą su nepažįstama firma. Rimtos įmonės pasirašo sutartis net ir už voką. Bet yra tokių „vienos dienos“ vežėjų, kurie pasiūlo mažą kainą, o paskui sako, kad Doveryje prireikė papildomo mokesčio ir dokumentai liko stoty. Aš paprastai rekomenduoju mokėti pusę kainos iš anksto, pusę gavus. Ir jei vairuotojas prašo viskas iš karto pervesti į privačią sąskaitą be jokio popieriaus – galvok pats. Buvę ir taip, kad žmogus liko be pinigų ir be dokumentų Anglijoj. Ir niekas neatsiliepė.

Kiek laiko prieš tai reikia susitarti kad spėtų kartu išvykti?

Minimaliai – savaite, geriau – dvi. Yra tokių skubių, express maršrutų, bet ten jau ne dokumentų siuntimas į Angliją su mikroautobusais, o greičiau oro uosto taksi. Planuotiems reisams vairuotojai žino datą prieš mėnesį. O jei tu parašai ketvirtadienį, kad penktadienį reikia išsiųst – rizikinga. Kartais pasiseka, jei kažkas atšaukė krovinį ir vietos atsirado, bet negaliu žadėti. Buvo pavasarį, klientė skambino antradienį vakare, reikėjo trečiadienį iki pietų Vilniuje atiduoti, o mikroautobusas jau buvo Klaipėdoj. Teko vežti atskirai. Geriau anksčiau nei vėliau, visada sutark iš anksto.

Ar turiu mokėti muitinę už popierius?

Pats dokumentas – ne. Jei tai tik popierius, vokas, nuotraukos. Bet mikroautobusas kerta sieną su kroviniu, dažniausiai perkraustymo. Muitinė tikrina mašiną, ne tavo laišką atskirai. Jei tu slėpsi brangius daiktus tarp dokumentų – tada gali kilti klausimų. O šiaip muitinės formalumai kerta vežėjo galvą, ne tavo. Nors jei siunti archyvų dėžes, deklaruok sąžiningai. Buvo atvejis, kai klientas paslėpė auksinį žiedą archyve (nesakau, kad tu taip darysi), muitinėje Dovery atsidarė, nuplaukė pusdienis. Ir dokumentai vėlavo į Londoną vieną dieną dėl tos pačios patikros.

Kaip supakuoti ir perduoti – paprastai, bet yra niuansų

Ar tiesiog įdėti į voką ir viskas?

Techniškai taip, bet aš rekomenduoju dvigubą voką. Arba dėžutę. Nes mikroautobuso salone gali būti šlapių batų, kavos likučių, arba kažkas užveža dviratį. Vieną kartą dokumentai gavo riebalų dėmę nuo grandinės. Klientas pyko, nors dėmės ant aplanko – ne ant turinio. Geriausia – plastikinis maišelis hermetiniškai, tada vokas, tada dar viena dėžutė. Jei tai pasas – tikrai nespaudyk po sofa, nors kartais taip daroma. Aš asmeniškai sakyčiau – atiduokite vairuotojui gyvai, o ne palikit prie durų su lipniu lapeliu. Nes raktai, dokumentai – dingsta greičiausiai. Jei vairuotojas rūko, hermetizuok dar atidžiau.

O jei siunčiu visą archyvą – kaip tada?

Archyvas jau nebe paprastas dokumentų siuntimas į Angliją su mikroautobusais, o mažas persikraustymas. Dėžės turi būti tvirtos, nebananų dėžės. Užklijuoti gerai. Ant viršaus – užrašas „Dokumentai – neatidarinėti be reikalo“, nes vairuotojas gali pamatyti dėžę ir pagalvoti, kad ten batai arba indai. Buvę tokio nesusipratimo. Dėžes numeruok, pasidaryk sąrašą. Nes jei dėžė nukeliaus į Londoną, o tu būsi Mančesteryje – patikėk, ieškoti po visą mašiną nėra malonu. Ypač kai lyja lietus ir naktis. Kartais mikroautobusai pakraunami per naktį prie sandėlio, ir ryte jau niekas nežino kas kur padėta.

Kur man atiduoti – jūsų biure ar tiesiai vairuotojui?

