Kur rasti patikimą mikroautobusų vežėją į Angliją skubiai?

Tu sėdi prieš ekraną, rankos dreba, nes skrydis arba naujas darbas Londone jau už paros ar dviejų. „Kur rasti patikimą mikroautobusų vežėją į Angliją skubiai?“ – šitas klausimas sukasi galvoje. Aš žinau tą jausmą. Dvidešimt ketverius metus vežioju žmones ir daiktus į UK, ir mačiau visko: nuo auksinių vairuotojų iki tokių, kurių telefonai išjungiami prieš pat išvykstant. Šitame tekste – ne saldaus marketingo šūdas, o kasdienė realybė. Papasakosiu, kaip per 24 valandas dar rasti normalų variantą, ką patikrinti akimirksniu ir kur paprastai slepiasi kabliai.

Kai reikia keltis vakar

Radau skelbimą Facebooke, kad šiandien važiuoja į Londoną. Ar galiu pasitikėt?

Facebookas skubiomis datomis – tarsi turgus penktą valandą vakaro. Viskas blizga, bet dalis prekių jau supuvusios. Jei skelbimas pasirodęs prieš kelias valandas ir žmogus rašo „važiuoju šiandien 18:00, liko vieta“, pirmiausia googlink jo telefono numerį. Rimtas vežėjas dažniausiai turi bent jau kelis senesnius įrašus, review'us. Jei numeris šviežias kaip ką tik nuskintas agurkas – rizikuoji. Aš esu matęs atvejų, kai žmonės sumokėjo avansą, o mikroautobuso vairuotojas tiesiog neatvažiavo. Skubiai rasti vežėją į Angliją per FB įmanoma, bet tikrink du kartus.

Kiek laiko prieš išvažiavimą dar realu rasti vietą mikroautobuse?

Jei iki išvažiavimo liko dvi-paros, tikimybė rasti patikimą mikroautobusų vežėją į Angliją dar gera. Likus savaitei – išvis idealu. Bet jei iki rytojaus vakaro – tada jau renkasi ne tu, o tave. Likus kelioms valandoms, belieka stebuklas arba labai brangus „gelbėtojas“. Kartais aš pats paskutinę akimirką surenku vietą, bet turiu bazę. Paprastam žmogui – nepulk į paniką, bet skambink nuo ryškios aušros. Kuo vėliau, tuo mažiau pasirinkimo ir kainos šauna į viršų kaip fejerverkai. Realu rasti iki pat paskutinės dienos, bet sėkmės dalis tada mažesnė.

Skambina draugas, sako kad jo pusbrolis veža. Ar rizikinga?

Draugo pusbrolis... hmm. Gali būti dievo siųstas angelas, o gali – žmogus, kuris pirmą kartą važiuoja į UK ir neturi profesionalaus vežėjo licencijos. Aš nekart svarsčiau – kodėl žmonės taip mėgsta rekomendacijas? Nes nenori patys galvoti. Bet pusbrolio atveju patikrink: ar jis turiEuropos sąjungos kabotažo leidimus? Ar draudimas galioja keleiviams? Kartais šeimos nariai veža „iš galvos“, ir jei įvyks avarija dėl jo kaltės – niekas nekompensuos. Nepasakyčiau, kad visi pusbroliai blogi. Tiesiog skubiai ieškant vežėjo į Angliją nepulk į pirmą pasitaikiusį dėl bičiulystės.

Apie tuos pačius vežėjus – kaip atskirti šūdą nuo medaus

Kaip suprasti, ar vežėjas tikras, o ne aferistas?

Rimtas vežėjas į Angliją turi ne tik gražų skelbimą. Paprašyk juodai ant balto – vežėjo licencijos numerio, įmonės kodo, draudimo dokumento. Jei žmogus užsislaptina ir rašo „ko čia kapsti, brangusis“ – bėk. Aš dažnai klientams sakau: jei negali rasti jų įmonės Registre ar bent jau Google Maps su nuotraukomis ir atsiliepimais – tai jau raudona vėliava. Tikri mikroautobusų vežėjai nieko neslepia, jie netgi didžiuojasi savo parku. Šitoje rinkoje patikimumą matuoji ne žodžiais, o dokumentais. Nesugebėjimas parodyti bent vieno popieriaus daug ką pasako.