Mes neturim didelio biuro centre, jei čia apie mus. Dažniausiai aš renku perdavimo taškus didmiesčiuose – Vilniuj prie stoties, Kaune būna prie ringo. Bet yra klientai, kurie gyvena užmiestyje ir prašo paimti iš namų. Tada arba mokėk papildomai, arba vežk pats iki artimiausio taško. Vairuotojai nemėgsta nukrypti nuo maršruto, nes reikia grįžti į pagrindinį kelią iki Klaipėdos arba Varšuvos. Žinok, kartais sakau „paliksiu paštomate“, bet paštomatai nelabai pritaikyti tokiems perdavimams – greičiau sutart laika vieta, kartais net degalinėje. Svarbu kad abi pusės žinotu kur.

Ar galiu gauti kažkokį patvirtinimą kad paėmė?

Taip, bet ne visada elektroninį. Kai kurie mūsų vairuotojai turi senus telefonus, kurie fotografuoja kaip bulvės. Bet parašą ant lapo – gauni, jei prašai. Aš rekomenduoju nusifotografuoti voką su vairuotoju fone, arba tiesiog paskambinti jam po valandos. Rimtesnės įmonės duoda važtaraščius net ir popieriniams siuntiniams. Jei neišeina jokių popierių – bent jau vairuotojo vardą, numerį įsirašyk. Buvo atvejis kai moteris pametė telefono numerį, o vairuotojas jau buvo Belgijoj be ryšio. Praktiškai savaitė streso, kol suradau jį per kitus kolegas. Geriau tureti nuotrauką.

Saugumas, slaptumas ir kai kas nepasikeičia

Ar mano dokumentai bus saugūs tarp kitų daiktų?

Priklauso nuo vairuotojo sąmoningumo. Rimti vežėjai turi atskirą krepšį arba dėžėje pažymėtą zoną dokumentams. Bet jei vežėjas yra iš tų, kurie krauna bet kaip – tada dokumentai gali atsidurti po katės narvu. Nejuokauju, buvę vežt gyvūnus. Aš savo komandoje sakau – dokumentai salone arba viršuje. Jei vairuotojas nežino kur dėti – klausk. Jei labai jautrūs dokumentai, gali prašyti uždaryti į mašinos seifą. Ne visi mikroautobusai turi, bet kai kurie perkraustymų turi tokią metalinę dėžtę. Verta paklausti iš anksto. Jei kažkas įtartina – keisk vežėją, nedelsk.

Kas bus jei vairuotojas pametys mano dokumentus?

Tada prasidės nemalonumai. Teisiškai jei turai parašą arba važtaraštį – vairuotojas arba jo įmonė atsakinga. Realybėje – ieškoma. Kartais tarp kitų dėžių, kartais dingo negrįžtamai. Todėl aš visada sakau: daryk kopijas. Net jei tai notariniai vertimai – daryk kopijas prieš siųsdamas. Nes jei originalai dings, teks tvarkyti viską iš naujo, o tai kainuoja nervus. Buvę taip, kad vairuotojas paliko voką degalinėj prie Klaipėdos. Aptarnavimo personalas rado, paskambino. Dokumentai atgavo savininką po dviejų dienų. Bet geriau neturėti tokios istorijos kaip atsiminimą. Draudimas čia retai padeda, tik popieriuje.

Ar įmonės tvarko konfidencialius archyvus kitaip?

Turėtų. Kai siunčiami konfidencialūs dokumentai – teismo sprendimai, medicininiai, bankiniai – aš asmeniškai siūlau ne masiškai kroviniu, o individualiai. Rimtos įmonės turi politiką: dokumentus paima direktorius, perduoda tiesiai atsakingam vairuotojui, pasirašo ranka. Jei tau sako „palikit po kilimėliu prie durų“ – tai ne dokumentų siuntimas į Angliją, o loterija. Buvę, kad sekretorė sumaišė keturis vokus. Vienas buvo mano kliento, kitas – nežinia kam. Gavėjas Londone atidarė svetimus dokumentus. Viešieji pirkimai – ne juokas, ir konfidencialumas yra svarbiau nei greitis. Rinkis tuos, kurie turi patirties.

Ar mikroautobusas pravažiuoja pro muitinę greičiau negu fūros?

Čia jau nežinau tiksliai kiekvieno posto, bet man atrodo – ne visada. Faktas, kad mažesnė mašina kartais apeina eilę, jei per Doverį ar Kalę yra atskira juosta lengviesiems automobiliams. Bet muitinės patikrinimas yra atsitiktinis. Jei suveikia raudona šviesa – stoji ir atsidarinėji. Dokumentai per muitinę nėra tikrinami atskirai, nebent kyla įtarimas. O kuriuo atveju kyla? Kai vairuotojas per daug jaudinasi arba kai daiktai supakuoti nenormaliai. Kartais kaina išauga ne dėl kelio, o dėl valandų praradimo poste. Čia jau nieko nepadarysi. Muitininkai dirka savo darbą ir mes turim derėtis su ta tvarka.