Ką man daryti, jei jie prašo visą sumą iš anksto?

Čia mano didžiausias nervų kamuolys. Avansas – normalu. Visą sumą prieš kelionę? Kam jis toks svarbus, kad negali palaukti atvykstant? Rimtas pervežėjas į Angliją paprastai ima 20-40 proc. avansą, o likutį – prieš pat sėdant arba jau atvykus. Jei reikalauja pilnos sumos likus savaitei ir be jokio sutarties pėdsako – tai riebus warningas. Buvęs atvejis: pora sumokėjo 600 eurų viską iš anksto, vežėjas parašė „rytoj važiuoju“ ir dingo kaip į vandenį. Mėnesį vėliau jo telefonas vis dar išjungtas. Atsargiai su pilnais apmokėjimais – skubiai rasti vežėją dar nereiškia, kad turi ridenuotis per stalo kraštą.

Ar normalu, kai mikroautobuso vairuotojas atsiunčia kitą auto nuotrauką nei tą, kuri atvažiuoja?

Ah, klasika. Skelbime – blizgantis Mercedes V-class, o prie namų pajuda dvidešimtmetis Ford Transit su palūžusia durelių rankena. Pasitaiko, ypač tarp neprofesionalų. Kartais vairuotojas pateisina: „važiuoja kitas mūsų parko mikroautobusas“. Aš girdėjęs ir tokį pasiteisinimą. Bet jei mašina visiškai kitokia nei žadėta, turi teisę atsisakyti važiuoti. Rimtas vežėjas į Angliją apie pasikeitimus praneša IŠ ANKSTO. O ne tuo metu, kai jau stovi su lagaminu gatvėje. Šitoje vietoj drąsiai kelk balsą – jei jie dabar apgaudinėja dėl mašinos, ką jau bekalbėti apie pristatymą.

Kodėl vieni vežėjai į Angliją veža už 120, o kiti už 250 eurų?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų. Pirmiausia – ar mikroautobusas pilnas savo klientų, ar jie tavęs ieško paskutinei vietai užpildyti. Antra – ar vežėjas dirba legaliai, ar vengia mokesčių. Trečia – kokio lygio paslauga: ar tai tiesiog pervežimas, ar durų iki durų su bagažo padėjimu? Kartais už 120 važiuoja pilnas krovinys žmonių ir daiktų, prigrūstas mikroautobusas be oro kondicionieriaus. Už 250 – rami kelionė su vairuotoju, kuris nevartoja energijos gėrimų kaip vandens. Skubiai rinkdamasis vežėją į Angliją nepulk į pigiausią spąstus. Kartais sutaupyti 80 eurų kainuoja nervus, kurių nebeatkursi.

Ką reiškia, kai sako „turime EU licenciją“ – ar tai apsaugo mane?

„Turime EU licenciją“ – skamba rimtai, bet tu žinai... aš pats ne visada žinau, ar ta licencija dar galiojanti, ar tiesiog kažkada gauta ir šiandien jau negaliojanti. EU licencija reiškia, kad vežėjas registruotas tam tikroje valstybėje ir turi teisę gabenti keleivius. BET. Tai nereiškia, kad jie bus sąžiningi laiku. Tai nereiškia, kad mikroautobusas tvarkingas. Teoriškai licencija turi apsaugot, bet praktiškai skubios perkraustymų srityje mačiau licencijuotų įmonių, kurios elgiasi blogiau nei baikeriai. Patikrink ne tik, AR yra licencija, bet ir kokių įspėjimų ji turi. Pasitikėk, bet patikrink – banalu, bet teisinga.

Ar verta rinktis tą, kuris rašo „važiuojame kiekvieną dieną“?

Aha, ir aš kiekvieną dieną sportuoju. Tikriausiai. Rimtas tarptautinių pervežimų vežėjas dažnai važiuoja kelis kartus per savaitę, bet kasdien? Tik didelės įmonės turi tokius resursus. Maži vežėjai kartais prisideda šūkį „kiekvieną dieną“, kad atrodytų didesni. Ar tai blogai? Nebūtinai. Tai tiesiog marketingo triukas. Svarbu ne kasdienybė, o ar tavęs prioritetas, kai sėdi jų mašinoje. Jei jie kiekvieną dieną važiuoja, bet tave krauna kaip silkę statinėje – nepatogu. Skubiai rasi naują vežėją į Angliją, ne naują gražų šūkį.

Praktiniai dalykai, kuriuos spėji sugalvot tik paskutinę minutę

Ar mano lagaminai tilps į mikroautobusą, jei aš pakuojuosi visą butą?

Čia dažniausiai žmonės apsigauna. Pamanai – mikroautobusas, devynios vietos, vadinasi daug vietos. Bet jei tu vežiesi visą butą – sofa, trys spintos, šaldytuvas ir dvidešimt dėžių – mikroautobusas neatstos sunkvežimio. Standartiniai mikriukai skirti keleiviams ir bagažui, o ne pilnam baldų komplektui. Aš turėjau klientą, kuris prieš pat išvažiavimą dar prigrūdo rankinį kaladėlę, ir visi sėdėjome susispaudę kaip ančiukai eilėje. Jei perkraustymas skubus, iškart pasakyk vežėjui TIKSLŲ daiktų sąrašą. Jie turi teisę žinot, ką krauna. Kitaip rizikuoji, kad tavo daiktai liks ant šaligatvio Lauke.

Vežu katę. Ar visi vežėjai į Angliją leidžia gyvūnus?

Gyvūnai – atskira tragedija. Ne visi mikroautobusų vežėjai į Angliją pasiima kates ar šunis, nes reikia veterinarijos pasų, mikroschemų, kai kuriems – rabies antikūnių testų. Ypač po Brexito UK pasienis pasidarė biurokratiškas kaip ir bet kuris biuras. Aš pats vežiau žmonių su katėmis, bet visada perspėju: ruoškis dokumentus bent prieš mėnesį. Skubiai pervežant gyvūną, dažniausiai tikisi, kad sieną pravesi kaip pagalvę – nepraeisi. Kai kurie vežėjai tiesiog atsisako gyvūnų dėl savo patogumo. Klausk IŠ KARTO, kai skambini, nes jei katei vietos nėra – tuomet bereikalinga afera.

O jei aš nespėju gauti tos veterinarijos pažymos – gal įlįsiu be jos?

Eee... ne. Nebent tavo katė – itin geros širdžių kardiologijos gydytoja (ne, šiaip juokauju – niekada nevežk be dokumentų). Anglijoje (atleisk, UK pasienyje) dabar kontrolė griežta. Neiškels gyvūno pro Doverio pasienį be tinkamo paso. Aš mačiau atvejį, kai grąžino žmogų atgal į Prancūziją su kate, nes trūko vieno antspaudo. Skubiai ieškant pervežėjo į Angliją, nepulk į pagundą slėpt gyvūną. Vairuotojui tai galas – baudos, konfiskavimas, o tau – širdgėla. Geriau katei surask laikinus namus Lietuvoje ir pasiimk vėliau legaliai. (O galbūt yra koks nors greitasis veterinarijos būdas, bet aš ne toks tikras dėl to, šiuo metu reikia pasitikrinti vietiniame klinikoje – žinau tik tiek, kad popieriai privalomi.)

Skrendu lėktuvu, o daiktus veža mikroautobusas. Kaip žinoti, kur jie atiduos?

Situacija standartinė – tu ore, tavo sofa kelyje. Bet kaip žinoti, kur atiduos? Normalus vežėjas į Angliją padaro „durų iki durų“ principą: pasiima iš Kauno, nuveža į Londono adresą. Bet jei tu skrendi, o vežėjas palieka daiktus kažkokiam sandėliukui Slough'e arba kitam kurjeriui – teiraukis tikslaus adreso ir kontaktinio asmens. Aš klientams visada siunčiu nuotrauką su atstumu nuo namų iki sandėlio. Kartais padarau net žemėlapio screenshot'ą. Jei jie tik sako „atiduosim Londone“ – tai per daug miglota. Prašyk raštiško patvirtinimo, kad tavo krovinys bus ne kur nors, o tiesiogiai ten, kur reikia.