Kai reikia skubiai, bet kažkas stringa

Ar galiu nurodyti kad pristatytų tiksliai antradienį iki pietų Londone?

Gali prašyti, bet aš neatidirbu tokių garantijų ne pinigais, ne žodžiais. Nes kelyje nutinka. Buvo atvejis prieš porą metų: klientė skubiai siuntė notaro patvirtintą sutartį į Londoną antradieniui. Mikroautobusas išvyko sekmadienį, bet Doveryje strigo aštuonias valandas dėl... nu, nežinau, ten kažkas buvo su sienos patikrinimais arba žmonių srautais. Dokumentai atvyko trečiadienio rytą. Antradienio vakarą ji skambino ir rėkė. Aš suprantu, bet aš oro neužkerėjau. Jei reikia garantuoto laiko – mokėk lėktuvui, ne mikroautobusui. Mūsų darbas – pavežti, ne padaryti stebuklą. Niekas neapsaugotas nuo kamščių.

Ką daryti jei vairuotojas užsilenkė Belgijoj ir mano dokumentai sėdi pas jį?

Nelabai ką. Beliks laukti. Jei tai ne mirtinai skubu – palauksi. Jei skubu – ieškok alternatyvų. Bet aš visada sakau: kai siunti brangius popierius, visada turi B planą. Mes bandome turėti atsarginius vairuotojus maršrute, bet jei gedimas rimtas – gali tekti laukti dieną kitą. Vienas vairuotojas užsilenkė Olandijoj – stabdžiai. Teko kviesti vietinį servisą, dokumentai dvejoms dienoms įstrigo. Klientas suprato, nes pats kai kada vairuoja. Bet jei tai visi tavo namo pirkimo dokumentai – prakaitas krito, o širdis daužėsi kol neiškrito. Tiesiog taip nutinka technikai.

O jei pasikeičiau nuomonę ir noriu atsiimti pakeliui?

Tuomet skambink greitai. Jei mikroautobusas dar Lietuvos teritorijoj – galima sustabdyti. Jei jau perėjo Lenkiją – po velnių, tada jau tenkiniesi arba susimoki už kurjerį atgal. Būna, kad žmonės susipyksta su gavėju Londone ir nori atsiimti siuntinį. Aš tenkinu tik jei apmokėta abipusė kelionė. Dokumentų siuntimas į Angliją su mikroautobusais nėra kaip pašto siuntinio traukimas atgal – čia gyvas žmogus su mašina. Ne Amazono grąžinimas. Kartais klientai to nesupranta iki galo, nors aš ir aiškinu lėtai ir po du kartus kartoju tą patį. Būk ryžtingas savo sprendimuose iškart.

Ar vairuotojas gali man paskambinti kai jau bus atvykęs?

Turėtų. Bet vairuotojai pavargsta ir pamiršta. Todėl mes dažnai duodame gavėjo telefoną vairuotojui, kad jis pats susisiektų. Jei tu esi siuntėjas Vilniuje ir nori žinoti kai tik pristatys – paprašyk vairuotojo parašyti žinutę. Ne visi tai daro, nes vairuotojai važiuoja po dvylika valandų. Buvę, kad vairuotojas pristatė naktį, nes klientas Londone sakė „bet kada, tik atvežkit“. O vairuotojas nenorėjo ryto laukti, nes jam reikėjo grįžti. Ir paskambino puse trijų nakties. Anglas paėmė chalatu. Viskas normaliai baigėsi. Gautojui tai irgi buvo pamoka dėl terminų.

Palyginimai ir realūs patarimai

Kodėl žmonės renkasi mikroautobusą, o ne DHL ar UPS?

Dažniausiai dėl kainos kai siunčia daug. Vienas vokas – paštas laimi. Bet jei siunti dešimt archyvinių dėžių – per kurjerines tai dešimt kartų brangiau. Mikroautobusas ima už vietą. Taip pat galima derėtis. Be to, kuriama asmeninis kontaktas – vairuotojas žino tave, tu žinai jį. Jei kas nutinka – skambini ne kurjerinei būstinei, o tiesiai žmogui. Nors dabar DHL irgi turi puikų sekimą. Bet mano klientai sako, kad jie mieliau duoda pasą vairuotojui iš Klaipėdos, kurį mato, nei palieka pašto punkte. Psichologinis momentas, ypač kai pervežimas yra asmeniškas. Pigiau ne visada reiškia geriau.