Ką reiškia, kai sako „gabenimas per krovininį skyrių“ – ar tai saugu žmogui?

Aš tikrai tikiuosi, kad tai pokštas, bet mačiau visko... Yra žmonių, kurie pasiūlo „įlįsti į Angliją per krovininį skyrių“, tarsi būtum siuntinys su etikete. Nedarom taip. Ne tik dėl to, kad tai nelegalu, bet ir pavojinga gyvybei. Mikroautobusų pervežimai į Angliją skirti žmonėms, o ne kroviniams su kojomis. Jei kas nors tau siūlo paslėptis tarp dėžių – tai ne vežėjas, o kontrabandininkas. Rizikuoji laisve, sveikata, o dažniausiai ir būstu UK, nes jei pagaus – deportacija. Rimtas pervežėjas niekada nesilygs su kroviniais žmonėmis. Tai ne rūsio kambarys, o transporto priemonė.

Kai jau sėdi mašinoje (arba vos neatitokai)

Vairuotojas paskambino ir sako vėluos 4 valandas. Ar turiu teisę nutraukti sutartį?

Nu, čia klasikinis maratonas. Skambina ir sako „vėluosiu keturias valandas“. Turi teisę atsisakyti, bet skubiu atveju ar tai padėsi? Jei turi kitą variantą – taip, nutrauki ir ieškai kito. Jei tai vienintelis patikimas vežėjas į Angliją, kurį radai skubiai – teks kentėti. Svarbu: ar jis bent jau paskambino, ar paliko tave laukti kaip nereikalingą krovinį prie namų be žinios? Paskambinęs žmogus dar gerbia tave. Niekas – problema. Raštiškai įspėk, kad jei nevėluos daugiau nei šešias – ieškosi kompensacijos. Sutartis, net ir žodinė, turi vertę.

Kelionės metu paprašė papildomai mokėti už kelių mokesčius. Ar tai legit?

Oi, nemėgstu to. „Turėsim mokėt už tiltą, duok dar trisdešimt eurų.“ Rimtas mikroautobusų vežėjas į Angliją į kelių mokesčius, kuro kainą ir tiltus įskaičiuoja iš anksto. Jei staiga prašo primokėti – klausk, kodėl nebuvo pasakyta anksčiau. Kartais pasitaiko Tolpedo keliai arba svarstyklės, bet tai reta ir žinoma iš anksto. Prieš važiuodamas geriau pasakyk: „jei kils nepaprastų mokesčių – aš mokėsiu tik su kvitais“. Arba dar geriau – rinkis fiksuotą kainą. Aš pats visuomet siūlau vieną sumą. Kitaip išeina kaip taksi – viskas plūsta, o galutinė kaina streso verta daugiau nei pati kelionė.

Sustojom kažkur Vokietijoje, vairuotojas išlipa rūkyti. Kokia mano padėtis čia?

Haha, kaip miela. Vairuotojai – irgi žmonės. Kartais reikia gryno oro, kartais – prasimesti. Vokietijoje sustoti poilsio zonoje – normalu. Jei jis išlipa dešimčiai minučių – nesigraužk. Jei išlipa pusvalandžiui ir prapuola, tada gali nervintis. Tavo padėtis? Tu keleivis, kuriam mokėta už pervežimą iš Lietuvos į Angliją. Tu turi teisę žinoti maršrutą ir apytikslius sustojimus. Kita vertus, vairuotojui taip pat reikia pertraukos, nes miego riba – grėsmingas dalykas. Vienas mano kolega... beje, nepasakosiu, bet žinojau vaikiną, kuris poilsio neatlaikė ir pateko į nemalonumus. Leisk jam tris kartus pakvėpuoti, bet sek laiką. Kitaip tain važiuojame be globos.

Atvažiavau į Angliją, bet mano lagaminas dingo. Kas atsakingas?