Kada mikroautobusas tiesiog nėra geras variantas?

Jei reikia per 24 valandas – tada joks mikroautobusas iš Lietuvos nespės. Skrisk lėktuvu arba siųsk elektroniniu būdu jei legaliai galima. Taip pat jei tai labai mažas siuntinys į atokų kaimą šiaurės Anglijoj – mikroautobusai ten nuvažiuoja retai. Tada jau Londonas yra tavo finalas, o toliau – paštas. Arba jei esi toks, kuriam reikia internetinio seimo kiekvieną valandą – mikroautobusas neturi tokio. Yra GPS, bet vairuotojai nelabai mėgsta, kai skambinėji kas dvi valandas kur jie. Buvę, kad vienas klientas paskambindavo pakeliui per Vokietiją – iš proto varo vairuotoją. Vertink realiai savo lūkesčius.

Kaip atskirti normalų vežėją nuo sukčių?

Jei skambina tik iš mobilaus, neturi svetainės, prašo viskas iš karto pervesti į privačią sąskaitą – pabėk. Rimtas vežėjas turi UAB arba individualią veiklą, duoda sutartį arba važtaraštį, nurodo automobilio numerį. Paklausk kas bus jei jis nepristatys – jei atsako „nu bus kaip bus“ – nesitikėk stebuklų. Aš žinau kolegų, kurie dirba šešiolika metų be jokios reklamos, vien per rekomendacijas. Tai patikimiausi. O tie, kurie skelbia Facebook grupėj „pigiai Anglija“ – ten kartais laimi ne dokumentai, o pinigai dingsta kaip į vandenį. Atsargiai, rinkoje pilna vaiduoklių. Rinkis matomumą, ne pigiausią skelbimą.

Ar verta siųsti tuos dokumentus per pusseserės vaiką kuris važiuoja į Londoną savo mašina?

Žinai, draugas, čia kaip su dviračiu – gali pavykt, gali ne. Jeigu žmogus patikimas, žinai kur jis gyvens ten – kodėl ne. Bet jei jis per Kaune pasiima dar tris keleivius, o pametęs tavo voką dar teisinais kad „berods palikau servise“ – tada kaltinsi save. Aš esu už profesionalus. Nes kai nuo ko nors priklauso advokato laiško pristatymas, nenoriu kad jis šliuožtų po keleivių kojomis salone. Skamba šiurkščiai, bet taip yra. Profesionalūs vežėjai turi draudimą, atsakomybę. Pusseserės vaikas turi gerą nuotaiką. Kartais jos neužtenka rimtam kroviniui. Nes paskui aiškintis su giminaičiais – sunku.

Ką dar svarbu žinoti apie dokumentų siuntimą į Angliją per Europos kelius?

Kad Anglija nėra Europoj jau kažkiek metų – ir tai keičia tvarkas, bet dokumentams, pasams, asmeniniams popieriams skirtumo per daug nėra. Svarbiausia kad gavėjas Londone turi būti pasiekiamas. Ne visi Anglijos pašto kodai yra aiškūs lietuviui. Vienas klientas rašė „London, near McDonalds“ – vairuotojas vaikščiojo pusvalandį. Nurodyk normalų adresą su pašto indeksu. Ir dar – sekmadieniais pristatymas Londone sunkesnis, nes miestas tarsi išsijungęs. Nors kai kurie mikroautobusai savaitgaliais keliauja, bet pristatyti reikia dažniausiai pirmadienį arba antradienį, kai žmonės budrūs. Ir nepamiršk perspėti gavėjo iš anksto.

Išvada

Tad jei galvojate apie dokumentų siuntimą į Angliją su mikroautobusais, atminkite – tai ne paštas ir ne fūra. Tai žmogus su mašina, kuris turi savo dienotvarkę, nuovargį ir maršrutą. Pasiruoškite paketą gerai, sutarkite kainą iš anksto, visada darykite kopijas. O jei labai skubu – rinkitės lėktuvą. Bet jei reikia patikimo, lankstaus būdo nugabenti svarbius popierius – mikroautobusai yra gyva ir dažnai pigesnė alternatyva. Sėkmės kelyje, ir lai jūsų dokumentai pasiekia adresatą sausais bei laiku.