Blogiausias košmaras. Jei lagaminas dingo – pirma, klausk tiesiai: ar krauta kituose punktuose? Kartais mikroautobusai Anglija-Lietuva pasiima papildomų klientų kelyje ir tavo daiktas netyčia perkrautas kitur. Rimtas vežėjas privalo vesti sąrašą. Jei sąrašo nėra – tada ieškok advokato. Na, gerai, pirmiausia – skambink vežėjui ir rašyk viską žemyn. Datą, laiką, kur paskutinį kartą matei. Jei tai didesnė įmonė, jie turi draudimą. Jei tai „pusbrolis iš Marijampolės“ – draudimo gali ir nebūti. Aš pats nešioju kelionėje du lagaminus, bet klientams visada sakau: vertingiausius daiktus – su savimi. Pasai, kompai, pinigai – niekada į bagažinę.

Realybė, apie kurią niekas neparašo gražiai

Kodėl kai kurie vežėjai tiesiog nebeatrašo po to, kai persiunti avansą?

Infarktas. Net per pirmą dešimtį mano karjeros mačiau tokių atvejų ir dabar, kai viskas lyg ir skaitmenizuota. Sumoki avansą – o telefonas išjungtas. Žmonės prapuola, atidaro naujus numerius, naujas paskyras. Kodėl taip daro? Nes dalis šios rinkos yra parazitai. Rimtas vežėjas į Angliją nepraras kliento dėl šimto eurų avanso, kai gali uždirbti tūkstantį dirbdamas sąžiningai. Bet aferistams reikia greito laimėjimo. Atsargiai su pervežimais, kur nėra jokių įmonės duomenų. Jei transferis atrodo per pigus – turbūt pervežėjas perdega. Geriau praradai avansą, nei visą sumą, bet vis tiek skauda. Visa laida kaltė krinta ant nepatikimų tarpininkų.

Ar tikrai egzistuoja „kurjeriai“, kurie vienu metu veža žmones ir siuntinius iš tamsos?

Taip, egzistuoja. Yra vairuotojų, kurie vienu metu gabena tris dėžes statybinių drabužių iš Lietuvos fabrikų, dešimt siuntinių be deklaracijų ir penkis keleivius, kuriems belieka spaudytis tarp kartonų. Tai ne tik nelegalu, tai pavojinga. Jei mikroautobuse tu sėdi ant chemikalų dėžės ir kelyje vyksta patikra – tu dėl nieko kaltas, bet vargai prasidės. Aš pats nevežu tokių krovinių. Mano mikroautobusai skirti žmonėms, o šešėliniai siuntiniai tegul važiuoja su tais, kurie rizikuoja licencijomis. Kai skubiai ieškai vežėjo į Angliją, paklausk: „o be manęs, ką dar vežate?“ Jei atsako „nieko“ – gerai. Jei matosi pilna krovinių – galvok.

Jeigu vairuotojas pavargęs ir beveik miega prie vairo – ar galiu reikalauti sustoti?

Stop. Kelionė sustabdoma. Jei tu matei, kad vairuotojas vos laikosi akis atvėręs – tu turi teisę ir PAREIGĄ pasakyti sustoti. Rimtas vežėjas į Angliją supranta, kad gyvybės svarbiau už tvarkaraštį. Jei jis pyksta, kad tu trukdai – jis neprofesionalas ir pavojingas asmuo. Aš pats keleivių prašydavau pakalbėti su manimi, kad neužmigčiau nakties metu – tai normalu. Bet jei vairuotojas atsisako poilsio ir grasina išmest – skambink policijai kitoje ES šalyje arba būtinai sustokite degalinėje. Nerašysiu čia gražių frazių: pavargęs vairuotojas Anglijos autostradose yra potencialus žudikas. Taip šiurkščiai, bet tiesa.

Alternatyvos ir paskutiniai patarimai

O gal geriau tiesiog išsinuomoti savo mikroautobusą ir patiems važiuoti?

Žinot, kartais tai – aukso vertės mintis. Jei jus keturiese, turite daug daiktų ir bent vieną draugą, mėgstantį vairuoti – nuoma gali atsieiti pigiau nei keturi bilietai pas vežėją. Mikroautobuso nuoma Lietuvoje į Angliją kryptimi prasideda maždaug nuo 80-120 eurų dienai, plius kuras, plius keltas apie 200-300 eurų. Skaičiuok. Bet atmink: vairuoti po visą Europą – penkiolika valandų. Jei nesi pailsėjęs, tai ne atostogos. Aš mačiau jaunus vaikinus, kurie išsinuomojo ir pateko į avariją Prancūzijoje, nes pamiršo, kad kairėje eismo juosta ten... kitur. Išsinuomoti mikroautobusą skubiai – variantas, bet reikalauja atsakomybės.

Ar BlaBlaCar gali priglausti, jei pervežėjas šiandieniniame rinkoje nuvylė?

BlaBlaCar tinkle kartais rasi žmonių, važiuojančių į Londoną savo reikalais. Tai pigiau, kartais net maloniau. Bet skubiai rasti patikimą pervežimą į Angliją per BlaBlaCar – laimės klausimas. Ten ne profesionalūs vežėjai, o paprasti piliečiai. Jie gali atšaukti kelionę dėl grįžtančios merginos arba sulūžusio stabdžių disko. Aš rekomenduočiau BlaBlaCar tik tuo atveju, jei turi planą B. Kita vertus, jei turi vieną kuprinę ir gerą nuotaiką – kodėl ne? Tik nepirk daiktų, kurių negalėsi pasiimti, nes privatūs vairuotojai turi ribotą bagažo erdvę. Nėra čia to uniformuoto patikimumo, bet būna ir šaunių sutapimų.

Koks pats patikimiausias būdas rasti vežėją į Angliją skubiai, jei galvoji apie rytojų?

Jei galvoji apie rytojų – tavo geriausias draugas yra ne Google, o referrals. Skambink tiems, kurie jau važiavo per pastarąsias dvi savaites. Paklausk bendradarbių, pažįstamų. Antra – žinomi lietuviški forumai, grupės, kur žmonės palieka realius atsiliepimus. Trečia – jei skubi, rinkis ne pigiausią, o tą, kuris atsiliepia greičiausiai ir aiškiausiai. Greitas atsakymas dažnai reiškia tvarkingą organizavimą. Patikimas mikroautobusų vežėjas į Angliją skubiai randamas ne per gražiausius skelbimus, o per greitą, konkretų bendravimą. Jei jau rytoj – telk visus kontaktus, skambink, klausk apie vietas. Vienas atsakys. Paprastai taip ir būna.

Ką aš padaryčiau savo vietoje, jei mano sesuo rytoj turi būti Londone?

Savo seseriai? Pirmiausia paskambinčiau trims skirtingiems vežėjams, kuriuos pažįstu asmeniškai arba kuriuos rekomendavo žmonės, kuriems pasitikiu. Neieškočiau Facebooke po vidurnakčio – ten tamsioji rinka klesti būtent tada. Antra – nebijočiau mokėti truputį daugiau už garantiją. Trečia – paprašyčiau, kad sesuo pasiimtų tik lagaminą ir rankinę; visą kitą – pervežimas vėliau, per vežėją, kurį patikrinsiu ramiai. Skubiai rasti patikimą vežėją į Angliją įmanoma, bet reikia blaivaus proto. Aš žinau, kad panika – blogas patarėjas. Taigi juodasis sąrašas ir baltasis sąrašas telefone. Sesuo išvažiuoja saugiai. O aš išgeriu kavos. Nors gal geriau – arbatos. Baigta.

Tai va. Kai laikas spaudžia ir reikia skubiai rasti vežėją į Angliją, nepulk į pirmą pasitaikiusį skelbimą. Patikimas mikroautobusų pervežimas – tai ne sėkmės dalykas, o pasiruošimo rezultatas. Tikrink licencijas, lygink kainas, klausk kietai ir nepamiršk: net ir skubiai galima rasti normalų variantą, jei galva veikia, o ne tik adrenalinas. Aš per dvidešimt ketverius metus sukaupiau kontaktų sąrašą, bet pradžioj ir man teko pirkti katę maiše. Išmok iš svetimų klaidų. Sėkmės kelyje – ji tau praverst.